Gera pradžia vaisingumui: išsamūs patarimai planuojantiems nėštumą
Sukurti šeimą ir susilaukti vaikelio siekia daugelis porų, tačiau šis kelias ne visada būna toks lengvas ir paprastas, kaip gali atrodyti. Kai kurioms moterims pastoti pavyksta greitai, o kitoms gali prireikti daugiau laiko, pastangų, gyvenimo būdo pokyčių ar net pagalbinių priemonių. Tad svarbu suprasti, kaip veikia moters ir vyro kūnas, kokie veiksniai turi įtakos galimybei pastoti ir ką galite padaryti, kad padidintumėte šansus. Būsimoji mama turėtų kuo mažiau nervintis, o organizmą geriau parengti permainoms. Planuojant nėštumą, moteris su savo partneriu turėtų turėti reguliarius lytinius santykius be papildomų apsaugos priemonių dvylika mėnesių. Tik tada, kai nepavyksta pastoti metus laiko, moteriai kartu su partneriu reikia kreiptis į ginekologą arba vaisingumo specialistą. Yra tam tikrų faktorių, kurie gali patrumpinti tą laiką. Jeigu moteris yra vyresnė negu 35-erių metų, turi nereguliarų mėnesinių ciklą, sirgo rimtom ginekologinėm ligom, turėjo operacijų ar traumų, ar buvo taikytas spindulinis ar chemoterapinis gydymas, jai nepastojus šešis mėnesius, moteriai kartu su partneriu reikėtų kreiptis į ginekologą ar vaisingumo specialistą.
Dažniausios priežastys, kodėl nepavyksta pastoti
Nepavykti pastoti gali dėl daugybės veiksnių, kurie gali būti susiję tiek su moters, tiek su vyro sveikata ar gyvenimo būdu. Poros nevaisingumą ar vaisingumo sutrikimą gali lemti ir moters, ir vyro nevaisingumas.
Moterų vaisingumo problemos
Viena pagrindinių priežasčių - hormoniniai sutrikimai, tokie kaip policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), kuris turi įtakos moters kiaušidžių veiklai. Be to, endometriozė - liga, kai gimdos gleivinė auga už gimdos ribų - gali sutrikdyti kiaušintakių pratekamumą arba apsunkinti kiaušialąstės įsitvirtinimą gimdoje. Kitas svarbus veiksnys - amžius: moterų vaisingumas pradeda mažėti po 30 metų, o po 35 metų kiaušialąsčių kokybė ir kiekis smarkiai prastėja. Po 35 metų pastojimo tikimybė per metus be apsaugos priemonių, reguliariai turint lytinius santykius, siekia 52 procentus, o po keturiasdešimties metų - 36 procentus. Tuo tarpu 25-30 metų moterų pastojimo tikimybė yra 86 procentai. Su amžiumi mažėja kiaušidžių rezervas, tai reiškia, kad mažėja folikulų, kuriuose bręsta kiaušialąstės, skaičius. Taip pat po 40 metų didėja savaiminių persileidimų dėl lytinių ląstelių chromosomų defektų, išryškėja kitų ligų, kurios gali apsunkinti pastojimą. Su amžiumi taip pat padažnėja kitų ligų nėštumo metu, o tai apsunkina nėštumą, gimdymas dažniau yra baigiamas Cezario pjūvio operacija. Gydytoja ginekologė Inga Soročkina rekomenduoja moterims apie palikuonis pagalvoti kaip galima anksčiau, atsižvelgiant į šeimyninę padėtį. Problemas gali sukelti ir kitos lytinės sveikatos problemos, pavyzdžiui, makšties sausumas, infekcijos ir kt., kurioms spręsti gali prireikti specialių priežiūros priemonių. Šiuolaikinis mokslas teigia, kad ilgalaikis hormoninės kontracepcijos naudojimas neturi įtakos moters vaisingumui, bet jo ir nepagerina.
