Vaiko teisių apsaugos mechanizmai ir pažeidimų atvejų analizė Lietuvoje

Vaikystė yra gražiausias ir dažnai geriausias žmogaus gyvenimo laikotarpis. Vaiko raidos ir ugdymo specialistai vienbalsiai sutaria, jog tai labiausiai vertinamas ir didžiausią įtaką žmogaus asmenybės formavimuisi turintis gyvenimo tarpsnis. Kaip tik šiame etape visi mes, kaip mums ir sako Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, turime užtikrinti ir garantuoti vaikui įmanomai geriausią gyvenimo pradžią, efektyvią apsaugą, globą, palaikymą ir supratimą.

Turime sutelktai siekti, kad vaiko, labiausiai pažeidžiamo visuomenės nario, teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti, būtų skiriamas ypatingas dėmesys, rūpestis bei ištekliai. Vaiko teisių ir teisėtų interesų apsauga yra visuotinė būtinybė, be kurios neįmanomas vaiko išlikimas ir raida. Vaiko amžiaus tarpsnio ypatumai, negebėjimas savęs apginti, specifinė vaiko padėtis šeimoje ir visuomenėje, įvairūs šalies socialiniai, ekonominiai, teisiniai faktoriai nulemia tai, kad rūpinantis bendra žmogaus teisių ir laisvių apsauga, vaikui, kaip vienai iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių teisės apsaugai, privalome skirti ypatingą dėmesį.

Vaiko teisių apsaugos teisinis reglamentavimas

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio valstybių, vaiko teisės ir jo teisėti interesai, jų prioritetiškumas bendrų vertybių skalėje, kaip ir vaiko gerovės užtikrinimo mechanizmas yra įtvirtintas ir nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Platus ratas, visuomenės teisinių santykių, nuo viešo administravimo iki santykių šeimoje, reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais, taip pat Europos Sąjungos teisės aktais, tarptautinėmis sutartimis bei susitarimais.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veikla

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus (ombudsmeno) veiklos tikslas yra užtikrinti vaiko galimybę naudotis visomis Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje, kituose tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytomis teisėmis.

Pagrindiniai uždaviniai pagal Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetą

• Kelti viešumon bet kokius vaikų diskriminacijos atvejus ir iškelti, kaip juos pašalinti, nes visi vaikai turi vienodas teises, neatsižvelgiant į jų rasę, odos spalvą, lytį, kalbą, religiją, nuomonę, etinę ir socialinę kilmę, negalumą, turtinę padėtį ir pan. Propaguojant šį principą taip, kaip jį apibrėžia Vaiko teisių konvencija, kai yra įmanoma, privalu remtis vaiko nuomone.
• Siekti, kad valstybė galėtų geriausiai užtikrinti tiek atskiro vaiko, tiek bendrai visų vaikų teisę gyventi ir vystytis sveikai, tinkamai integruotis į socialinę aplinką, nes kiekvienas vaikas turi prigimtinę teisę į gyvenimą, išgyvenimą ir galimybę vystytis kaip galima geriau.

Nacionaliniais teisės aktais konkretizuotos veiklos sritys

• Tirti asmenų skundus bei atlikti tyrimus savo iniciatyva dėl vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.
• Vykdyti vaiko teisių apsaugos srities nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę.
• Vykdyti institucijų, susijusių su vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsauga, veiklos, dėl kurios pažeidžiamos ar gali būti pažeistos vaiko teisės ar jo teisėti interesai, priežiūrą ir kontrolę.
• Iškelti Seimui ir Vyriausybei priemones, kaip pagerinti įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytą vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą Lietuvoje.
• Teikti informaciją visuomenei apie vaiko teises ir jo teisėtų interesų apsaugą Lietuvoje.

Kontrolieriaus įstaigos praktinė veikla ir bendradarbiavimas

Vaiko teisių apsaugos kontrolierius ir įstaigos darbuotojai dalyvauja įvairiose valstybės ir savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų rengiamuose seminaruose, konferencijose, forumuose, diskusijose, pasitarimuose, darbo grupėse vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos klausimais; organizuoja su vaiko teisėmis susijusius įstaigų ir organizacijų susitikimus įstaigoje, aktyviai dalyvauja rengiant ir perteikiant informacinę, metodinę medžiagą vaiko teisių apsaugos srities, švietimo įstaigos, visuomenės informavimo priemonės darbuotojams ir pan.

Atsižvelgiant į vaikų palankius atsiliepimus, jų kompetencijos įvertinimą, vaiko teisių apsaugos kontrolierius savo veikloje glaudžiai bendradarbiauja su šios srities nevyriausybinėmis organizacijomis. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius įstaigoje organizuoja nevyriausybinių organizacijų vadovų ir specialistų pasitarimus, diskusijas, susitikimus bendrais veiklos klausimais, o taip pat atitinkamos srities vaiko teisių apsaugos problematikos aptarimus.

