Lapkričio 17-oji minima Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Vienas iš dešimties naujagimių į gyvenimą ateina per anksti ir per mažas. Tokių naujagimių pasaulyje per metus gimsta apie 13 milijonų, o daugiau kaip milijonas jų neišgyvena. Priešlaikinis gimdymas, neišnešioto naujagimio sveikata, išvaizda, kūdikio atskyrimas nuo šeimos, aplinka, į kurią jis patenka naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje, sukelia stresą šeimoje. Kuo mažesnio svorio gimsta naujagimis, tuo intensyvesnės ir didesnės pagalbos bei priežiūros jam reikia.
Neišnešiotais naujagimiais laikomi nuo 22 iki 37 nėštumo savaitės gimę kūdikiai. Jie paprastai sveria mažiau kaip 2500 g. Tokie naujagimiai gali būti normalaus svorio (daugiau 2500 g), mažo svorio (nuo 1500 iki 2500 g), labai mažo svorio (nuo 1000 iki 1500 g), ypač mažo svorio (mažiau 1000 g). Neišnešiotais naujagimiais gimę iki 32 nėštumo savaitės arba iki 1500 g svorio priskiriami atskirai, t. y. labai mažo svorio naujagimių grupei. Jie nėra pakankamai išsivystę ir neturi reikiamų adaptacijos ypatybių. Naujagimio išgyvenimo galimybės ir tolesnė raida priklauso nuo jo organų ir jų sistemų išsivystymo. Jei naujagimis gimsta 23 nėštumo savaitę, išgyvenimo tikimybė yra tik apie 20 proc., o gimusiojo 25 nėštumo savaitę - padidėja iki 65 proc. Taigi, dauguma neišnešiotų naujagimių, suteikus šiuolaikinę medicininę pagalbą, išgyvena.
Neišnešiotų naujagimių poodinis riebalų sluoksnis nesusiformavęs arba labai plonas, todėl dažnai yra ne tik labai maži, bet ir kaulėti. Paprastai tokie naujagimiai būna neaktyvūs ir nejudrūs, turi mažiau jėgų. Jų oda dažnai rožinė, matomos poodžio venos. Jei vaikelis gimsta su plaukučiais - jie ploni, panašūs į pūką. Tokie mažyliai neatsparūs infekcijoms, todėl juos būtina saugoti nuo bet kokio kontakto su sergančiaisiais ūmiomis ligomis.
Neišnešiotus naujagimius reikia dažniau maitinti, jų svoris padvigubėja 2-4 mėnesiais. Nors mažylio protinė branda iš pradžių nuo sveikų naujagimių gali skirtis 3-4 mėnesiais (priklausomai nuo gimimo laiko, svorio ir pan.), tačiau atotrūkis paprastai užtrunka 6-7 mėnesius. Vėliau kūdikis bręsta kaip laiku gimęs naujagimis. Visi neišnešioti naujagimiai gimsta su mažomis geležies atsargomis, todėl anksti išryškėja mažakraujystė. Užkirsti jai kelią galima laiku nustačius. Todėl dažnai siūloma kas 3-4 savaites atlikti kraujo tyrimus.
Neišnešioto naujagimio vidaus organai dažniausiai nėra pakankamai išsivystę lyginant su bendraamžiais. Neišnešiotų naujagimių neišsivystę čiulpimo ir rijimo refleksai, todėl jie negali patys valgyti ir yra zonduojami. Jei negalima maitinti per burną, skiriamos lašinės. Tokių mažylių poodinis sluoksnis neišsivystęs, taigi įprastoje aplinkoje jie sušaltų.

