Žiemos pasivaikščiojimai lauke yra svarbi kūdikio dienotvarkės dalis bet kuriuo metų laiku. Tačiau žiemą situacija tampa sudėtingesnė, ypač jeigu vaikelis gimė šiuo šaltuoju metų periodu. Sveikatos priežiūros specialistai pataria, kada ir kaip tinkamai pasiruošti pasivaikščiojimui su kūdikiu lauke.
Pirmą kartą naujagimį galima išvežti į lauką, kai oras nėra labai šaltas ir žvarbus, praėjus maždaug 2 savaitėms po gimimo, jei kūdikis visiškai sveikas. Į lauką einama tik tą dieną, kai oro temperatūra ne žemesnė kaip 5 laipsniai šalčio. Kai lauke temperatūra žemesnė nei 10 laipsnių šalčio, nepatariama vežti į lauką visų kūdikių iki vienerių metų.
Jei vaikutis silpnesnis, mažo svorio, turi neurologinių bėdų, namuose pabūkite, kol jam sukaks mėnuo. Ypač sunkiai stresą dėl temperatūrų kaitos įveikia neurologiškai silpnesni naujagimiai. Ir pačiam sveikiausiam mažyliui išėjimas į lauką yra tikras įvykis, trikdo nauji garsai, ūžesiai, kvapai.
Pirmasis pasivaikščiojimas su kūdikiu žiemą turi trukti ne ilgiau kaip 10-15 minučių. Vėliau šį laiką kasdien laipsniškai ilginkite dar po 5-10 minučių. Įpratęs prie pasivaikščiojimų kūdikis gali išbūti lauke iki dviejų valandų.
Prieš pirmą kartą su naujagimiu išeidami į lauką žiemą, atsakykite į klausimus: Lauke šalta, bet sausa, nėra vėjo? Kūdikis išnešiotas, gimęs laiku? Kūdikis sveria ne mažiau, kaip 4 kg? Kūdikis visiškai sveikas tiek fiziškai, tiek neurologiškai? Jei visi atsakymai „taip“, galite eiti į lauką praėjus 10-20 dienų po gimimo.
Patiems mažiausiems kūdikiams iki 6 mėnesių galima eiti į lauką, jei yra ne per drėgna ir vėjuota, esant temperatūrai lauke iki -5 laipsnių. Bet jeigu lauke drėgna ir vėjuota, tada ir -3 jau gali būti pavojinga. Su kūdikiais nuo 6 iki 12 mėnesių patartina į lauką eiti iki -8 laipsnių šalčio, bet irgi reikia atsižvelgti į vėjo greitį bei drėgmę.
Remiantis LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu, ikimokyklinio amžiaus vaikai žiemos metu turi būti vedami į lauką esant ne žemesnei kaip -12 laipsnių temperatūrai ir silpnam vėjo greičiui (iki 2 m/sek.) arba ne žemesnei kaip -8 laipsniai temperatūrai ir vidutiniam vėjo greičiui (nuo 2 iki 6 m/sek.).
Saugiausia vaikams eiti į lauką iki -10 laipsnių. Jeigu termometras rodo žemiau nei -10 laipsnių, jau reikia žiūrėti, kokia yra jutiminė temperatūra. Jei ši žemesnė nei -20 laipsnių, rekomenduojama pasilikti namuose.
Geriau likti namuose: Pirmuoju mėnesiu - kai lauke mažiau nei 5 laipsniai šalčio. Antruoju ir trečiuoju mėnesiu - kai lauke mažiau nei 10 laipsnių šalčio. 3-6 mėnesį - kai lauke mažiau nei 12 laipsnių šalčio. 6 mėnesių ir vyresniems vaikučiams - kai lauke mažiau kaip 15 laipsnių šalčio.
Reikia stebėti vaiko odos spalvą: jei oda bala, mėlynuoja - tai ženklas, kad jau šalta, jei raudonuoja - per šilta. Galima užkišti ranką už vaiko apykaklės, jei palietus ten šilta, viskas gerai. Jei šalta ar suprakaitavę - negerai.
Kai mažyliui šalta, oda išbąla, pamėlynuoja, sukaitęs jis išrausta. Kai kūdikiui per šalta, jis daug miega, pirštų galai ir lūpos gali būti pamėlynavę.
Kai išeiname į lauką, mūsų žandai parausta, tai yra normalu. Ženklas, kad kažkas negerai, yra atsiradęs odos blyškumas, tada jau reikia skubėti namo. Nušalus oda gali pabalti, pradėti blizgėti, o dar pabuvus net papilkėti. Oda gali tapti rusva, su raudonomis dėmelėmis, nušalę pirštai parausta, patinsta, pradeda skaudėti, kartais pažeistose vietose net gali atsirasti pūslelių.
