Lauko darželiai: privalumai, atsiliepimai ir praktinė patirtis
Pedagogai pastebi, kad vaikų, kurie iki atėjimo į lauko darželį, lankė įprastą ugdymo įstaigą, santykis su gamta dažnai būna kitoks, nei nuolatinių lauko darželių auklėtinių.
Pasak „Miško“ darželio Smiltynėje, įkūrėjos Dovilės Urbanavičienės, pasitaiko atvejų, kai vaikai akivaizdžiai baiminasi ar nesupranta tam tikrų gamtoje sutinkamų dalykų. „Pastebime, kad kai kurie vaikai bijo prisiliesti prie žemės ar netgi prie medžių šakų, nes jiems tai atrodo svetima ir asocijuojasi su nešvarumais. Visgi po kurio laiko jie pripranta būti lauke, perlipa juos ribojančius barjerus ir supranta, kad gamta ir jos objektai yra natūrali gyvenimo dalis, kuria smagu domėtis ir tyrinėti“, - sako D. Urbanavičienė.
Vaikų fizinės ir emocinės sveikatos stiprinimas
Vaikams leidžiant laiką gamtoje, keičiasi ne tik jų emocinė ir fizinė sveikata, bet ir mažųjų ryšys su gamta - jiems gamta tampa artima aplinka, todėl jie nuoširdžiai ima rūpintis gamtos būkle ir patys stengiasi jai nekenkti.
Sostinėje esančio lauko darželio ir mokyklos įkūrėjas Žilvinas Karpis teigia, kad vaikus su gamta itin suartina žygiai. Visgi, jis pastebi, kad prie lauko darželio prisijungus naujiems vaikams, dažnai tenka trumpinti žygių distancijas, nes naujokai būna ne tokie fiziškai pajėgūs, kaip lauko darželių senbuviai, kurie lauko darželyje dažnai užsiima aktyviomis veiklomis ir taip sustiprėja fiziškai. „Kai prie grupės prisijungia naujas vaikas, reikia trumpinti žygius, nes nauji vaikai nebūna fiziškai pajėgūs, o jiems prisitaikyti užtrunka vieną ar du mėnesius. Tėvai pastebi, kad dėl laiko gamtoje ilgainiui ženkliai sumažėja vaikų sergamumas. Taip pat vaikai tampa žymiai pastabesni ir ramesni“, - sako Ž. Karpis.
Ukmergėje esančio lauko darželio atstovė Sigita Kriaučiūnienė priduria, kad tokiuose darželiuose vaikams laiko gamtoje leisti nesutrukdo ir prastas oras. „Mokome vaikus pasitikėti gamta ir jos nebijoti. Mūsų darželyje neegzistuoja toks dalykas, kaip blogas oras. Vaikai niekada nesiskundžia dėl lietaus ar šalčio, nes žino, kad jeigu tinkamai apsirengs - bet koks oras bus geras“, - pastebi S. Kriaučiūnienė.
Aktyvus laisvalaikis gryname ore turi teigiamos įtakos vaikų fizinei būklei, atsparumui bei emociniam vystymuisi.
Aplinkosauginio sąmoningumo ugdymas
„Ilgainiui vaikai tampa jautresni aplinkai - vaikams būna ypač skaudu, kai miške pastebi šiukšles ar kitokią žalą gamtai - atvirai išreiškia savo nepasitenkinimą: „čia taip gražu, kodėl žmonės taip daro?“. Vieno žygio metu, kai jiems net nebuvo iškeltas toks uždavinys, patys, savo noru, pradėjo rinkti šiukšles. Paprašė auklėtojo maišo, sudėjo į jį šiukšles ir surado konteinerį, į kurį jas galėtų išmesti. Akivaizdu, kad aplinka, kurioje vaikai praleidžia daug laiko, tampa jiems brangi. Tokie vaikai ir suaugę labiau stengiasi dėl gamtos, prisideda prie jos išsaugojimo“, - pasakoja Žilvinas Karpis.
Dovilė Urbanavičienė prideda, kad su vaikais svarbu kalbėtis aplinkosauginiais klausimais. Kuo daugiau kalbama apie aplinkosaugą ir tinkamą elgesį su gamta, tuo jiems tai darosi svarbiau, ypač, kai vaikai daug laiko patys leidžia gamtoje. „Net ir suaugusiems žmonėms egzistuoja tos pačios taisyklės. Jeigu leidi laiką kažkokioje aplinkoje - tau ji automatiškai pasidaro svarbi. Vaikai, kurie daugiau laiko praleidžia mūsų gamtoje, netgi mieste pradeda rinkti besimėtančias šiukšles, nes išugdome įpročius rūpintis miške besimėtančiomis atliekomis, jas rūšiuoti“, - sako „Miško“ lauko darželio vadovė D. Urbanavičienė.