Vyrų vaisingumo problemos ir rizikos veiksniai
Maždaug pusė nevaisingumo atvejų siejama su vyrų nevaisingumu, tai yra dėl nuolat blogėjančios vyrų spermos kokybės. Reikšmingos yra vyrų vaisingumo problemos, tokios kaip mažas spermatozoidų kiekis, jų prastas judrumas ar nenormali forma, kurios gali kilti dėl hormonų disbalanso, infekcijų ar netinkamo gyvenimo būdo. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pažymi, kad vyrų spermos kokybė nuolat prastėja. Daugelis pasaulyje atliktų tyrimų rodo, kad spermos kokybė blogėja ne tik dėl plačiai žinomų rizikos veiksnių (rūkymas, alkoholis, mitybos ypatumai, infekcijos, įgimti defektai ar genetinės ligos), bet ir dėl naujai nustatomų bei labai paplitusių mūsų kasdienėje aplinkoje (mobilieji telefonai, kompiuteriai, plastiko gaminiai, aplinkos užterštumas, kt.). Tam tikrų ligų ir būklių metu gali būti pažeistas spermatozoidų vystymasis, sutrikti spermos gamyba, todėl gali sumažėti vyrų vaisingumas arba išsivystyti nevaisingumas.
Cheminiai veiksniai: Bisfenolis A (BFA)
Bisfenolis A (BFA) yra monomeras, plačiai naudojamas polikarbonatų, polivinilchlotido (PVC) sintezėje, įvairaus plastiko, epoksitinių dervų gamyboje. BFA plačiai paplitę ir mūsų aplinkoje - iš jo gaminamos plastikinės pakuotės, virtuvės įrankiai ir kiti reikmenys, juo dengiamos puodų ir keptuvių vidinės sienelės. BFA įvairiais būdais patenka ir į žmogaus organizmą - peroraliniu (per burną su maistų), inhaliaciniu (per kvėpavimo takus) ar transderminiu (per odą). Didžiausi BFA kiekiai maiste nustatomi kaitinant produktus 121 °C temperatūroje 90 min. Nustatyta, kad padidėjęs BFA kiekis šlapime koreliuoja su sumažėjusiu spermatozoidų skaičiumi ejakuliate, taip pat su sumažėjusiu jų judrumu ir gyvybingumu. BFA atlieka tam tikrą vaidmenį dalyvaudami kai kurių endokrininių sutrikimų patogenezėje, todėl dažniausiai jo neigiama įtaka pasireiškia vystantis vyrų ir moterų vaisingumo sutrikimams, nevaisingumui ar nuo hormonų priklausomiems navikams.
Biologinis vyro amžius
Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau asmenų kuria šeimą ir gimdo vaikus sulaukę vyresnio amžiaus. Naujausioje mokslinėje literatūroje nurodoma, kad vyresnis tėvo amžius yra siejamas su sunkiomis sveikatos problemomis būsimam kūdikiui. Tai dažniausiai siejama su pokyčiais, atsirandančiais vyro spermoje. Nors anksčiau buvo manoma, kad spermatozoidai gaminasi nuolatos, visą vyro gyvenimą, spermatozoidų kamieninė ląstelė dalijasi kas 16 dienų. Ląstelių mutacijos dažniausiai formuojasi kaip neteisingos DNR replikacijos ir neištaisytų DNR pažaidų dalijimosi proceso metu padarinys. Įvairūs defektai akumuliuojasi vystantis spermatozoidams, prastėja spermatozoidų judrumas ir morfologija, todėl formuojasi nekokybiškas embrionas. Vyresnio amžiaus vyrų spermatozoidai pasižymi sumažėjusiu apvaisinimo potencialu, ir tai siejama su spermatozoidų deoksiribonukleorūgšties (DNR) trūkiais ir fragmentacija. Vyresnio amžiaus tėvai turi padidėjusią riziką, kad jų vaikai turės įvairių neurodegeneracinių defektų ar jiems išsivystys onkologinės ligos, kiti sindromai.
Organizmo sveikatos sutrikimai ir ligos
Yra tam tikros ligos ir organizmo būklės, kuriomis sergant pažeidžiamas sėklidžių audinys, sutrinka spermatozoidų gamyba arba spermatozoidai tampa nepilnaverčiai, todėl gali sutrikti vyrų vaisingumas ar jie tampa nevaisingais. Tokios ligos diagnozuojamos ir jauniems pacientams, net paauglystėje. Problemos gali išryškėti daug vėliau, jau siekiant tikslingai susilaukti vaikų. Kai kurios ligos gali labai anksti, dar vaikystėje, pažeisti spermatozoidų gamybą, pavyzdžiui, parotitas. Spermos gamybą gali sutrikdyti ir kitos infekcinės ligos.