Ar mažyliui ne karšta, galite patikrinti, užkišdama pirštą po apykakle. Jei ji drėgna ar karšta- mažyliui per karšta, jei šilta - normalu.
Svarbu žinoti, kad net ir šaltu oru kūdikį galima perkaisti. Per šilti drabužiai gali sukelti šilumos bėrimą, vystyklų bėrimą ir odos dirginimą raukšlių srityse.

Kūdikio oda greitai pažeidžiama, nes ji daug plonesnė nei suaugusio žmogaus, todėl ją lengviau pažeidžia temperatūriniai, fiziniai, cheminiai ir kiti veiksniai. Vaiko oda dar nesugeba reguliuoti kūno temperatūros, kaip tai daro suaugusio žmogaus oda. Vaiko oda greičiau praranda skysčius, turi daug mažiau riebalinių liaukų, todėl daug greičiau praranda drėgmę. Mažų vaikų prakaito liaukos dar nėra iki galo išsivysčiusios, jie mažiau prakaituoja.
Dėl sauso oro kūdikio oda gali prarasti drėgmę ir išsausėti. Kūdikių oda yra linkusi greitai išsausėti, o per dažnas maudymas gali dar labiau sustiprinti šį procesą. Kasdieniam švaros palaikymui pakanka švelniai apiprausti kūdikį drėgna vonios kempinėle arba nuvalyti nešvarumus drėgnomis servetėlėmis.
Jei vaiko oda sausa, tai žiemos metu reikia jį rečiau maudyti, taip pat maudynių metu į vonią įpilkite specialių maudymui skirtų aliejų. Išmaudžius reikia vadovautis 3 minučių taisykle - kremu vaiką ištepti per 3 minutes, ištraukus jį iš vandens.
Po vonios procedūrų yra tinkamiausias laikas pamaitinti kūdikio odą. Švelniai nusausinkite vaiko odą ir masažuojamais judesiais įtrinkite specialiai kūdikių odai pritaikytu losjonu. Tai padės apsaugoti odą nuo paraudimų bei išsausėjimų, kurie žiemos metu gali atsirasti net ir drabužiais pridengtose kūno vietose, nes šaltu oru oda gamina mažiau drėgmės ir tampa sausesnė. Jei vaikas serga atopiniu dermatitu, jo odą emoliantais reikėtų tepti du kartus per dieną.
Prausdami kūdikį išlaikykite vidutinę vandens temperatūrą. Dažniausia klaida, kurią daro tėvai žiemos metu - karštos vonelės kūdikiui. Karštesnis nei įprasta vanduo žiemos metu ne padeda vaikui sušilti, o pirmiausia sausina jo odą. Todėl būtina pasirūpinti tinkama vonios kambario temperatūra maudynių metu ir vaiką maudyti ne karštose, o šiltose vonelėse.

Jei renkatės kremą, kurį naudosite prieš einant į lauką, atminkite svarbią taisyklę: tokiame kreme neturi būti vandens, nes minusinėje temperatūroje vanduo sušals ir dar labiau pažeis vaiko odelę. Venkite kvapių ar turinčių alkoholio produktų. Kremą prieš einant į lauką reikėtų užtepti 15 - 20 minučių iki išeinant pro duris. Kremas turi būti riebus.
Šaltuoju metų laikotarpiu, prieš kelionę į lauką su vaiku, labai svarbu tinkamai pasiruošti. Vertėtų pradėti nuo riebaus kremo, sudarančio apsauginę plėvelę ir neleidžiančio šalčiui pažeisti atvirų kūno vietų, tepimo ant skruostų, nosies, lūpų ir rankų. Tai padarykite likus pusvalandžiui iki išėjimo. Kremo sudėtyje gali būti bičių vaško, lanolino, sviestmedžio, skvaleno, svarbiausia - kad vanduo šiame sąraše būtų kuo arčiau pabaigos.
Kūdikiai dažnai seilėjasi, o šaltu oru tai gali lemti lūpų ir nosies srities odos sausumą bei skilinėjimą. Prieš išeidami į lauką, švelniai patepkite kūdikio lūpytes vazelinu. Jei vaiko oda visgi sudirgo ir raudonis nepraeina, namų vaistinėlėje pravartu turėti kremo su vitaminu B5, dekspantenoliu, vario ir cinko kompleksu.
Mamoms kyla klausimų, ar reikia vaiko odelę tepti saugančiu nuo šalčio tepalu, jei lauke nešalta - nulis ar net keli laipsniai šilumos? Taip, reikia. Visiškai netinka įprasti mamos kremai, nes juose yra apie 1/3 vandens, todėl užuot apsaugoję, jie gali dar labiau sušaldyti ir sudirginti odą.
