Kūdikių galvos odos dariniai: priežastys, simptomai ir gydymas

Kūdikių oda yra nepaprastai švelni ir jautri, tačiau ji taip pat linkusi į įvairius dirginimus ir problemas per pirmuosius gyvenimo mėnesius. Mamos, pamačiusios ant kūdikėlio galvos luobelę ar kitokį darinį, dažnai sunerimsta - ar tai normalus reiškinys, o gal tai byloja apie rimtesnį sutrikimą? Nors daugelis kūdikių odos bėrimų nėra pavojingi ir dažniausiai praeina savaime, svarbu žinoti, kada reikėtų kreiptis į specialistus. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančius kūdikių galvos odos darinius, jų priežastis, simptomus ir gydymo būdus.

Galvos smegenų vandenė (hidrocefalija): rimta, bet retai pasitaikanti būklė

Nors tai nėra tiesiogiai "darinys po oda", galvos smegenų vandenė, arba hidrocefalija, gali sukelti patologinį galvos apimties padidėjimą dėl per didelio kaukolės ertmėje susikaupusio skysčio kiekio, o tai gali būti tėvų atpažinta kaip neįprastas galvos dydis ar forma. Hidrocefalija diagnozuojama, kai smegenų skystis kaupiasi vidinėse smegenų ertmėse - skilveliuose. Smegenų skystis apsaugo smegenis ir stuburą. Įprastai organizmas tiek pat skysčio ir pagamina, ir absorbuoja. Tačiau kai smegenų skysčio srautas arba absorbcija yra užblokuojami, skystis gali kauptis ir sukelti spaudimą smegenyse.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Kūdikių, vaikų hidrocefalija dažnai yra kitos sveikatos problemos padarinys. Įgimta hidrocefalija, pasireiškianti kūdikiams iki gimimo, gali būti sukelta įskilo stuburo su įgimtu plyšiu (Spina bifida), mamos nėštumo metu persirgtų ligų, pavyzdžiui, kiaulytės arba raudonukės. Įgyta hidrocefalija, išsivystanti po gimimo, gali pasireikšti ir vaikams, ir suaugusiesiems. Jeigu kūdikis gimė neišnešiotas, jam gresia smegenų kraujavimas ir vandenė.

Simptomai ir diagnostika

Kūdikiai, kuriems diagnozuota smegenų vandenė, dažnai turi neįprastai dideles galvas. Pediatrai kūdikių galvos apimtį matuoja neatsitiktinai: tai padeda diagnozuoti smegenų vandenę. Ultragarsinis tyrimas nėštumo metu gali padėti pastebėti padidėjusius vaisiaus skilvelius.

Gydymo metodai

Kai kuriems kūdikiams skiriami vaistai - diuretikai, padedantys pašalinti iš organizmo skysčių perteklių. Taip pat daugeliui kūdikių gali prireikti operacijos. Vaikų chirurgai naudoja minimaliai invazinius metodus, minimizuojančius ir komplikacijų riziką. Viena iš alternatyvų - trečiojo galvos smegenų skilvelio endoskopinė ventrikulostomija. Šios operacijos metu naudojant endoskopą smegenų skilvelio sienoje padaroma anga smegenų skysčiui pratekėti. Dažniausiai ši operacija atliekama vaikams nuo 2 metų.

Gydymas implantuojant šuntą yra labiausiai paplitęs smegenų vandenės gydymo būdas. Vaikų neurochirurgas į smegenis implantuoja šuntą. Jei liga nedidelio laipsnio, gydymas padeda ją kontroliuoti, tad intelektas gali ir nenukentėti. Normaliai mokyklą lankyti ir gerai mokytis gali apie 40-60 procentų gydomų pacientų. Iš tikrųjų, prieš imantis bet kokių savigydos veiksmų, visuomet geriau pasitarti su savo vaikučio gydytoju.