Onkologinės ligos ir nevaisingumo rizika
Onkologinė liga dažniausiai užklumpa asmenis netikėtai, dažnai esant aktyviausiems jų gyvenimo periodams. Kadangi liga yra agresyvi, gydymas dažniausiai pradedamas nedelsiant. Pagrindiniai onkologinės ligos gydymo metodai yra chirurgija, chemoterapija ar spindulinis gydymas. Visi šie gydymo metodai gali turėti neigiamos įtakos spermatogenezei ir vyro vaisingumui. Po skirto spindulinio gydymo (radioterapijos) ar chemoterapijos spermatozoidų skaičius sumažėja, dažniausiai iki azoospermijos lygio (kai spermoje visiškai nerandama spermatozoidų), kuri gali trukti keletą metų ar net ir visą likusį gyvenimą. Didelės spinduliavimo dozės gali sukelti laikiną azoospermiją dėl kamieninių ląstelių pažeidimo. Po chemoterapijos kurso dar kelis mėnesius reikėtų vengti nėštumo dėl atsiradusių genetinių spermatozoidų pažaidų chemoterapijos metu. Svarbiausia nedelsti, kuo greičiau priimti sprendimą ir spermą užšaldyti iš karto po sudėtingos ligos pasireiškimo ir diagnozės nustatymo, kad ateityje jie galėtų susilaukti savo genetinių palikuonių. Labiausiai pasaulyje paplitusi biotechnologija - spermatozoidų apdorojimas konservuojančiomis medžiagomis, jų užšaldymas ir ilgalaikis saugojimas specialiomis sąlygomis iki jos panaudojimo.
Tamsioji nevaisingumo pusė: psichologiniai išgyvenimai ir aplinkos reakcijos
Nevaisingumas yra patirtis, kuri yra labai, labai emociškai pilna. Pokalbyje su mokslininke, psichologe, tyrinėjančia nevaisingumo išgyvenimus, Aušra Sirevičiūte kalbamės apie nutylėtą tokios patirties pusę, porų santykius, išbūnant tokioje patirtyje ir apie aplinkos reakcijas. Moksliniai tyrimai rodo, kad vienas labiausiai išgyvenamų jausmų poroje ar atskirai kažkuriam iš partnerių yra didžiulė gėda. Kai susiduriama su sunkumais susilaukti vaikų, labai neretai santykis su savimi keičiasi, jis tampa pažeistas ir tame yra labai daug gėdos. Tada atsiranda menkavertiškumo jausmas, kažkoks nepakankamumas, labai neretai keičiasi ir pajaučiamas vyriškumas ar moteriškumas: „Kiek aš esu moteris, jei aš negaliu susilaukti ir koks aš esu vyras?“. Visi šie jausmai priverčia ilgainiui jaustis, kad aš esu kažkoks ne toks. O iš esmės, ta pati tema turi tokį intymumo momentą, vis tiek tai yra kažkiek apie poros intymų, seksualinį gyvenimą, apie kūniškumą, kur tikrai kartais nesinori išnešti to, diskutuoti.
Aušra Sirevičiūtė pastebi, kad visuomenės požiūriu tai yra tema tabu. Nors su nevaisingumu susiduria statistiškai vis daugiau ir daugiau porų, bet ką tos poros daro, jos visa tai paslepia, tai yra mažas mažas šeimos reikalas. Poros bijo aplinkinių reakcijos, o kartais ta reakcija yra nepatogi. Iš artimųjų ar iš draugų, netgi tie, kurie nesusiduria su ta problema, karts nuo karto sulaukia tų tokių klausimų, tokių tiesmukų komentarų, kurie verčiantys jaustis nemaloniai. „O tai kada tie vaikai, tai jūs nieko nedarot, tai kada aš būsiu senelis, močiutė?“ - ir tokie klausimai, verčia atsitraukti, tada tikrai nesinori tuo visu skausmu dalintis. Toks klausinėjimas tarsi sukuria įvaizdį, kad susilaukti vaikų, nėra kitokių variantų. Niekas net nesvarsto, kad galbūt yra kažkokių sunkumų pastoti, viskas yra tarsi taip savaime suprantama. Poros jaučiasi nuvylusios ne tik save, bet ir aplinkinius.
