Ar naktinis maitinimas pieno mišinuku kenkia kūdikio dantims? Išsamus vadovas tėvams

Daugelis tėvų susiduria su klausimu, ar žindymas, ypač naktinis, gali pakenkti mažylių dantukams. Šiame straipsnyje išnagrinėsime šią problemą, remdamiesi naujausiais tyrimais, odontologų rekomendacijomis ir mamų patirtimi.

Įžanga

Žindymas yra natūralus ir naudingas būdas maitinti kūdikį, tačiau neretai kyla abejonių dėl jo įtakos dantų sveikatai. Ypač daug diskusijų sukėlė naktinis žindymas, nes miego metu sumažėja seilių gamyba, o tai gali sudaryti palankias sąlygas bakterijų dauginimuisi. Išsamiai aptarsime, kaip naktiniai maitinimai, tiek krūtimi, tiek pieno mišinuku, veikia kūdikio dantukų sveikatą ir kokie veiksmai padeda apsaugoti nuo ėduonies.

Naktiniai maitinimai ir dantų ėduonis

Dantų ėduonis dažnai pažeidžia vaikų dantis: virš 40-ies procentų vaikų turi dantų ėduonį ikimokykliniame amžiuje. Burnoje bakterijos auga tuomet, kai padidėja rūgštingumas. Burnoje esančios bakterijos ir maisto likučiai yra skylių dantyse atsiradimo priežastis. Sausa burna prisideda prie dantų ėduonies atsiradimo. Nors dažnai manoma, kad "blogi dantys" yra paveldimi, iš tiesų, dantys sugenda dėl infekcijos iš mamos burnos ir dėl maisto, kurį vaikas valgo.

Motinos pienas ir bakterijos

Motinos piene yra laktozės, pieno cukraus, kuris, esant aktyviai burnos mikroflorai, gali sukelti dantų ėduonį. Tačiau motinos piene taip pat yra medžiagų, kurios apsaugo nuo bakterijų augimo. Tai imunoglobulinai IgA ir IgG, kurie stabdo bakterijų augimą, ir laktoferinas, kuris veikia prieš pagrindinę ėduonį sukeliančią bakteriją Streptococcus mutans. Naujesni tyrimai rodo, kad žindymas stabdo dantų gedimą. Motinos pienas krauna kalcio ir kitų mineralų atsargas dantims, kad jie būtų stiprūs. Motinos pienas nesukelia dantų ėduonies, nebent vaiko burnoje yra kito maisto likučių. Motinos pienas nepadeda bakterijoms augti.

Naujausi tyrimai rodo, kad naktinis žindymas savaime nepadidina dantų ėduonies rizikos. Dauguma kūdikių žinda naktimis. Naktiniai žindymai yra labai svarbūs tam, kad kūdikis gautų pakankamai maisto. Naktinis žindymas nesukelia dantų ėduonies. Tėvų patirtis rodo, kad žindymas ir dantų ėduonis nėra tiesiogiai susiję. Daugelis mamų, kurios žindo savo vaikus naktimis, teigia, kad tai neturi įtakos dantų sveikatai, jei tinkamai prižiūrimi dantys. Tačiau yra ir tokių, kurių vaikai susidūrė su dantų ėduonimi, nepaisant žindymo. Svarbu atsiminti, kad kiekvienas vaikas yra individualus, ir tai, kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam.

Pieno mišinukas, karvės pienas ir kiti saldinti skysčiai

Visai kita situacija susidaro, kai kūdikis prieš miegą ar naktį gauna pieno mišinuko, karvės pieno ar saldintų arbatų. Pieno mišinys iš buteliuko varva ir užsilieka kūdikio burnoje, skirtingai nei žindant krūtimi, kai spenelis yra giliau burnoje ir skystis rečiau apgaubia dantis. "Buteliuko kariesas" - tai daugybinio dantų ėduonies rūšis, dažniausiai pasireiškianti vaikams, kurie ilgai maitinami iš buteliuko ar krūtimi, ypač naktimis, nevalant dantų. Ši būklė atsiranda, kai vaikas migdomas duodant pieno ar saldinto gėrimo buteliuką. Tokiu pačiu būdu jis girdomas ar maitinamas krūtimi ir naktį. Vaikas užmiega, o pienas ar saldintas skystis apgaubia viršutinius priekinius dantis. Miegant seilių gamyba sulėtėja, burnos rūgštingumas padidėja, todėl emalis pradeda irti.

