Vytautas Dranginis - puikiai visiems žinomas sporto fotografas, kurio užfiksuotos akimirkos sulaukia pripažinimo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Šiandien V. Dranginis yra vienas garsiausių sporto fotografų.
Jo karjeros kelias prasidėjo kukliai ir nedrąsiai, dar gyvenant Londone, kur vis gaudavo progą pafotografuoti nedidelius renginius. „Ilgainiui viskas, ką dariau, neteikė didelio džiaugsmo, bet išmokė labai daug. Tikriausiai pats pirmas nufotografuotas sporto renginys buvo dar Londone, kur vyko „Red Bull“ parkūro varžybos šalia Temzės. Tąkart fotografavau iš minios, per tvorą, kaip žiūrovas. Bet jau tada supratau, kad tai buvo kažkas, kas man paliko labai gerus jausmus ir didelį pasimėgavimą procesu“, - prisiminė V. Dranginis.
V. Dranginis pasakoja, kad susižavėjimas sporto fotografija prasidėjo prieš pusantrų metų, kai su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu jis išvyko į Azerbaidžaną fotografuoti Europos žaidynių. „Pajutęs, kad dažnai išgyvenu kartu su sportininku, ar jis laimėtų, ar pralaimėtų, supratau, jog sportas yra mano sritis ir noriu joje tobulėti bei sieti tolesnį profesinį gyvenimą būtent su sporto fotografija“, - atskleidė V. Dranginis.
Sporto fotografija apskritai pasižymi savo unikalumu - čia neužtenka nutaikyti fotoaparato objektyvo į taikinį ir nuspausti mygtuką. Čia reikia jausti sportininkus, suprasti įvairias sporto šakas ir net nuspėti ateitį. „Kai kažkam tai būtų stresas, man yra kaip varomoji energija padaryti tą vieną gerą kadrą. Tai unikali fotografijos sritis. Nors atrodytų, kad fotografija sukasi tik apie veiksmą, tai išties yra labai plati, įdomi, kupina adrenalino bei nuotykių fotografijos sritis“, - pabrėžė V. Dranginis.
Sparčiai tapęs žinomu ir pripažintu sporto fotografu, V. Dranginis ėmė sulaukti pasiūlymų fotografuoti įvairiausių sporto šakų renginius.

„Kartais fotografuoti sudėtinga dėl pačios sporto šakos, nors pačios aplinkybės nesudėtingos. Tuo tarpu buriavime atrodo nieko nėra labai sudėtinga, bet tenka sėdėti žiniasklaidos kateryje 3-4, o kartais iš 6 valandas bei fotografuoti banguotoje jūroje, pastoviai „skalbiamam“ sūraus vandens. Ten nelengva net paprasčiausiai atpažinti reikiamą atletą iš tolo arba net iš arti, nes buriuotojų laivų yra daug ir visi identiški arba panašūs. Kai kuriuose sportuose, pavyzdžiui, vandenlenčių, sportininkai atlieka daug triukų, todėl reikia juos žinoti. Kai kurie triukai užtrunka vos akimirką, kuomet sportininkas tiesiog suima lentą, o reikia spėti tai nufotografuoti. Panašiai yra su biatlonininkų šūviais, kuomet norisi „pagauti“ kulką. Čia daug mistikos nėra, jei žinai kaip iš esmės vyksta vienas ar kitas sportas. Viskas priklauso tik nuo fototechnikos - kuo ji profesionalesnė, tuo daugiau galimybių nufotografuoti būtent tai, ką reikia“, - patirtimi dalinosi V. Dranginis.
Dakaro ralis, olimpinės ir Europos žaidynės, net ir „Formulės 1“ lenktynės - tokiuose žinomiausiuose pasaulio renginiuose jau yra dirbęs V. Dranginis.
Fotografas Vytautas Dranginis, jau kurį laiką fiksuojantis sporto įvykius, tikina besidžiaugiantis, jog pavyko įgyvendinti vieną savo svajonių - nuvykti į vienas žinomiausių pasaulio lenktynių - Dakarą. „Mes lygiai taip pat per dieną įveikiame 1000 kilometrų, kartais 600, kartais 700. Keliamės netgi anksčiau negu jie, einame miegoti vėliau negu jie. Ar tai būtų valgymas, ar tai būtų poilsis, realiai viskas yra taip pat.

2023 metais geriausiu metų kadru išrinkta Vytauto Dranginio nuotrauka Dakaro lenktynėse.