Kūdikių pleiskanų luobelė (seborėjinis dermatitas arba lopšio kepurėlė): dažnas reiškinys

Kūdikių pleiskanų luobelė yra visiškai normalus reiškinys. Pleiskanų luobelė (kūdikių seborėjinis dermatitas) apibūdinama kaip geltonų ar rusvų pleiskanų atsiradimas daugiausiai ant viršugalvio. Plotas, padengtas luobele, gali būti labai įvairus, tai priklauso nuo individualių kūdikio organizmo sąlygų. Ji atrodo kaip pleiskanojantis, vaškinis, kartais paraudęs bėrimas galvos odoje, antakiuose, aplink nosį ar už ausų.

Priežastys

Manoma, kad pleiskanų luobelę sukelia perteklinis riebalų išsiskyrimas (riebalinėse liaukose). Kūdikių riebalinės liaukos reaguoja į iš motinos per placentą perduotus hormonus, todėl gamina daugiau sebumo - odos riebalų. Kai šie riebalai susimaišo su negyvomis odos ląstelėmis, susidaro gelsvos, riebios plutos, dengiančios galvos odą. Svarbu! Pleiskanų luobelė nesusidaro (kaip dažnai yra manoma) dėl prastos higienos ar alergijų!

Simptomai

Seborėjinis dermatitas dažniausiai išryškėja pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis. Dažniausiai galvos oda pasidengia riebaluotomis gelsvomis plutelėmis ar pleiskanomis, kurios lengvai atsiskiria šukuojant. Oda po jomis paprastai nėra skausminga ar itin paraudusi, nors kai kada gali būti šiek tiek jautri. Paprastai šis bėrimas praeina be pasekmių, tačiau netinkamai prižiūrint gali išsivystyti antrinė bakterinė infekcija - oda tampa šlapiuojanti, atsiranda gelsvų šašų ir nemalonus kvapas.

Priežiūra ir gydymas namuose

Svarbiausia - nebandyti mechaniškai nuplėšti plutelių, nes tai gali pažeisti odą ir sukelti infekciją. Vietoje to rekomenduojama suminkštinti jas natūraliu aliejumi - pavyzdžiui, migdolų, kokosų arba specialiu kūdikių aliejumi. Tinka bet koks natūralus aliejus (būtinai nerafinuotas, neparfumuotas), pavyzdžiui, grynas alyvuogių aliejus. Ištepkite galvytės luobelę gana riebiai.

Procedūra apima: tepimas aliejumi/riebiu kremu - galvos plovimas - švelnus šukavimas. Likus maždaug valandai iki maudynių, ištepkite pleiskanotą kūdikio galvos vietą aliejumi. Po maudynių plaukus galima atsargiai iššukuoti minkštu šepetėliu, kad pasišalintų atsilaisvinusios pleiskanos. Reikėtų vengti kvapiųjų ar agresyvių priemonių, nes jos gali dar labiau sudirginti odą. Po išmaudymo kaskart šukuojant luobelė pamažu išsišukuoja. Deja, vieno ar kelių kartų gali neužtekti. Jei po kurio laiko pleiskanų luobelė atsinaujins, pakartokite procedūrą. Gydytojas gali rekomenduoti specialų šampūną su cinko piritionu, selenu ar natūraliais priešuždegiminiais komponentais.

Specialios kosmetinės priemonės

Jei įprasti naminiai būdai nepadeda arba tiesiog labiau pasitikite specializuotomis priemonėmis, tai tikrai galite rasti saugią, švelnią kosmetinę alternatyvą, kuri padės lengviau ir dažnu atveju net greičiau pašalinti luobelę. Veikimo principas dažniausiai panašus kaip aliejuko - prieš maudynes užtepti, o po to švelniai iššukuoti. Yra ir tokių, kurias reikia tiesiog kasdien tepti/purkšti.

