Josifo Stalino šeima: vaikų ir artimųjų likimai despoto šešėlyje

Rusijos tironas Josifas Stalinas (tikroji pavardė - Džiugašvilis) susilaukė trijų vaikų ir dešimties anūkų. Jam valdant SSRS susidūrė su milžiniškomis išorės ir vidaus problemomis, ir tai galimai atsispindi jo šeimos istorijoje. Paties J. Stalino šeima - ne išimtis. Jo vaikų, giminaičių ir net sutuoktinių likimai buvo smarkiai paveikti diktatoriaus valdžios ir asmenybės.

Josifo Stalino vaikai

Josifas Stalinas turėjo tris vaikus. Vyriausias sūnus Jakovas (g. 1907 m.) Antrojo Pasaulinio karo pradžioje pateko į nelaisvę ir žuvo 1943 m. koncentracijos stovykloje Vokietijoje. Antrasis sūnus Vasilijus gimė 1921 m., o 1926 m. gimė duktė Svetlana.

Jakovas Džiugašvilis: tragškas vyriausiojo sūnaus likimas

Vyriausiasis Stalino sūnus Jakovas (1907-1943) buvo vedęs triskart, tačiau žuvo Antrojo pasaulinio karo metu. Pirmoji Jakovo žmona buvo Zoja, dėl kurios jis faktiškai tiesiogine to žodžio prasme mirtinai susipyko su tėvu. J. Stalinas jo nekentė dar labiau, praeidamas pro šalį yra pasityčiojęs, sakydamas „tai ką, prašovei?“. Jakovas Džiugašvilis išvyko į Leningradą, kur dirbo pagal elektromonterio išsilavinimą. 1929-aisiais jam su Zoja gimė dukra, kuri mirė tų pačių metų rudenį.

Su trečiąja žmona Julija Melcer Jakovas spėjo pragyventi kelerius metus. Jie susituokė 1938 metais. Po metų jiems gimė dukra Galina (1938-2007). Tėvo ji faktiškai nepamena, nes Jakovas 1941-aisiais išėjo į frontą. Galina Džiugašvili tapo filologe, literatūros kritike. Ištekėjo už alžyriečio ir susilaukė sūnaus. Anūkas Jevgenijus (1936-2016), gimęs Jakovo motinos gimtinėje Upriupinske, vėliau tapo karo mokslininku, žinomu šalyje žmogumi ir iki pat savo mirties 2016-aisiais aktyviai siekė „atstatyti gerą savo senelio Josifo Stalino vardą“.

1941 metais Jakovas papuolė į nacistų nelaisvę, kai pateko į apsuptį prie Vitebsko. Apie šį įvykį ir Stalino reakciją į jį iki šiol sklando legendos ir įvairiausios spekuliacijos. Būtent apie jį yra pasakojama legenda, kad J. Džiugašviliui patekus į vokiečių nelaisvę, šie pasiūlė J. Rusijos diktatoriui yra priskiriama frazė: „Aš kareivių į feldmaršalus nemainau“. Dokumentų, galinčių patvirtinti šios frazės egzistavimą, nėra. Tiksliai žinoma tik tai, kad Jakovas Džiugašvilis (Stalinas) 1943 metų pavasarį žuvo Zaksenhauzeno konclageryje netoli Berlyno.

Tais pačiais metais iš kalėjimo buvo paleista ir jo sutuoktinė Julija Melcer: moteris pusantrų metų praleido už grotų. Svetlana Alilujeva vėliau rašė, kad įsakymą dėl jos arešto davė asmeniškai pats Stalinas, pareiškęs, jog žmona Jakovui darė blogą įtaką, dėl kurios jis neva ir pasidavė į nelaisvę.

Vasilijus Stalinas: „auksinis Kremliaus berniukas“ ir jo griuvimas

Antrasis Stalino sūnus, Vasilijus (1921-1962), patyrė sunkią vaikystę. Kadangi antroji Stalino žmona Nadežda Alilujeva 1932 m. nusižudė, Vasilijus ir sesuo užaugo dažniausiai ginkluotų sargybinių globojami. Sargybinių elgesys toli gražu nebuvo pavyzdzingas, todėl Vasilijus anksti pradėjo traukti dūmą, gerti degtinę ir elgtis įžūliai.