Jei tenka duoti mišinį, kad kūdikis per daug nepriaugtų svorio, mišinį galima skiesti kambario temperatūros vandeniu. Kitais žodžiais tariant, kūdikį bandykite pasotinti nors iš dalies. Dalis dirbtinai maitinamų kūdikių iš tiesų sveria per daug nei amžiaus norma. Taip yra dėl to, kad su dirbtiniu maistu mažyliai gauna daugiau nei organizmui reikia energinių medžiagų. Per didelis svoris kūdikiui nepadeda, o tik trukdo. Su atskiestu mišiniu kūdikis gaus mažiau energinių medžiagų ir bus patenkintas jo noras žįsti. Visa tai padės nusiraminti.

Kodėl kūdikiai valgo naktį?

Kūdikiai, rečiau - vaikai virš metų naktį nori valgyti. Pirmieji - dėl to, kad tai yra jų organizmo fiziologinis poreikis, vyresni - dažniau iš įpročio. Naujagimis per pirmąjį savo gyvenimo mėnesį pats pasirenka maitinimosi dažnį. Tik jis žino, kada, kiek laiko žįsti. Kitais žodžiais tariant, mama privalo prisitaikyti prie mažylio norų. Tik dažnas žindymas bet kuriuo paros laiku skatina pieno gamybą, o šis yra nepakeičiamas maistas naujagimiui, kūdikiui, mažam vaikui. Naktiniai valgymai ne tik pasotina. Krūties žindimas mažyliui suteikia saugumo jausmą. Kūdikiui nieko nėra maloniau, kaip pajusti mamytės šilumą ir širdies plakimą, prie kurio priprato įsčiose. Per naktį duokite kūdikiui valgyti tiek kartų, kiek tik jis nori. Dažniausiai, kai netrūksta motinos pieno, 4 mėn. ir vyresni kūdikiai naktį prašo valgyti vieną kartą. Mamos pastebi, kad kūdikiai dažniau prabunda naktį ir prašo valgyti, kai jiems dygsta dantys ar jie serga.

Dantų dygimas ir miegas

Dantų dygimas - tai vienas pirmųjų didžiųjų išbandymų, kurį tenka išgyventi ne tik kūdikiui, bet ir jo tėvams. Dygstantys dantukai gali sukelti įvairių fizinių ir emocinių reakcijų, o viena iš dažniausių - prastas miegas. Pirmieji dantukai paprastai pradeda dygti kūdikiui sulaukus 4-7 mėnesių, tačiau tai labai individualu. Visas dantų dygimo procesas gali tęstis iki 2,5-3 metų, kol išdygsta visi 20 pieninių dantų.

Dantų dygimo požymiai, veikiantys miegą

Dantų dygimas - tai fiziologiškai sudėtingas procesas, lydimas tam tikrų nemalonių pojūčių, kurie gali trikdyti kūdikio miegą:

• Dantenų skausmas ir spaudimas. Dygstant dantims, dantenos patinsta ir tampa jautrios. Tai sukelia nemalonų spaudimą, kuris naktį, kai nėra kitų dirgiklių, jaučiamas dar stipriau.
• Padidėjęs seilėtekis. Gausus seilių kiekis gali sukelti ne tik diskomfortą, bet ir odos sudirginimą aplink burną, o tai dar labiau trikdo miegą.
• Dirglumas ir nuotaikų kaita. Skausmas ir diskomfortas veikia kūdikio emocinę būseną. Vaikas gali būti nervingas, verkšlenti be aiškios priežasties, jaustis nesaugus ir reikalauti daugiau tėvų dėmesio.
• Dažnesnis pabudimas naktį. Naktinis miegas tampa fragmentiškas - kūdikis dažnai pabunda, nerimsta, sunkiai užmiega iš naujo.

Kiekvieno dantuko dygimas gali trukti nuo kelių dienų iki savaitės. Visas procesas - nuo pirmojo iki paskutiniojo danties - gali užtrukti kelerius metus, tačiau intensyviausi pokyčiai vyksta pirmaisiais dvejais gyvenimo metais. Nors dantų dygimas - ilgas kelias, laikui bėgant vaiko organizmas vis geriau prisitaiko, ir reakcijos tampa švelnesnės.

