Ilgėjant vakarams ir vis daugiau laiko praleidžiant namuose, tėvai ieško būdų, kaip užimti mažylius. Šiame straipsnyje rasite devynis žaidimus, kurie padės lavinti vaiko fantaziją, smulkiąją motoriką, kūrybiškumą, pirštukų jėgą, loginį mąstymą ir daug daugiau. Konsultuoja logoterapeutė Viktorija Bartkevičienė. Svarbiausia, kad visi reikalingi daiktai tikrai be vargo rasite kiekvienuose namuose, o jei nerasite - nesunkiai juos pakeisite turimais. Maža to - visi šie žaidimai ugdo vaikų koncentraciją, susikaupimą, kantrybę ir užduoties atlikimą iki galo. Išbandykite!

Iš džiovyklės ištraukėte šūsnį kojinių: vienos baltos, kitos juodos, raudonos ar net spalvotos. Surūšiuokite jas. Dydis ir spalva - svarbiausi kriterijai. Puikus žaidimas regimojo suvokimo ugdymui, dydžių bei spalvų mokymui. O gal net pavyktų susukti į gumuliukus? Puiku! Taip įdarbinsite ne tik akis, bet ir pirštelius. Juk smulkioji motorika - tiesus kelias į aiškią ir gražią kalbą.

Piršteliai, piršteliai, piršteliai… Vis apie juos. Betgi be smulkiosios motorikos kalbos lavinimas tiesiog neįmanomas. Tad sagos ir užtrauktukai - dar vienas idealus žaidimas pirštukams ugdyti. Suraskite spintoje įvairių rūbų su skirtingo dydžio sagomis. Pradėkite nuo didžiausių, skaičiuokite, kiek sagučių susagstė mažylis. Vadinasi, dirba ir regimasis suvokimas, koordinacija, be to, ugdomas ir daiktų skaičiavimo gebėjimas.

Reikės laikraščių ar žurnalų (tinka ir parduotuvių reklaminiai leidiniai) ir popieriaus lapo, balto arba spalvoto. Toliau jau teks rinkti, kirpti, klijuoti, dėlioti popieriuje - viskas smulkiosios motorikos ugdymui. Galite sugalvoti temą - pvz., vaisiai, drabužiai, pieno produktai ir kt. Taip mokysitės apibendrinančių sąvokų, vaikas lengviau įsimins vaisių, daržovių ar drabužių pavadinimus. Nepamirškite paklausti: ką rinksime, ką klijuoji, ką užklijavai? Ir žaidimo pabaigoje gal vaikas jau atsimins nė nežiūrėdamas ir puikiai išvardys jums užklijuotus vaisius ar daržoves. Būtinai viską įvardykite garsiai. Galimas variantas su šiek tiek vyresniais vaikais ant lapo nupiešti kelis krepšelius, kad vaikui tektų surūšiuoti, kur, pvz., vaisiai, o kur daržovės.

Raskite įvairesnių batraiščių, kad ant jų galėtumėte suverti skirtingų dydžių daiktus: sagas, veržles, sukarpytus šiaudelius, karoliukus, makaronus ir kitus daiktus, kuriuos tik norisi užverti. Nenusigąskite, jei vaikui pasirodys sunku - įvėrimas reikalauja daug susikaupimo, kūno koordinavimo ir smulkiosios motorikos įgūdžių. Jei sunkiau sekasi - padėkite, pagirkite, kaip šauniai vaikui pasisekė! O jei raištelis pabėgo? Nieko baisaus, tiesiog pasijuokite kartu: „Koks tas raištelis išdykęs, pabėgo, tuoj mes jį sugausime.“

Jei vaikas mažesnis - stiklainiai ne pas geriausias pasirinkimas, tačiau gal turite nenaudojamų gertuvių, plastikinių maisto dėžučių. Šio žaidimo esmė - krūvoje rasti dangtelį ir uždaryti juo tinkamą indelį. Vaikams labai smagu ieškoti, bandyti, vertinti - tinka ar ne, rasti ir net pačiam uždaryti. Paskui, be abejo, vėl atidaryti, paskui - vėl uždaryti ir taip, kol neatsibosta. Toks pasikartojimo žaidimas, komentuojant tėvams, lavina vaiko kalbą, plečia žodyną, moko žodelių „tinka, netinka, didelis, mažas, valio, gerai“ ir kt., kuriuos tik pasikartojant naudosite. Suprantama, ugdote ir kantrybę, logiką, suvokimą, regimąjį suvokimą, koordinaciją bei pirštukų jėgą.

