Tėvų žinios ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaidmuo ugdant vaikų sveikatą
Vaiko sveikatos ugdymas yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas, apimantis tiek šeimą, tiek ugdymo įstaigas. Svarbiausi mitybos, higienos ir fizinio aktyvumo įgūdžiai susiformuoja per kelerius pirmuosius vaiko gyvenimo metus, nuo kurių labai daug priklauso sveikata. Žmogus, kaip asmenybė, formuojasi visą gyvenimą. Labai svarbu, kad nuo mažų dienų vaikas būtų mokomas gyventi sveikai, nes daugelio ligų ištakos slypi vaikystėje. Trakų rajono savivaldybės švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Alina Jakonis savo sveikinimo kalboje išryškino sveikatos svarbą žmogaus gyvenimo kokybei bei išskyrė ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymosi svarbą viso žmogaus gyvenimo perspektyvoje.
Tėvų pavyzdžio ir sveikatos raštingumo reikšmė
Vaikas gyvenimo sampratą, požiūrį į sveikatą, sveiką mitybą, judėjimo būtinumą, higienos įpročius gauna šeimoje. Sekdamas tėvų, taip pat pedagogų pavyzdžiu, jau nuo vaikystės suformuoja savo pasaulėžiūrą į sveiką gyvenseną. Mažiausiems vaikams tėvai turėtų ypač stengtis rodyti tinkamą pavyzdį - pasaulį reikia pradėti keisti nuo savęs. Pasak specialistų, klaidinga manyti, kad mažas vaikas tėvų pavyzdžio nemato, iš jo nesimoko, todėl nuo pat mažumės reikėtų bent jau prie vaikų elgtis taip, kaip norėtumėte, kad jie patys elgtųsi.
Deja, nors visi žino, kaip reikia teisingai gyventi, tomis taisyklėmis nesivadovauja: nesportuoja, pamiršta pusryčius, maitinasi nereguliariai, skubėdami, žiūrėdami televizorių. Tėvai dažnai stokoja valios, pasiduoda vaikų meilikavimams ir leidžia jiems valgyti bulvių traškučius, saldumynus, gerti saldžius gazuotus gėrimus. Valgant prastos kokybės ar neįvairų maistą, pradeda trūkti vitaminų ir kitų reikalingų medžiagų, todėl gali sutrikti bet kurios organizmo sistemos veikla. Vaistininkė pastebi, kad dažniau sergančių tėvų vaikai taip pat yra labiau pažeidžiami įvairių ligų. Tėvai nepakankamai išnaudoja savo galimybes ir vaikus auklėti geru pavyzdžiu: vien mažas tėvų fizinis aktyvumas kelia nerimą.
Sveikatos raštingumas suvokiamas kaip gebėjimas ieškoti, suprasti įvairiais informacijos kanalais perduodamą informaciją apie sveikatą, mokėti ją kritiškai įvertinti, panaudoti kasdieniame gyvenime sveikatos priežiūros, ligų prevencijos ir sveikatos stiprinimo srityse bei pagerinti gyvenimo kokybę (Sørensen et al., 2015). Europos sveikatos raštingumo tyrimo (HLS-ES) duomenimis, maždaug 50 proc. Europos gyventojų sveikatos raštingumas nėra pakankamas (Sukys et al., 2017). Todėl sveikatos raštingumo dermėje yra ypatingai svarbus ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir tėvų vaidmuo bei jų abipusis bendradarbiavimas, ugdant vaikų sveikatos saugojimo kompetenciją ir vaikų sveikatos raštingumą.
Ugdymo įstaigų indėlis į vaikų sveikatą
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, aktyviai siekiama stiprinti vaikų sveikatą per ugdymo sistemą. Sveikatą stiprinančių mokyklų tikslas - stiprinti moksleivių sveikatą, gilinti sveikatos žinias ir įgūdžius, bendromis mokytojų, medikų, šeimos ir visuomenės pastangomis kurti integruotą, visapusę sveikatos stiprinimo ir ugdymo sistemą per vaikų ugdymo institucijas.
