Kūdikio gelta - tai būklė, apie kurią girdėję daugelis tėvų. Tačiau ką iš tiesų reikia žinoti apie šią, atrodytų, įprastą naujagimių būklę? Ar visada ji yra pavojinga? Kada verta sunerimti ir kreiptis į specialistus? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus padės suprasti šis straipsnis.
Bilirubinas yra medžiaga, susidariusi skylant raudoniesiems kraujo kūneliams (eritrocitams). Naujagimiams bilirubino koncentracija kraujyje dažnai būna didesnė nei suaugusiesiems, nes jų kepenys dar nėra visiškai išsivysčiusios ir negali greitai pašalinti bilirubino iš organizmo. Dėl šios priežasties naujagimiai gali susidurti su fiziologine gelta - laikina būkle, kai jų oda ir akių baltymai įgauna gelsvą atspalvį. Nors fiziologinė gelta dažniausiai praeina savaime, bilirubino kiekio stebėjimas yra būtinas, nes padidėjęs bilirubino lygis gali sukelti sveikatos komplikacijų, tokias kaip kernikterus (smegenų pažeidimą).
Gelta - tai ligų simptomas, kai akių odenos ir oda nusidažo geltona spalva. Taip atsitinka, kai padidėja bilirubino koncentracija kraujyje. Tokiu atveju pagelsta akys, galvos oda, liemuo, galūnės. Naujagimių gelta, kuri atsiranda 3 gyvenimo parą ir trunka iki 2 sav., greičiausiai yra fiziologinė. Ji dažniausiai nėra pavojinga.
Kai gimsta naujagimis, jis pradeda kvėpuoti plaučiais. Nebereikia gausybės eritrocitų, kurie motinos įsčiose aprūpindavo vaikelį deguonimi. Eritrocitai pradeda greitai irti. Viena iš irimo medžiagų yra geltonoji medžiaga bilirubinas, kurią organizmas turi pašalinti. Naujagimių medžiagų apykaita dar labai lėta, nes kepenų fermentai (būtent jie skatina bilirubino apykaitą) nepakankamai brandūs. Kuo labiau naujagimis yra neišnešiotas, tuo fermentai yra nebrandesni. Todėl 3-4 parą beveik visi naujagimiai pageltonuoja. Naujagimių hiperbilirubinemija - tai geltonos medžiagos bilirubino kiekio padidėjimas kraujyje. Žiūrėdami į vaiką, plika akimi matome, kad jis pageltęs. Tai ir vadiname naujagimių gelta.
Normaliai vaisiaus kraujyje yra daugiau eritrocitų. Kai naujagimis gimsta ir pradeda kvėpuoti, poreikis jiems sumažėja. Todėl jie pradeda irti, o tai skatina kepenų fermentai. Naujagimio oda ir akių obuoliai nusidažo geltonai. Tai fiziologinė gelta.
Fiziologinė naujagimių gelta yra tokia būsena, kurią vaikutis išauga. Naujagimis pagelsta dėl to, kad jis turi daug vaisiaus eritrocitų. Po gimimo toks didelis jų kiekis jam nebereikalingas, todėl pradeda irti. Išsilaisvina hemoglobinas, pavirstantis į bilirubiną. Apie 80 procentų naujagimių daugiau ar mažiau pageltonuoja.
Geltą galima vadinti patologine, jei ji pasireiškia jaunesniam nei 2 dienų vaikui arba trunka ilgiau nei 14 dienų. Rimtą patologiją reikia įtarti, jeigu vaikas tuštinasi labai šviesiomis ar net baltos spalvos išmatomis, jam prastai auga svoris, vaikas yra vangus.
Gelta pirmiausia pastebima ant veido (čia ilgiausiai išlieka), paskui - ant kūno, rankų, o vėliausiai - plaštakų ir padų. Nuo šių vietų gelta pirmiausia „pasitraukia“. Teoriškai visi naujagimiai turėtų pageltonuoti. Tačiau jei ji nedidelė, plika akimi nematoma. Pastebima tik tada, kai bilirubino kraujyje padaugėja maždaug iki 80 mikromolių litrui.

Naujagimių bilirubino normos priklauso nuo jų amžiaus:
Po 5 dienų bilirubino lygis dažniausiai pradeda mažėti ir galiausiai nusistovi suaugusiųjų normų ribose. Šios normos gali skirtis priklausomai nuo kūdikio sveikatos būklės ir ar jis yra gimęs laiku, nes neišnešiotiems naujagimiams dažnai būdingas didesnis bilirubino kiekis.
Gelta gali būti dviejų pagrindinių tipų: fiziologinė ir patologinė.
Fiziologinė naujagimių gelta - tai normalus procesas, nes naujagimio kepenys dar ne visiškai subrendę ir negali greitai suskaidyti bei pašalinti bilirubino. Ši gelta paprastai prasideda 2-3 gyvenimo dieną ir praeina per 1-2 savaites. Ji kūdikio sveikatos nesutrikdo, tad jis būna patenkintas gyvenimu ir atrodo sveikai.
Išnešiotam naujagimiui fiziologinė gelta būna 2- 6 gyvenimo dieną, didžiausia - 4- 5- ą parą. Tačiau neišnešiotam naujagimiui gelta būna stipresnė. Ir kuo anksčiau numatyto laiko naujagimis gimė, tuo anksčiau kyla gelta ir ji ilgiau užsitęsia. Priežastis - nebrandūs kepenų fermentai, skatinantys bilirubino apykaitą. Jei neišnešiotukas serga dar kokia nors liga, gelta gali užtrukti ilgiau.
Patologinė gelta pasireiškia, jei bilirubino lygis didėja per greitai arba jis išlieka aukštas po 2 savaičių. Tai gali rodyti įvairias sveikatos problemas:
Tai specifinė geltos forma, pasireiškianti apie 3% kūdikių. Manoma, kad kai kurių motinų piene esančios medžiagos gali slopinti kūdikio kepenyse esančių, bilirubiną skaidančių baltymų veiklą. Ši gelta gali pasireikšti pirmosios savaitės metu, jei kūdikis gauna per mažai pieno (bilirubino šalinimui būtini skysčiai) arba apie 2-3 savaitę, kai, manoma, kūdikiui pradėjus daugiau valgyti motinos piene esančios medžiagos paveikia bilirubino skaidymą kepenyse. Įprastai motinos pieno geltos simptomai neryškūs (kūdikis tik truputį gelsvas), ji nėra gydoma ir praeina savaime per keletą mėnesių.