Ar su šiaudeliais galima tik gerti? Tikrai ne, turbūt vienas mylimiausių vaikų žaidimų yra paburbuliuoti. Puikus pratimas, lavinantis kalbinį kvėpavimą. Svarbu, kad stebėtumėte, kaip vaikas kvėpuoja: įkvėpimas per nosį, iškvėpimas per burną. Ir viskas - burbuliuokite.
Kitas žaidimas - su šiaudeliu galite žaisti pūtimo lenktynes. Papildomai reikės plunksnų ar žurnalo iškarpų. Pasidarote lenktynių PRADŽIĄ ir FINIŠĄ (žaisti juk galima ant stalo arba ant žemės). Ir pučiate plunksną ar savo mėgstamą personažą finišo link. Vėlgi kontroliuokite įkvėpimą per nosį, iškvėpimą per burną. Žaisti rekomenduojama ne ilgiau kaip penkias minutes, kad neapsisuktų galva dėl didelio kiekio deguonies.

Jeigu nebedžiaustote skalbinių balkone ar terasoje - segtukai liko nenaudojami. O juk jie taip pat skirtingų dydžių ir spalvų. Išnaudokite tai: susekite segtukus ant lapo, dėžės ar kėdės kraštelio, rūšiuodami juos pagal spalvas, dydžius ar medžiagą (plastikiniai ar mediniai).
Kitas žaidimas - iškirpkite iš lapo įvairių formų ir sekite segtukus taip, kad jie papildytų paveikslėlį (pvz., iškerpate rutulį, ant kraštelių segate segtukus - štai ir saulė; arba ovalą - segate segtukus lyg kojas, rankas ir galvą). Parinkite, įvardykite spalvas ir dydį, klauskite vaiko, ką jam primena. Tai puikus žaidimas, ugdantis ne tik smulkiąją motoriką, pirštelių jėgą, bet ir fantaziją bei regimąjį suvokimą.

Dar vienas puikus žaidimas orientacijai erdvėje ir gramatinių formų mokymui, ugdymui ir įsiminimui. Galite toliau naudoti anksčiau pasiruoštą dėžę ir ištrauktą daiktą slėpti namuose. Vienas iš žaidėjų turi nežiūrėti, o kitas - slėpti. Nežiūrėjęs žaidėjas pirma spėja, ko ieško (pvz., ar su tuo daiktu galima valgyti sriubą?), o tuomet ieško namuose pagal nurodymus. Pvz.: šis daiktas yra pirmame aukšte, prieškambario spintoje, viduriniame stalčiuje. Žaidimo pabaigoje, atradę visus daiktus (bent penkis), nežiūrėdami įsiminkite, kokių daiktų ieškojote. Taip aktyvinsite dar ir atmintį.