Europos Sąjungos ir Pasaulio sveikatos organizacijos pastangomis nuo 1991 m. pradėtas kurti Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas. Projekto darbe dalyvauja 38 Europos šalys, daugiau kaip 500 mokyklų, daugiau nei 400 tūkst. moksleivių. 1993 m. į Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą buvo priimta Lietuva. Dvylika mūsų šalies mokyklų tapo tikrosiomis narėmis, dar šešios įsitraukė kiek vėliau asocijuotų narių teisėmis. Apie šimtą įvairių tipų bendrojo lavinimo mokyklų yra nacionalinio sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo narės.
Ugdymo įstaigos pulsuoja nuolatiniu sistemingu darbu šioje srityje, pasižymi autentišku išskirtinumu ir pasitikėjimu savimi, padeda drąsiai ieškoti vis naujų vaikų sveikatinimo būdų ir eiti koja kojon su gyvenimu, sprendžiant iškylančius vaikų sveikatos stiprinimo iššūkius. Visa Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ bendruomenė įsijungia į sveikatos stiprinimo veiklas. Tai leidžia sutelkti išskirtinės bendruomenės resursus ir perteikti vaikams tvarias bei visą gyvenimą išliksiančiais žinias apie sveiką gyvenimo būdą.
Sveikatai palankios aplinkos kūrimas ugdymo įstaigose
Mokyklos aplinkoje vaikas praleidžia didžiąją dalį savo dienos, todėl ir jaustis turi kaip savo „antruosiuose namuose“ - saugus. Vaikų besivystantis ir augantis organizmas jautriau reaguoja ne tik į fizinius, bet ir į ekonominius, socialinius veiksnius, nuo kurių priklauso ne tik gyvenimo kokybė, bet ir sveikata. Vaikų sveikatai įtakos turintys veiksniai labai įvairūs: nesubalansuota mityba ir fizinis aktyvumas, traumos ir smurtas, mobilumas ir transportas, fizinė aplinka (aplinkos ir vidaus oro tarša, nesaugus vanduo, pavojingos cheminės medžiagos, triukšmas), nepalankios socialinės sąlygos. Todėl mokykla turi užtikrinti tokias ugdymosi aplinkos sąlygas, kurios ne tik turėtų mažiausią neigiamą poveikį sveikatai, bet ir ją stiprintų.
Mokykla po šeimos yra pati tinkamiausia vieta ugdyti sveikos gyvensenos įpročius. Investicijų vien į fizinę aplinką nepakanka, nes daugelis sveikatos sutrikimų priklauso nuo nesveikos gyvensenos, kurios pagrindai kaip tik formuojami vaikystėje ir išryškėja paauglystėje. Sveika mityba ir fizinis aktyvumas - ypač svarbūs sveikos gyvensenos komponentai, kurie turi susiformuoti jau vaikystėje. Mityba yra viena iš būtinų vaiko normalaus augimo, fizinio ir psichinio vystymosi sąlygų, o fizinis aktyvumas lemia vaiko organizmo harmoningą vystymąsi ir sveikatą. Todėl sveikos mitybos įpročių ugdymas bei fizinio aktyvumo skatinimas turi būti vykdomas ir šeimoje, ir mokykloje. Mitybos ir judėjimo įpročiai formuojami vaikystėje turi būti stiprinami kiekvienais metais.