Kaip padėti kūdikiui, kai dygsta dantukai?

Nors dantų dygimas neišvengiamas, yra būdų, kaip sumažinti su juo susijusį diskomfortą ir pagerinti vaiko miegą:

1. Masažuokite dantenas. Švelnus dantenų masažas švariu pirštu ar specialiu silikoniniu šepetėliu gali sumažinti spaudimą ir skausmą.
2. Naudokite kramtukus. Atšaldyti (bet ne sušaldyti) kramtukai padeda malšinti dantenų niežulį ir dirginimą. Svarbu, kad jie būtų saugūs ir neturėtų mažų detalių.
3. Pasitarkite su gydytoju dėl gelių ar vaistų. Kai kurie dantų dygimo geliai turi šaldantį ar priešuždegiminį poveikį. Tačiau prieš naudojant bet kokias priemones būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
4. Rami atmosfera prieš miegą. Sukurkite ramią, saugią ir pastovią miego rutiną - maudynės, švelni muzika ar lopšinė gali padėti vaikui atsipalaiduoti prieš miegą.
5. Tėvų artumas. Kartais viskas, ko reikia vaikui - tai mamos ar tėčio apkabinimas. Jūsų buvimas ir švelnus kalbėjimas nuramina bei padeda lengviau užmigti net ir skausmo metu.

Svarbu paminėti, kad stiprus karščiavimas, viduriavimas ar vėmimas nėra būdingi dantų dygimui - tokiu atveju reikėtų kreiptis į gydytoją.

Kaip prižiūrėti kūdikio dantukus: išsamus gidas

Tinkama burnos higiena padeda apsaugoti vaiko dantis nuo karieso ir užtikrinti sveikus dantukus ateityje. Nors dažnas mūsų bent kartą išgirstame iš senolių, jog pieninių dantų apskritai valyti nereikia, tai yra klaidinga informacija. Burnos higiena - tai ne tik reguliari dantų valymo rutina ir profilaktinė priežiūra.

Nuo ko pradėti?

Naujausios studijos rodo, kad bakterijos, sukeliančios kariesą, kūdikių burnoje atsiranda dar prieš išdygstant pirmiesiems dantims. Tad būtų tikslinga reguliariai pavalyti burną dar nesant dantukų. Dažniausiai sutinkamos rekomendacijos - kūdikių burnos higiena pradėti rūpintis išdygus pirmąjam dantukui. Vos tik išdygus pirmiesiems kandžiams, juos rekomenduojama valyti drėgna marle ar minkšto audinio skiaute. Apvyniokite savo pirštą audiniu ir švelniai perbraukite dantenas. Taip pat galite naudoti specialiai tam skirtus frotinius arba silikoninius antpirščius. Dygstant dantims, labai patogu pradėti juos valyti su sterilia marle, apvyniojus ją aplink pirštą arba silikoniniu antpirščiu - kūdikiui jis primins kramtuką ir maloniai masažuos dantenas, o jums bus lengva patekti į burnytę.

Svarbu, kad dantų valymas vaikui būtų malonus procesas, o ne nemaloni pareiga. Paverskite šią procedūrą žaidimu: leiskite vaikui pasirinkti savo šepetėlį ir dantų pastą, valykite dantis kartu su jo mylimu žaislu ar net žaiskite grimasų žaidimą veidrodyje. Su kiek paaugusiu mažyliu galima tą procesą praktikuotis ir dienos metu - skaityti knygeles apie dantų valymą, eiti juos valyti žaislams ar vieni kitiems.

Kai kūdikis ima gerti kitus skysčius, ne tik mamos pieną, pasiūlykite jam vandens. Įsitikinkite, kad nakties miego kūdikis eina išvalytas dantimis. Po kiekvieno maitinimo taip pat rekomenduojama nuvalyti dantenas ar dantukus. Būtina dantukus valyti prieš kiekvieną dienos, juolab nakties, miegą, nes dėl sulėtėjusio seilėtekio suintensyvėja ėduonies susidarymo procesas.