Vasilijus buvo tų laikų „svajonių jaunikis“, vesti teko jam net keturis sykius. Susilaukė keturių vaikų - su pirma ir antra žmonomis. Dukra Nadežda Stalina (1943-1999) mokėsi aktorystės, tačiau jos giminystės ryšiai šįkart paveikė neigiamai. Ją išvarė iš universiteto, nes rektorius galimai norėjo prisigerinti tuometinei valdžiai. Nadia ištekėjo už aktoriaus Aleksandro Fadejevo. Su antrąja žmona Jekaterina Tymošenka jis susilaukė sūnaus Vasilijaus (1949-1972) ir dukters Svetlanos (1947-1990). Vasilijus įniko į narkotikus ir nusižudė 23-ejų. Vasilijus Stalinas vėliau vedė dar dukart - paskutinį sykį jau prieš pat mirtį susituokė su medicinos seserimi.

Prieš prasidedant Vokietijos-Sovietų Sąjungos karui Vasilijus suspėjo baigti karo aviacijos mokslus ir eskadrilės vado tobulinimosi kursus. Karo metu pagarsėjo kaip drąsus, bet pernelyg nutrūktgalvis lakūnas. Amžininkai pasakojo, kad Stalinas sukeldavo savo neapgalvotais veiksmais daug problemų bendražygiams oro kautynėse. Po to, kai 1943 m. kovo mėn. švęsdamas savo 22-ąjį gimtadienį bandė sprogmenimis su bendražygiais „žvejoti“ ir vienas bendražygis žuvo, o kitas buvo sunkiai sužeistas, jam buvo uždrausta dalyvauti oro kautynėse. Vasilijų Staliną karinė vadovybė karo metais labai saugojo - negalėjo leisti žūti ir antram Sovietų valstybės vadovo sūnui. Tačiau mūšiuose dėl Vilniaus atsitiko taip, kad jis vos nežuvo. Tas įvykis Vasilijui Stalinui buvo gera pamoka - kad reikia elgtis apdairiau ir nelaikyti savęs asu.

Kurį laiką jo eskadrilė buvo dislokuota prie Šiaulių. Šis Vasilijaus Stalino gyvenimo epizodas yra pavaizduotas dvylikos serijų filme „Stalino sūnus“ (rusų kalba - «Сын отца народов»). 1953 m. tardymo metu buvo dar kartą gilinamasi į „Šiaulių epizodą“ ir tuo būdu siekta jį apkaltinti nederamu elgesiu. Buvo prisimintas ir kitas atvejis, kuomet Vasilijus Stalinas 1944 m. vasarą atskrido iš Maskvos į Šiaulius be karinės uniformos. Šilalėje esantis namas, kur Stalinas sukėlė skandalą, stovi iki šiol. Visi aplinkiniai matė, kad Vasilijui per daug patiko kitos moterys ir degtinė.

Po Antrojo pasaulinio karo Vasilijus Stalinas kilo karjeros laiptais - tapo aviacijos generolu leitenantu, vadovavo Maskvos karinės apygardos karinėms oro pajėgoms. Tačiau 1953-iaisiais Vasilijus buvo išmestas iš kariuomenės vadovybės ir nuteistas dėl tariamo lėšų švaistymo. Jaunesnysis Stalino sūnus tapo vieninteliu iš diktatoriaus giminaičių, kuris buvo represuotas ne tėvui gyvam esant, o po jo mirties.

1953 metų kovo 26-ąją, prabėgus trims savaitėms po tėvo mirties, Vasilijus Stalinas buvo atleistas į atsargą su generolo leitenanto laipsniu. Bet jau po trijų mėnesių jis buvo areštuotas ir apkaltintas dėl valstybės turto pasisavinimo ir „šmeižikiškų samprotavimų“ apie sovietų vadovybę. Davė aštuonerius metus nelaisvės ir išsiuntė į Vladimiro kalėjimą. Vasilijus Džiugašvilis Stalinas jaunesnysis sėdėjo ne savo pavarde: dokumentuose buvo nurodyta, kad jis Vasilijus Pavlovičius Vasiljevas, darbų vykdytojas, nuteistas už iššvaistymą.