Mokyklos fizinės aplinkos, mokymosi režimo ir krūvio, mitybos higienos reikalavimai numatyti sveikatos apsaugos ministro patvirtintoje higienos normoje „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuriuos vykdyti privalo visos mokyklos, neatsižvelgiant į nuosavybės formą (su jos reikalavimais turėtų susipažinti ir tėvai). Visų pirma, mokinys turi turėti tinkamai įrengtą darbo (mokymosi) vietą klasėje: suolas pritaikytas mokinio ūgiui, pakankamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas, optimalus mikroklimatas, 2 kv. m. ploto ir t. t. Numatyti reikalavimai pamokų tvarkaraščio sudarymui, pamokų išdėstymui, pertraukų trukmei. Taip pat numatyta, kad mokykloje turi būti sudarytos sąlygos mokiniui pavalgyti karšto maisto bei išdėstyti reikalavimai valgiaraščių sudarymui. Yra numatyti reikalavimai net mokykliniam vadovėliui: kokio jis gali būti storio, dydžio, kokiu šriftu spausdinama, kokios įrišimo medžiagos naudotos.
Vaikų emocinė sveikata ir tėvų įtaka
Šiandien, kai vis dažniau kalbame apie vaikų emocinę sveikatą, neretai pamirštame svarbiausią jų emocinės aplinkos veiksnį - tėvų emocinę būklę. Vaikai ne tik mokosi stebėdami, jie sugeria tėvų emocijas kaip kempinė, net jei šie to ir nesuvokia. Jei tėvai yra įsitempę, pervargę ar liūdni, vaikai tai jaučia. Net jei tėvai bando slėpti savo jausmus, vaikai subtiliai perima jų nuotaiką, nesuvokdami, kodėl patys pradeda jaustis blogai.
Kai tėvai patiria ilgalaikį stresą, nerimą ar depresiją, tai gali atsispindėti vaikų elgesyje. Tyrimai rodo, kad tėvų emocinės būklės sutrikimai dažnai lemia vaikų emocinius ir elgesio sunkumus. Pavyzdžiui, jei tėvai dažnai yra prislėgti ar emociškai nestabilūs, vaikai gali pradėti rodyti nerimą, tapti užsisklendę arba, atvirkščiai, agresyvūs. Tokie vaikai gali turėti sunkumų susikaupti, socialiai integruotis ar net prarasti pasitikėjimą savimi. Labiausiai šią įtaką patiria specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, nes jų elgesys dažnai reikalauja itin daug tėvų dėmesio, kantrybės ir stabilumo.
Vaiko emocinė aplinka priklauso nuo tėvų emocinės sveikatos. Kad galėtume pasirūpinti vaikais, pirmiausia turime pasirūpinti savimi. Emocinė sveikata nėra prabangos dalykas - tai kasdienė būtinybė. Sveikas tėvas ar mama yra ne tas, kuris visada šypsosi ar atrodo idealiai, o tas, kuris moka išreikšti savo jausmus, rūpinasi savo emocine sveikata ir taip leidžia vaikams matyti, kad jaustis įvairiai yra normalu. Kai tėvai sąmoningai rūpinasi savimi, jie tampa stipresni, laimingesni ir kuria tokią aplinką, kurioje vaikai gali jaustis saugiai bei pasitikėti savimi. Tėvai dažnai neleidžia sau atsipalaiduoti ar pailsėti, nes bijo, kad tai sumažins jų, kaip gero tėvo ar geros motinos, įvaizdį. Visgi tiesa yra priešinga - kai tėvai skiria laiko sau, jų emocinė būklė stabilizuojasi, jie tampa ramesni ir ne tokie jautrūs stresui, o tai sukuria saugesnę ir šiltesnę aplinką vaikams.
Rūpinimasis savimi be kaltės jausmo yra itin svarbus. Kartais tereikia trumpų pertraukų nuo kasdienių rūpesčių - kavos puodelio su draugu, gero filmo ar pasivaikščiojimo gamtoje. Bendravimas su kitais tėvais, savitarpio pagalbos grupės arba pokalbiai su kitais tėvais, auginančiais vaikus su panašiais iššūkiais, gali suteikti neįkainojamą palaikymą ir jausmą, kad esate ne vieni. Nesidrovėkite kreiptis į psichologus, jei jaučiate, kad stresas ar emociniai sunkumai trukdo kasdienybei. Dėmesingo įsisąmoninimo ir kvėpavimo pratimai padeda atsikratyti trumpalaikio streso ir sukuria stabilumo jausmą.