Vienas iš pavyzdžių yra „KidsClin® Cradle Cap“ serumas kūdikių pleiskanų luobelės šalinimo rinkinys 3IN1. „KidsClin®“ serumas įsigeria į odą ir tiesiog švelniai tirpdo lipnų sausų riebalų sluoksnį. Ši priemonė papildomai sumažina drėgmės netekimą per odą ir atkuria odos apsauginio barjero funkciją, taip užkirsdama kelią pakartotinam luobelės atsiradimui. Norėdami pašalinti lipnias odos pleiskanas naudokite šepetėlio pusę su kempinėle, labai atsargiai masažuokite galvos odą ir pašalinkite pleiskanas šiurkščia šepetėlio puse. Šukos naudojamos atsargiai pleiskanoms pašalinti vaikui iš plaukų. Tepkite „KidsClin®“ serumo kiekvieną rytą ir vakarą, kol pleiskanų luobelė išnyks. Jeigu pleiskanų luobelė susidariusi kūdikiui aplink akis, „KidsClin®“ galima užpurkšti ant vatos diskelio, kad būtų lengviau patepti reikiamą sritį ir išvengti priemonės patekimo kūdikiui į akis.

Kada kreiptis į gydytoją?

Paprastai seborėjinis dermatitas praeina savaime per kelis mėnesius, kai susinormalizuoja kūdikio riebalinių liaukų veikla. Liga yra gerybinė ir nekelia pavojaus sveikatai, nors išvaizda gali gąsdinti tėvus. Sunerimti reikia tuomet, kai mažylio galva ir pakaušis yra apaugęs storu baltu luobu, o pakėlus žvynelius - net matyti kraujas. Tai sunki seborėjinio dermatito forma.

Gydytojo konsultacija reikalinga, jei:

• Bėrimai plinta už galvos ribų - ant veido, už ausų ar kaklo.
• Oda stipriai paraudusi, šlapiuojanti ar padengta pūlingomis plutelėmis.
• Kūdikis neramus, dažnai kasosi ar blogai miega.
• Bėrimai nepraeina per kelias savaites, nors oda prižiūrima tinkamai.
• Įtariama alergija ar grybelinė infekcija.

Jeigu pleiskanų luobas nuolat atsinaujina, atsiranda paraudimas, niežulys ir t. t., būtina kreiptis į gydytoją. Jei pleiskanų luobelių atsiranda vyresniam nei trejų metų vaikui, reikia kreiptis į odos gydytoją. Šios pleiskanų luobelės gali būti ne tik seborėjinio dermatito, bet ir žvynelinės požymis.

Galvos odos folikulitas: plaukų folikulų uždegimas

Folikulitas yra būklė, kai atsiranda plaukų folikulų uždegimas. Galvos odos folikulitas yra būklė, kai galvos odos folikulai sudirginami ir uždegami.

Priežastys ir simptomai

Priežasčių, dėl kurių gali būti pažeisti plaukų folikulai, gali būti daug. Tačiau pagrindinė folikulų uždegimo priežastis yra infekciją sukeliantys organizmai, tokie kaip bakterijos ar grybeliai. Kai šie organizmai veikia folikulus, folikulai patinsta ir uždegami. Žmonės, sergantys folikulitu, gali jausti niežėjimą ir norėti kasytis. Šis potraukis gali būti nekontroliuojamas, o subraižyti iškilimai lūžta ir kraujuoja, todėl dėmės gali užsikrėsti. Sergant folikulitu, yra didelė rizika, kad iškilimai išplis po visą galvos odą. Įbrėžimas gali paskatinti guzelių plitimą. Kai tam tikroje vietoje atsiranda guzas, jis plinta į kitus folikulus ir padidėja. Kai kurie galvos odos folikulito atvejai su labai švelniais simptomais gali būti išgydyti namuose.

Gydymas ir prevencija

Lengvais atvejais, gydymas gali būti taikomas namuose:

• Šiltas kompresas: šiltu drėgnu skudurėliu galima tepti pažeistas vietas mažiausiai 3 ar 4 kartus per dieną. Tai padės sumažinti uždegimą ir numalšinti niežėjimą ar deginimo pojūtį. Tai taip pat gali padėti pašalinti pūlius.
• Antibakterinio muilo naudojimas: švelnus odos prausimas du kartus per dieną antibakteriniu muilu padės sumažinti galvos odos infekciją. Tai galima padaryti, kai folikulitas išsivysto palei plaukų liniją.
• Šampūno nuo pleiskanų naudojimas: galvos odos plovimas šampūnu nuo pleiskanų padeda sunaikinti infekciją sukeliančius mikroorganizmus ant folikulų. Pirmenybė teikiama šampūnams, turintiems priešgrybelinių savybių, tokių kaip ketokonazolas, ciklopiroksas ar arbatmedžio aliejus.
• Kortizono kremo tepimas: ant pažeistų vietų galima tepti kortizono kremą, kuris padės sumažinti uždegimą ir atsikratyti niežėjimo.

