Užspringimas yra kvėpavimo takų obstrukcija svetimkūniu.
Į kvėpavimo takus patekęs svetimkūnis tik iš dalies arba visiškai užkemša kvėpavimo takus, todėl pasireiškia dalinis arba visiškas kvėpavimo takų nepraeinamumas.
Dauguma springimo epizodų kūdikiams ir vaikams įvyksta žaidžiant arba valgant, kai šalia būna vaiką prižiūrintis asmuo.
Vaikai dažniausiai užspringsta, nes nepilnai sukramto maistą, gauna per didelių maisto gabalėlių, prisigrūda burnon per didelį maisto kiekį.
Apie 80 proc. visų vaikų springimų atitenka vaikams mažesniems nei 3 metai, bet dažniausiai 1-2 metų vaikams, kurie jau gali vaikščioti, turi pakankamai įgūdžių paimti daiktus ir pasaulį pradeda pažinti pirmiausia oraliniu būdu, tai yra viską deda į burną.
Naujausia literatūra aprašo, kad beveik du kartus dažniau springsta berniukai.
Mažųjų kvėpavimo takų spindis yra mažesnis, todėl užspringti yra daug paprasčiau.
Kūdikiams prireikia nemažai laiko, kol jie išmoksta kramtyti ir ryti maistą, taip pat kūdikiai ne visada turi pilnai išsivysčiusį kosulio refleksą, dėl ko gali būti sudėtinga pašalinti į kvėpavimo takus patekusį svetimkūnį lauk kosulio pagalba.
Kūdikiams ir mažiems vaikams užspringimas pavojingas pirmiausia dėl to, kad jų kvėpavimo takai yra siauri ir jie lengvai dar labiau susiaurėja ar netgi yra visiškai užblokuojami patekus į juos svetimkūniui.
Dažnai užspringstama kietais produktais ir kieto maisto gabalėliais, pavyzdžiui, riešutais, kietų morkų gabaliukais, ledinukais.
Pavojingiausi vaikams yra daiktai, kurie yra apvalūs, kieti, nesuspaudžiami ir su lygiu paviršiumi, nes jie lengvai įstringa kvėpavimo takuose yra sunkiai pašalinami.
Balionėliai, guminės pirštinės ir kiti guminiai daiktai yra dažniausiai sukeliantys fatališkas baigtis vaikams užspringus.
Dauguma svetimkūnių įstringa bronchuose (70 proc.), dažniausiai dešiniajame - 52 proc. visų svetimkūnių.
Vaikai iki trijų metų negali žaisti su žaislais, kuriuose gausu smulkių detalių arba jie gali pabirti į mažas daleles.
Draudžiama žaisti su labai smulkiais daiktais, pavyzdžiui, monetomis, sagomis, karoliais, papuošalais.
Valgio metu vaikas turi būti ramus, nes gausus judėjimas didina užspringimo riziką.
Pradėkite kūdikį maitinti kietu maistu tik tuomet kai kūdikis turi gerus motorinius įgūdžius ryti košės ar tyrės pavidalo maistą.
Neduokite vaikui didelės rizikos maisto.
Neduokite kūdikiams ar mažiems vaikams mėsos ar sūrio gabaliukų, vynuogių, į mažus gabaliukus supjaustytų šviežių daržovių ar vaisių.
Neduokite kūdikiams ar mažiems vaikams kietų smulkių maisto produktų, pavyzdžiui, sėklų, riešutų, kukurūzų ir saldainių.
Rekomenduojama vaikams iki keturių metų neduoti kieto ir apvalaus maisto, tokio kaip saldainiai, riešutai, įvairios sėklos ar kieti morkų gabalėliai.
Maitinti vaiką, kai jis yra vertikalioje padėtyje, tai yra sėdi kėdutėje ir neužsiima kita veikla, tai yra neduoti vaikui maisto jam žaidžiant, lakstant ar verkiant.
Leisti žaisti su žaislais skirtais to amžiaus vaikams ir žaislais, kurie neturi mažų detalių, kurias gali praryti.
Atidžiai įvertinkite savo vaiko žaislus.
Neleiskite kūdikiui ar mažam vaikui žaisti su latekso balionais, (ypatingai didelį pavojų kelia sprogę ir į kvėpavimo takus patekę gumos gabaliukai, nes juos sunku pašalinti teikiant pirmąją pagalbą), mažais kamuoliukais, rutuliukais, žaislais, kuriuose yra smulkių detalių, ar žaislais skirtais vyresniems vaikams.
