Kūdikio Verksmas: Priežastys ir Veiksmingi Nuraminimo Būdai

Kūdikis yra verkimo būsenoje, jeigu jis verkia ilgiau nei 15 sekundžių. Ši būsena kelia daugiausiai nerimo mamai ar tėčiui, nes jūsų instinktyvi reakcija yra nerimas ir pavojus kartu su noru kuo greičiau padėti kūdikiui nusiraminti. Svarbu suprasti, kad verkimas yra bendravimo būdas. Klyksmas ir verksmas yra svarbūs kūdikių bendravimo būdai. Kol mažylis nemoka kalbėti, vienintelis būdas prisišaukti mamą ir atkreipti į save dėmesį yra verksmas. Visi kūdikiai verkia. Kūdikių verksmas - jų kalba, kuriai suprasti reikia laiko ir žinių. Visi tėvai, reaguodami į kūdikio siunčiamą signalą - verksmą, bando atspėti, apie ką signalizuoja šis verksmas, koks kūdikio poreikis šiuo metu yra nepatenkintas?

Ką tik gimusių mažylių tėvams nenuraminamas ir intensyvus kūdikių verksmas gali tapti nelengvu iššūkiu. Prieš keturiasdešimt metų buvo atlikti pirmieji tyrimai, kurie patvirtino, kad kūdikių verksmas per pirmuosius tris mėnesius stiprėja, o jo pikas yra maždaug ties 6-8 savaite. Normalu, kad visi kūdikiai verkia ir jų verkimas per pirmuosius mėnesius stiprėja. Ilgainui, kūdikio verksmo priežastis perprasite iš verkimo garsumo, tono, garsinių niuansų ir kitų subtilių ženklų.

Kaip atpažinti verkiantį kūdikį?

Verkimo būsenoje labai padaugėja kūno judesių. Pasikeičia odos spalva, oda patamsėja ar įgauba raudoną ar net kiek rudą (ruddy) atspalvį. Akys būna arba plačiai atmerkos arba stipriai užmerktos. Veide - daugybė grimasų. Kvėpavimas labiausiai neritimingas iš visų būsenų.

Pagrindinės kūdikio verksmo priežastys

Kūdikiai gali verkti dėl pačių įvairiausių priežasčių. Verksmas yra skirtas parodyti, kad aplinkos dirgiklių yra per daug ir jie yra nebemalonūs kūdikiui, jis norėtų nuo jų atsiriboti. Taip pat šiuo būdu kūdikis stengiasi perduoti jums signalą ir apie nemalonius vidinius dirgiklius, tokius kaip alkis, nuovargis ar kūno nepatogumas dėl nešvarių vystykų, ilgai fiksuotos tos pačios padėties, karščio, šalčio ir kitų nepatogumų. Kūdikiai gali verkti dėl alkio, nuobodulio, skausmo, troškulio ir kitų dalykų. Jeigu fiziniais dalykais pasirūpinta, tuomet verkimas rodo, kad kūdikis pasiekė savo bendravimo su aplinkos dirgikliais ribą.

Fiziologiniai poreikiai ir diskomfortas

Pirmasiais mėnesiais labiausiai ko emociškai mažyliams reikia, tai - saugumo jausmo. Kūdikis gali verkti dėl šlapių sauskelnių, dėl to, kad jam karšta arba šalta, dėl to, kad yra alkanas. Spiegimą primenantis, trumpam, kol kūdikis įkvepia, nutrūkstantis ir vėl atsinaujinantis riksmas gali būti ligos ar aštraus skausmo, pavyzdžiui, pilvuko dieglių, požymis. Tačiau tokiu rėkimu mažylis gali norėti pasakyti, kad jis jaučia didelį diskomfortą: pavyzdžiui, jam duria šiurkšti drabužėlių etiketė. Išalkęs kūdikis jaučiasi nelaimingas. Kai kurie kūdikiai išlieka ramūs ir tada, kai vystyklas šlapias. Kiti iškart protestuoja ir duoda ženklą. Verksmą dėl nepatenkintų fiziologinių kūdikio poreikių nustatyti ir verkiantį mažylį nuraminti yra paprasčiausia.