Nevaisingumas stipriai veikia ir poros santykius. Kai atsiranda įsikišimas gydytojų, atsiranda seksas pagal grafiką, ne tada, kada aš noriu, o tada, kada reikia. Tai tampa ne intymiu santykiu, bet mechaniniu santykiu ir kur pradedama planuoti, kada tiksliai dabar bus tas intymus momentas su partneriu. Tai tampa darbu. Kai tas darbas trunka nevaisingumo atveju nedažnai netgi du metus, žmogus perdega, žmogus pavargsta, ir tada nebelieka tos tokios erdvės, kur galima mėgautis buvimu. Moksle visas buvimas ir nusivylimas laukime įvardijami kaip tokie emociniai kalneliai, kai kas kartą vis viliesi ir vėl ta viltis dingsta. Labai sunku tuo būti, ir jei tu dar kažką įsileidi arti, ir dar iš išorės nesulauki to: „Na, ar jau? Ir labai skaudu pasakyti iš naujo ir iš naujo pasakyti „ne, man nepavyko“. Moterys labiau sieja vaikelio gimimą su gyvenimo prasme, o vyrai galbūt nėra linkę taip smarkiai vaikelio gimimo sieti su savo gyvenimo prasme, jie labiau linkę paieškoti truputėlį kitokių prasmių. Vyrai dažniau pagauna tokį globėjo vaidmenį, tokios kažkokios stiprios atramos, kur „aš turiu ta savo partnere pasirūpinti ir tenais gal nėra tiek vietos jausmams.“ Dėl to yra labai svarbu kalbėtis ir kažkaip vyrams suprasti tą, kad čia yra legalu ir jiems jausti. O kalbėti apie gydymą, kas irgi įneša kažkokių įtampų, kai neretai porų gyvenimuose ta visa patirtis tampa tokia visą gyvenimą apimančiu tikslu. Šioje vietoje atsiranda įtampų: „Tai tu jau nebenori, tai tau jau neberūpi.“ Čia, vėlgi, yra labai svarbus kalbėjimosi momentas, o ne tiesiog atstraukimas.
Psichologinė pagalba nevaisingumo atveju gali būti be galo prasminga ir svarbi, ypatingai, kai atsiranda persileidimo kontekstas, kur yra daugybė netekčių, nevaisingumas yra savaime viena didžiulė netektis. Žmogus ne visada pats gali su tomis netektimis kažkaip išbūti, integruoti tą kažkokį patyrimą. Po nesėkmingų bandymų tikrai didėja ir nerimo, pykčio ir nusivylimo. Šitose situacijose, kai mes kalbame apie tokius rimtus dalykus, tai yra būtinas dalykas. Nors žmonės dabar drąsiau priima psichologo pagalbą, bet visgi vis tiek yra tų įvairiausių stigmų ir vaisingumo centruose, deja, trūksta konkretaus psichologo etato, kad ta pagalba būtų komunikuojama, kad tai yra svarbu, kad tai reikalinga.
Kaip greičiau pastoti: mitybos ir gyvenimo būdo gairės
Norint greičiau pastoti, svarbu stebėti ciklą, palaikyti sveiką gyvenimo būdą, sveikai maitintis ir vengti neigiamų emocijų. Mityba ir gyvenimo būdas vaidina itin svarbų vaidmenį tiek moters, tiek vyro vaisingumui, nes jie tiesiogiai veikia hormonų pusiausvyrą, kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybę bei bendrą organizmo sveikatą.
Mitybos ir gyvenimo būdo vaidmuo vaisingumui
Subalansuota mityba užtikrina, kad organizmas gautų reikiamų maistinių medžiagų, būtinų reprodukcinei sistemai. Valgykite vaisius, daržoves, pilno grūdo produktus, omega-3 riebalų rūgštis ir užtikrinkite, kad organizmas gautų pakankamai folio rūgšties, cinko bei vitamino D. Laikantis įprastos dietos vakarais rekomenduojama nebevartoti angliavandenių. Tačiau jei ketinate pradėti kūdikį - netgi labai patartina vakarais suvalgyti lengvą užkandį, kuriame būtų šių medžiagų. Liesa raudona mėsa ir grūdai taip pat yra naudingi. Reguliarus fizinis aktyvumas, toks kaip vaikščiojimas, joga ar plaukimas, gerina kraujotaką ir hormonų reguliavimą, tačiau per intensyvus sportas gali sukelti priešingą poveikį ir sutrikdyti ovuliaciją. Lėtinis stresas gali paveikti reprodukcinės sistemos hormonus ir netgi sutrikdyti menstruacijų ciklą. Svarbu pasirūpinti miego kokybe - miego trūkumas gali sutrikdyti hormonų, tokių kaip melatoninas ir kortizolis, kurie taip pat daro įtaką vaisingumui, pusiausvyrą. Sveiko gyvenimo būdo ir tinkamos mitybos derinys padeda ne tik paruošti kūną norint pastoti, bet ir užtikrina geresnę sveikatą būsimam vaikui.
