Vaiko teisių apsauga ir gyvenamosios vietos nustatymas: ką reikia žinoti tėvams?

Santuokos nutraukimo ar porų, nusprendusių gyventi skyriumi ir turinčių bendrų nepilnamečių vaikų, pagrindiniai kylantys ginčai ar nesutarimai yra du: turto dalybos ir ginčai dėl vaikų bendravimo tvarkos. Ginčuose dėl bendravimo tvarkos su vaikais šalys gali susitarti ir pačios, tačiau, kaip rodo praktika, emocionaliems tėvams susitarti dažniausiai nepavyksta. Tokiais atvejais, o taip pat sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimus, prireikia teisinės pagalbos ir teismo įsikišimo.

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas

Tėvams negyvenant kartu su vaiku, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kaip taisyklė, dažniausiai vaiko gyvenamoji vieta yra nustatoma su vaikų mama. Tokios praktikos laikosi ir vaikų tėvai, kurie dažniausiai neprieštarauja, kad jų vaikai gyvens kartu su mama, nors yra ir išimčių.

Vaiko gyvenamoji vieta su tėvu, ne su mama, teismo gali būti nustatoma šalims sutarus, kad vaikams yra geriau gyventi su tėvu nei su mama. Teismas taip pat vertintų gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu tais atvejais, kai yra įrodymai, jog mama veda antisocialų gyvenimo būdą, sunkiai serga ir negali pasirūpinti net savimi, išvykusi į kitą šalį ar kitos nustatytos priežastys, dėl ko teismas spręstų, jog su tėvu, ne su mama, vaiko gyvenoji vieta būtų nustatyta teisingiau, nes tai atitiktų labiau vaiko interesus ir jo saugumą.

Kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti dėl visų su santuokos nutraukimu susijusių padarinių, tarp jų - ir dėl sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.59 straipsnis). Vaikas gyvena su tuo iš tėvų, kuris nurodytas teismo sprendime, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje būtų jo gyvenamoji vieta.

Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas

Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta gyvenamoji vieta, atidavus auginti vaiką ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali kreiptis į teismą (reikšti pakartotinį ieškinį) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Skyriumi gyvenančių tėvų ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos sprendimas iš naujo pagal paduotą pakartotinį ieškinį galimas, esant bent vienai iš šių sąlygų:

1. faktinės aplinkybės taip pasikeitė, kad sudaro naują ieškinio reikalavimo pagrindą;
2. tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, vaiką atidavė gyventi ir auginti kitiems asmenims.

Vienos neesminės aplinkybės pasikeitimas negali būti laikomas ieškinio pagrindo pasikeitimu. Pagrindo pasikeitimas yra tada, kada pasikeičia tos faktinės aplinkybės, kurios turi lemiamos įtakos ginčo sprendimui, pavyzdžiui, vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą); tėvo (motinos) gyvenimo sąlygų pasikeitimas; vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, įvertinus, kad jis gyvens Lietuvoje, tačiau vėliau pastarasis persikėlė gyventi į užsienio valstybę, ir kt.

Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas

Teismui nustačius, su kuriuo iš tėvų gyvens vaikas ar vaikai, sprendžiama vaiko bendravimo tvarka su tėvais. LR Civilinio kodekso 3.175 str. aiškina ginčus tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant. Šio straipsnio 1 dalis suteikia teisę tėvams kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, o 2 dalis nustato tvarką atsižvelgiant į vaiko interesus ir sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Taigi, tėvams nepavykus susitarti draugiškai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ar vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ypač kylančių ginčų kai yra daugiau kaip vienas vaikas, tokią tvarką ir gyvenamąją vietą su vaiku, nustatys teismas. Į ką tėvams labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį nustatinėjant bendravimo tvarką su vaiku? Visų pirmiausiai, tėvai turi atkreipti dėmesį į savo pačių užimtumą ir realias galimybes matytis su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime užtikrinant betarpišką ryšį su vaikais. Papildomai, derėtų tėvams atkreipti dėmesį ir į vaikų norus ir jų amžių. Suprantama, kad esant mažam vaikui, nustatinėti jam, kaip jis turės bendrauti su tėvais, vaikas savęs apginti negalės dėl savo amžiaus.