Dantų šepetėliai ir pastos

Pirmųjų dantukų priežiūra neįmanoma be tinkamo vaikiško šepetėlio. Pirmąjį šepetėlį galite drąsiai rinktis iš vaikiškų šepetėlių asortimento, jie visi yra pakankamai minkšti ir tinkami. Tik svarbu atkreipti dėmesį į šepetėlio galvutę - kuo mažesnis vaikas, tuo mažesnę galvutę vertėtų rinktis. Tiek vaikui bus mažiau diskomforto, tiek tėvams bus lengviau juo naviguoti burnoje, pasiekti toliau esančius dantukus. Kai kūdikiui prasikala pirmieji krūminiai dantukai, dantų šepetėlis tampa būtinu įrankiu.

Dantų pastą svarbu tinkamai dozuoti. Vaikams iki 2 metų vienam valymui pakanka ryžio grūdo kiekio - tiesiog švelniai brūkštelėti pastos per šerelius. Išdygus pirmiesiems dantims, pradėkite naudoti dantų pastą su fluoru. Pasitarkite su odontologu, kokią pastą pasirinkti. Dantukus valykite ryte po pusryčių ir vakare prieš miegą. Iki trejų metų dantis kokybiškai turėtų valyti tėvai, nes vaiko motoriniai įgūdžiai dar nėra pakankamai išvystyti. Šiame amžiuje vaikai jau gali valytis dantis savarankiškai, tačiau tėvams svarbu stebėti, ar jie tai daro tinkamai, ir prireikus užbaigti valymą. Vaikams dantų valymas tampa savarankiškesnis, tačiau tėvai turėtų patikrinti, ar dantys išvalyti kokybiškai. Skalavimo skysčių rekomenduojama nenaudoti iki šešerių metų, nebent odontologas nurodytų kitaip. Šiame amžiuje vaikai jau turėtų gebėti patys naudoti dantų siūlą, nes jų rankų judesiai tampa koordinuoti, o dantų valymas - tikslus.

Fluoras ir jo svarba

Fluoras apsaugo dantis nuo ėduonies, tačiau per didelis jo kiekis gali būti kenksmingas. Fluorido koncentracija dantų pastose skiriasi, todėl prieš perkant būtinai perskaitykite etiketes. Dėl tinkamos fluoro koncentracijos pasitarkite su odontologu. Neduokite fluoro kūdikiui, nesulaukusiam šešių mėnesių. Nuo 6 mėnesių iki 3 metų vaikams verta duoti papildomai fluoro, jeigu fluoro koncentracija geriamame vandenyje yra mažesnė nei 0.3 ppm. Pasikalbėkite su savo gydytoju ar dantų gydytoju apie fluorą jūsų vietovės vandenyje, paaiškinkite kokios rūšies vandenį naudojate - miesto ar savo šulinio.

Reguliarūs odontologo vizitai

Odontologai rekomenduoja pirmą kartą apsilankyti pas odontologą išdygus pirmiesiems dantukams, paprastai tai įvyksta 5-9 mėnesių amžiaus. Pirmasis vizitas trunka 10-15 minučių ir jis yra skirtas susipažinimui su gydytoju bei aplinka, kad vaikas nejaustų baimės. Nuo pirmojo iki ketvirtojo gimtadienio pas odontologą reikėtų lankytis bent kartą per metus. Po ketverių metų amžiaus apsilankymų dažnį patartina didinti iki vieno vizito kas šešis mėnesius, jei dantys yra sveiki ir dygsta be problemų. Jei pastebėjote kokių nors dantų ar dantenų problemų, pas odontologą apsilankykite nelaukdami suplanuoto vizito.

Maisto įtaka dantukų sveikatai

Maždaug nuo 4-6 mėnesių, kai kūdikiui prasideda primaitinimas ir įvedami papildomi maisto produktai, tokie kaip sultys, arbatos ar mišiniai, padidėja cukraus suvartojimas, todėl ėduonies rizika didėja. Niekam ne paslaptis, kad kiekvieno žmogaus organizmas individualus, taigi į tuos pačius dalykus gali reaguoti nevienodai. Kiekvieną produktą į jūsų vaiko valgiaraštį dera įtraukti nuo tam tikro amžiaus. Amžiaus apribojimai susiję ne tiek su vaiko virškinimo trakto pasiruošimu virškinti tam tikrą maistą, kiek su jo dantukų emalio būkle.