Pervargimas ir perteklinė stimuliacija

Verksmas yra vienas iš būdų pasakyti, kad mažylis pavargo ir nori miego. Nelaukite, kol jis ims rėkti visa gerkle, nes pervargusį kūdikį užmigdyti itin sunku. Nors skamba ir keistai, tačiau kūdikis gali verkti dėl to, kad yra pernelyg pervargęs, jog užmigtų! Jeigu kambaryje per daug triukšminga, per daug ryški šviesa arba per daug žmonių spiečiasi prie mažylio, jis gali reaguoti į per stiprius dirgiklius suirzdamas, verkdamas. Prisiminkite, kad tokio amžiaus mažylio nervų sistema yra dar nesubrendusi, tad į bet kokį „perdirginimą“ (aktyvi dienotvarkė, dažni svečiavimaisi ar svečių vizitai pas jus, būreliai ir pan.), vaikelis reaguoja vieninteliu būdu, kurį moka, t.y. verkimu. Verta paminėti, kad įvairūs, nesusiję tarpusavyje garsai skatina kūdikio aktyvumą, vadinasi kelia kūdikį iš vienos būsenos į kitą, aktyvesnę: iš mieguistumo į ramų būdravimą, iš ramaus būdravimo į aktyvų būdravimą, iš aktyvaus būdravimo į verkimą, todėl kūdikiui pravirkus tokių garsų reikėtų vengti.

Kolikinis verksmas ir jo ypatumai

Prieš keturiasdešimt metų buvo atlikti pirmieji tyrimai, kurie patvirtino, kad kūdikių verksmas per pirmuosius tris mėnesius stiprėja, o jo pikas yra maždaug ties 6-8 savaite. Nepaisant to, kad visi kūdikiai daugiau verkia per pirmuosius tris mėnesius, kai kurie kūdikiai verkia ypač daug ir intensyviai. Šis kūdikių verksmas dažnai vadinamas „kolikiniu verksmu“ (angl. - colic). Kitaip šį verksmą dar galima būtų pavadinti perdėtu verksmu.

Tarp specialistų ir praktikų labiausiai paplitęs kolikinio verksmo apibrėžimas yra šis: kolikinis verksmas - tai susierzinimo ir verkimo priepuoliai, trunkantys ilgiau nei 3 valandas per dieną ir atsirandantys dažniau nei 3 dienas per savaitę. Vienas iš svarbiausių kolikinio verksmo bruožų yra tas, kad kūdikį sunku nuraminti. Diegliai gali atsirasti jau pirmosiomis savaitėmis po gimimo. Jiems būdinga tai, kad nepadeda nei viena iš anksčiau išvardintų priemonių. Diegliai dažniausiai kartojasi kasdien tuo pačiu metu (dažnai vakarais).

Sakoma, kad kūdikiai dažniausia verkia dėl pilvo dieglių? Taip, viena iš dažniausių priežasčių, kurias nurodo tėvai, jei 1-4 mėn. kūdikio nepavyksta greitai nuraminti, yra pilvo diegliai. Įvairių tyrimų duomenimis, kolikinis verksmas yra būdingas maždaug 10-20 proc. kūdikių. Jis nepriklauso nei nuo kūdikių lyties, nei nuo šeimos socioekonominio statuso. Vienareikšmio atsakymo į klausimą, kas sukelia ilgai trunkantį ir nenuraminamą kūdikių verksmą, iki šiol dar nėra. Nepaisant to, kad kūdikių verksmas pirmuosius tris mėnesius dažniausiai siejamas su dar nepakankamai išsivysčiusia ir nebrandžia virškinimo sistema, tyrimai rodo, kad tik 5-10 proc. priežasčių yra susijusios su organinėmis problemomis.

Šiuo metu psichologai kolikinį verksmą traktuoja kaip raidos fenomeną, atspindintį kūdikių reguliacijos gebėjimus. Kūdikiams, kuriems būdingas kolikinis verksmas, sunkiau sekasi save reguliuoti 1-4 gyvenimo mėnesį. Buvo nustatyta, kad šiuos vaikučius sunkiau nuraminti, jų verkimo priepuoliai dažnesni. Apibendrinant galėtume pasakyti, kad tik maža dalis kolikinio verksmo priežasčių yra susijusi su organinėmis priežastimis. Labiau tiktų pasakyti, kad kolikinis verksmas atspindi uždelstą arba šiek tiek vėluojantį savireguliacijos gebėjimą. Perdėtas verksmas gali būti ir sunkaus temperamento bruožas. Visų tėvelių nuraminimui galima pasakyti, kad kolikinis verksmas neturi jokio neigiamo poveikio tolesnei kūdikio raidai.