Praktikoje tėvai nustatinėja nuo paprastų bendravimo su vaikais susitarimų iki detalių ir sudėtingų. Kaip antai, paprasta bendravimo su vaikais forma yra kuomet tėvai apsprendžia kada ir kiek mėnesio eigoje matysis su vaikais, kada pas kurį vaikai bus su nakvyne, kiek ir kokiu metų laiku vaikas bus pas vieną iš tėvų atostogų metu. Sudėtingesnė forma bendravime su vaiku yra nustatoma padieniui iki valandų ir minučių net skaičiuojant kas vaiką atveš, o kas pasiims. Įskaičiuotinos švenčių dienos, ligos atveju ir vaiko būrelių bei kitos aplinkybės, kurios nors logiškai atrodytų teisingos ir priimtinos, tačiau praktikoje, kuo daugiau taisyklių, tuo daugiau bus ginčų ateityje. Čia yra labai svarbu paminėti, kad bendravimo su vaiku detali tvarka gal ir tinka tai dienai, kuomet yra sudaroma, tačiau laikas vietoj nestovi, auga vaikai ir keičiasi jų poreikiai. Antrą vertus ir vieno iš tėvų sąlygos gali keistis, darbovietė, miestas ir net šalis ar kitos aplinkybės.

Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi didesnes galimybes bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, daryti įtaką jo psichiniam, dvasiniam, kultūriniam bei fiziniam vystymuisi, todėl jo vaidmuo auklėjant vaikų turi būti aktyvesnis. Negyvenantis kartu su vaiku tėvas ar motina turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Vaiko auklėjimo ir bendravimo su vaiku klausimus abu tėvai turi teisę spręsti tarpusavio susitarimu.

Kilus ginčui dėl vaiko auklėjimo ir bendravimo su vaiku, tėvai gali tiesiogiai kreiptis į teismą. Teismas, išsprendęs tėvų ginčą, nustatys bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Išimtiniais atvejais, kai maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, teismas gali nustatyti minimalų bendravimą.

Bendravimas su vaiku, kai tėvai gyvena užsienyje

Praktikoje neretai pasitaiko situacijos, kada vienas iš tėvų gyvena užsienyje arba abu tėvai gyvena užsienyje skirtingose šalyse, o vaiko bendravimo tvarkos klausimus sprendžia Lietuvoje. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį tėvams, gyvenantiems užsienyje? Visų pirma, nustatant bendravimo tvarką su vaiku turi būti nuolatinis ryšys su vaiku ir jis negali būti nutrūkęs. Tėvas, gyvenantis užsienyje, gali bendrauti su vaiku nuotolinėmis priemonėmis, atvykti pas vaiką ir vaiką pasiimti į užsienį. Norint bendrauti su vaiku jam atvykstant į užsienio šalį, konfliktuojančioms šalims gali kilti sunkumų tokią tvarką nusistatyti, bet teismas bet kuriuo atveju spręstų. Į ką teismas atkreips dėmesį esant tokiai situacijai, tai ar šalis yra Europos Sąjungos ar trečia šalis. Kitas klausimas, kurį teismas aiškinsis, kas apmokės vaiko ir jį lydinčio asmens išlaidas, kurios sudarys ne tik lėktuvo bilietų kainą, bet ir apgyvendinimą ir pragyvenimą. Ir trečia, į ką teismas atkreips dėmesį, tai vaiko interesus.

Pabaigai, poroms, gyvenančioms skyriumi, manytinai yra tikslinga nusistatyti bendravimo tvarką su vaiku ir vaiko gyvenamąją vietą, vengiant ginčų, jei tokie kiltų, ateityje. Kol nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su kažkuriuo iš tėvų, tėvų teisės yra lygios, taigi bet kuriuo atveju gali kilti problemų vienam iš tėvų sugalvojus paatostogauti užsienyje, deklaruoti vaiko gyvenamą vietą toje šalyje ir vėliau nusistatyti vaiko gyvenamą vietą užsienyje.

Išlaikymas vaikui (alimentai)

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarką ir formą tėvai nustato bendru tarpusavio susitarimu. Jeigu vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal kito iš tėvų ieškinį. Išlaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyriumi (separacijoje), nesusitarė dėl savo vaikų išlaikymo Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas gali priteisti išlaikymą šiais būdais:

1. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis;
2. konkrečia pinigų suma;
3. priteisiant tam tikrą turtą.

