Naujagimis - tai naujas žmogus jaunoje šeimoje, naujas šeimos gydytojo pacientas. Netgi visiškai sveikam naujagimiui nepaprasta prisitaikyti prie pasikeitusios jį supančios aplinkos. Pirmąjį kūdikio gyvenimo mėnesį jo organizme vyksta daug biocheminių procesų, kurie pasireiškia tam tikrais požymiais, dažnai išgąsdinančiais nepatyrusius tėvus. Nežinant naujojo žmogučio adaptacijos ypatumų, galima neteisingai interpretuoti tik naujagimiui būdingas būkles ir pradėti gydyti normą. Todėl svarbu žinoti, kokios pereinamosios būklės yra normalios, o kada reikėtų sunerimti.
Pirmoji naujagimio apžiūra atliekama dar gimdymo kambaryje. Naujagimis vertinamas 10 balų sistema (Apgar skalė) du kartus - pirmą ir penktą minutę. 8-10 balų įvertinimas rodo gerą naujagimio būklę. Vertinamas naujagimio gyvybinės funkcijos. Pirmoji išsami naujagimio apžiūra turi būti atlikta neonatologo ar kito specialisto per 24-48 valandas po gimimo, kad laiku būtų pastebėtos anomalijos ar kiti nukrypimai nuo normos.
Po gimimo kruopščiai nusausintas pašildytu vystyklu ar rankšluostėliu nuogas naujagimis guldomas motinai ant jos apnuoginto pilvo ir krūtinės, užklojamas minkšta antklodėle. Jis ilsisi, jaučiasi saugus, sušyla (nes po gimimo jis vėsta), apsisėja motinos mikroflora, pats susiranda krūtį. Tai vadinama „oda prie odos“ kontaktu. Jei visi atsakymai į svarbiausius klausimus yra teigiami, naujagimis paliekamas su motina šiam kontaktui bei maitinti iš krūties. Tik po 2-3 valandų, kai naujagimis pažindo, galima jį sverti, matuoti ir prausti. Pirmą kartą kūdikis turi būti pamaitintas per pirmas dvi valandas po gimimo, o „oda prie odos“ kontaktas turi tęstis ne trumpiau nei 30 minučių. Priešpienyje gausu imunoglobulinų, vitamino A, augimo faktorių ir kt. Priešpienis turi laisvinantį poveikį ir skatina mekonijaus pasišalinimą bei yra gera naujagimių geltos profilaktika.
Virkštelė perspaudžiama ir nukerpama steriliu instrumentu po 2-3 min. Rekomenduojama virkštelę užspausti tik nustojus jai pulsuoti. Su pirmuoju įkvėpimu naujagimis apsirūpina deguonimi, o per pulsuojančią virkštelę jis dar kažkiek laiko gauna deguonies ir iš motinos. Tai palengvina mažylio adaptaciją. Virkštelės liekana ties bambos žiedu nuvaloma ir perspaudžiama steriliu spaustuku. Steriliom žirklėm virkštelė nukerpama 1cm atstumu nuo spaustuko. Naujagimio virkštelės liekana natūraliai sudžiūsta ir nukrenta per 2-3 savaites. Po to bambutė valoma dar 2-3 dienas.

Praeinančios naujagimio būklės - tai būklės, kurios reiškiasi ankstyvuoju naujagimystės laikotarpiu (t.y. pirmoji savaitė po gimimo), kai naujagimis prisitaiko prie naujų gyvenimo sąlygų. Jos nėra ligos, yra laikinos ir dažniausiai pranyksta savaime per keletą savaičių.
Laiku gimusio naujagimio oda padengta varškine mase - verniksu, kuris saugo odelę nuo vaisiaus vandenų pažeidimo, sušvelnina adaptaciją po gimimo. Pernešioto naujagimio oda būna sausa, pleiskanojanti, padai ir delnai išmirkę, nes verniksas būna susigėręs į odą ar jau nusiplovęs. Ant odelės stebimas plačiai išsidėstęs, bet negausus švelnus plaukuotumas (lot. lanugo). Manoma, kad plaukeliai besivystančiam vaisiui padeda palaikyti tinkamą temperatūrą, judėdami skatina vystymąsi ir reikalingi, kad odą tinkamai padengtų verniksas. Dažniausiai jie nukrenta dar įsčiose, tačiau kartais jie (arba jų dalis) lieka ilgiau ir savaime nuslenka per pirmąsias savaites po gimimo.
Pirmąsias dvi savaites ant naujagimio odos galima stebėti šiuos požymius:

Taip pat pirmaisiais gyvenimo mėnesiais naujagimį gali berti įvairaus pavidalo bėrimais: inkštirais, spuogeliais, dėmėmis. Šie bėrimai paprastai būna nulemti hormonų poveikio, naujagimio sistemų nebrandumo, taip pat prisitaikymo prie pasikeitusios aplinkos. Dažniausiai pasitaikantys bėrimai yra baltieji naujagimių spuogai (lot. milia), naujagimių aknė (lot. acne neonatorum) ir naujagimių toksinė eritema (lot. Erythema toxicum neonatorum).
