Pasirinkimas, kurioje ugdymo įstaigoje vaikas praleis pirmuosius savo metus, yra vienas svarbiausių tėvų sprendimų. Šiame straipsnyje aptariamos įvairios aplinkybės, susijusios su vaikų darželiais, pradedant nuo privačių įstaigų veiklos iššūkių ir baigiant tėvų galimybėmis derinti vaiko priežiūrą su darbu, esant vaiko priežiūros atostogose.
Kyla įtarimas, kad tam tikri kriterijai, susiję su ugdymo kokybe ir personalo kvalifikacija, kartais yra visiškai nesvarbūs privačiuose darželiuose. Bent jau viename privačiame Kauno darželyje, kuriame vaikas ir jo tėvai per trumpą laikotarpį pateko į aibę nemalonių situacijų, išryškėjo rimtos problemos. Štai toks - galima manyti - šio darželio savininkės verslo planas ir dabartinės veiklos kredo: "Neturiu pedagoginio išsilavinimo, neturiu bendravimo su mažais vaikais įgūdžių, bet turiu pinigų: nusprendžiu įsteigti privatų darželį, sumoku už patrauklų šios įstaigos pristatymą interneto svetainėje, ir - pirmyn!"
Keliasdešimt kilometrų nuo Kauno įsikūrusi jauna šeima susilaukė vaikelio (Jonuko), kuris iki trejų metų kuo puikiausiai vystėsi, buvo guvus, energingas, visada su šypsena veide. Mažylis pradėjo lankyti vietos darželį. Viskas ten buvo gerai, vaikas į jį noriai eidavo, mielos ir malonios buvo auklėtojos. Tačiau Jonukas mažai ir neaiškiai kalbėjo, todėl rūpestingi tėvai nusprendė sūnų perkelti į privatų darželį, kuriame, kaip tikėjosi, dirbs patyrę vaiko raidos ugdymo specialistai, taigi bus sudarytos visos galimybės sūnui greičiau tobulėti, o bendraujant su būriu bendraamžių - socializuotis.
Artimiausi privatūs darželiai - tik Kaune. Tėvai, susipažinę su interneto svetainėje įkelta informacija (darželis itin patraukliai pristatytas, todėl atrodė, kad nieko geriau neįmanoma rasti), pasirinko darželį Šilainiuose. Direktorė iškart informuota, kad sūnus dar normaliai nekalba, tačiau ji nematė problemos. Jonukas į darželį noriai važiuodavo, įprato prie čia nustatytos tvarkos ir režimo, taigi atrodė, kad viskas bus puiku.
Tačiau, kai Jonukui buvo diagnozuotas autizmas, darželio savininkė ėmė visais būdais stengtis, kad tik Jonuką tėvai perkeltų kitur. Mama pastebėjo, kad kiti vaikai, kurie į darželį ateina su vaistų buteliukais, direktorei neužkliūva, o jei tik Jonukas šnirpšteli nosimi, mama iškart gauna nurodymą jo į darželį nevesti, nes „kitus užkrės“. Jonukas mielai sėda prie molberto, yra nutapęs ne vieną piešinį, kurie puošia namų sienas, tačiau kai darželyje buvo įkurta mažųjų dailės studija, direktorė Jonuko tėvams apie tai net nepranešė - prasitarė kitų mažylių tėvai. Direktorės atsakymas mamą pribloškė: „Jonukas nemokės piešti!“ Vaikai buvo vežami į ekskursiją, tačiau Jonuko tėvams apie ekskursiją pranešė tą patį rytą! Akivaizdu, kad Jonukas ekskursijoje buvo nepageidaujamas. Apskritai, jei kokia šventė ar renginys, Jonukas lieka nuošalyje, nes darželio vadovybė nusprendžia, kad jam bus per sunku, kad jis nemokės, nesugebės.

Privataus darželio direktorė ėmė kviestis tėvus atvykti pasikalbėti, nes esą darbuotojos nežino, kaip su Jonuku dirbti, nežino, kaip jį ugdyti, nesugeba to daryti. Jonuko tėvai - išsilavinę žmonės, todėl net nenutuokė, kad vaikų darželyje, ir dar privačiame, kur kas mėnesį tėvams už vaiką tenka sumokėti didžiulius pinigus, gali dirbti tokiam darbui nepasirengusios darbuotojos!