Žalingų įpročių atsisakymas
Žalingi įpročiai, kaip rūkymas, alkoholio vartojimas ar per didelis kofeino kiekis, neigiamai veikia vaisingumą: jie gali sumažinti spermatozoidų kiekį ir judrumą bei pažeisti kiaušialąstes. Kofeino perteklius, penki kavos puodeliai per dieną, gali grėsti persileidimu. Būsimojo tėčio žingsnis atsakingos tėvystės link - sumažinti suvartojamo alkoholio kiekį. Alkoholis pažeidžia spermos formavimosi procesą, normalių spermatozoidų gamyba gali atsistatyti tik praėjus 90-čiai dienų. Mokslinių tyrimų metu nustatyta, kad daugiau kaip dviejų alkoholio vienetų vartojimas per dieną turi neigiamą įtaką vaisingumui. Patartina moterims devynis mėnesius visai susilaikyti nuo alkoholio vartojimo. Per didelis ar per mažas kūno svoris taip pat gali neigiamai paveikti vaisingumą. Jeigu moteriai nustatomas nepakankamas kūno svoris, tai yra KMI yra mažesnis nei 19 kg/m2, patariama svorio priaugti, ypač jei yra mėnesinių ciklo sutrikimų, nes pastojimo tikimybė tuomet yra sumažėjusi.
Papildai planuojančioms nėštumą
Papildai planuojančioms nėštumą yra itin svarbūs, kadangi padeda paruošti organizmą šiam ypatingam etapui ir užtikrina, kad būsimos mamos organizmas gautų visas būtinas medžiagas tiek savo sveikatai, tiek būsimam vaisiui. Pagrindinis papildas, kurį rekomenduoja gydytojai, yra folio rūgštis, nes jis užtikrina normalų vaisiaus nervinio vamzdelio vystymąsi, kuris formuojasi ankstyvajame nėštumo etape, o taip pat apsaugo nuo kitų vystymosi defektų bei nėštumo komplikacijų. Folio rūgštis moteriai reikalinga ne tik pirmąjį jos nėštumo trimestrą, bet ir du-tris mėnesius iki nėštumo. Profilaktinė dozė yra 400 mikrogramų folio rūgšties per dieną. Yra nustatyta, kad sergant cukriniu diabetu, esant ryškiam nutukimui, jeigu vartojami priešepileptiniai vaistai, turi būti vartojami didesni folio rūgšties kiekiai nuo 1 iki 5 miligramų per dieną. Vitaminas B padeda palaikyti organizme normalų moteriškų hormonų estrogenų lygį, skatina ovuliaciją ir didina jūsų šansus pastoti. Būsimai mamai taip pat svarbu palaikyti reikiamą cinko kiekį organizme.
Svarbus yra ir vitaminas D, kuris skatina sveiką kaulų ir imuninės sistemos vystymąsi bei reguliuoja hormonų veiklą. Jo trūkumas gali būti siejamas su sumažėjusiu vaisingumu. Omega-3 riebalų rūgštys taip pat yra būtinos vaisiaus smegenų, regos ir nervų sistemos vystymuisi. Jos taip pat padeda reguliuoti uždegiminius procesus organizme ir skatina hormonų pusiausvyrą. Geležies kiekis - anemija prieš nėštumą gali apsunkinti pastojimą ir padidinti nuovargį. Taip pat svarbūs yra B grupės vitaminai, selenas ir kiti vitaminai bei mineralai. Tėvystei besiruošiantiems vyrams vieni svarbiausių vitaminų - C ir E. Cinkas padidina testosterono lygį organizme, kas padeda pagerinti spermos kiekybę ir kokybę. Svarbiausia - subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas yra pagrindas, o papildai yra tik priedas, padedantis užpildyti galimus mitybos trūkumus. Juos reikėtų vartoti atsakingai ir pasikonsultavus su gydytoju arba vaistininku.