Kol bus išnagrinėta byla, teismas nutartimi gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą. Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams. Išlaikymas (alimentai) paprastai priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Išlaikymo dydžio keitimas

Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Teismas taip pat gali pakeisti priteisto išlaikymo formą.

Alimentai internetu - patogus sprendimas

Paslauga „Alimentai internetu“ leidžia viską tvarkyti internetu. Tai vis populiarėjanti teisinė paslauga internetu. Vaiko išlaikymo priteisimo klausimus sprendžiant internetu klientas gauna kokybiškas paslaugas, sugaišdamas labai mažai laiko. Advokatui bendraujant internetu su klientu visada randami optimalūs, tinkantys jam sprendimai. Jums nereikia atvykti į kontorą, galite būti net ir kitame pasaulio krašte. Siekdami palengvinti jums darbą, negaišti laiko vykimams į advokatų kontoras, kur advokatas paims užmokestį, sukurtos anketos, kurios padės greitai (maks. per 1 dieną) ir patikimai paruošti procesinius dokumentus teismui, Jums neišėjus iš namų, be jokio valandinio užmokesčio! Jau sekančią dieną galėsite pristatyti dokumentus į teismą. Prisiteiskite alimentus be advokato, nedalyvaujant Jums patiems teismo posėdyje.

Laikinosios apsaugos priemonės

Siekdamas apsaugoti vaiko teises ir interesus, kol bus priimtas teismo sprendimas, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

1. įpareigoti, esant galimybei, vieną sutuoktinį gyventi skyrium;
2. nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų;
3. priteisti iš vieno sutuoktinio/tėvo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams;
4. uždrausti vienam sutuoktiniui/tėvui matytis su nepilnamečiais vaikais;
5. uždrausti vaiką išvežti į užsienio valstybę ir kt.

Atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, gali būti taikomos ir kitos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas gali spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, remdamasis pagrįstu raštišku vieno iš tėvų prašymu arba savo iniciatyva. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai.

Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas išsprendžia ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo. Apie prašymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teismas gali spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui padavimo dienos. Šiuo atveju teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą (ne ilgesnį kaip 14 dienų), per kurį turi būti pateiktas ieškinys. Nepateikus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.

Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigalioja nuo jos priėmimo momento, vykdoma skubiai. Nutartis pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba ją panaikinti vykdoma įsiteisėjus šiai nutarčiai. Apie nutarties priėmimą pranešama asmeniui, kuriam taikoma laikinoji apsaugos priemonė, ir jam išaiškinama atsakomybė už nustatytų apribojimų pažeidimą.

Vaiko teisės ir interesai - prioritetas

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams taikoma teisinė atsakomybė.

Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Vaikas turi teisę gyventi kartu su savo tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu ar tėvai gyvena kartu, ar skyriumi, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tėvams nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, vaikų teisės nesikeičia.

Sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, - per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Priimami sprendimai ir bet kokie veiksmai, susiję su vaiku, turi būti įvertinti vaiko interesų požiūriu bei privalo būti užtikrinta, kad jie nebūtų pažeisti.

Sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikui, kaip prigimtinių teisių turėtojui, užtikrinama galimybė aktyviai naudotis savo teisėmis, reikšti savo norus ir pažiūras visais jo interesus liečiančiais klausimais. Į vaiko norus neatsižvelgiama, jeigu jie prieštarauja vaiko interesams. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, išklausomas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, - per atstovą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas įpareigojimas teismui, sprendžiančiam vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, išsiaiškinti vaiko nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymą lemia vaiko interesai konkrečiu atveju, t. y. vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių, interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių pasaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) yra įtvirtinęs reikalavimą teismams, priimant sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, įvertinti kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos), brolių (seserų) ir kitų giminaičių, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

LAT praktikoje pabrėžiama, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Akcentuojama, kad vaiko interesai - esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo.