Paleistas į laisvę anksčiau laiko, 1960-aisiais, bet greičiau nei po metų vėl atsidūrus už grotų dėl to, kad apsilankė Kinijos ambasadoje, kur neva šmeižė sovietinę tėvynę. Teismo nuosprendžiu ištremtas į Kazanę, Stalino sūnus gyveno nebeilgai: 1962 metais mirė apsinuodijęs alkoholiu. Paskutiniaisiais gyvenimo metais Vasilijui ne tik uždraudė gyventi Maskvoje, bet ir atėmė teisę nešioti Stalino pavardę. Jam buvo išduotas pasas Džiugašvilio pavarde. 1999 metais Rusijos aukščiausiasis teismas iš dalies reabilitavo Vasilijų Staliną.

Svetlana Alilujeva: bėglė iš sovietų princesės gyvenimo

J. Stalino mylimiausias vaikas Svetlana Alilujeva (1926-2011) taip ir nesurado laimės savo gyvenime po tėvo mirties. Jos motina Nadežda Alilujeva 1932 metais nusižudė, kai dėl J. Stalino svetimoteriavimo susirgo depresija. Tuo metu Svetlanai buvo vos šešeri metukai. Žmonos savižudybė sugniuždė J. Staliną ir mažoji dukrelė tapo jo numylėtine. „Žinote, tėvas mane labai mylėjo, - senatvėje pasakojo Svetlana. - Jis visuomet norėdavo, kad būčiau su juo“.

1942 metais privačiuose Kremliaus apartamentuose J. Stalinas pristatė savo dukrą tuo metu Maskvoje viešėjusiam Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui Winstonui Churchilliui. Britų premjeras sakė, kad ji buvo „daili raudonplaukė mergaitė, paklusniai pabučiavusi savo tėvą“. Tačiau po daugelio metų Svetlana sakys: „Mūsų šeimoje buvo daug tragedijos“. „Aš niekam nieko neatleidau. Jeigu jis galėjo nužudyti tiek daug žmonių, aš jam niekada neatleisiu“.

Svetlana buvo ištekėjusi net penkis kartus, susilaukė trijų vaikų. Pirmą kartą ištekėjo dar būdama studentė, 1944 metais. Jos išrinktuoju tapo Grigorijus Morozovas - parfumerijos fabriko komercijos direktoriaus sūnus ir Svetlanos brolio Vasilijaus bendraklasis. Santuoka truko trejus metus. S. Alilujeva vėliau rašė, kad jos pasirinkimu tėvas nebuvo patenkintas nuo pat pradžių, mat G. Morozovas buvo žydas. 1957 metais Svetlana Alilujeva ištekėjo už Džonio Svanidzės - sūnaus tų pačių Aleksandro ir Marijos Svanidžių, kuriuos Stalinas kviesdavosi į vasarnamį. Santuoka su Svetlana Alilujeva truko neilgai.

1966-aisiais S. Alilujeva nuskrido į Indiją „laidoti draugo“. Tuomet paprašė vietos ambasadoriaus leidimo pasilikti šioje šalyje, į ką gavo neigiamą atsakymą. Moteris pasiėmė pasą ir asmeninius daiktus ir nuėjo į JAV ambasadą prašytis politinio prieglobsčio. Grįžtančios Stalino dukters Maskvos oro uoste laukė jos vaikai, tuomet 16 ir 21 metų. Po poros valandų blaškymosi jiems buvo pasakyta, kad mama nebeatvyks. Vėliau atsiųstame savo laiške vaikams ji rašė: „Viena ranka mes siekiame pagauti patį Mėnulį, o kita - esame priversti kasti bulves tuo pačiu būdu, kaip tai darėme prieš 100 metų“. Svetlana buvo nusivylusi komunistine santvarka. Sūnus Josifas išsiuntė jai laišką, kuriame piktinosi tokiu motinos elgesiu: „Tu turėtum pripažinti, kad po to, ką padarei, tavo pamokymai būti drąsiems, laikytis kartu, neprarasti tvirtybės, rūpintis Katia, tai, mažų mažiausiai… keista. Aš manau, kad savo elgesiu tu tiesiog atplėšei save nuo mūsų“.

Trečiąją savo dukrą Svetlana Alilujeva pagimdė 45-erių. Tuomet ji buvo ištekėjusi jau 5-ąjį kartą, už amerikiečių architekto Williamo Pitersono. Pradėjo vadinti save Lana Piters. Viename interviu apie savo požiūrį į Stalino pavardę ji sakė: „Stalinas - tai ne pavardė, o bolševikinis pseudonimas. Mano šeima - tai Džugašviliai, rusų ir gruzinų šaknys“.