„Pavyzdžiui, šią vasarą Nidoje vykęs jau antrasis „Red Bull 211“ renginys įsiminė ilgam vien dėlto, kad žmonės liejo prakaitą ir varžėsi viename iš nuostabiausių Lietuvos kraštų - dviračiais važiavo miškais, kalniukais ir gatvėmis, baidarėmis irklavo per marias, bėgo per Negyvąsias kopas. Nesvarbu, ar fotografavau lyderį, ar vidutinioką, buvo puiki nuotaika ir nuostabi aplinka. Tiesiog mėgavausi savo darbu, o tai, manau, yra svarbiausia - dirbti su puikia komanda, išmanyti ir išmokti skaityti bei „atrakinti“ naujus sportus bei mėgautis tokia kombinacija. Gali net paprastą ėjimo renginį mieste paversti nepamirštama švente sau, organizatoriams ir dalyviams“, - kalbėjo V. Dranginis.
Apsilankęs laidoje „Šeimų virtuvė“ V. Dranginis prisiminė, kaip jam sekėsi savomis kojomis įveikti 1200 km ilgio Camino de Santiago kelią. „Camino buvo labai sena mano svajonė. Apie vienokį ar kitokį, net nebūtinai piligriminį žygį aš visada pasvajodavau, - kalbėjo laidos svečias, šiuo keliu rekomenduojantis pereiti visiems. - O kai pasiskaičiau apie Camino, supratau, kad šis žygis nėra vien apie fizinį iššūkį. Man tai buvo kelionė atgal, padėjusi šiek tiek sugrįžti į save.“
Garsiuoju keliu vyras keliavo 36 dienas. V. Dranginis paskaičiavo, kad apytiksliai kasdien sukardavo po 33 km, nors būta dienų, kai nuėjo 20, buvo - ir 49 km. Prisiminęs V. Dranginis patikino, kad svarbiausia buvo ne atrasti tam laisvo laiko, o pagaliau suprasti, kad darbai, draugai, tėvai ir visos suaugusiojo pasaulio aplinkybės palauks - jis pradės gyventi čia ir dabar.
„Kas ten nutinka, visko papasakoti negalėčiau, tai liko mano dienoraštyje. Kita vertus, kitam žmogui vis tiek viskas būtų kitaip. Kiek esi vertas ir koks apskritai tu esi žmogus - tą ir gauni“, - sakė V. Dranginis. Laidos vedėjos Eglės Kernagytės-Dambrauskės paprašytas išskirti svarbiausius dalykus, ką šiame žygyje vyras suprato apie save, jis pasidžiaugė suvokęs, kad ir iki žygio jo gyvenimas nebuvo blogas. „Supratau, kad mano galvelėje nebuvo taip jau ir tamsu, - šypsodamasis kalbėjo fotografas. - Gyvenimo pradžioje tinkamas vertybes man įskiepijo tėvai, vėlyvesnėje brandoje - draugai, kuriuos turiu iki šiol. Taigi supratau, kad mano kelias prieš šitą kelią tikrai buvo geras ir kad manyje nėra kažkokių baisių demonų. Na, o kitą dalyką aš jau seniai žinojau - tai, kad vis dėlto svarbiausia gyvenime yra meilė - ar žmogui, ar kokiai nors veiklai, ar tiesiog ekspresijai į pasaulį.“
Vienas garsiausių Lietuvos sporto fotografų Vytautas Dranginis pasiryžo poelgiui, kuris jaudina iki širdies gelmių - vyras nusikirpo savo ilgus plaukus ir padovanojo juos vėžiu sergantiems vaikams.

„Sportas mane padarė geresniu žmogumi, mano gyvenime įvedė discipliną ir išmokė tobulai planuoti laiką, - dalijosi laidos svečias. - Sporto fotografija manyje sužadina gyvastį. O svarbiausia man vis dėlto yra žmogus.“
V. Dranginis taip pat aktyviai dalijasi savo sukaupta patirtimi. Internetu transliuojami seminarai (vebinarai) „Fotografavimo aistra“ - tai planuojama ilgalaikė edukacinė fotografijos meno programa, skirta vaikų ir jaunimo kultūriniam, meniniam ugdymui, talentingų jaunųjų fotografijos (menininkų) atradimui ir fotografijos kaip meno ir kultūrinio ugdymo priemonės sklaidai Lietuvoje. Vienas idėjos iniciatorių ir įvadinės paskaitos lektorius - žinomas sporto ir kelionių fotografas Vytautas Dranginis. Jam tokie projektai nėra naujiena. Prieš keletą metų jis vedė fotografijos mokymus „Olimpinės kartos“ projekte. Jis pabrėžia, kad labai svarbu yra dalintis savo patirtimi su jaunimu.