Pasiruoškite dėžę ir surinkite namuose besimėtančius daiktus (čia toks žaidimas, imituojantis tvarkymąsi). Tuomet užmerktomis akimis traukite daiktą, apibūdinkite, ką ištraukėte (dydis, tekstūra, forma ir pan.). Spėkite, kas tai. Galiausiai reikia nusakyti, kur yra šio daikto vieta ir kam jis naudojamas. Nunešate daiktą į jo vietą.
Kalbos lavinimo žaidimai tai specialiai sukurti žaidimai, kurių pagrindinis tikslas yra skatinti kalbos įgūdžių vystymąsi, komunikacijos gebėjimus ir bendrą kalbėjimo supratimą. Šie žaidimai gali turėti įvairias formas, pritaikytas skirtingoms amžiaus grupėms ir kalbos lygiams. Kai kalbame apie didaktinius žaidimus ir žaislus, priskiriamus kalbos lavinimo kategorijoms, tai gali būti įvairūs žaidimai ir priemonės: kalbos kortelės, galvosūkiai, kūrybiniai žaidimai, rolių žaidimai, raidės ir žodžiai žaisluose ir kt.
Kalbos lavinimo žaidimai turi daugybę svarbių privalumų vaikų vystymuisi. Kalbos lavinimo žaidimai skatina vaikus kalbėti, klausytis, suprasti ir naudoti kalbą. Žaidimai, kuriuose vaikai turi komunikuoti, sukonstruoti sakinį ar kurti istoriją, skatina jų kalbėjimo įgūdžius. Kai vaikai kuria istorijas, dialogus jie privalo pasitelkti savo kūrybiškumą ir gebėjimą struktūrizuoti mintis. Daugelis kalbos lavinimo žaidimų yra paremti komunikacija ir bendravimu.
Kalbos lavinimo žaislai gerina ir palengvina vaikų mokymąsi. Per žaidimus vaikai susiduria su naujais žodžiais, reikalingais konkrečioms užduotims vykdyti ar istorijoms kurti. Tai skatina jų žodyno augimą ir gebėjimą naudoti įvairesnius žodžius. Vaikai mokosi geriau, kai jie aktyviai dalyvauja procese. Kalbos lavinimo žaidimai yra interaktyvūs, o interakcija su žaidimu padeda pagerinti kalbos įgūdžius efektyviau nei tradicinė mokymosi metodika.
Kalbos lavinimo žaidimai ne tik skatina vaikų kalbos įgūdžių vystymąsi, bet ir turi reikšmingą poveikį jų socialinių įgūdžių ugdymui. Dalyvaudami žaidimuose, kurie reikalauja bendravimo ir bendradarbiavimo, vaikai mokosi efektyviai komunikuoti su kitais, dalintis idėjomis ir dirbti komandoje. Šie žaidimai padeda formuoti svarbius socialinius įgūdžius, kurie yra būtini ne tik mokykloje, bet ir kasdieniame gyvenime.