Ieškokite amžiaus nuorodų pirkdami žaislus savo vaikui.
Laikykite pavojingus daiktus nepasiekiamoje vietoje.
Pagrindinis dalinio užspringimo požymis - kosulys.
Kosulys yra labai svarbus apsauginis refleksas, padedantis pašalinti svetimkūnį ar svetimkūnius iš kvėpavimo takų.
Dalinio užspringimo atveju vaikas garsiai kosėja, yra sąmoningas.
Maži vaikai užspringimo labai išsigąsta, todėl kūdikiai dažnai verkia, o didesni vaikai - kalba arba šaukia.
Kadangi stiprus sąmoningas kosulys turėtų padėti pašalinti svetimkūnį iš kvėpavimo takų, pagalbą teikiantis asmuo turi netrukdyti vaikui kosėti ir nuolat stebėti situaciją.
Jei į kvėpavimo takus patekęs svetimkūnis visiškai užkemša kvėpavimo takus, tuomet kūdikis ar vaikas negali nei kalbėti, nei išleisti bet kokių kitų sąmoningų garsų.
Kosulys yra nebylus arba neefektyvus.
Blogiausia tai, kad mažylis net negali įkvėpti ar iškvėpti.
Netrukus pasireiškia cianozė (vaiko oda įgauna būdingą mėlyną spalvą).
Praėjus dar šiek tiek laiko sutrinka vaiko sąmonė arba ji galiausiai prarandama.
Kvėpavimo takų obstrukcijai svetimkūniu būdingas staiga atsiradęs kvėpavimo sutrikimas, kai kartu pasireiškia kosulys, žiaukčiojimas ar stridoras.
Klasikinė simptomų triada yra švokštimas, kosulys ir susilpnėjęs kvėpavimo garsai, tačiau paskutiniai tyrimai parodė, kad ši triada pasireiškia 57 proc. springusių, o simptomai daugiausia priklauso nuo vietos, kurioje įstrigo svetimkūnis.
Jei svetimkūnis patenka į apatinius kvėpavimo takus pradžioje simptomų gali ir nebūti, tačiau vėliau pasireiškia ilgai trunkantis kosulys, švokštimas, apsunkintas kvėpavimas ar pasikartojantys plaučių uždegimai.
Svetimkūniui visiškai obturavus kvėpavimo takus vaikas nebegali kalbėti, nekosti, trūkstant deguonies tampa cianotiškas - pamėlęs ir gali prarasti sąmonę.
Jeigu viskas prasidėjo labai staigiai, prieš tai nebuvo jokių ligos požymių ir vaikas valgė, žaidė su smulkiais daiktais, galima įtarti springimą ir reikia nuspręsti ar vaikui reikia pagalbos ar ne.
Jeigu kiekvienas žmogus gerai žinotų, kaip suteikti pirmąją pagalbą užspringusiam vaikui, tuomet jaustųsi žymiai drąsiau ir iš karto suprastų, kaip reikia elgtis.
Pirmosios pagalbos žinias verta nuolat atnaujinti.
Svarbiausia sumažinti riziką užspringti.
Jei vaikas užspringęs kosėja, daryti nieko nereikia, nes spontaninis kosulys yra efektyviausias ir saugiausias būdas pašalinti svetimkūnį.
Leiskite vaikui kosėti ir sekite jo būklę.
Netrankykite per nugarą, jei vaikas kosėja ar garsiai verkia, nes tuomet galite padaryti visišką obstrukciją svetimkūniui nusileidus giliau.
Apžiūrėkite vaiko gerklę, jeigu matote svetimkūnį - pabandykite jį ištraukti.
Jeigu jo nematote, neieškokite jo pirštu aklai, nes galite jį įstumti dar giliau.
Jeigu matote, kad kosulys yra neefektyvus, vaikas negali įkvėpti, pradeda mėlynuoti - kvieskite GMP ir patys nedelsiant suteikite pirmąją pagalbą.
Jei vaikas yra sąmoningas, bet kosulys yra neefektyvus - galite padėti sutrenkiant per nugarą.
Paimkite vaiką ant dilbio, arba palenkite į priekį, kad galva būtų žemiau ir penkis kartus trenkite delnu per viršutinę nugaros dalį, tarp menčių.