Chrese, kurios tikrasis vardas kažkada buvo Olga, yra jauniausia iš trijų savo motinos vaikų ir vienintelė palikuonė, kurios Svetlana susilaukė su trečiuoju savo vyru, amerikiečių architektu William Wesley Petersu. Chrese nusprendė gyventi Oregono valstijos Portlando mieste, už tūkstančių kilometrų nuo privačių apartamentų Kremliuje, kur prabangoje augusi jos motina vaikystėje susipažino su Winstonu Churchilliu.

Dabar 44 metų moters gyvenimas niekuo neprimena to gyvenimo, kurį būtų norėjęs jai numatyti jos senelis. Didžiojoje Britanijoje išsilavinimą gavusi Chrese, Portlande turinti nedidelę antikvaro parduotuvę, nuotraukas paskelbė savo socialinės žiniasklaidos paskyroje. Ji išdidžiai giriasi savo tatuiruotėmis ir apie vieną savo kūno piešinį rašė: „Šis buvo daromas kelerius metus, bet 2007 metais galiausiai buvo užbaigtas“.

Jos motina, kuri prieš penkerius mirė nuo tiesiosios žarnos vėžio, sulaukusi 85 metų, ištekėjo už W. W. Peterso, kai atvyko į Ameriką - į šią šalį ji pabėgo iš valstybės, kur gyveno kaip privilegijuota sovietų princesė, nors visi turėjo būti lygūs. Ši sąjunga truko ne ilgiau kaip trejus metus, bet anot liudijimų, Svetlana, Amerikoje pasivadinusi Lana Peters, buvo gera motina savo dukrai.

Ch. Evans taip pat sakė, kad nepaisant vaikystės klajonių Didžiojoje Britanijoje ir Jungtinėse Valstijose, nekalbant apie nesėkmingą bandymą 1984 metais grįžti į Sovietų Sąjungą, kai Svetlana išsižadėjo Vakarų, ji augo „kaip gana normalus vaikas“. Viešnagė Rusijoje truko tik trejus metus, nes Svetlana susipyko su savo giminaičiais. Praėjusiais metais PBS Amerikoje ji sakė, kad motina saugojo ją nuo kruvinos senelio teroro praeities. „Iki pat ankstyvos paauglystės tai nebuvo mano praeities dalis. Ji mane labai, labai nuo jos saugojo“, - sakė Ch. Evans. „Ji visuomet vadindavo mane amerikiete, tarsi obuolių pyragas“. „Ji norėjo, ji visada norėjo apsaugoti mane nuo kančių, kurias jai teko išgyventi“. „Mūsų santykiai buvo labai ypatingi. Mes buvome tarsi lygiavertės partnerės, tarsi superduetas“.

Stalino giminaičių represijos

Buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje mažai atsirastų šeimų, kurių nepalietė represijos. Paties J. Stalino šeima - ne išimtis. Įvairiais metais NKVD darbuotojai areštavo jo pirmosios žmonos brolį ir seserį, antrosios žmonos seserį ir jos vyrą, buvusį jo dukters vyrą ir jo sūnaus žmoną.

Svanidzių šeimos tragedija

Pirmoji J. Stalino žmona Jekaterina Svanidzė buvo kilusi iš Gruzijos dvarininko šeimos. Jos brolis Aleksandras kartu su Josifu Džiugašviliu mokėsi Tifliso dvasinėje seminarijoje. Pirmosios žmonos brolis Aleksandras Svanidzė ir jo žmona Marija daugelį metų buvo artimi Stalino draugai. Aleksandras - žymus bolševikas, Gruzijos SSR finansų liaudies komisaras, vėliau - Valstybės banko pirmininko pavaduotojas užsienio prekybos operacijoms. Marija - operos solistė.