„Iš pradžių buvo nedrąsu, bet vėliau įsidrąsinau ir labai patiko. Dalintis savo žiniomis su moksleiviais yra labai prasminga. Vėliau teko skaityti pranešimus įvairiuose renginiuose. Dėl to visada ruseno ta mintis, kad reikėtų tokius projektus tęsti. Galima sakyti, kad ši pandemija tik dar labiau paragino imtis šio projekto, nes dabar fizinės veiklos sumažėjo, o visada norisi kažkur save išreikšti. Nors iš pradžių planavome daryti realų renginį, dabar savo studijoje jau pasiruošiau „on-line“ mokymams“, - pasakojo V. Dranginis.
Šiais laikais fotografija visiems tapo labai artima. Daugelis žmonių gali sau leisti įsigyti fotoaparatą, o ir šiuolaikiškų mobiliųjų telefonų fotografavimo galimybės yra milžiniškos. Tačiau vien fotoaparato turėjimas dar toli gražu nereiškia, kad galima save laikyti fotografu.

„Tokia fotografija, kuomet visi bet ką fotografuoja ir talpina socialiniuose tinkluose, dažniausiai yra bevertė. Mano noras ir yra papasakoti jaunimui, kas iš tikrųjų yra fotografija. Tiek aš, tiek komandos nariai pakalbėsime skirtingomis tematikomis, papasakosime kaip mes patys atradome šią aistrą ir kaip jaunimui nesuklysti renkantis fotografijos sritį. Už to, ką visi mato socialinėje erdvėje, visko yra daugiau, - aiškino V. Dranginis. - Galima su tuo pačiu telefonu, tinkamai jį išnaudojus, padaryti puikiausią nuotrauką. Todėl mūsų tikslas yra padėti moksleiviams suprasti, ko reikia šiam užsiėmimui“.
Seminarų metu gerąja patirtimi ir savo sukauptu žinių bagažu dalinsis tarptautinių meno, muzikos, sporto ir kitų fotografijos sričių profesionalai:
Visi jie kartu padės projekto dalyviams sukurti fotografijos kūrinius, supažindins su skirtingomis fotografijos technikomis, papasakos apie naujas tendencijas.
Apsilankęs laidoje „Šeimų virtuvė“ V. Dranginis atskleidė, kokios dar dvi svajonės jam jau kurį laiką neduoda ramybės. Išpildęs ne vieną profesinę svajonę šiuo metu savyje nešiojasi naujas dvi. Viena, kaip pats sako, jau ne kartą garsiai įvardinta - jis svajoja nufotografuoti šunų kinkinių varžybas Aliaskoje. O kita svajonė, apie kurią iki šiol girdėjo vos pora žmonių, daugelį nustebintų: „Aš labai norėčiau nufotografuoti Robį Williamsą. Bet ne šiaip per koncertą - tai būtų paprasčiausia. Norėčiau jį įamžinti kaip nors natūraliai, na pavyzdžiui, prie kavos puodelio.“
Laidos pabaigoje fotografas sulaukė klausimo, kurio, kaip juokdamasis prisipažino, išgirsti nenorėjo: kuo jis gyvena šiandien? „Šiandien mano gyvenime vyrauja nuostabiausias chaosas, kai aš iš tikrųjų nežinau, kas bus rytoj, - atviravo V. Dranginis. - Jaučiuosi kaip tas šešiolikmetis, kuris pažįsta pasaulį iš naujo. Šiandien man viskas yra įdomu, aš vėl darau klaidas, vis dar svajoju ir per pastarąjį trumpą laiką labai daug svajonių jau išsipildė. Be to, aš stengiuosi nepamesti to jausmų stuburo, kuris per visas keliones buvo šiek tiek pamestas, o Camino padėjo man jį susigrąžinti. Ten aš gavau ir to, ko norėjau, ir to, ko nenorėjau. O dabar kiekvieną dieną gyvenu viltimi, kad būdamas toks, koks aš esu dabar, gyvenčiau ilgai ir laimingai.“
Viso pokalbio su V. Dranginiu kviečiame pasiklausyti laidos „Šeimų virtuvė“ įraše. Laidą žiūrėkite antradieniais, 20:00 val., per „Delfi TV“ ir bet kuriuo metu portale „Delfi“.