Akivaizdus nepasitenkinimas, tėvų užgauliojimas, vaiko žeminimas privertė tėvus dairytis vaikui kitos ugdymo įstaigos. Kai tai sužinojo, direktorė esą kone kasdien ėmė klausinėti, kada Jonukas išeis. Tarsi jis būtų buvęs tuščia vieta. Vaikas tokio žeminimo dar nesupranta, bet kaip skaudu tai perskaityti Jonuko tėvams!
Jonuko mama įsitikinusi, kad visas kilusias problemas buvo galima išspręsti gražiai, žmogiškai, kultūringai, o ne užgauliojant tėvus, ignoruojant ir žeminant vaiką. Motina supranta, kad jos sūnui reikia daugiau dėmesio, kad jo poreikiai - didesni, tačiau tai nereiškia, kad iš vaiko ir jo tėvų galima atvirai tyčiotis. Jonuko mama įsitikinusi, kad tokį elgesį lėmė išsilavinimo stoka. Deklaruojama, kad su vaikučiais, ypač tokiais mažais, gali dirbti tik specialų pedagoginį išsilavinimą turintys asmenys, o šio darželio direktorė, pasirodo, baigusi tik ekonomikos studijas. Taigi verslauti ji gal ir sugeba, bet kokybiškai ugdyti ir auklėti mažuosius darželio lankytojus - vargu.
Kyla klausimas, nejau privačių darželių veiklos kokybė niekam nesvarbi? Deklaruojama, kad su vaikučiais, ypač tokiais mažais, gali dirbti tik specialų pedagoginį išsilavinimą turintys asmenys. Aukštosiose mokyklose rengiant ikimokyklinio ugdymo auklėtojus, priešmokyklinio ugdymo pedagogus, kitų dalykų ar sričių mokytojus, jie supažindinami su įvairiais vaikų poreikiais. Tačiau kai kuriuos sutrikimus (ypač autizmą) ikimokyklinio ugdymo auklėtojui, priešmokyklinio ugdymo pedagogui ar mokytojui atpažinti yra sunkiau, o tuo labiau profesionaliai jam padėti. Vaikams, turintiems autizmo sutrikimą, labai svarbūs vienodi reikalavimai, taikomi ugdymo įstaigoje, namie ir kitur, vienodi sutartos komunikacijos būdai, elgesio korekcija ir panašiai.
Ikimokyklinio ugdymo auklėtojams čia gali padėti švietimo pagalbos specialistai: logopedai, psichologai, specialieji pedagogai, socialiniai pedagogai. Darželio darbuotojus taip pat gali konsultuoti savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai (tokios įstaigos yra kiekvienoje savivaldybėje). Kai darželyje ar mokykloje nėra specialisto, galinčio padėti autizmo sutrikimą turinčiam vaikui ir jo šeimai, ugdymo įstaiga turėtų pirkti paslaugą ir specialisto konsultacijas, taip pat gali kreiptis į kitas ugdymo įstaigas, kurios turi kompetencijų, kaip ugdyti šiuos vaikus.

Privatus darželis įsikūręs Kauno savivaldybės teritorijoje, tačiau jis yra privatus, vadinasi, savivaldybei nepavaldus. Kam tuomet pavaldus? Švietimo ir mokslo viceministras komentuoja, kad svarbu patikrinti, ar darželis įregistruotas Švietimo ir mokslo ministerijos registruose, ar turi higienos pasą/leidimą tokiai veiklai vykdyti, ar gauna mokinio krepšelio lėšas. Jei įstaiga yra įregistruota ministerijos duomenų registruose, vadinasi, ji gauna mokinio krepšelį, privalo turėti higienos pasą/leidimą, kuriuos išduoda ir tikrina Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldžios institucijos. Darželyje privalo dirbti reikiamą išsilavinimą ir kvalifikaciją turintys pedagogai. Įstaigos vadovas gali ir neturėti pedagoginio išsilavinimo ir ikimokyklinio ar priešmokyklinio pedagogo kvalifikacijos, nes jis yra vadovas - administracijos darbuotojas. Savivaldybė turi teisę reikalauti, kad už gaunamas valstybės lėšas būtų vykdomas tinkamas vaikų ugdymas. Mokinio krepšelyje tiek ikimokykliniam, tiek priešmokykliniam ugdymui iš valstybės biudžeto yra skiriamos 4 val. per dieną (ar 20 val. per savaitę). Jei įstaiga nėra registruota ministerijos duomenų bazėse, vadinasi, ji teikia kokias nors kitas paslaugas, dėl kurių tariasi tėvai ir savininkas (įstaiga gali pasivadinti „darželiu“, bet tai gali būti tik pavadinimas).