Ekologijos ir praktinių įgūdžių mokymasis
Lauko darželiuose svarbi ekologija. Neretai vaikai supažindinami ir su žemdirbystės pagrindais, nes patys gali auginti įvairius augalus ir daržoves, kurias vėliau panaudoja gamindami maistą. „Auginame įvairias daržoves, žirnius, braškes, renkame žoleles, uogaujame, grybaujame, o iš šių gėrybių kartu su vaikais gaminame maistą. Tiesa, pasitaiko ir kurioziškų situacijų. Kartą auginome ir bulves, labai laukėme derliaus, bet nespėjome apsėto lauko aptverti, todėl anksčiau už mus bulvėmis paskanavo šernai. Visgi, tai irgi svarbu - per tokias patirtis vaikai supranta, kad viskas priklauso ne vien nuo žmonių“, - pasakoja D. Urbanavičienė.
Lauko pedagogikos plėtra ir jos privalumai
Apie 1950 m. Skandinavijoje gimę lauko darželiai po dešimtmečio persikėlė ir už Atlanto. 2008 m. JAV buvo 20 lauko darželių, po dešimties metų jų buvo jau daugiau nei pustrečio šimto. Kaip manote, kas lemia susidomėjimo lauko pedagogika augimą? Dar įdomesni skaičiai būtų jei pažiūrėtume į Škotiją - jie visai neseniai pristatė nacionalinę lauko pedagogikos sistemą ir ją labai propaguoja. Kai atsirado oficialūs dokumentai paaiškinantys, kaip vykdyti tokią veiklą buvo didžiulis jos augimo pagreitis.
Dėl susidomėjimo lauko pedagogika - manau, kad yra keli svarbūs jos populiarumo augimo faktoriai. Pirmiausia žmonės pradėjo vis daugiau kalbėti apie ekologiją, gamtą ir jos svarbą mūsų gyvenime. Tai nėra tuščia gyvenimo būdo mada - žmonės domisi nuoširdžiai, keičia savo įpročius. Antra - netrūksta nusivylimo tradicine švietimo sistema, modeliu, kuomet orientuojamasi į rezultatą, o kūrybiškumas užgožiamas jau nuo pat pirmųjų klasių. Ir trečia - susirūpinimas sergamumu ugdymo įstaigose yra pasiekęs piką. Tėvai negali dirbti, jei nuolat turi būti namuose su sergančiais vaikais. Jau pastebėjome, kad lauko pedagogikos įstaigose sergamumas yra kur kas mažesnis.
Pasikalbame su savo bendruomene - kai kurie tėvai skaičiuoja, kad finansiškai labiau apsimoka vaikus vesti į privatų lauko darželį, nei nuolat sėdėti namuose. Belieka tik filosofijos ar supratimo barjerai, bet ir jie šiuo metu Lietuvoje nemažai aptrupinti. Žmonės daug keliauja, yra visko matę, ne problema įsigyti geros kokybės viršutinių vandens, vėjo ar šalčio nepraleidžiančių rūbų, o ir pats buvimas lauke nebeatrodo kaip kažkas baisaus. Pamenu, pirmaisiais mūsų veiklos metais, 2014 m., netrūko žiūrinčių su pasibaisėjimu - komentuodavo, kad neišgyvensime su tais vaikais lauke. To nebėra. Žinoma ir pačios įstaigos, siūlančios lauko pedagogiką, yra ištobulėjusios - turi tvarkingas patalpas, kuriose galima būti esant ekstremalioms oro sąlygoms.
Lauko darželių specifika ir iššūkiai
Didžiulis barjeras buvo dokumentinio reglamentavimo nebuvimas. Džiugu, kad jau yra patvirtintos lauko darželio higienos normos su visa dokumentacija, tikėtina, kad viskas po truputėlį įsivažiuos. Kita vertus, net jei yra reglamentavimas - tiems, kas tik norėtų pradėti, nelabai aišku, kaip ką daryti, nėra ruošiami lauko pedagogikos specialistai. Reikia nusiteikti, kad viskas vyks bandymo būdu, o tai sunku, nes turi būti aiški sistema, veiklos metodika. Bet kuriasi vis daugiau bendruomenių, asociacijų, kurios kažką veikia. Gal ne apie visas pasklinda žinia, bet jų tikrai yra.