Poreikis bendrauti ir tyrinėti aplinką

Kūdikis gali verkti dėl artumo stokos ar nuobodulio. Ūgtelėję kūdikiai verkimu reikalauja ne tik pagrindinių poreikių patenkinimo (nori būti sotūs, švarūs, sveiki, pailsėję), bet ir prašo bendravimo, stimuliacijos, prasiblaškymo. Pasaulį labai norintis mažylis gali pravirkti dėl savo nerangumo ir bejėgiškumo, pavyzdžiui, negalėdamas pasiekti žaisliuko, įsipainiojęs į susisukusius šliaužtinukus, norėdamas išlipti iš lovelės. Žaiskite su sočiu, pailsėjusiu vaiku, rodykite jam paveikslėlius, žaisliukus, atkartokite vaiko skleidžiamus garsus. Jau maždaug nuo antro-trečio gyvenimo mėnesio kūdikiai mokosi sinchroniško bendravimo būdo - jie susipažįsta su nuoseklaus bendravimo taisyklėmis, sunerimsta, kai motina nesielgia taip, kaip jie iš jos laukia.

Tėvų emocinės būklės įtaka

Nepamirškite, kad jūsų mažylis yra tikras empatas - jis puikiai jaučia visas mamos emocijas. Todėl įsiaudrinusi, pasimetusi, savo veiksmais neužtikrinta ar verkianti mama tikrai nenuramins mažylio. Sakoma, kad kūdikis jaučia mamos nuotaikas, jei ji pervargusi ir nervinga, tada ir vaikas irzlus. Bet vos paima ant rankų grįžęs iš darbo tėtis, vaikas iš karto nustoja verkti. Daugybė tyrimų patvirtina tai, jog motinos psichologinė savijauta atsiliepia jos tarpusavio santykiams su kūdikiu ir turi poveikį tolesnei vaiko raidai. Jau seniai patvirtinta, jog vaikai, kurių motinos sirgo pogimdyvine depresija, turi daugiau emocinių ir elgesio problemų.

Kai kurie psichologai perdėtą kūdikių verksmą sieja su ne visai tinkama kūdikio priežiūra. Manoma, kad sustiprėjęs kūdikio verksmas gali signalizuoti apie tai, kad tėvai nesugeba patenkinti savo vaikų biologinių ir emocinių poreikių. Arba šie tėvai, atvirkščiai, pernelyg stipriai stimuliuoja kūdikį, kas sukelia intensyvų jo verksmą. Kai tėvams buvo duodamos konkrečios instrukcijos, kaip reaguoti į kūdikio verksmą ir kaip patenkinti kūdikio poreikius, kūdikiai verkė mažiau. Taip pat patvirtinta, kad kūdikiai pirmagimiai verkia daugiau nei jų broliukai ar sesutės. Specialistai labiau kalba apie tai, jog kolikinis verksmas sukelia įvairias trumpalaikes ir ilgalaikes pasekmes patiems tėveliams. Neabejotinai, kad tėvai patiria labai daug streso tuomet, kai kūdikis labai intensyviai ir ilgai verkia, ir jokios išorinės priemonės nepadeda jo nuraminti. Tėvai prisipažįsta (o tai patvirtina ir mokslinių tyrimų duomenys), kad perdėtai verkiančių kūdikių globa paveikia pačių tėvų jausmus apie tai, kokie jie yra tėvai ir kaip funkcionuoja jų šeima. Motinos, besirūpinančios tokiais kūdikiais, jaučiasi mažiau kompetentingos ir prasčiau vertina savo motinystės įgūdžius.