Tyrimų rezultatai ir iššūkiai
Konferencijoje ,,Sveikatai palankios aplinkos kūrimas ir jos panaudojimas ugdant vaikų sveikos gyvensenos įgūdžius“, kurią organizavo Lentvario lopšelis-darželis „Šilas“ kartu su VšĮ Trakų švietimo centru ir nacionaliniu sveikatą stiprinančiu mokyklų tinklu „Sveika mokykla“, buvo pristatyti ir moksliniai tyrimai. Atliktas kiekybinis tyrimas, kurio imtį sudarė 79 tėvai (63,3 proc. moterų ir 36,7 proc. vyrų), bei 34 ikimokyklinio ugdymo mokytojos. Sveikatos raštingumui įvertinti naudota Europos sveikatos raštingumo klausimynas (HLS-EU-Q47), kurį sudaro trys skalės, skirtos įsivertinti sveikatos raštingumą sveikatos priežiūros, ligų prevencijos ir sveikatos stiprinimo srityse.
Remiantis apskaičiuotu sveikatos raštingumo indeksu, išskiriami keturi sveikatos raštingumo lygmenys:
| Balų intervalas | Sveikatos raštingumo lygmuo |
|---|---|
| 0 iki 25 balų | Nepakankamas |
| 25 iki 33 balų | Problematiškas |
| 33 iki 42 balų | Pakankamas |
| 42 iki 50 balų | Labai geras |
Tyrimo išvados parodė, kad tėvai puikiai supranta, jog jų vaidmuo yra vienas svarbiausių ugdant vaikų sveikatos stiprinimo kompetenciją. Didesnė dalis apklausoje dalyvavusių tėvų, skiria nuo 3 iki 5 valandų per savaitę vaikų sveikatos kompetencijos ugdymui. Taip pat jie nurodė, kad ugdymo įstaigose sveikos gyvensenos ir sveikatos raštingumo ugdymui skiriamas didelis dėmesys, reguliariai vyksta sveikatinimo bei sporto renginiai. Nepaisant to, įvertinus tiek tėvų, tiek pedagogų sveikatos raštingumą, nustatytas nepakankamas bei problematiškas sveikatos raštingumo lygis.
Pedagogai, kurie skiria 5 valandas ir daugiau sveikos gyvensenos ugdymui, yra beveik du kartus daugiau lyginant su tėvų grupe to paties klausimo kategorijoje. Didesnė dalis apklausoje dalyvavusių pedagogų nurodė, kad Lietuvoje vykdomos prevencinės programos jų ugdymo įstaigose taikomos retai. Tačiau ugdymo įstaigose labai dažnai kuriami projektai ir programos vaikų sveikatos stiprinimui ir gerinimui.
Skirtingų tyrimų rezultatai (Jourdan ir kt., 2017) rodo, kad pedagogams trūksta žinių, kaip ugdyti vaikų sveikatos saugojimo ir stiprinimo kompetenciją, jie susiduria su tėvų nenoru bendrauti, prastu komunikavimu, nesėkmių ugdant sveikatos saugojimo kompetenciją kyla dėl šeimų socialinės bei ekonominės padėties. Konkrečių tyrimų, atspindinčių ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos kompetencijos ugdymo savybes, nėra. D. Jourdan (2017) ir kt. tyrimo rezultatai parodė, kad tėvai, šeimos socialinė padėtis ir gyvenimo sąlygos turi labai didelę įtaką vaikų sveikatos raštingumui.
Svarbu suvokti, kad sveikata - ne vien negalios nebuvimas, o psichinės, fizinės ir socialinės gerovės vienovė. Įgūdžiai ir įpročiai formuojasi jau vaikystėje, todėl bendros pastangos ir nuolatinis bendradarbiavimas tarp tėvų ir ugdymo įstaigų yra būtinas siekiant užtikrinti tvarią vaikų sveikatą ir gerovę.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