Priešlaikiniu gimdymu laikomas gimdymas, įvykęs iki 36 savaičių ir 6 dienų. Apie 5-15% naujagimių gimsta neišnešioti, t.y. 22-37 nėštumo savaitę. Maždaug 25% priešlaikinių gimdymų būna tiksliniai - gimdymas skatinamas arba atliekama cezario pjūvio operacija dėl medicininių indikacijų.
Iki 1991 metų gimdymas, kuris įvykdavo iki 28 savaitės, buvo laikomas persileidimu. Jei vaikelis sverdavo mažiau kaip 1 kg, jo nereanimuodavo. Jei išgyvendavo mažiau nei savaitę, jo nepažymėdavo dokumentuose. Buvo nurodyta, kad gimus tokiam naujagimiui reikia laukti 168 valandas.
Šiuolaikinės medicinos dėka, net 22 savaičių kūdikiai turi galimybę išgyventi. Lietuvoje nuo 22 savaitės jau gelbėja (guldo į inkubatorių), iki 22 savaitės skaitoma persileidimu. Gimusių nuo 500 g iki vieno kilogramo naujagimių išgyvena apie 50-60 proc., o nuo 1 iki 1,5 kg - per 90 proc.
Tokiems naujagimiams raidos metu atsiranda įvairių sveikatos sutrikimų. Jų atsiradimo priežastys labai individualios. Išgyvena per 75 proc.
Neišnešiotukai savo išvaizda labai skiriasi nuo laiku gimusių naujagimių. Neišnešiotų naujagimių veidukai - kaip senų žmonių, su aštriai išreikštais bruožais. Odelė plona, todėl per ją persišviečia kraujagyslių tinklas. Kūnas neproporcingas - santykinai didelė galva, ilgas liemuo, trumpas kaklas. Nagučiai maži, nesiekiantys pirštukų galų. Neišnešioto naujagimio kūnas, net veidas padengtas tankiais plaukeliais, kurie pamažu nuslenka. Raumenų tonusas žemas, todėl naujagimis atrodo dar gležnesnis. Mielos mamytės, net ir dvi savaites neišnešiotas kudikis stipriai skiriasi nuo pilnai išnešioto. Maniškiui neturėjo blakstienų, antakių, nebuvo mažųjų nagų, ausytės buvo 'karpytos'.

Neišnešioti naujagimiai vos gimę patenka į naujagimių intensyviosios terapijos skyrių (NITS). Jei neišnešiotas naujagimis gimsta rajoninėje ligoninėje, jis specialiu automobiliu, kuriame yra visa būtiniausia įranga, perkeliamas į artimiausią perinatalinį centrą (jų yra du - Kaune ir Vilniuje).
Inkubatoriuose mažyliai guli nuogi, tik su sauskelnėmis. Taip yra todėl, kad gydytojai galėtų stebėti neišnešiotuko odos spalvą, kvėpavimą, judesius. Tai, kaip jaučiasi naujagimis, parodo ir monitorius, kuris nuolat fiksuoja gyvybines funkcijas: širdies darbą, kvėpavimą, kraujospūdį, temperatūrą, kraujo įsotinimą deguonimi. Aparatas plonais laideliais sujungiamas su davikliais, kurie klijuojami prie naujagimio krūtinėlės, rankytės ar kojytės. Jei kokia nors funkcija sutrinka, monitorius garsiniu signalu įspėja personalą, jog reikia prieiti.
Giliau neišnešioti mažyliai negali normaliai kvėpuoti dėl nesubrendusių plaučių. Kol naujagimis per silpnas, kad galėtų čiulpti krūtį, jis maitinamas per zondą. Plonas zondas įkišamas per nosį ar burną tiesiai į skrandį ir per jį supilamas reikiamas nusitraukto mamos pieno kiekis. Kai neišnešiotukas sustiprėja, jis perkeliamas iš inkubatoriaus į šildomą lovytę arba ant šildomo vandens čiužinėlio. Tačiau ir toliau reikia atidaus stebėjimo, nuolatinių tyrimų. Pavyzdžiui, kraujo tyrimas gali būti atliekamas net kelis kartus per dieną, nes suteikia labai daug informacijos apie vaikelio būklę.
Neišnešiotukams reikia sukurti aplinką, kuri būtų panaši į mamos įsčias - tyli, šilta, tamsi, jauki, be dirgiklių. Kai neišnešiotuko būklė stabilizuojasi, jis perkeliamas į naujagimių skyrių.

Neišnešioti naujagimiai pirmaisiais metais savo vystymusi atsilieka nuo išnešiotų bendraamžių. Neišnešiotas kūdikis turi vystytis ne pagal savo tikrąjį amžių nuo gimimo, o pagal vadinamąjį „koreguotą amžių“. „Koreguotas amžius“ - tai skirtumas tarp laiko, kada naujagimis turėjo gimti, ir tikrosios jo gimimo datos. Pavyzdžiui, jei naujagimis gimė 7 savaitėmis anksčiau nei turėjo gimti, o šiuo metu jam yra 8 savaitės, tai jo koreguotas amžius bus 1 savaitė (8 savaitės minus 7 savaitės). Neišnešiotų naujagimių raida vertinama pagal koreguotą amžių visais pirmaisiais gyvenimo metais.
Gerai augantis ir besivystantis neišnešiotas kūdikis per pirmuosius 2 metus pasiveja išnešiotus vaikus. Tokiu vaiku vystymasis vėluoja tiek savaitės, kiek jie yra neišnešioti. Paprastai tokie vaikai savo bendraamžius pasiveja per du metus.