Šioje situacijoje berniuko tėvai turėjo kreiptis į darželio savininką ir informuoti jį dėl darbuotojų galimai netinkamo elgesio, kompetencijų stygiaus ar pan. Be to, tėvai, prieš pradėdami leisti vaiką į ugdymo įstaigą (nesvarbu, ar ji valstybinė, savivaldybės ar nevalstybinė), privalo pasirašyti mokymo sutartį, kurioje turėtų būti sutartos visos ugdymo, kitos paslaugos, taip pat turi būti sutarta ir dėl galimybių nutraukti sutartį ir pan. Dėl galimo vaiko teisių pažeidimo ugdymo įstaigoje ir mokymo sutarties sąlygų nesilaikymo tokiu atveju galima kreiptis ir į lygių galimybių kontrolierių, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą. Taip pat galima kreiptis ir į savivaldybę.
Vaiko priežiūros atostogose esančios mamos mielai atiduotų mažylį į lopšelį-darželį, bet nėra tikros, ar taip pasielgusios gaus joms mokamas išmokas. Kaip žinia, vaiko priežiūros išmoka gali būti mokama iki atžalai sukaks treji metai. Mamos svarsto, kad jei būtų galimybė palikti mažylį lopšelyje, joms liktų daugiau laiko susitvarkyti reikalus, skirti laiko sau. Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) ministro patarėja Eglė Samoškaitė patvirtino, kad išmokų nepraras, tačiau reikės mokėti už darželį. Būdama vaiko priežiūros atostogose mama gali leisti vaiką į darželį ir išmokų dėl to nepraras, tačiau mokės už darželį.

Lietuvoje vaiko priežiūros atostogos gali trukti iki vaikui sukanka treji, bet tretieji vaiko auginimo metai nėra apmokami, o pirmieji ir antrieji gali būti apmokami pagal pasirinktą modelį. Nuo 2023 m. įsigaliojo vaiko priežiūros atostogų tvarka, kai tėvai gali pasirinkti vaiko atostogas iki kol vaikui sukaks pusantrų, dveji arba treji metai. Neperleidžiamais mėnesiais, nepaisant to, kokios trukmės vaiko priežiūros atostogos pasirinktos, tėvams bus mokama 78 proc. jų darbo užmokesčio popieriuje, arba kiek daugiau nei 100 proc. atlyginimo į rankas.
| Pasirinktas atostogų terminas | Išmokos dydis (nuo „ant popieriaus“ darbo užmokesčio) | Apytikslis išmokos dydis į rankas |
|---|---|---|
| Neperleidžiami mėnesiai (nepriklausomai nuo trukmės) | 78 % | >100 % |
| Iki vaikui sukaks 18 mėnesių | 60 % | 77,34 % |
| Iki vaikui sukaks 24 mėnesiai (pirmaisiais metais) | 45 % | 58 % |
| Iki vaikui sukaks 24 mėnesiai (antraisiais metais) | 30 % | 38,67 % |
Įstatymas dirbti nedraudžia. Su nauja vaiko priežiūros išmokų skyrimo tvarka darbo galimybės nebėra skirstomos į „pirmuosius ir antruosius vaiko priežiūros atostogų metus“. Tad, bebūnant VPA vienoje darbovietėje, galima sudaryti darbo sutartį su kita ir darbas vaiko priežiūros atostogų metu yra įmanomas. Jeigu darbuotojas su savo darboviete nėra pasirašęs nekonkuravimo susitarimo, kliūčių sudaryti darbo sutartį su kita darboviete, bebūnant vaiko priežiūros atostogose kitoje - nėra. Žinoma, konfidencialumo reikėtų laikytis, ypatingai jeigu yra pasirašyti ir konfidencialumo susitarimai.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įteisinta nauja išmokų vaikams rūšis - vaiko priežiūros kompensacinė išmoka. Jos dydis - 5,2 BSI per mėnesį. Vienas iš priimto įstatymo tikslų - suteikti tėvams (įtėviams) ar globėjams galimybę derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą, anksčiau grįžti į aktyvią darbo rinką, todėl vaiko priežiūros kompensacinė išmoka bus mokama tik dirbantiems vaiko tėvams (įtėviams) ar globėjams, išskyrus atvejus, kai tai darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas 0-25 procentų dalyvumo. „Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka nebus skiriama, jei fizinis asmuo prižiūrės savo, sutuoktinio ar sugyventinio vaiką.