TimeTEX montessori žemėlapiai, pavyzdžiui, Šiaurės Amerikos ar Europos žemėlapiai su mediniais rankenėlių elementais, leidžia vaikui atpažinti ir išmokti šalių, sostinių ir geografinės sąrangos. Taip - dėliones spręsdami vaikai aktyviai suvokia vaizdinius modelius ir sąsajas, o tai gerina atmintį ir atpažinimą. Tyrimas parodė, kad sudėtingesnė informacija, pateikta žaidybine forma (pvz., geografinis žemėlapis), yra žymiai geriau įsimenama.
Kalbos lavinimo priemonės tinkamos 3-6 metų vaikams, palaipsniui įvedant kalbos dalis į praktinę veiklą. Kalbos simboliai ir dėlionės - yra multisensorinės: jos lavina smulkiąją motoriką, koordinaciją ir erdvinį suvokimą.
Kalba vystosi ne tik iš to, ką vaikas sako, bet ir iš to, ką girdi. „Šneku kalbu“ - tai daugiau nei 50-ies smagių žaidimų rinkinys, padedantis lavinti šį svarbų gebėjimą per žaidimą. Žaisdami kartu ne tik lavinsite kalbą, bet ir kursite tvirtą ryšį su vaiku - žaisdami, bendraudami ir juokdamiesi. Jei mažylio kalba vėluoja, dažnai priežastis slypi girdimojo suvokimo nepakankamume. Net jei vaiko kalba vystosi sklandžiai, šiuos žaidimus vis tiek verta įtraukti į kasdienybę - jie padeda plėtoti kalbinius gebėjimus, mąstymą, dėmesį ir girdimąją atmintį. Tai puiki veikla pasiruošti skaitymo ir rašymo pradžiai.
Girdimasis suvokimas ir foneminė klausa - tai gebėjimas atpažinti ir suprasti garsus, panašiai kaip regėjimu matome vaizdus, o lytėdami jaučiame daiktus. Mokslininkai teigia, kad kiekviena vaiko raidos sritis turi savo laiką, kai ją lavinti yra lengviausia. Pvz., foneminę klausą - gebėjimą atskirti kalbos garsus - lengviausia ugdyti 5-6 metų amžiuje.
Neverta laukti, kol mažylis išmoks šnekėti savarankiškai, kad jis pats įsimins frazes, kurias tu vartoji bendraudama su kitais šeimos nariais. Bėda ta, kad vaikas nelabai nori mokytis - juk daug smagiau pažaisti smėliadėžėje, pamėtyti kamuoliuką ar užsiimti kuo nors kitu.
Pokalbiai telefonu, kai mažylis nemato savo pašnekovo (ir atvirkščiai), lavina kalbą, nes nebegalima ko nors parodyti ženklais. Deja, dažniausiai telefonu kalba tik močiutė arba tėvelis, o vaikas viso labo klauso. Kad taip nenutiktų, kad pokalbiai būtų naudingi ir įdomūs mažyliui, reikėtų iš anksto susitarti su močiute, kaip ir apie ką kalbėti su vaiku. Aptarkite, kokius žodžius jis ištaria gerai, kokius klausimus supranta. Tegul močiutė paklausia ko nors, į ką vaikas gali atsakyti - iš pradžių bent jau žodeliais „taip“ ar „ne“.
Stenkis užduoti vaikui kaip galima daugiau klausimų. Tai nereiškia, kad turi jį egzaminuoti kokia nors tema - tiesiog iš tikrųjų pasidomėk jo problemomis, patirtais įspūdžiais, nuomone apie vieną ar kitą daiktą, reiškinį. Būtina įtraukti ir tėtį: tegul vaikas kiekvieną vakarą jam papasakoja apie tai, kas nutiko per dieną, ką mažylis žaidė, ką matė, kas jam patiko, o kas - ne.
Kai žaisite siužetinius žaidimus (su lėlytėmis, žvėreliais, kareivėliais ar mašinytėmis), užduok savo personažo vardu vaiko žaisliukui įvairiausių klausimų. Kas būna... Koks būna... Pradėk žaidimą žodžiais: „Minkšta gali būti duona, pagalvė, bandelė... O dar gali būti ir...“ Palauk, kol vaikas sugalvos savo variantą (bent vieną). Jeigu jis nepratęsia tavo frazės, užbaik ją pati ir pasiūlyk analogišką, su dar vienu požymiu (priešingu ar kokiu kitu). Gali klausimą formuluoti ir kitaip: „Kamuoliukas gali būti raudonas, mažas, didelis, guminis. O dar...“ Klausinėk apie daiktus ir gyvūnus. „Ar gali kamuoliukas būti tuo pačiu ir geltonas, ir žalias? Iš pradžių... Po to... Supažindink vaiką su „iš pradžių“ ir „ po to“ samprata, pateikdama gyvenimiškus pavyzdžius, pasitelkdama knygutes, žaidimus ir paveikslėlius. Kuo vaikas mažesnis, tuo frazės turi būti paprastesnės ir suprantamesnės. Kas ir kur? Kur laikome keptuves? Po to esate pasirengę kur nors keliauti, pavyzdžiui, į mišką. Kas viduje? Atspėk, kas tai? Tėtis arba mama keliais žodžiais apibūdina kokį nors gyvūną. Vaiko užduotis - kuo greičiau atspėti, ką tėveliai turi omenyje. Iš pradžių reikėtų nusakyti bendrus bruožus, po to - tikslesnius, būdingus tik mįslingajam gyvūnui. Duok vaikui užduotį: iš pradžių pasakyk kelių daiktų vienaskaitą ir daugiskaitą (stalas - stalai, vaikas - vaikai, katė - katės), o po to - tik vieną dėmenį ir palauk, kol vaikas atsakys. Nesistenk jo supainioti, duok tik tuos žodžius, kurių vienaskaita ir daugiskaita skamba panašiai.
Šie žaidimai nėra sudėtingi - svarbiausia neatkreipti vaiko dėmesio į tai, kad tu jį mokai. Tegul mažylis mano, kad tai pramoga. Nereikia to paversti rutina, skirti laiko konkrečiu dienos metu.
tags: #zaidimai #lavinantys #vaiko #kalba