Ovuliacijos stebėjimas ir lytiniai santykiai
Greitas būdas pastoti yra tiksliai nustatyti vaisingas dienas, kurios būna likus kelioms dienoms iki ovuliacijos ir pačios ovuliacijos metu. Ovuliaciją galima nustatyti naudojant ovuliacijos testus, stebint kūno pokyčius (gimdos kaklelio gleivių konsistenciją, bazinę kūno temperatūrą) arba naudojant ciklo stebėjimo programėles. Tačiau ovuliacinis testas nurodo ovuliacijos laiko tikslumą su 24-72 valandų paklaida, be to, moteris turėtų mokėti testą vertinti teisingai. Bazinės kūno temperatūros matavimas, gleivių vertinimas yra dar mažiau patikimi metodai. Aišku, moteris gali pastoti tik per ovuliaciją, nes tam, kad ji pastotų, kiaušialąstė turi būti palikusi kiaušidę ir patekti į kiaušintakį. Didelis stresas, didelis fizinis krūvis, ryškūs mitybos pokyčiai ir kiti veiksniai gali turėti įtakos ovuliacijai.
Reguliarūs lytiniai santykiai, bent kas 2-3 dienas, dar labiau padidina šansus. Ginekologai primena, kad turint lytinius santykius tik per vaisingas dienas, susilaikant nuo jų kitomis dienomis, pastojimo galimybė yra mažesnė. Moksliniai tyrimai rodo, kad pastojimo galimybės didėja, kai pora turi lytinius santykius du tris kartus per savaitę be papildomų apsaugos priemonių. Juolab nereikėtų pamiršti, kad spermatozoidas yra gyvybingas iki trijų parų. Jeigu lytiniai santykiai buvo dvi-trys dienos iki ovuliacijos, spermatozoidas išlieka gyvybingas ir gali apvaisinti kiaušialąstę. Nėra vienos patvirtintos „geriausios“ pozos pastojimui, tačiau tradicinė misionieriaus poza (kai vyras yra viršuje) yra laikoma palankia, nes leidžia vyro sėklai lengviau pasiekti gimdą. O kad galėtumėte paįvairinti savo seksualinį gyvenimą ir lytiniai santykiai būtų malonesni, galite naudoti vaisingumo lubrikantus. Labai svarbu moterims išlikti ramioms, pasidžiaugti šituo periodu. Kai moterys bando kontroliuoti visą procesą, apskaičiuodama vaisingas dienas, versdama jų metu partnerį turėti lytinius santykius ir ne po vieną kartą, tada jos patiria stresą. Padidėjusi vyro ir moters įtampa mažina vaisingumą.
Sveikatos būklės įvertinimas ir konsultacijos su specialistais
Jei išbandžius visas įmanomas priemones ir pakoregavus gyvenimo būdą, pastoti nepavyksta per 6-12 mėnesių, verta pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų atmesti galimi sutrikimai ar pasiūlytos medicininės pagalbos priemonės. Apsilankyti pas ginekologę prieš pastojant būtina planuojančioms nėštumą po persileidimo ir turinčioms įvairių lytinių ligų (tokių kaip endometriozė, miomos ir kt.) moterims. Gydytoja ginekologė Inga Soročkina tokių konsultacijų metu aptaria moters sveikatą keliais aspektais: įvertina ginekologinę bei bendrąją sveikatą ir tam tikrus veiksnius, kurie gali turėti įtakos vaisingumui. Įvertinamos ligos, kurios gali turėti įtakos moters vaisingumui, kaip cukrinis diabetas, lėtinė hipertenzija, skydliaukės patologija ir kt. Konsultacijos metu taip pat įvertinama, kokiomis infekcinėmis ligomis moteris sirgusi - ypač vėjaraupiais ir raudonuke. Nėščiajai rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo, kad jo būtų galima išvengti nėštumo metu. Patariama iki nėštumo susitvarkyti dantis. Patyrusioms daugiau negu du persileidimus moterims, priklauso ne tik ginekologo, bet ir gydytojo hematologo bei genetiko konsultacija.