Lietuvoje stipri dalinimosi kultūra, kitur to nėra. Paprastas pavyzdys - vaikai valgo kuprinėje atsineštus vaisius. Užsienio šalyse pavakarių metu vaikai išsitraukia savo vaisius ir juos valgo. O Lietuvoje surenkame vaisius iš vaikų, supjaustome juos ir visi dalinasi - vaikas suvalgo ir obuolio, ir banano, ir apelsino. Arba jei užsienyje darželyje yra kastuvų - jų bus tiek, kiek yra vaikų. Pas mus - bus 15 vaikų, bet penki kastuvai ir visi mokės gražiai dalintis. Žiūrint plačiau - tokios ugdymo įstaigos visur propaguoja antrinį panaudojimą, vykdo panašias veiklas - eina į žygius, augina daržus ar sodus.
Kokių išskirtinių įgūdžių vaikai įgauna?
- Vaikų dėmesys nėra dirbtinai koncentruojamas į matematikos, kalbos, raidžių mokymąsi, bet tai atsitinka savaime. Dauguma veiklų yra nukreiptos į kompleksišką mokymąsi, kuomet vaikas nejausdamas įtempto pamokos ritmo sugeba išmokti ne tik skaičius, bet ir raides, spalvas, suvokti formas ir kt.
- Vaikai išmoksta geriau planuoti, intensyviai tobulėja jų smulkioji motorika. Kiekvieną dieną patiriami nauji nuotykiai, savarankiškas aplinkos įvertinimas ir pažinimas veikia vaikus teigiamai ir padeda jiems geriau suprasti save, savo poreikius, jie geriau susikoncentruoja, taip pat išmoksta mokyklai reikalingų taisyklių: tyliai sėdėti, piešti, rišliai kalbėti.
- Vienas iš svarbiausių įgūdžių yra savarankiškumas. Lauko darželyje vaikams suteikiamas šansas rinktis, prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, mokytis patyriminiu būdu. Jie gali patys pasirinkti žaidimų įrankius, patys sprendžia būti viduje ar lauke, kada apsirengti, o kada nusirengti - jie nejaučia jokio spaudimo pažinimo ir atsakomybių ugdymosi procese. Pamažu jie supranta, kad nėra blogo oro, tačiau skirtingomis oro sąlygomis galima užsiimti skirtingais žaidimais ir taip atrasti dar daugiau naujovių.
- Patyriminis mokymasis ne tik ugdo visus įmanomus gebėjimus, bet kartu stiprina asmenybę.
Dažniausi mitai ir stereotipai
Dažniausiai tėvai klausia: ar vaikai nesušals, nesušlaps, nepradės kosėti? Daugiau ligų lengviau plinta uždarose patalpose, kur visi langai uždaryti, nuolat atsiranda kosėjančių, sloguojančių.
Kiti nerimauja, kad lauko darželiai yra pavojingesni, juose vaikas gali lengviau susižeisti. Tačiau yra visiškai atvirkščiai. Vaikai išmoksta įvertinti grėsmes, nes jos tyko nuolatinėje jų aplinkoje, tai nėra naujiena. Kiek tenka girdėti apie lūžusias rankas ir kojas, visi atvejai yra iš vaikų žaidimų aikštelių, kuriose vaikai apsilanko tik retkarčiais ir nėra išmokę pasverti savo galimybių ribų.
Taip pat bijoma, kad lauko darželyje vaikai nepasiruoš mokyklai. Tačiau jeigu vaikas sugeba įveikti įvairias sudėtingas, kompleksines užduotis gamtoje, tai prisitaikyti prie mokyklos režimo jam bus itin lengva. Ką jau kalbėti apie iššūkius, kuriuos vaikai kasdien patiria, apie sprendimo priėmimo įgūdžius, naujų patirčių įsisavinimą. Gamtoje jie išmoksta svarbiausia - priimti naujus dalykus kaip dovaną.
Neretai manoma, kad lauko darželiuose vaikai „laukinukai” ir yra atskirti nuo pažangos, patogumų. Tačiau tai nėra pagrįsta. Vaikai iš lauko darželių yra visapusiškai pasiruošę mokyklai, jų turimi įgūdžiai padeda jiems itin greitai prisitaikyti naujoje aplinkoje ir susitvarkyti su naujai gaunama informacija.
Esminis lauko darželių privalumas yra tas, kad vaikai turi galimybę praleisti daug aktyvaus laiko gamtoje. Čia jų laukia įdomios pažintys su gyvosios ir negyvosios gamtos elementais ir netikėti atradimai, kurie sustiprina vaiko ryšį su gamta ir ugdo aplinkosauginį sąmoningumą.
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija 2018-2019 metais įgyvendina neformalaus gamtos pažinimo projektą „Gamtukai“. Projekto tikslas - šiuolaikinėmis, moderniomis, kuo patrauklesnėmis priemonėmis skatinti jaunąją kartą pažinti gamtą, ją saugoti ir puoselėti.
tags: #lauko #darzelis #atsiliepimai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