Grįžimas į darbą po vaiko priežiūros atostogų - didelė transformacija. Natūralu, kad, nepaisant vaiko priežiūros atostogų trukmės, daugelis mamų jausis dar nepasiruošusios grįžti į darbą. Situaciją dar labiau sutirština tai, jei kūdikis ar vaikas blogai miega, vis dar yra žindomas ir kt. Tai yra iššūkis, ir viskas, ką galite padaryti - ruoštis grįžimui į darbą ir pozityviai nusiteikti. Bent 2-3 savaites po grįžimo į darbą nereikėtų vertinti savo emocinės būklės, daryti tam tikras išvadas, priimti spontaniškus sprendimus ir pasiduoti.
Pasidomėkite galimybe į darbą grįžti palaipsniui: pirmiausia biure dirbkite dvi ar tris dienas per savaitę arba vykite į darbą kasdien po kelias valandas, o gal vadovas suteiks galimybę derinti darbą biure ir iš namų? Žinoma, ne visos mamos turi pasirinkimą, tačiau jei jūsų darbas - ganėtinai lankstus, paieškokite sau ir vaikui palankesnių galimybių. Grįžtant į darbą reikia susidėlioti visą logistiką. Jei vaikas nuo šiol bus su aukle, tegul ji dirbti taip pat pradeda bent savaite anksčiau: pirmąsias dienas kartu būkite ir jūs. Daugelis mamų grįžta į darbą tikėdamosi, kad viskas susidėlios ir visi prisitaikys savaime. Tačiau kolegos, nežinodami jūsų dienotvarkės ir planų, darys tam tikras prielaidas, tad nurodykite, kada dirbsite, koks tvarkaraštis jums palankus ir t. t. Kai grįžtate į darbą, iš anksto suplanuokite, kada galėsite skirti laiko vaikui: ryte ar vakare? Be abejo, atžalai turėtumėte skirti nemažą dalį laisvalaikio ir savaitgalių.
Svarbu tai, jog tėvai, prieš kreipiantis dėl vaiko priežiūros paslaugų į savivaldybių administracijas, privalo įvertinti visas kitas vaiko priežiūros galimybes namuose. Savivaldybių administracijos sprendimą dėl vaikų priežiūros paslaugų organizavimo priima tik įvertinusios visas aplinkybes, ar vaikais namuose išties nėra galimybės pasirūpinti, pavyzdžiui, pasitelkus kitų žmonių pagalbą. Siekiant užtikrinti saugumą, numatyta, kad įstaigose šiuo metu negali būti prižiūrimi vaikai, sergantys lėtinėmis ligomis. Tokius vaikus auginantiems tėvams karantino laikotarpiu išduodamas nedarbingumo pažymėjimas. Taip pat į darželius negali būti vedami vaikai, gyvenantys kartu su labiausiai koronavirusinės infekcijos paveikiamais žmonėmis - vyresniais nei 60 metų, sergančiais lėtinėmis ligomis.
Tais atvejais, kai vaikai vedami į darželius, juose turi būti užtikrintos tinkamos sąlygos. Numatyta, kad grupėse gali būti ne daugiau nei dešimt vaikų maksimaliai laikantis grupių izoliacijos principo, t. y. darbuotojai turi dirbti tik vienoje grupėje, vaikai nuolat lankyti tą pačią grupę, o grupės veikla turėtų būtų vykdoma taip, kad būtų išvengta skirtingas grupes lankančių vaikų kontakto tiek patalpose, tiek lauke. Be to, prie įėjimo į darželius turi būti pateikiama informacija, kad vaikus atlydintys tėvai ar artimieji privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias priemones, taip pat informacija apie asmens higienos laikymosi būtinybę. Taip pat kasdien turi būti vertinama visų priimamų į įstaigą vaikų sveikatos būklė. Vaikai, kuriems pasireiškia karščiavimas (37,3 laipsnių ir daugiau) ar kurie turi ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, ūmių žarnyno infekcijų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymių, į grupes negali būti priimami.