Prevencinės priemonės:

• Venkite karšto vandens: plaukų arba galvos odos plovimas karštu vandeniu gali pabloginti simptomus. Todėl galvos odai plauti patartina naudoti drungną vandenį.
• Švarių rankšluosčių ir šukų naudojimas: labai svarbu, kad rankšluostis, šukos, kepurės, pagalvės ir kt., kurie liečiasi su galvos oda, būtų švarūs.
• Galvos odos palaikymas: svarbu tinkamai nuplauti galvos odą po bet kokio produkto ar aliejaus naudojimo.

Esant lengvoms infekcijoms, gydytojas gali rekomenduoti antibiotikų kremą, gelį ar losjoną. Geriamieji antibiotikai nėra įprastai naudojami folikulitui gydyti.

Atopinis dermatitas (egzema) ant kūdikio galvos odos

Atopinis dermatitas, dažnai vadinamas atopine egzema, yra viena iš labiausiai paplitusių lėtinių odos ligų vaikystėje. Tai lėtinė, recidyvuojanti uždegiminė odos liga, pasireiškianti paūmėjimo ir remisijos arba visiško išnykimo periodais.

Priežastys

Vaikams, sergantiems atopiniu dermatitu, būdingas sutrikęs odos barjerinis veikimas - oda negali efektyviai išlaikyti drėgmės ir apsaugoti organizmo nuo aplinkos dirgiklių ir alergenų. Šis paveldimas polinkis sukuria situaciją, kai vaiko organizmas stipriau reaguoja į įvairius išorinius dirgiklius, kurie nesukeltų problemų sveikai odai. Nors pagrindas yra genetinis, ligos eigai ir protrūkiams didelę įtaką daro įvairūs aplinkos veiksniai arba veiksniai.

Dauguma vaikų, kuriems išsivysto atopinis dermatitas, taip pat turi šeimos istoriją apie kitas vadinamojo atopinio spektro ligas, tokias kaip alerginis rinitas, šienligė ar bronchinė astma.

Simptomai, priklausomai nuo amžiaus

Klinikinis vaizdas keičiasi ligai progresuojant nuo ūminės fazės kūdikystėje iki lėtesnės, sausesnės formos vėlesnėje vaikystėje. Pirmieji atopinio dermatito požymiai kūdikiams paprastai pasireiškia nuo trijų iki šešių mėnesių amžiaus, o tai dažnai sutampa su papildomo maisto įvedimu.

Šiame amžiuje uždegimas dažniausiai pažeidžia veidą (ypač skruostus ir kaktą), galvos odą, taip pat rankų ir kelių sąnarių išorinius arba lenkiamuosius paviršius. Svarbu, kad vystyklų sritis paprastai liktų nepaveikta bėrimo. Gelsvos kūdikio galvos odos pleiskanos tėvų dažnai painiojamos su atopiniu dermatitu, nors dažniausiai tai yra seborėjinis dermatitas arba lopšio kepurėlė.

Ligai progresuojant į lėtinę formą, keičiasi jos išvaizda ir lokalizacija. Uždegimas sausėja, oda sustorėja, ryškėja odos raštas. Tipinės sritys yra alkūnių ir kelių vidiniai paviršiai, rankų ir kojų sąnariai, taip pat kaklas ir sritis aplink akis. Atopinis dermatitas pasireiškia niežtinčiu, paraudusiu bėrimu, kuris gali atsirasti reaguojant į dirgiklius. Vaikas gali būti neramus, dažnai kasosi galvą, o bėrimai gali išplisti į veidą ar kaklą. Kasymasis sustiprina odos niežulį, o niežulys dar labiau skatina kasymąsi, taip sukuriant „užburtą ratą“.