Epšteino perlai - tai smulkūs, maždaug kelių milimetrų (įprastai ne daugiau nei 3 mm) skersmens gerybiniai dariniai, dažniausiai esantys ant kūdikio dantenų arba gomurio. Tai keratino sankaupos minkštajame ir kietajame gomuryje.
Pirmomis paromis naujagimis netenka apie 5-10% gimimo svorio. Tai fiziologinis svorio kritimas, daugiausiai dėl to, kad iš ląstelių pasišalina pertekliniai skysčiai (dėl to, kad vystosi vaisiaus vandenyse, naujagimis būna pabrinkęs). Perkaitęs naujagimis nesugeba išskirti daugiau šilumos. Svoris atsistatyti turėtų per dvi savaites. Prarastą svorį naujagimis susigrąžina per dvi savaites. Prarastą svorį greičiau susigrąžina pagal poreikį žindomi naujagimiai, taip pat naujagimiai, maitinami pieno mišiniu. Minimalus svorio prieaugis per pirmąjį mėnesį (įskaičiuojant numesto svorio prieaugį!) turėtų būti ne mažiau kaip 500 g. Jei po fiziologinio svorio kritimo pradėjus augti svoriui naujagimis šlapinasi dažniau nei šešis kartus per parą, išmatos yra gelsvos spalvos, ir matosi, jog kūdikis pilnėja, vertinama, kad maisto naujagimiui pakanka.

Antrąją parą 70-90% naujagimių pasireiškia fiziologinė gelta, kurią galima atpažinti iš pakitusios veiduko, akių junginės ar viso kūnelio spalvos. Gelta atsiranda kuomet bilirubino koncentracija viršija normą. Svarbu, kad išleidžiant mamą iš ligoninės gydytojai įvertintų naujagimio geltos intensyvumą. Gelta trunka dvi savaites, o kartais ir ilgiau, tad tėveliai turi išlikti budrūs. Kadangi priešpienis turi laisvinantį poveikį ir skatina mekonijaus pasišalinimą, jis yra gera naujagimių geltos profilaktika.
Dėl gimdymo galvutė gali būti konfigūruota, siūlių vietoje čiuopiasi susikeitusių kaulų keteros. Kartais stebima veiduko ar visos galvutės asimetrija. Nes naujagimio galvos kaulai nėra suaugę, tarp jų yra skaidulinio jungiamojo audinio intarpai - momenėliai. Savo įprastą formą galvutė įgauna per dvi savaites.

Pirmosios naujagimio išmatos, vadinamos mekonijumi, dažnai išgąsdina nepatyrusius tėvus. Jos yra tamsiai žalios arba juodos spalvos, lipnios, tąsios, beveik bekvapės. Naujagimis tuštinasi mekonijumi (tamsiai žalios, rudos, bekvapės, tąsios ir lipnios išmatos). Nors kartą turi pasituštinti per 48 val. po gimimo. Pereinamos išmatos pasirodo 4-5-ąją parą. Motinos pieno išmatos (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos) - nuo 5-6-osios paros. Žarnyno kataras (dažnos išmatos, vandeningos, dirgina odą) prasideda nuo 10-14-osios paros ir trunka 4-6 savaites. Gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. 10-14-ąją parą, prasidėjus brandaus motinos pieno gamybai, naujagimiai pradeda dažnai tuštintis.
Pagrindinė sėkmingo žindymo pirmosiomis dienomis taisyklė yra žindymas pagal poreikį: ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą (t.y. taip dažnai ir ilgai kaip jis nori). Žindymas stimuliuoja motinos organizmą gaminti pieną. Maitinimo pradžioje naujagimis gauna skystą liesą pieną, kuriame gausu laktozės, o maitinimo pabaigoje - riebų. Todėl naujagimis turėtų būti žindomas iš vienos krūties pakankamai ilgai (apie 20-30 minučių), kad atitekėtų riebus pienas, ir tik tuomet perkelti prie kitos krūties, jei jis dar alkanas. Kad nebūtų sužeisti speneliai ir naujagimis galėtų efektyviai žįsti, būtina jį taisyklingai priglausti prie krūties. Motinai neturi skaudėti.
Naujagimio maitinimas mišinėliu pirmosiomis dienomis yra panašus į žindymą, t.y. Pirmosiomis paromis naujagimiui reikėtų pasiūlyti po 30-60 ml mišinėlio kas 2-3 valandas (t.y. maitinimas pagal poreikį).
Pirmąsias paras naujagimiai šlapinasi retai, daugiausiai dėl to, kad pirmosiomis dienomis mamos pieno (ar pieno mišinio) suvalgo nedaug. Normalu, jeigu pirmą kartą naujagimis pasišlapina per 12-24 val. Pirmasis naujagimio šlapimas dažniausiai yra tamsus, gelsvai rausvas, drumstas, ant vystyklo lieka oranžinių nuosėdų - šlapimo rūgšties kristalų (kartais galima supainioti su krauju). Pirmosiomis paromis naujagimis maitinasi priešpieniu, todėl šlapimo išsiskiria nedaug ir jis yra itin koncentruotas. Po kelių dienų, atsiradus tikrajam pienui, naujagimis ims šlapintis dažniau, šlapimas po truputį šviesės ir taps gelsvo atspalvio. Jei kūdikis šlapinasi bent 4-6 kartus per parą, o šlapimas yra šviesiai gelsvas, pagrindo nerimauti nėra.