Kengūros metodas („oda prie odos“) plačiai taikomas pasaulio klinikose. Nuogas neišnešiotas naujagimis guldomas vienam iš tėvų ant krūtinės po drabužiais. Jis laikomas kniūbsčias vertikalioje padėtyje, todėl atrodo, tarsi naujagimis gulėtų kengūros sterblėje. Kengūros metodas tinka visiems naujagimiams, bet ypač patariamas neišnešiotiems, nes suteikia jiems taip reikalingą saugumo, artumo jausmą.
Šis metodas pirmą kartą panaudotas 1970 metais Kolumbijoje. Tuo metu šioje besivystančioje šalyje daug neišnešiotų naujagimių mirdavo dėl infekcijos, kuri būdavo perduodama per skalbinius ir įrengimus. Gydytojai surado išeitį - jie patarė motinoms laikyti savo naujagimius nuogus prie savo krūtinės, tarytumei fiziologiniame inkubatoriuje. Tad Bogotos ligoninėje neišnešiotukų mamos juos augino prie krūtinės tol, kol jų būklė stabilizuodavosi ir jie galėdavo vykti į namus. Taikant šį metodą labai sumažėjo naujagimių mirtingumas nuo infekcijos, be to, naujagimiai rečiau „pamiršdavo“ kvėpuoti, mamoms geriau gamindavosi pienas.
Nors namo parkeliavęs vaikelis jau geba savarankiškai kvėpuoti, pats valgo, tinkamai tuštinasi bei gali pasirūpinti savo kūno temperatūra, būtent šiam svarbiam darbui jis sueikvoja itin daug energijos. Todėl namuose neužtikrinus kūdikiui tinkamos temperatūros (nuo 23 iki 25 laipsnių šilumos), jis su maistu gaunamas kalorijas naudos ne svoriui priaugti, bet viso kūno temperatūrai palaikyti. Kita vertus - ankstukai, kaip ir kiti vaikai, taip pat perkaista, tad svarbu nepersistengti šildant namus.
Maitinti ankstukus rekomenduojama dažniau, bet po mažiau. Nesijaudinkite, jei jūsų vaikelis ilgokai žinda krūtį. Turėkite kantrybės - neišnešiotukai traukia ne taip aktyviai ir užtrunka ilgiau kol pasisotina. Jei matote, kad kūdikis pavargo, nebevarginkite jo. Leiskite pailsėti. Primaitinsite vėliau.
Jei vis tik nerimaujate, kad mažylis suvalgo per mažai, pasikonsultuokite su savo gydytoju, galbūt papildomam primaitinimui reikalingi mikroelementais, aminorūgštimis ir vitaminais praturtinti mišinėliai. Ankstukams itin reikalingas vitaminas E, nes anksčiau gimę vaikučiai, būdami mamos įsčiose, nespėja pakankamai prikaupti šio vitamino atsargų. Nerekomenduojama ankstuko pradėti primaitinti savo nuožiūra. Vos tik kilus klausimams, atsiradus neramumams ar manant, kad mitybos režime reikėtų kažką keisti, būtinai pasitarkite su mažylį prižiūrinčiu gydytoju.
Kaip ir auginant bet kurį kitą naujagimį, taip ir prižiūrint ankstuką, labai svarbi tiek namų, tiek jo asmeninės aplinkos higiena - nepamirškite sterilizuoti buteliukų, čiulptukų, pientraukio. Neišnešiotukui tai itin svarbu, nes jo atsparumas infekcijoms ypatingai žemas, o bet kokia, net ir iš pirmo žvilgsnio „nekalta“ liga gali būti pavojinga. Dėl šios priežasties labai svarbu stebėti ir kitus, su mažyliu kontaktą turinčius žmones. Jeigu seneliams, dėdėms, tetoms ar kitiems giminaičiams bei draugams pasireiškia nors menkiausi peršalimo simptomai, neleiskite jiems matytis su vaiku. Ankstukui, priešingai nei vyresnio amžiaus ar pilnai išnešiotam vaikui, net ir tokie lengvi negalavimai gali kelti rimtą pavojų. Todėl nebijokite įžeisti aplinkinių, atsisakydami juos priimti į svečius.

tags: #pilnai #isnesiotas #kudikis