Kaip nuraminti verkiantį kūdikį: veiksmingos strategijos

Svarbu prisiminti tai, kad nėra universalių būdų, kurie tiktų nuraminti bet kurį verkiantį kūdikį. Ilgainui mamos pačios atranda, kas geriausiai padeda nuraminti jų kūdikius. Pakeitėte sauskelnes, patikrinote, ar mažyliui nei per karšta, nei per šalta, pamaitinote, panešiojote, bet jis vis tiek nesustoja verkti. Kas tada? Visų pirma, prisiminkite, jog kūdikiai „šiek tiek atsilieka”, tad pavyzdžiui pakeitę nešiojimo padėtį ir neišgirdę palaimingos tylos - šiek tiek lukterkite, leiskite mažyliui susivokti, nustatyti, kas pasikeitė.

Fizinių poreikių patenkinimas

Pervystykite mažylį, nurenkite arba aprenkite šilčiau, pamaitinkite, paimkite ant rankų ir prisiglauskite - ir jis nurims. Vertingiausias „vaistas“ nuo visų bėdų - mamytės pienas! Dažniau pasiūlykite krūtį. Glauskite naujagimį prie krūties ir žindykite pagal poreikį. Diskomforto jausmą kūdikėliui padeda sumažinti sukamųjų judesių pilvuko masažas, šilti kompresiukai dedami ant pilvo ir kt. Neramius vaikus raminamai gali paveikti masažas. Kai kuriuos vaikučius ramina vonia.

Artumas, judėjimas ir ritmiškumas

Nebijokite kuo daugiau kūdikėlį nešioti, sūpuoti, glausti prie krūties, dainuoti daineles. Kūdikiai labai teigiamai reaguoja į prisilietimą ir šilumą, judėjimą, motinos širdies plakimą, pažįstamą kvapą. Ant rankų kūdikiai jaučiasi saugūs ir atsipalaidavę. Evoliucijos prasme, nešiojimas irgi atlieka svarbią biologinę funkciją. Teko skaityti įvairius tyrimus, kurie rodo, jog vaikai, kurie daugiau nešiojami, mažiau verkia, geriau miega, priauga daugiau svorio. Nešiojant kūdikius yra lavinamas jų vestibuliarinis aparatas, tad lavėja motoriniai įgūdžiai. Nors dauguma baiminasi, jog kūdikiai greitai pripras prie nešiojimo ant rankų ir vėliau nenorės savarankiškai judėti ar nemokės žaisti vieni, nereikėtų atimti iš kūdikių nešiojimo metu patiriamo malonumo.

Jau nuo senų senų laikų yra žinoma tai, kad kūdikius ramina ramūs ritmiški judesiai. Stumdymas vėžimėlyje pirmyn-atgal sukelia tam tikrus ritmiškus judesius. Tai panašu į vaiko supimą ant rankų ar lopšyje. Kai kurie vaikai labai greitai nusiramina važiuodami automobiliu. Ritmiški garsai mažina kūno judesių aktyvumą, skatina mieguistumą ir mažina verkimą. Taip pat skatina efektyvesnį ir ritmingesnį žindimą. Nuolatinis, besitęsiantis garsas ramina verkiantį kūdikį.

Tik ką gimęs naujagimis yra nušluostomas ir guldomas nuogas ant apnuogintos mamos krūtinės. Naujagimis ir mama susiglaudę oda turi būti ne trumpiau kaip 1 val., geriausia 2 val. Per šį laiką sveikas naujagimis, mamos ar akušerės padedamas, susiranda krūties spenelį ir pradeda žįsti.

Vystymas (suvystymas)

Senovėje bobutės taikydavo puikų nuraminimo būdą - suvystydavo rankytes ir kojytes, ir vaikas, suspaustas vystyklų ar susuktas į antklodėlę, nurimdavo. Dėl šio kūdikių nuraminimo būdo iki šiol yra prieštaringų nuomonių. Vieni mano, kad suvystymas apriboja natūralų kūdikių judėjimą ir motorinę raidą. Kiti laikosi nuomonės, kad suvystymas gali būti labai veiksminga neramių kūdikių nuraminimo priemonė. Suvystymas ypač svarbus naujagimiams - jis tarsi primena gimdą ir padeda palaipsniui prisitaikyti prie naujos aplinkos. Kai kurie tyrimai rodo, kad suvystyti kūdikiai geriau miega. Todėl vienareikšmiškai pasakyti, kad suvystymas yra netinkamas būdas nuraminti kūdikį, negalima. Kai kuriems kūdikėliams jis gali puikiai tikti. Svarbu prisiminti, jog kūdikiai labai greitai vystosi, vis labiau lavėja jų motorinė raida.