Jeigu smūgiai buvo neefektyvūs ir svetimkūnis liko, apverskite vaiką ir penkis kartus spustelkite pirštais krūtinę ties krūtinkaulio centru, jeigu tai vyresnis nei 1-erių metų vaikas tuomet atlikite penkis pilvo paspaudimus, kiek žemiau krūtinkaulio, tai dar vadinamas Heimlicho manevras.
Kartokite sutrenkimus per nugarą ir paspaudimus, kaskart įvertinkite gerklę, ar joje nėra svetimkūnio.
Jei smūgiai į tarpumentę nepadeda pašalinti svetimkūnio, ir vaikas vis dar yra sąmoningas, atlikite krūtinės ląstos spūstelėjimus kūdikiams arba pilvo spūstelėjimus vaikams.
Jei tai nepadeda pašalinti svetimkūnio, tuomet gali būti atliekami pilvo spustelėjimai, kuriuos atliekant reikalingas ypatingas atsargumas.
Vaikas apkabinamas per liemenį ir sugniaužtas kumštis uždedamas srityje tarp krūtinkaulio ataugos ir bambos.
Šis kumštis apglėbiamas kita ranka ir staigiai spustelėjama gilyn ir viršun.
Kartojama iki penkių kartų.
Jei kūdikis vis dar sąmoningas, tuomet jis nedelsiant paguldomas ant rankos veidu žemyn.
Negalima užspausti minkštųjų audinių, esančių po žandikauliu, kitaip tik dar labiau padidėja kvėpavimo takų obstrukcijos rizika.
Kitos rankos plaštaka suduodami penki smūgiai į tarpumentę.
Nebūtina suduoti visų penkių smūgių, jei svetimkūnis pasišalina anksčiau ir atsinaujina kvėpavimo funkcija.
Vaikai nuo vienerių metų paguldomi pilvu ant suaugusiojo asmens kelių ir penkis kartus stuktelėjama į nugarą (tarp menčių), kol svetimkūnis pasišalina.
Atlikę krūtinės ląstos arba pilvo spustelėjimus, iš naujo įvertinkite vaiko būklę.
Jei svetimkūnis nepasišalino, o nukentėjusysis sąmoningas, tęskite smūgius į tarpumentę ir krūtinės ląstos (kūdikiui) arba pilvo (vaikams) spustelėjimus.
Prašykite, kad kas nors pakviestų pagalbą, jei ji dar neatvyko.
Šiame etape nepalikite vaiko vieno.
Jei svetimkūnį pavyko sėkmingai pašalinti, įvertinkite vaiko klinikinę būklę.
Dalis svetimkūnio gali likti kvėpavimo takuose ir sukelti komplikacijų.
Jei kyla abejonių, kreipkitės į medikus.
Jei vaikas, kuriam įvyko KTOS, yra nesąmoningas arba prarado sąmonę, paguldykite jį ant kieto, lygaus paviršiaus.
Šaukitės pagalbos arba paprašykite, kad kas nors pakviestų pagalbą, jei ji dar neatvyko.
Atverkite kvėpavimo takus atlošdami galvą ir pakeldami smakrą, tada atlikite penkis įpūtimus.
Atlikite penkis įpūtimus ir jei nėra reakcijos (vaikas nepradedam judėti, kosėti, pats kvėpuoti), pereikite prie krūtinės ląstos paspaudimų nevertindami kraujotakos.
Jei kliūtį pavyko pašalinti, atverkite ir patikrinkite kvėpavimo takus taip, kaip aprašyta aukščiau.
Jei kūdikiui ar vaikui sąmonė aptemo visiškai, būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Patariama mažylį paguldyti ant lygaus ir kieto pagrindo.
Pirmiausiai penkis kartus įpučiama oro.
Vaikas gali atsigauti ir po jų.
Jei taip neįvyko, rekomenduojama du kartus įpūsti oro ir trisdešimt kartų paspausti krūtinės ląstą.
Atvėrus kvėpavimo takus patikrinama, ar nesimato svetimkūnio.
Vaikui praradus sąmonę vaiką paguldykite, atversti smakrą ir pradėkite gaivinimą (įpūtimai ir krūtinės paspaudimai).
Bet kokiu atveju, kai po springimo nepastebėjote svetimkūnių, išlieka vienas ar kitas simptomas - rekomenduojama atvykti į ligoninę, gydytojo apžiūrai.
Jokiu būdu nekratykite vaiko paėmus už kojų, ypač tai pavojinga kūdikiams dėl galvos smegenų traumavimo ir sukrėsto vaiko sindromo.