Svanidzės svečiuodavosi diktatorius namuose ir vasarnamyje, priimdavo jį pas save svečiuose, keisdavosi dovanomis. Yra išlikęs Marijos Svanidzės dienoraštis, kurį ji rašė 1934-1937 metais. Iš pradžių M. Svanidzė dienoraštyje buvo daug mielų žodžių, skirtų J. Stalinui, pasakojimų apie jų bendras vakarienes ar keliones. Tačiau jau 1936-1937 m. dienoraštyje atsirado daug pykčio. Paskutinis Marijos Svanidzės dienoraščio įrašas 1937 metų rugpjūčio 7-ąją. Po keturių mėnesių, gruodį, buvo paskelbta, kad vienu iš tokių „chameleonų“ yra ir jos vyras.

Jo bylos tyrimas tęsėsi iki 1940 metų. Aleksandras Svanidzė buvo kaltinamas bendrininkavimu su Ispanijos trockistais ir šnipinėjimu Vokietijos naudai. Buvo nuteistas sušaudyti ir 1941 metų vasarą nuosprendis buvo įvykdytas. 1956 metais Aleksandras Svanidzė po mirties buvo reabilituotas. Kol vyko Aleksandro bylos tyrimas, NKVD darbuotojai iš pradžių areštavo jo žmoną Mariją, o po to seserį Maro. Jos abi buvo sušaudytos 1942 metų kovo 3-iąją, vykdant NKVD Ypatingojo pasitarimo nutarimą.

Alilujevų šeimos persekiojimas

Antrosios J. Stalino žmonos Nadeždos tėvas buvo darbininkas Sergejus Alilujevas. J. Stalinas 1917 m. gyveno S. Alilujevo konspiraciniame bute Petrograde ir ten pirmą kartą pamatė jo dukrą Nadeždą, kuriai tuomet buvo 16 metų. Po metų jie susituokė. Nadežda Alilujeva Stalinui pagimdė sūnų ir dukrą - Vasilijų ir Svetlaną, o 1932 metais nusižudė.

Nadežda nebuvo vienintelis vaikas šeimoje. Vyresnysis brolis Pavelas tarnavo aukščiausioje Raudonosios armijos vadovybėje, vadovavo šarvuočių ir tankų biurui, bendradarbiavo su OGPU. Didžiojo teroro įkarščio metais Pavelas Alilujevas kartu su kitais armijos vadais kreipėsi į Staliną su prašymu nutraukti represijas Raudonosios armijos gretose. 1938 metų lapkričio 2-ąją jį rado negyvą savo kabinete - sustojo širdis. Sklido gandai, kad Alilujevas buvo nunuodytas.

Jo žmonos Jevgenijos Alilujevos NKVD darbuotojai suimti atėjo 1947 metais. Ji buvo apkaltinta vyro nunuodijimu, po jo mirties prabėgus devyneriems metams. Ekshumavimo metu nuodų pėdsakų nerado, bet Alilujeva buvo išsiųsta į lagerį. Netrukus po jos arešto buvo suimtas ir jos antrasis vyras, Nikolajus Moločnikovas. Abu išgyveno lageriuose, bet išėję į laisvę išsiskyrė. Abu reabilituoti.

Kira Alilujeva - Pavelo ir Jevgenijos dukra, Mažojo teatro aktorė - taip pat perėjo per lagerį. Ji buvo areštuota 1948 metų sausį. Jaunesnioji Alilujeva pasirodė esanti „silpnoji grandis“: davė parodymus prieš giminaičius, tarp jų ir prieš savo tetą Aną Redens, kurios mergautinė pavardė buvo Alilujeva ir kuri buvo gimtoji Pavelo ir Nadeždos sesuo. „Antisovietiniai prasimanymai“, „Stalino juodinimas“, - kai Aną Redens areštavo 1948 metais, šie parodymai užėmė savo vietą tarp jos bylos „įrodymų“. Redens buvo apkaltinta šnipinėjimu ir praleido kelerius metus kalėjime. Ten jai sutriko psichika: ji nebepažino savo sūnų, buvo viskam apatiška. Mirė 1964 metais Kremliaus ligoninėje.

Anos Redens vyras - lenkų bolševikas, Felikso Dzeržinskio bendražygis - buvo sušaudytas dar dešimt metų prieš žmonos areštą. Didžiojo teroro metais Stanislavas Redensas tapo vienu iš represijų Maskvos srityje organizatorių. 1938 metais Redensas buvo paskirtas Kazachijos SSR vidaus reikalų liaudies komisaru, o jau iš šių pareigų pašalintas kaip „liaudies priešas“. 1956 metais Redensui po mirties buvo panaikinti visi kaltinimai.

