Aplinkosaugos pirštų atspaudų analizė: nuo kriminalistikos iki unikalumo įrodymo
Ar bent kartais susimąstote, kiek skirtingų paviršių kiekvieną dieną paliečiate? Namų durys, parduotuvės lentyna, troleibuso turėklas - prie visų šių objektų kone kasdien kiekvienam iš mūsų tenka prisiliesti. Kiekvienas toks prisilietimas ant paviršiaus palieka iš prakaito bei riebalų sudarytas pirštų atspaudų žymes - unikalius mūsų sąlyčio su paviršiumi įrodymus, kurių plika akimi dažniausiai nė negalime pamatyti.
Pirštų atspaudų susidarymas ir unikalumas
Pirštų atspaudai pradeda formuotis dar mums esant motinos įsčiose - maždaug 10-ąją nėštumo savaitę. Šis procesas trunka apie 3-4 mėnesius. Jų susidarymui įtakos turi tiek fiziniai veiksniai vystymosi metu, tiek ir genetiniai.
Mūsų oda sudaryta iš kelių pagrindinių sluoksnių: epidermio, dermos bei hipodermos. Pastebėta, jog embrionui vystantis, pamatinis sluoksnis yra linkęs augti greičiau nei viršutiniai epidermio sluoksniai bei po juo esanti derma. Tai sukuria tam tikrą spaudimą, dėl kurio pamatinis sluoksnis pradeda rangytis erdvėje. Šie jo erdviniai pokyčiai persikelia į piršto paviršių ir taip suformuoja nelygumus, kurių visiškai sutampančių negali būti ne tik identiškų dvynių, tačiau net ir to paties žmogaus pirštų pagalvėlėse.
Apskaičiuota, jog teorinė dviejų žmonių pirštų atspaudų sutapimo galimybė lygi vos vienam iš 64 milijardų. Paveldimumas dažnai lemia pirštų atspaudų formą (t.y. rašto tipą), kurių dažniausios yra trys: kilpa, sūkurys bei arka.
Pirštų atspaudų tyrimo metodai ir jų raida
Pirštų atspaudų paliktos žymės plika akimi paprastai nėra matomos, o joms išryškinti naudojami tam tikri milteliai arba specialūs klijai. Realybėje viskas nėra taip paprasta ir primityvu, kaip mums bando parodyti filmų kūrėjai. Dažniausiai filmuose rodoma, jog pirštų atspaudų žymių nuotraukos yra paprasčiausiai įkeliamos į kompiuterį ir joms iškart randamas atitikmuo duomenų bazėje. Tačiau iš tikrųjų šias nuotraukas reikia kruopščiai redaguoti, kadangi jose paprastai būna matomas ne tik piršto atspaudo palikta žymė, tačiau ir pašalinės detalės: purvas, dulkės, nevientisas fonas, susiliejantis su nusikaltėlio paliktu įkalčiu.
Modernūs analizės būdai
Nuo 2004 metų bylos, kai dėl neteisingo pirštų atspaudų identifikavimo buvo apkaltintas nekaltas asmuo, pirštų atspaudų paliktų žymių analizė gerokai pažengė į priekį, atsirado naujų tyrimo metodų. Šiuolaikinių technologijų dėka, naudojant desorbcijos bei masių spektrometrijos metodus, tapo įmanoma išanalizuoti net blankias bei persiklojančias žymes.
Atlikus šią analizę, gali būti išsiaiškinta, kokius vaistus ar narkotines medžiagas žmogus vartoja, sužinoti jo alkoholio vartojimo įpročiai, aptikti sąlyčio su sprogstamosiomis medžiagomis pėdsakai ar net pastarosiomis dienomis suvartoti maisto produktai. Siekiant išsiaiškinti, ar žmogus vartoja narkotines medžiagas, galima naudoti ir alternatyvų tyrimo metodą, kuriam pasitelkiamos aukso nanodalelės, prie kurių prijungti tam tikri antikūnai.
Svarbiausi tyrimų aspektai
| Metodas | Paskirtis |
|---|---|
| Milteliai/klijai | Vizualiam atspaudų išryškinimui įvykio vietoje |
| Masių spektrometrija | Cheminiai analizei ir medžiagų identifikavimui |
| Aukso nanodalelės | Narkotinių medžiagų metabolitų aptikimui |
Nors per kelis šimtus metų mokslininkai smarkiai pasistūmėjo į priekį, atrasdami vis naujus pirštų atspaudų analizės bei jų pritaikomumo būdus, tačiau tyrimai šioje srityje vis dar nepraranda pagreičio. Šiuo metu yra tobulinami jau egzistuojantys bei kuriami nauji pirštų atspaudų tyrimo metodai, kurie ateityje, tikėtina, galės būti panaudojami ne vien nusikaltėliams sučiupti, tačiau ir medicininiams tikslams - pagal išskirtus vaistų metabolitus medikai turės galimybę kontroliuoti, ar pacientas tinkamai vartoja jam paskirtus medikamentus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