Žiemai naujagimiui reikia nusipirkti šiltą kombinezoną su pėdutėmis ir rankyčių movomis ar vokelį, po kuriais jį renkite laisvesniais kelių sluoksnių drabužiais. Ant medvilninio ar vilnonio siaustinuko užvilkite šliaužtinukus, jeigu oras šaltesnis - dar ir megztinį.
Kūdikį renkite keliais sluoksniais. Pirmam jų tinka medvilninis arba vilnonis siaustinukas, po to aprengiate šliaužtinuką, o esant šaltesniam orui dar reikės megztinio. Viršutiniam sluoksniui tinka vėjui atsparus kombinezonas su pirštinėmis, būtina šilta kepurėlė, galite pasiimti ir antklodę.
Žvarbiu oru uždėkite mažyliui gerai prie galvos priglundančią šiltą kepurę, kakliuką apriškite šaliku. Tik neuždenkite juo veido, nes šiltas iškvepiamas oras sudrėkins audinį ir šalikas sušaldys vaiko veidelį.
Tad geriau ne vienas storas megztinis, o 2 ar 3 plonesni pavilkinukai. Šilta kepuraitė kūdikiui būtina, nes mažylis neturi plaukų, kurie suaugusiajam tarnauja kaip apsauginis „kailis“.
Jeigu vaikas jau vaikšto, apranga dar labiau „sudėtingėja“. Mažylis, aišku, norės žaisti su sniegu, todėl gerai pagalvokite apie pirštines. Paprastos megztos pirštinės greitai peršlampa, rankytės priverstos būti drėgmėje. Nuožvarbos ant rankyčių atsiranda dažniausiai. Vaiko rankos sausėja, pradeda šerpetoti, gali atsirasti ir skausmingų įtrūkimų. Kad taip neatsitiktų, pirkite neperšlampančias impregnuotas pirštines.
Labai svarbu ir geri batukai. Tikėtina, kad nupirkę pigius, be natūralaus kailio batukus, vaikui parėjus iš lauko ant kojyčių rasite paraudimų - tai ženklas, kad šaltis „įkando“ į kojas. Nuožvarbų gali atsirasti ant pėdų dėl ilgalaikio šalčio ir drėgmės poveikio.

Jei kilo įtarimas, kad vaiko oda nušalo, jos netrinkite, neskubėkite šildyti odelės šiltu vandeniu, prausti muilu. Geriau paimkite minkštą audinį, kambario ar šiek tiek didesnės temperatūros, ir taip sušildykite odą. Negalima dėti jokių kompresų, nes pažeista oda gali jautriai sureaguoti į staigius temperatūros skirtumus.
Pasivaikščiojimams reikėtų rinktis ramias vietas, kuriose nedaug žmonių, toliau nuo kelių, kur oras nėra užterštas. Geriausia mažylį vežioti miške arba parke.
Gydytojai neramiai konstatuoja dar vieną žieminių pasivaikščiojimų pavojų - kūdikiai, išvežti į lauką, kartu apkeliauja ir prekybos centrus. Be to, šiltai aprengtas kūdikis iš minusinės temperatūros staiga patenka į šiltą patalpą, jo organizmas patiria temperatūrų šoką.
Jei vežimėlį stumsite judriomis miesto gatvėmis, vaikučiui ne padėsite, o pakenksite. Įrodyta, kad dideliuose miestuose kūdikio diena, praleista judrioje gatvėje, prilygsta keliolikos cigarečių surūkymui. Iš bėdos galima vaikutį žiemą migdyti vežimėlyje balkone (jei namas - ne miesto centre, toli nuo gatvės).

Net ir mažiausiam vaikui pabūti lauke naudinga bet kuriuo metų laiku. Juk lauke jis kvėpuoja grynu oru, kuriame mažiau virusų ir bakterijų nei prastai vėdinamose patalpose. Grynas oras padeda stiprinti imunitetą, gerina miegą ir apetitą.
Lauke pabuvę vaikai geriau išsikosėja, geriau valgo ir miega, o tai padeda sveikti. Po pasivaikščiojimo lauke pagerėja mažylių apetitas, pagerėja kraujotaka, miegas tampa gilesnis ir ramesnis. Grynas oras yra labai svarbi kūdikių grūdinimo priemonė.
Šaltuoju metų laiku vaistininkė rekomenduoja vaikų mitybą papildyti multivitaminais, kurių sudėtyje būtų vitamino C ir D, cinko, o omega-3 rūgštis ji siūlo vartoti atskirai, kad organizmas gautų didesnį jų kiekį.