Josifo Stalino požiūris į savo šeimą

Profesorius Algirdas Jakubčionis pasakojo, kad paties Josifo Stalino vaikams patirti laimingos vaikystės taip pat neteko. Sovietų Sąjungos „didvyris“ juos žemino įvairias būdais. „Su pirmąja žmona Stalinas susilaukė sūnaus Jakovo. Su antrąja žmona turėjo dar vieną sūnų ir dukrą, tačiau Josifas žmonių nevertino, jie jam buvo niekas. Ne išimtis ir šeimoje. Stalinas netgi buvo suformulavęs tezę, kad žmonių gailėti nereikia, o rusės mėgsta gimdyti ir tikrai prigimdys“, - teigė A. Jakubčionis.

Po nepavykusios sūnaus Jakovo savižudybės Stalinas nė negalvojo suteikti pagalbos. „Jis ne tik praliejo mases nekaltų žmonių kraujo, bet ir savo vaikų nevertino. Pirmasis Stalino sūnus bandė nusižudyti nusišaudamas, o Stalino moralas jam buvo - „Tu ant tiek niekam tikęs, kad net nusišauti negalėjai“.

„Jo dukra būdama 16-os įsimylėjo 40-ies metų operatorių, o Stalinas dukros meilę išsiuntė į Sibirą, kad šis nesimaišytų. Ir plėšydamas meilės laiškus, siųstus dukrai nuo mylimojo, privedė ją prie veidrodžio ir pasakė „Tu pasižiūrėk, į ką tu panaši, o pas jį vien tik gražuolės moterys“. Tokius žodžius pasakyti 16-metei dukrai? Aš net nežinau“, - pasakojo istorikas. Trečias Stalino vaikas, Vasilijus, taip pat patyręs sunkų gyvenimą, prasigėrė ir mirė nuo kepenų cirozės.

Antroji Stalino žmona Nadežda nusišovė po viešo vyro pažeminimo. „Per Spalio revoliucijos parado minėjimą Stalinas įžeidinėjo savo žmoną. Vyras su žmona susiginčijo ir Stalinas, susukęs duonos rutuliukus, pradėjo mėtyti į ją. Ši užsiuto, išėjo ir grįžusi namo nusišovė pistoletu, kurį jai padovanojo brolis“, - pasakojo A. Jakubčionis. Kadangi pistoletas buvo brolio dovana, jis buvo apkaltintas moters nužudymu ir sušaudytas. Vis dar išlikusi versija, kad Stalino žmona buvo nušauta paties vyro, tačiau ši versija nepatvirtinta.

J. Stalino karjeros metu retušuojant nuotraukas buvo naikinami jo vaikystėje gauti raupsų randai. „Stalino žmona Nadežda Alilujeva nusprendė, kad reikia numatyti Stalino portretą. Vyras su žmona nusprendė, kad Stalinas turi būti gražus ir įspūdingas. Tiek paveiksle, tiek vėliau nuotraukose Stalino veidas buvo retušuojamas, kad būtų paslėpti randai. Jo ūsai taip pat niekada nebuvo vaizduojami pražilę, plaukai irgi visuomet juodi“, - teigė istorikas.

Rusijoje tuo metu vyravo tokia pagrindinė mintis, kad Rusiją turi valgyti rusas, dėl šių priežasčių J. Stalinas kaip įmanydamas bandė paslėpti savo kartvelišką prigimtį. „Nuotraukose pradėjo nykti jo gruziniški veido bruožai, pradėjo ryškėti tik rusiški. Taip pat aktoriai, kurie vaidindavo Staliną filmuose, kalbėdavo be jokio gruziniško akcento, nors pačiam Stalinui nepavyko jo atsikratyti visą gyvenimą“, - pasakojo A. Jakubčionis.

Stalinas paskutinį kartą ištremtas į Sibirą ten taip pat susirado šešiolikos metų merginą ir, tikėtina, su ja susilaukė vaiko.

tags: #josifas #stalinas #vaikai

• Nuolatinė globa ir slauga: patarimai artimiesiems
• Profesoriaus K. Stropo pasiekimai
• viskas apie nėščiųjų diržus
• kodėl svarbus muzikinis ugdymas vaikystėje
• Klomifeno citrato poveikis FSH