Pasak vaikų chirurgo, jeigu matosi, kad kosulys yra neefektyvus, reikėtų kviesti greitąją medicinos pagalbą (GMP), t. y. skambinti 112.
Prieš tai reikėtų įvertinti vaiko sąmoningumą.
GMP geriausia kviesti visada, kai kyla abejonių dėl vaiko būklės.
Šaukitės pagalbos arba paprašykite, kad kas nors pakviestų pagalbą, jei ji dar neatvyko.
Jei tai nepadeda pašalinti svetimkūnio, tuomet gali būti atliekami pilvo spustelėjimai, kuriuos atliekant reikalingas ypatingas atsargumas.
Jei vaikas veiksmingai kosėja, nereikia jokių išorinių veiksmų.
Jei smūgiai į tarpumentę nepadeda, reikia atlikti krūtinės ląstos spustelėjimus kūdikiui arba pilvo spustelėjimus vyresniems vaikams.
Susmūgiuoti 5 kartus savo delno pagalvėlėmis kūdikiui per nugarą tarp menčių.
Jei vaikas yra sąmoningas, bet kosulys yra neefektyvus, galite padėti sutrenkiant per nugarą.
Paimkite vaiką ant dilbio, arba palenkite į priekį, kad galva būtų žemiau ir penkis kartus trenkite delnu per viršutinę nugaros dalį, tarp menčių.
Jeigu smūgiai buvo neefektyvūs ir svetimkūnis liko, apverskite vaiką ir penkis kartus spustelkite pirštais krūtinę ties krūtinkaulio centru, jeigu tai vyresnis nei 1-erių metų vaikas tuomet atlikite penkis pilvo paspaudimus, kiek žemiau krūtinkaulio, tai dar vadinamas Heimlicho manevras.
Kartokite sutrenkimus per nugarą ir paspaudimus, kaskart įvertinkite gerklę, ar joje nėra svetimkūnio.
Vaikui praradus sąmonę vaiką paguldykite, atversti smakrą ir pradėkite gaivinimą: įpūtimai ir krūtinės paspaudimai.
Bet kokiu atveju, kai po springimo nepastebėjote svetimkūnių, išlieka vienas ar kitas simptomas - rekomenduojama atvykti į ligoninę, gydytojo apžiūrai.
Paguldykite ant kieto, lygaus paviršiaus.
Paprašykite, kad kas nors pakviestų pagalbą, jei ji dar neatvyko.
Atverkite kvėpavimo takus, atlošdami vaikui galvą ir pakeldami smakrą.
Nukentėjusįjį pražiodinkite ir pažiūrėkite, ar nieko nesimato burnoje.
Jei kas nors matosi, reikia pabandyti svetimkūnį pašalinti vienu piršto judesiu.
5 kartus įpūskite, įvertindami kiekvieno įpūtimo efektyvumą.
Jei vaikas vis dar nesąmoningas, tęskite širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą.
Svetimkūniai virškinimo trakte yra daug mažiau grėsminga būklė, tačiau būtina įvertinti, ką vaikas galėjo praryti ir įvertinti vaiko būklę.
Jeigu įtariate, kad vaikas prarijo elementą, daugiau nei vieną magnetą ar daiktą didesnį nei 2,5 cm būtina vežti į ligoninę, nes vaikas turi būti sekamas ir esant galimybei svetimkūnis turi būti pašalinamas endoskopiškai.
Prarijus visus kitus daiktus ir nesant jokių simptomų vaiką reikia stebėti, dauguma atvejų svetimkūnis sėkmingai pasišalins tuštinantis.
Svetimkūniui nepasišalinus per 10 dienų, gali būti, kad vaikas svetimkūnio neprarijo arba jo nepastebėjote tarp išmatų, o jeigu esate tikri, rekomenduojame atvykti vaikų chirurgo konsultacijai dėl tolimesnės taktikos.
Vaikui išgėrus acto, skalbiklio, kanalizacijos valymo ar kitų skysčių, kurie gali sukelti nudegimą, skubiai kviesti GMP arba vežti į ligoninę.
Neskatinkite vėmimo, negirdykite vandens ir jokiu būdu neleiskite plauti skrandžio, nes galima tik padidinti nudegimą ir pabloginti vaiko būklę.
Ligoninėje vaiko būklė įvertinama, nuskausminama ir nudegimas įvertinamas po 24 valandų.


tags: #pirmoji #pagalba #uzspringus #vaikui