Kvėpavimo technika

Labai smarkiai įsirėkusį kūdikį kartais galima nuraminti ir giliai kvėpuojant (kadangi pradėjus rėkti kūdikio kvėpavimas tampa labai paviršutiniškas). Galima keletą kartų įkvėpti tokiu pat ritmu kaip ir kūdikis, o tada palengva grįžti prie lėtesnio ir gilesnio kvėpavimo.

Čiulpimas ir čiulptukas

Kiekviena mama žino mažą gudrybę, kad kūdikio verkiančią burnytę galima „užkimšti“ čiulptuku. Kūdikis nustoja verkti, pradeda čiulpti. Čiulpimas - įgimtas kūdikių refleksas, susijęs su centrinės nervų sistemos veikla. Kūdikiams čiulpimas nėra vien tik alkio patenkinimas, bet ir tam tikras nusiraminimo būdas, slopinantis motorinį aktyvumą ir neigiamas emocijas. Šiuo metu labai daug specialistų rekomenduoja čiulptuką duoti tik išimtiniais atvejais, kai būtina patenkinti vaiko čiulpimo poreikį. Dauguma vaikų puikiai sugeba nusiraminti ir be čiulptukų. Vienos iš dažniausių bėdų, kurias sukelia čiulptukai, yra kalbos vystymosi sutrikimai, netaisyklingas sąkandis ir vidurinės ausies uždegimas. Todėl prieš duodant vaikui čiulptuką visada verta susimąstyti, ar jo tikrai vaikui reikia ir ar nėra kitų būdų nuraminti vaiko.

Miego rėžimo valdymas

Kai kūdikis verkia dėl pervargimo, labai pravartu žinoti ir sekti rekomenduojamus laikotarpius tarp mažylio miego ir būdravimo etapų. Pradėkite mažylį migdyti tuomet, kai priartėsite prie būdravimo laiko pabaigos, net jei vaikelis dar ir nerodo akivaizdžių miego požymių! Kartais kūdikiams pavyksta patiems nurimti ir pereiti į aktyvaus ar ramaus būdravimo būklę, ypač, jeigu verkimo priežastis buvo fizinis nepatogumas (pvz., gulėjusį ant nugaros kūdikį paguldėte ant pilvelio arba atvirkščiai).

Svarbu: Tėvų savijauta ir pagalbos paieškos

Labai svarbu, kad ir pati mamytė nusiramintų ir atsipalaiduotų. Šiais laikais dažna moteris stengiasi būti „tobula“ motina. Dažna motina jaučiasi kalta ir nusivylusi savimi, jei nesugeba greitai nuraminti įsirėkusio vaikelio. Todėl labai svarbu pirmiausiai pradėti nuo savęs ir išsivaduoti nuo šių nereikalingų kaltės ir pykčio ant savęs jausmų. Natūralu, kad valandų valandas verkiantis kūdikis gali išvesti iš pusiausvyros bet kurią motiną. Jei jūs pajuntate, jog tuoj prarasite savitvardą, geriausia būtų paguldyti kūdikį saugioje vietoje ir bent akimirkai išeiti į kitą kambarį nusiraminti. Geriau pareigas laikinai perduokite vyrui, o jūs šiek tiek nurimkite ir bandykite vėl. Labai svarbu nebijoti paprašyti kitų artimųjų pagalbos prižiūrint kūdikį. Taip pat jeigu mažylis ilgai verkia ir jums iš tiesų neramu, netylėkite, ieškokite pagalbos.

tags: #vpo #gimdymo #daznas #verkimas

• Priešmokyklinių grupių ypatumai
• Ką daryti, jei kūdikiui paraudo akytė?
• Lietuvos kultūros atašė JAV Graina Michnevičiūtė
• Kodėl vyrai atšąla po gimdymo
• Nėštumo metu pasikeitusi išmatų konsistencija