Diagnostika ir gydymas

Tėvai turėtų apsilankyti pas vaikų dermatologą, pastebėjus pirmuosius įtartinus požymius, kurie gali rodyti atopinį dermatitą. Laiku ir tiksliai nustatyta diagnozė yra sėkmingos ligos kontrolės pagrindas. Konsultacijos metu specialistas ne tik atlieka ir paskiria reikiamus tyrimus, kurie padeda nustatyti diagnozę, bet ir parengia individualų gydymo bei odos priežiūros planą. Dermatoskopo pagalba gydytojas gali išsamiai ištirti odos paviršiaus struktūras ir kraujagyslių struktūrą, kad atmestų psoriazę, grybelines infekcijas ar kitas odos ligas, kurių ankstyvos apraiškos kartais gali priminti egzemą.

Terapijos pagrindas - reguliarus odos drėkinimas, provokuojančių veiksnių pašalinimas ir vietinių preparatų skyrimas paūmėjimų metu.

• Emolientų naudojimas: vaiko odą reikia reguliariai drėkinti ir maitinti, bent 2-3 kartus per dieną, specialiais kremais ir balzamais (emolientais), kurių galima įsigyti vaistinėse.
• Tinkamas skalbimas: maudymasis vonioje ar duše neturėtų trukti ilgiau nei 5-10 minučių, naudojant šiltą, bet ne karštą vandenį. Naudokite švelnius, be muilo, be kvapiklių valiklius, kurių pH yra neutralus ir kuriuose yra maitinamųjų, drėkinamųjų ingredientų.
• Medikamentinis gydymas: ligai paūmėjus, kai atsiranda stiprus uždegimas ir niežulys, vien kasdienės priežiūros nepakanka. Tokiais atvejais gydytojas skiria vietinio poveikio vaistus, kurie dažniausiai yra kremai/tepalai, kurių sudėtyje yra kortikosteroidų arba kalcineurino inhibitorių, kad greitai ir veiksmingai nuslopintų uždegimą ir sumažintų niežulį. Siekiant sumažinti varginantį niežulį, kuris ypač trikdo miegą, taip pat gali būti skiriami trumpalaikiai geriamieji antihistamininiai vaistai.

Jei įrodyta alergija, gali tekti kontroliuoti mitybą ir kasdienius įpročius, taip pat kasdien vartoti antihistamininius vaistus; kai kuriais atvejais alergologas gali atlikti desensibilizacijos terapiją.

Apibendrinimas: kūdikių galvos odos problemos ir patarimai

Nors jūsų kūdikis yra tobulas, jo oda ne visada tokia būna. Kūdikių galvos odos bėrimas - tai dažnas ankstyvojo amžiaus vaikų odos reiškinys, kai plaukuotoje galvos dalyje atsiranda pleiskanojimas, paraudimas, šašeliai ar smulkūs bėrimai. Retesniais atvejais kūdikių galvos bėrimus sukelia grybelinė infekcija (tinea capitis), kontaktinis dermatitas nuo šampūnų ar muilų, prakaitavimas, per šiltas apklotas arba nepakankamas odos vėdinimas. Visus daiktus, kurie liečiasi su kūdikio oda, skalbkite švelniais, bekvapiais skalbikliais - nuo patalynės iki rankšluosčių ir net savo drabužių.

Žemiau pateikiama apibendrinanti lentelė apie dažniausius kūdikių galvos odos darinius:

tags: #minkstas #darinys #po #kudikio #galvos #oda

• Konstituciniai veiksniai ir apgamai
• Alytaus miesto lopšelių-darželių šeimininkės pareigos
• Nėštumo ir ausų problemos
• daugiau apie Neringos Nekrašiūtės kūrybą ir vertybes
• Ką tėvams svarbu žinoti apie naujagimio odą