Gydytoja Soročkina rekomenduoja į nėštumo planavimo konsultaciją moteriai atvykti kartu su vyru, jei tai yra priimtina porai. Jei yra stiprinamas ryšys tarp moters ir vyro, vyras gali palaikyti moterį, jeigu jai reikėtų mesti svorį, neberūkyti ar įdėti kitų pastangų. Vyras tuomet jau tampa aktyviu šeimos planavimo dalyviu, jeigu lankosi su savo mylimąja tokiose šeimos planavimo konsultacijose, nėra tik stebėtojas iš šalies. Be to, per tokias konsultacijas ir vyrai išgirsta naudingos informacijos: pavyzdžiui, kas gali turėti įtakos jų spermos kokybei, koks turėtų būti lytinių santykių dažnumas, kad moteris galėtų pastoti ir kt.
Pagalbinis apvaisinimas ir vaisingumo išsaugojimas
Pagalbinis apvaisinimas yra vienas iš būdų susilaukti vaikelio, kai natūraliai pastoti nepavyksta. „Medicininis apvaisinimas donoro kiaušialąstėmis“ vykdoma su donoru, kuris bus parinktas specialiai Jums, atsižvelgiant į Jūsų asmeninius kriterijus ir pageidavimus. Kiaušialąstės donorystė yra anoniminė ir altruistinė programa moterims, kurios svajoja pagimdyti kūdikį, bet joms diagnozuotas nevaisingumas. Mūsų donorai praeina išsamius medicininius, psichiatrinius ir genetinius tyrimus. Dirbtinis apvaisinimas donorių kiaušialąstėmis yra vienas sėkmingiausių nevaisingumo gydymo metodų, nes naudojama sveikų ir jaunų žmonių genetinė medžiaga. Tikrinami embrionų genetinė sveikata (PGT-A metodas), net jei procedūrai naudojami donorės ovocitai. Pagal Latvijos Respublikos įstatymus kiaušialąsčių donore gali tapti 20-34 metų geros psichinės ir fizinės sveikatos moteris. Kiaušialąstės donorystė Latvijoje yra visiškai anoniminė. Recipientė negali susitikti su donore, peržiūrėti nuotraukų ir gauti asmeninės informacijos apie kiaušialąsčių donorę. Mūsų statistikos duomenimis, 85 % atvejų pacientų, kurių amžius iki 50 metų, po gydymo naudojant donorės kiaušinėlius su genetiškai patikrintu embrionu, pasiekia teigiamų rezultatų (individualūs rezultatai gali skirtis).
Sveikas nėštumas: patarimai ir rekomendacijos
Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis). „Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika.
Svarbiausi vitaminai ir mineralai nėštumo metu
Vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. „Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“, - įspėja specialistė.
Žalingų įpročių ir vaistų vengimas
Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas. Nėščioji turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui. Tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką.
Fizinis aktyvumas ir poilsis
Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose, tačiau galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai.
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus. Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo.
Kelionės ir saulės poveikis
Jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą. Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Nėštumo metu labai svarbu neperkaisti.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
-
Ar galima pastoti prieš mėnesines?
Taip, nors tikimybė pastoti prieš mėnesines yra mažiausia viso ciklo metu, ji vis tik yra. Tačiau šiuo ciklo laikotarpiu tai priklauso nuo moters ciklo ilgio ir ovuliacijos laiko. Jei ciklas yra trumpesnis arba ovuliacija įvyksta vėliau nei įprasta, gali atsirasti galimybė pastoti.
-
Ar galima pastoti per mėnesines?
Nors pastoti per mėnesines yra mažai tikėtina, tai nėra visiškai neįmanoma. Spermatozoidai gali išlikti gyvybingi moters organizme iki 5 dienų, o jei ciklas yra trumpas ir ovuliacija įvyksta netrukus po mėnesinių, tikimybė pastoti gali padidėti.
-
Kada galima pastoti po mėnesinių?
Po mėnesinių pastoti galima, kai prasideda vaisingasis laikotarpis. Ovuliacija yra pats tinkamiausias laikas pastoti.
-
Kokia poza geriausia mylėtis norint pastoti?
Nors nėra vienos patvirtintos „geriausios“ pozos pastojimui, tačiau tradicinė misionieriaus poza (kai vyras yra viršuje) yra laikoma palankia, nes leidžia vyro sėklai lengviau pasiekti gimdą.
-
Kaip sužinoti, kada vyksta ovuliacija?
Ovuliaciją galima nustatyti naudojant ovuliacijos testus, stebint kūno pokyčius (gimdos kaklelio gleivių konsistenciją, bazinę kūno temperatūrą) arba naudojant ciklo stebėjimo programėles.
tags: #gera #pradzia #vaisingumo
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