Vykdomi projektai

• Projektas ,,Draugiškiausias vasaros vaikas“, vykdytas kartu su Lietuvos nacionalinės televizijos muzikine - pramogine laida vaikams ,,TeleBimbam“.
• Projektas ,,Kuriame saugią mokyklą“, įgyvendinamas bendradarbiaujant su Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriumi bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir Sporto departamento Švietimo skyriumi.

Tiesioginis bendravimas su vaikais

Vaiko teisių apsaugos kontrolierius didelį dėmesį savo veikloje skiria tiesioginiam bendravimui su vaikais. Lankydamasis vaikų globos (rūpybos), ugdymo įstaigose, šeimose ir šeimynose, vaiko teisių apsaugos kontrolierius visada betarpiškai diskutuoja su vaikais, išklauso jų nuomones, pasiklausymus. Šiose įstaigose platinami ataskaitiniu laikotarpiu atnaujinti įstaigos lankstinukai, kuriuose aiškinama kreipimosi į vaiko teisių apsaugos kontrolierius tvarka, būdai ir kt.

Skundų nagrinėjimas ir analizė

Viena iš svarbiausių vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus funkcijų yra asmenų skundų dėl valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigos ir jų pareigūnų, nevalstybinių institucijų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių pažeidžiamos ar gali būti pažeistos vaiko teisės ar jo teisėti interesai. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo V skirsnyje ,,Kreipimosi į vaiko teisių apsaugos kontrolierius tvarka ir skundų tyrimas“ nustatyta skundų priėmimo tvarka, skundų pateikimo ir ištyrimo terminai, reglamentuojamas skundo turinys bei skundų tyrimo eiga, numatyta, kokius sprendimus kontrolierius yra įgaliotas priimti.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierius numato specialią supaprastintą procedūrą informacijos apie esamą ar galimą vaiko teisių ar jo įstatymais saugomų interesų pažeidimą, o vaiko kreipimosi atveju numato specialią supaprastintą procedūrą. Todėl, kai į vaiko teisių apsaugos kontrolierius raštu kreipiasi pats vaikas, jo kreipimuisi netaikomi įstatymu nustatyti reikalavimai skundo turiniui. Pagal 20 įstatymo straipsnį skundas vaiko teisių apsaugos kontrolieriui pateikiamas raštu arba žodžiu, registruojamas vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje ir pradedamas jo tyrimas. Bendra taisyklė - anoniminiai skundai nenagrinėjami, jeigu vaiko teisių apsaugos kontrolierius nenusprendžia kitaip.

Skundų statistika ir tendencijos (2004 m.)

Per atsiskaitomąjį laikotarpį (2004 01 01 - 2004 12 31) Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga gavo 122 skundus raštu dėl vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Nemaža dalis skundų buvo gauta į vaiko teisių apsaugos kontrolierius kreipiantis elektroniniu paštu - 32. Per minėtą laikotarpį gauta apie 100 nusiskundimų žodžiu (telefonu, pokalbis, susitikims metu).

Lyginant su ankstesniais atsiskaitomaisiais laikotarpiais, stebimas augantis miesto gyventojų aktyvumas, lyginant su rajono gyventojais. Analizuojant duomenis apie pareiškėjų grupes matyti, kad dėl vaiko teisių ir jo teisėtų interesų į vaiko teisių apsaugos kontrolierius kreipėsi 72 moterys, 26 vyrai ir 6 vaikai. Nedidelę dalį skundų - 12, vaiko teisių apsaugos kontrolieriui persiuntė kitos institucijos (daugumoje atvejų Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetas bei Teisės ir teisėtvarkos komitetas). Sugretinus pareiškėjų pasiskirstymą pagal savivaldybes, akivaizdžiai dominuoja pareiškėjai iš Vilniaus miesto savivaldybės.

Pažymėtina, kad skirtingai nuo ankstesniųjų atsiskaitomųjų laikotarpių, 2004-aisiais metais didelę dalį sudaro atsakymai, paaiškinimai pareiškėjams dėl jų skunde įvardintos problemos sprendimo, efektyvaus vaiko teisių ir jo teisėtų interesų užtikrinimo. Analizuojant minėtus dokumentus, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų vykdymo kontrolę matyti, kad 81 % sudaro nekontroliuojami sprendimai, 17 % - laikinai kontroliuojami sprendimai ir 2 % - nuolatos kontroliuojami sprendimai.

Nustatytos probleminės sritys

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus atliekams skundų problematika yra įvairi, plati ir neretai tas pats skundas apima keletą tarpusavyje susijusių bei sprendimo reikalaujančių problemų. Lyginant ankstesnio atsiskaitomo laikotarpio skundų problematikos analizės duomenis su šio atsiskaitomojo laikotarpio duomenimis stebimas tam tikrų problemų grupių stabilumas.

Remiantis skundų analize, darytina prielaida, kad vykdomas švietimo įstaigos pertvarkymas, pradedamas globos institucijų pertvarkymas, susijęs su skundų šioje srityje padidėjimu. Pažymėtina, kad pareiškėjai skundėsi ne tik vykdomais reorganizavimo procesais, bet ir pedagogų, vaikų globos namų administracijos, darbuotojų netinkamu elgesiu (fizinio ar psichologinio smurto naudojimu) vaikų atžvilgiu, vaikų saugumo užtikrinimo problema ir pan.