Padidėjęs bilirubino kiekis naujagimiui rodo geltą, kuri, kaip jau minėta, gali būti fiziologinė arba patologinė. Jei bilirubino lygis didėja per greitai arba jis išlieka aukštas po 2 savaičių, tai gali rodyti kraujo grupių nesuderinamumą, infekcijas ar kitas sveikatos problemas. Tokiu atveju gali prireikti gydymo, pavyzdžiui, fototerapijos, kad būtų sumažintas bilirubino kiekis.
Jeigu naujagimis ir po dviejų savaičių tebėra geltonas, reikia ieškoti priežasčių, kodėl gelta užsitęsė. Kartais tai gali būti ir rimtos ligos, pavyzdžiui, įgimto hepatito, požymis.
Jei naujagimio oda tampa tokia geltona, kad neįmanoma nepastebėti, tai gali būti ženklas, kad bilirubinas pradeda prasiskverbti pro smegenų hematoencefalinį barjerą ir patekti į smegenis. Tada įvyksta smegenų pažeidimas, vadinamoji branduolinė gelta, su liūdnomis pasekmėmis, kurios gali likti visam gyvenimui.
Jeigu pastebite, kad naujagimio gelsvumas neišnyksta per 2 savaites, ar atsiranda kiti nerimą keliantys požymiai (pvz., labai šviesios išmatos, vangumas, prastas svorio augimas), būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus. Laiku suteikus pagalbą ir gydymą išvengsite pavojingų komplikacijų.
Jeigu grįžote namo ir jums neramu, parodykite naujagimį šeimos gydytojui. Geriau nuvykti be reikalo, negu uždelsti. Paskubėti reikia ypač tada, kai labai ryškiai pagelsta delniukai ir padukai.
Jei mama turi rezus neigiamą kraujo grupę, o vaikutis gimsta su rezus teigiamu krauju, gimus vaikučiui tiriamas jo kraujo rezus faktorius. Jie išleidžiami namo tada, kai gelta dėl hemolizinės ligos (rezus konflikto) yra suvaldyta.
Daugeliu atveju, kūdikių gelta nekelia jokio pavojaus. Fiziologinė naujagimių gelta, jeigu jos eiga normali ir bilirubino koncentracija nesiekia kritinės ribos, nėra gydoma.
Jeigu bilirubino koncentracija viršija normas ar jo kiekis pradeda sparčiau kilti, naujagimiui gali būti taikoma šviesos terapija (fototerapija). Tai gydymas mėlynos spalvos šviesa, kuri padeda greičiau suardyti bilirubiną. Gydant fototerapija bilirubinas, aplenkęs kepenis, patenka į inkstus ir iš organizmo pasišalina. Ar reikia vaiką gydyti, gydytojai nusprendžia ištyrę, kiek bilirubino yra kraujyje. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis ir kuo mažiau sveria, tuo didesnė tikimybė, kad bilirubinas gali pažeisti smegenis.
Geltą taip pat mažina saulės spinduliai, kurie pagreitina bilirubino irimo procesą. Todėl vaiką patartina guldyti arčiau lango.
Vaistų nuo geltos nėra. Kūdikis gydomas tik fototerapija.
Patarimai tėvams:

Modernūs aparatai leidžia matuoti bilirubino kiekį per odą, nesukeliant vaikui jokio skausmo. Aparatas priglaudžiamas prie kaktos ar krūtinės, ir tokiu būdu įvertinamas bilirubino kiekis. Tai padeda greitai nustatyti, ar viskas gerai, ar reikia gydymo.
Nors fiziologinė gelta neaplenkia nė vieno naujagimio, kai kurios mamos jos net nepastebi, nes būna nedidelė. Tačiau kitų naujagimių oda tampa tokia geltona, kad neįmanoma nepastebėti.
Svarbu suprasti, kad didesnis bilirubino kiekis gali būti ir dėl infekcijos, kraujo grupių nesuderinamumo, hematomos ir kitų priežasčių. Retais atvejais negydoma sunki gelta gali sukelti negrįžtamus neurologinius pokyčius, taip vadinamą branduolinę geltą.
Gydytojas dažniausiai skiria atlikti bendrą kraujo, bilirubino, kepenų fermentų tyrimą, pilvo organų echoskopiją. Pagal tyrimo rezultatus sprendžiama, ar reikia tolimesnio tyrimo. Labai svarbu laiku nustatyti tokias ligas, kaip tulžies latakų atrezija, taip pat tam tikras medžiagų apykaitos ligas, kurios reikalauja gydymo.
Konsultuoja neonatologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Buinauskienė ir vaikų gastroenterologė Ilona Choliavskaja.
tags: #naujagimiu #kraujas #bilirubino #normos