Advokato vaidmuo šeimos teisės ginčuose ir teisinės paslaugos

Mūsų advokatų kontora yra sukaupusi gilią ekspertinę patirtį šeimos teisės srityje, kuri yra viena iš sudėtingiausių dėl jos tiesioginio poveikio asmenims ir šeimoms. Santuokos nutraukimas, sutuoktinių turto padalinimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir bendravimo su vaikais tvarka yra tik keli iš daugelio aspektų, su kuriais susiduria mūsų klientai. Mes taip pat sprendžiame sudėtingesnes problemas, tokias kaip tėvystės nustatymo ginčai, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas ir net situacijas, kai reikia leidimo išvykti gyventi į užsienį. Be to, esame patyrę tvarkant turtinius ginčus, įskaitant turto, kuris nėra oficialiai registruotas arba registruotas trečiųjų asmenų vardu, priskyrimą prie bendrosios sutuoktinių nuosavybės. Mūsų praktika rodo, kad šeimos teisės bylose svarbiausia yra ne tik teisinė ekspertizė, bet ir gebėjimas suprasti ir atsižvelgti į žmogaus emocines būsenas.

Mūsų advokatai ir teisininkai parengs Jums reikalingus dokumentus teismui dėl vaiko Lietuvoje. Priteisimas galimas dėl vaikams skirto išlaikymo skolos už pastaruosius metus priteisimo (ne ilgesnio nei 3 metai); laikino vaiko išlaikymo (alimentų) priteisimo; bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo; vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teikiamos profesionalios teisinės konsultacijos, procesinių dokumentų rengimas sutarčių, šeimos (santuokos nutraukimas; išlaikymo priteisimas), paveldėjimo, darbo ir kt. srityse. Teisines paslaugas teikiame tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims, rengiame sutartis, sutarčių projektus bei procesinius dokumentus teismams, atstovaujame asmenis neteismine ir teismine tvarka. Rengiame dokumentus, teikiame konsultacijas, atstovaujame ginčuose.

Dažniausiai užduodami klausimai

1. Ką daryti, jei noriu skirtis, bet sutuoktinis nesutinka?

   Tokiu atveju santuoką galima nutraukti teismo tvarka dėl kito sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tačiau, kiekviena situacija individuali, todėl naudinga pasikonsultuoti su advokatu.

2. Kokia yra santuokos nutraukimo bendru sutarimu tvarka?

   Jei abu sutuoktiniai sutaria dėl skyrybų ir kitų svarbių klausimų (turto, vaikų, išlaikymo), galima teikti bendrą prašymą teismui. Tokia procedūra paprastesnė, greitesnė ir pigesnė. Jeigu sutuoktiniai neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka gali būti nutraukta notarine tvarka.

3. Nuo kada galiu reikalauti išlaikymo vaikui?

   Išlaikymas (alimentai) paprastai priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

4. Ar galima keisti vaiko gyvenamąją vietą, jei ji jau nustatyta teisme?

   Taip, tačiau reikia įrodyti, kad pasikeitė esminės aplinkybės - pavyzdžiui, vieno iš tėvų gyvenimo sąlygos ar vaiko interesai. Tokiu atveju teismas gali priimti sprendimą dėl gyvenamosios vietos pakeitimo.

5. Ką reiškia bendravimo tvarka?

   Tai yra teismo arba šalių nustatyta tvarka, kaip atskirai gyvenantis tėvas ar motina bendraus su vaiku - pvz., savaitgaliais, per šventes, atostogas. Tvarka gali būti lanksti arba labai konkreti.

6. Ar galima sumažinti (padidinti) priteistus alimentus?

   Taip, jei pasikeitė mokėtojo finansinė padėtis (pvz., neteko darbo, turi kitų išlaikytinių ir kt.) arba pakito vaiko poreikiai. Tam būtina kreiptis į teismą su prašymu sumažinti (padidinti) išlaikymą.

7. Kaip nustatoma tėvystė?

   Tėvystė gali būti nustatoma tiek savanoriškai (pareiškimu), tiek teismine tvarka. Jei kyla ginčas, dažniausiai atliekamas DNR tyrimas.

8. Ar galima nuginčyti tėvystę?

   Taip, bet tai labai griežtai reglamentuojama. Svarbu nepraleisti nustatyto termino ir kuo greičiau kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo.

tags: #advokatas #del #vaiko

• 2013 m. vaikų gerovė Marijampolėje
• Apie Irūnos Puzaraitės asmeninę evoliuciją
• Kaip sukurti įkvepiančią aplinką vaikui?
• Raudonkepuraitės pasakos evoliucija ir animacija
• Išsamus vadovas tėvams apie naujagimius