Parama šeimoms ir savarankiškai dirbantiems tėvams

Šeimos finansinis stabilumas yra svarbus veiksnys užtikrinant vaiko gerovę ir apsaugą. Lietuvoje tėvams, auginantiems vaikus, numatoma įvairi valstybės parama.

Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos

Išmokas šeimos pagausėjimo laukiantiems tėvams moka „Sodra“. Nėštumo ir gimdymo atostogos (NGA), kitaip dar vadinamos dekretinėmis, suteikiamos dirbančioms mamoms. Jų trukmė - 126 dienos. NGA skiriamos suėjus 30-ai nėštumo savaitei ir tęsiasi apie 2 mėn. Vaiko priežiūros atostogos (VPA) suteikiamos pasibaigus NGA iki kol vaikui sueis 18, 24 arba 36 mėn., t. y. atostogų trukmę pasirenka patys tėvai. Tėvystės atostogos suteikiamos 30 kalendorinių dienų nepertraukiamam laikotarpiui. Jos skiriamos nuo vaiko gimimo iki kol jam sueina 1 metai.

Sąlygos savarankiškai dirbantiems asmenims

Savarankiškai su individualios veiklos pažyma dirbantys asmenys, mažųjų bendrijų nariai, individualių įmonių savininkai ir kt. Savarankiškai dirbę tėvai teisę į išmokas įgyja tik sukaupę 12 mėn. darbo stažą per pastaruosius 24 mėn. Išimtis - tėvystės išmoka, kuriai pakanka trumpesnio, t. y. 6 mėn., stažo per pastaruosius 24 mėn. Stažas sukaupiamas sumokėjus valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas nuo ne mažesnės nei 6 minimalių atlyginimų dydžio sumos (2026 m. MMA „ant popieriaus“ - 1153 Eur, 2025 m. - 1038 Eur, 2024 m. - 924 Eur, VSD įmokų dydis - 12,52 proc.

Norint, kad iš individualios veiklos gautos pajamos būtų įtrauktos į motinystės išmokas, „Sodrai“ reikia mokėti VSD įmokas kiekvieną mėnesį, pateikiant SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį. SAV pranešimą patogu pateikti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros draudėjui. Išmokos turi būti sumokėtos iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, o SAV pranešimą reikia pateikti iki kito mėnesio 15 dienos (pavyzdžiui, jei įmokas už sausio mėn.

Nuo 2021 sausio 1 d. pasikeitė išmokų pagal individualią veiklą dirbantiems tėvams tvarka. Naujoji tvarka palanki pagal individualią veiklą dirbantiems tėvams, mat abu jie, - tiek mama, tiek tėtis, - būdami vaiko priežiūros atostogose gali gauti papildomų pajamų ir jų išmokos dydis nebus mažinamas net ir pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais. Antraisiais vaiko priežiūros atostogų metais visiems tėvams galioja ta pati tvarka, t.y. Papildomų pajamų, nemažėjant numatytos išmokos dydžiui, gali turėti ir savarankiškai dirbančios NGA išėjusios mamos, ir 30 dienų trukmės tėvystės atostogų išėję tėčiai, t. y. Įskaitytini ir tokie atvejai, kai gyventojas, dirbęs pagal įprastinę darbo sutartį, išeina vaiko priežiūros atostogų ir jų metu vykdo individualią veiklą.

Iššūkiai ir rekomendacijos

Tenka pripažinti, kad nemaža dalis visuomenės visiškai nežino teisės aktuose aptartų žmogaus ir vaiko teisių gynimo mechanizmų ir/ar jų veikimo principų, taikomų procedūrų, arba dėl atitinkamų poveikio priemonių, apsaugos mechanizmų taikymo į kompetentingas institucijas kreipiasi pavėluotai. Pasyvumą ginant pažeistas vaiko teises bei įstatymais saugomus interesus, neretai lemia visuomenėje vis dar gaji nuostata, kad valstybė turi pareigą visais atvejais savo iniciatyva spręsti žmogaus ir vaiko teisių pažeidimo klausimus, inicijuoti jų gynimą.

Akcentuotina, kad visos žmogaus teisių gynimo organizacijos, tame tarpe ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, iš esmės yra įrankiai, kuriais savalaikiai pasinaudodamas žmogus, gali efektyviai ginti pažeistas vaiko teises. Vaikas turi teisę augti ir bręsti visavertėje šeimos aplinkoje, todėl valstybės pastangos prioritetine tvarka turi būti nukreiptos į paramą šeimai.

tags: #ypatingo #vaiko #prieziuros #ir #globos #pazeidimo

• „Šaltinėlio“ darželio ugdymo programa
• Naujovės vaiko priežiūros atostogose globėjams
• Šeimos tradicijos ir olimpiniai iššūkiai
• Nepamirštama diena vaikams Palangoje
• Geriausios pupelių veislės daržui ir pramonei