Produktai, kurių reikėtų vengti ar vartoti saikingai:

• Saldumynai ir saldūs gėrimai. Cukrus yra pagrindinis ėduonį sukeliančių bakterijų maisto šaltinis. Vaikai, kurie piktnaudžiauja saldumynais, dažniau kenčia nuo dantų ėduonies. Ribokite saldumynų, gazuotų gėrimų ir saldintų arbatų kiekį. Patys pavojingiausi šioje saldumynų kategorijoje yra ledinukai. Produktai, iš kurių gaminami tokie saldainiai, seilių veikiami beveik nesiskaido. Priešingai: seilės skatina storos cukraus plėvelės ir specifinės rūgšties susidarymą. Jos padengia dantis ir lėtai ardo. Tikra sunkioji artilerija, kai kalbama apie keliamą pavojų dantims, yra gardieji kepiniai - bandelės, sausainiai, pyragaičiai, meduoliai.
• Saldūs įdarai. Pavojingiausi dantims laikomi įdarai iš sutirštinto pieno, grietinėlės kremai, bezė, specialios konditerinės pastos. Tokie įdarai it klijai prilimpa prie dantų paviršiaus. O cukrus kaupiasi ne tik ant, bet ir tarp dantų. Tai ypač pavojinga, nes išvalyti tarpdančius parankinėmis priemonėmis praktiškai neįmanoma.
• Vaistai ir vitaminai. Daugelis vaikams skirtų vaistų ir vitaminų yra saldinti cukrumi, todėl jie gali pakenkti dantims.
• Sultys. Prieš pat miegą duoti kūdikiui ar vaikui bet kokių saldžių skysčių, tarp jų ir sulčių, nedera. Jų galite duoti 30-60 min. prieš migdymą. Jeigu geriate sultis, rinkitės tas, kurių sudėtyje yra 100 proc. sulčių.

Maisto pasirinkimas

Geriausias pasirinkimas atsigėrimui - paprastas vanduo, ypač prieš miegą. Patys „nekalčiausi“ saldumynai yra paprasčiausi šokoladiniai saldainiai be įdaro. Šokoladą seilės labai greitai suardo, taigi jis neužsilaiko burnos ertmėje. Ir net jeigu jo dalelių lieka ant liežuvio ar dantų, jos nesunkiai nuplaunamos bet kokiu burnos skalavimo skysčiu. Saugiausiais laikomi šokoladiniai batonėliai su razinomis, riešutais, džiovintais vaisiais. Medus ir uogienė taip pat laikomi vaiko sveikatai nekenkiančiais saldumynais, tačiau medus yra stiprus alergenas, todėl vartoti reikėtų atsargiai ir nuo tam tikro amžiaus.

Sveika šypsena prasideda dar prieš gimimą

Sveika šypsena prasideda dar mamos pilvelyje - pieninių dantukų užuomazgos pradeda vystytis 6-7 nėštumo savaitę, o nuolatinių dantų užuomazgos atsiranda maždaug septintąjį vaisiaus vystymosi mėnesį. Vertingų mineralinių medžiagų stoka, skurdi nevisavertė mityba nėštumo metu, ligos, žalingi įpročiai, ypač alkoholio, narkotinių medžiagų, tam tikrų medikamentų vartojimas, poilsio trūkumas, stresas gali turėti įtakos besiformuojančioms dantų užuomazgoms. Taip pat vaiko dantų sveikatą veikia dar viena aplinkybė - paveldimumas. Jeigu jau kelių kartų jūsų šeimos narių dantys prasti, neverta tikėtis, kad vaikas turės perlinę šypseną. Nes paveldimumas daro įtaką ne tik dantų išvaizdai ir jų emalio būklei, bet ir seilių sudėčiai.

tags: #ar #gadina #vaikui #dantukus #pieno #misinukas

• Nauji darželių projektai Pilaitėje
• Rizikos ir komplikacijos sergant širdies ydomis nėštumo metu
• Veiksmingi būdai ruošiant vaiko ranką rašymui
• Nostalgija gamtoje gaminant maistą
• Vaikų atopinio dermatito priežastys