Pirmąją gyvenimo savaitę mergaitėms gali pasirodyti gleivių, o 5-8 parą gali labai silpnai kraujuoti (tariamos mėnesinės). Tai pseudomėnesinės, kurios atsiranda mergaitėms dėl iš mamos gautų hormonų estrogenų. Tad nenusigąskite, jei kelias dienas pasimatys kraujingos išskyros.
Apie 60-90% tiek mergaičių, tiek berniukų krūtys po gimimo būna pabrinkusios, maždaug 5-15% naujagimių iš krūtų gali išsiskirti pieną primenančio skysčio. Pabrinkimas paprastai būna simetriškas, apima 1-3 cm skersmens plotą aplink spenelį. Paprastai pasireiškia pirmąją savaitę po gimdymo ir savaime dingsta per savaitę - kitą, rečiau - per porą mėnesių. Jokių būdu negalima spausti krūtų siekiant išspausti tariamą pieną - tai gali paskatinti laktaciją ir pažeisti audinius, dėl ko padidėja komplikacijų (kūdikių mastito, pūlinių) rizika.
Atsirūgimas (natūralus arba padedant tėvams) ir atpylimas yra būdingas daugeliui naujagimių ir kūdikių iki 6 mėn. Žagsulys yra normalus procesas ir būdingas dar gimdoje besivystančiam vaisiui. Žagsulį lemia spazmiški diafragmos susitraukimai, kuriuos, manoma, sukelia diafragmos sudirginimas arba stimuliacija žindymo ar maitinimo metu. Žagsulys naujagimiui nėra pavojingas ar žalingas ir praeina savaime. Norint, kad žagsulys pasitaikytų rečiau reikėtų stengtis naujagimį maitinti taisyklingai, stebėti, kad maitinimo metu jis neprisirytų oro, po maitinimo padėti atsirūgti.
Vos gimę naujagimiai yra gan ramūs, mieguisti, jie niurzga ar skleidžia kitus, kiek prislopintus garsus, o vis dažniau verkti ima tik po poros dienų. Normalu, jeigu 2 savaičių naujagimis verkia apie 2 valandas per dieną. Verkimas neturėtų gąsdinti, jį reikėtų vertinti kaip (kol kas) vienintelę kūdikio bendravimo formą.
Simptomai: nesimetriška, neįprasta galvos forma. Dėl galvos deformacijų veidukas gali atrodyti asimetriškas (asimetrija, įvairūs nosies, ausų poslinkiai galimi ir dėl to, kad prieš gimdamas kūdikis buvo nepatogiai įsirėmęs į motinos dubens kaulus), nes naujagimio galvos kaulai nėra suaugę, tarp jų yra skaidulinio jungiamojo audinio intarpai - momenėliai. Ko tikėtis? Kūdikio galvytė atsistato ir įgyja įprastą formą savaime per porą savaičių.
Po 48-72 valandų imamas kraujas iš naujagimio kulniuko ir atliekamas testas dėl įgimtos fenilketonurijos (reta įgimta medžiagų apykaitos liga) ir hipotireozės (sumažėjusi skydliaukės hormonų gamyba). Tai visuotinė naujagimių patikra dėl šių dviejų ligų. Laiku pradėjus gydymą, šiomis ligomis sergantys naujagimiai auga sveiki.
Pirmomis valandomis po gimimo naujagimiams suleidžiamas į raumenis ar sugirdomas vitaminas K. Motinų, kurių kraujo grupė 0, naujagimiams ištiriama kraujo grupė, o kurių Rh D faktorius neigiamas - tiriamas Rh D antigenas iš naujagimio virkštelės kraujo.
Moterų konsultacijos nelankiusioms arba sergančioms gonokokine lytinių takų infekcija motinoms po gimdymo atliekama gonokokų sukeliamos oftalmijos profilaktika. Visuotinė oftalmijos profilaktika nerekomenduojama. Jei moteris nelankė sveikatos priežiūros įstaigos nėštumo metu, į naujagimio apatinių vokų junginės maišelius po gimimo reikėtų įlašinti po 1 lašą 0,3% Silver Nitrate tirpalo.
Per pirmąsias paras, tėvams sutikus, naujagimiai skiepijami nuo tuberkuliozės (BCG) ir hepatito B (HVB). Jeigu motina serga hepatitu B, vakcina sušvirkščiama per pirmąsias 12 valandų. Vakcina sušvirkščiama į raumenis per 24 valandas.
Sveiki naujagimiai iš gimdymo stacionaro gali būti išleisti po 6 valandų, dažniausiai išleidžiami antrąją, trečiąją parą. Kuo anksčiau naujagimis išleidžiamas iš stacionaro, tuo mažesnė hospitalinės infekcijos tikimybė.
tags: #1 #sveiko #naujagimio #pereinamosios #bukles