Nėštumas - pats gražiausias, bet ir pats jautriausias laikas, kai moterys labai išgyvena dėl mažiausių nukrypimų nuo normos. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai, kupinas didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio. Šiuo laikotarpiu ypač svarbu rūpintis savimi ir savo kūnu, o pasiruošimas gimdymui apima tiek fizinius, tiek emocinius aspektus. Vienas iš natūralių būdų pasiruošti gimdymui ir pagerinti savijautą yra gilus tūpimas.
Gilus tūpimas nėštumo metu yra natūralus pasiruošimas gimdymui. Ši padėtis ne tik atveria dubenį, suteikdama daugiau erdvės kūdikiui nusileisti į optimalią padėtį, bet ir aktyviai stiprina klubų, nugaros, šlaunų bei kojų raumenis. Tokiu būdu gerėja viso apatinės kūno dalies tonusas, kuris yra būtinas siekiant efektyviau ir mažiau skausmingai pereiti gimdymo etapus.
Be to, gilus tūpimas skatina kraujotakos pagerėjimą dubens srityje, o tai padeda tiek mamai, tiek vaisiui gauti daugiau deguonies ir maistinių medžiagų. Šios praktikos dėka gimdymo metu organizmas jau būna labiau pasiruošęs priimti pokyčius, susijusius su vaisiaus slinkimu gimdymo kanalu. Įpratusios atlikti gilų tūpimą moterys dažnai jaučiasi labiau pasitikinčios savo kūnu ir gebėjimu įveikti gimdymo iššūkius.
Tinkamai atliekama ši poza skatina sąnarių lankstumą, didina dubens stabilumą bei gerina laikyseną, kas ypač naudinga ilgėjant nėštumo laikotarpiui, kai dėl augančio vaisiaus keičiasi moters kūno svorio centras. Tiesa, šis pratimas yra naudingas ne tik nėščiosioms, gilus tūpimas laikomas universalia funkcine padėtimi, rekomenduojama daugelio kineziterapeutų ir judesio specialistų. Reguliariai praktikuojant šią padėtį galima pagerinti bendrą judesių laisvę, sumažinti apatinės nugaros dalies skausmus bei pagerinti kasdienio judėjimo kokybę. Taigi gilus tūpimas gali tapti svarbia ne tik pasiruošimo gimdymui, bet ir ilgalaikės moters sveikatos bei fizinės gerovės dalimi.

Sužinojusi apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį, šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai. Reguliarūs prenataliniai patikrinimai yra būtini. Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį.
Kuo mažesnis nėštumas, tuo kenksmingi veiksniai gali būti žalingesni besivystančiam embrionui. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą. Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota.
Visi organai, kurie susiformavo gemalo etapu, vystosi ir auga, o mažylio vaisiaus proporcijos vis labiau ir labiau panašėja į naujagimio. Vaisiaus judesiai yra labai svarbūs: tai, ką judėdamas patiria juslėmis, labai svarbu vaisiaus smegenų raidai. Vaisius jau naudojasi ir savo klausos pojūčiais, labiausiai jam pažįstami mamos virškinimo sistemos garsai ir didžiųjų kraujagyslių šnaresys, tačiau po mažu pradeda suvokti ir mamos pasaulio garsus bei tėčio balsą. Akys jau jautrios šviesai, nors vokai dar tvirtai užmerkti.
Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių, kurie gali sukelti įvairius diskomforto jausmus. Svarbu atskirti normalius simptomus nuo tų, kurie reikalauja medicininės pagalbos.
Pilvo pūtimas arba meteorizmas (pernelyg gausus dujų išleidimas) pasireiškia daugybei žmonių. Faktiškai pilvo pūtimas yra itin dažnas nepageidaujamas poveikis - viename tyrime nurodoma 49 % jo patiriančių tiriamųjų. Nėštumas atneša daug pokyčių, ir vienas iš naujo hormonų lygio nepageidaujamų reiškinių yra pūtimo jausmas dėl dujų pertekliaus.
Nėštumo pradžioje gaminamos ir didesniais kiekiais išskiriamos natūralios cheminės medžiagos, vadinamos hormonais, kad padėtų užaugti gimdos gleivinei ir suteiktų kūdikiui būtinų maisto medžiagų. Šie hormonai, progesteronas ir estrogenas, daro ir kitokį poveikį. Progesteronas atpalaiduoja raumenis ir taip sulėtina virškinimą organizme. Maistas lieka nesuvirškintas, dėl to kaupiasi daugiau dujų. Vėlesniu nėštumo laikotarpiu, kai gimda auga, keičiasi jos forma ir padėtis, kad apsaugotų kūdikį, jos judėjimas gali kliudyti kitiems organams ir sukelti vidurių užkietėjimą bei dujų perteklių.
Nors ši būklė yra natūrali ir visiškai normali, simptomų neturėtumėte jausti. Šiek tiek pakeitus gyvenimo būdą pilvo pūtimas gali sumažėti. Gali pagelbėti mažo druskos kiekio dieta, papildyta vaisiais, daržovėmis ir liesais baltymais, perdirbto maisto vengimas. Šiam procesui taip pat gali padėti didesnis kiekis vandens (jis naudingas visuomet). Net ir nedaug padidėjęs fizinis aktyvumas taip pat padeda virškinti ir judėti susikaupusioms dujoms.
Kai kuriems žmonėms pilvo pūtimą sukelia kviečiai, ypač jeigu žmogus serga celiakija arba netoleruoja glitimo. Neabejojama, kad dujų kaupimąsi organizme gali sukelti gazuoti gėrimai, į kuriuos pridėta anglies dioksido burbuliukų. Svogūnuose yra fruktanų - ten tikros rūšies skaidulų, sukeliančių pilvo pūtimą. Panašiu poveikiu pasižymi ir česnakai. Išeitis galėtų būti probiotikai ir vidurius minkštinantys preparatai, nes įprasti vidurius laisvinantys vaistai nėščioms moterims, ko gero, netiks.
Įrodyta, kad Espumisan® veiklioji medžiaga simetikonas yra veiksmingas preparatas nuo pilvo pūtimo. Viena Espumisan® veikliosios medžiagos dozė greitai palengvina daugelį su dujomis susijusių simptomų, pvz., meteorizmą. Veiklioji medžiaga simetikonas pakeičia dujų burbuliukų, susidarančių virškinimo sistemoje, paviršiaus įtampą ir išlaisvina dujas. Fizinis aktyvumas, pvz. pasivaikščiojimas, gali išjudinti žarnas, o tai padės išleisti dujų perteklių. Reguliari mankšta taip pat padeda nuo pilvo pūtimo.

Preeklampsija yra rimta medicininė būklė, kuri išsivysto nėštumo metu, dažniausiai po 20-osios savaitės, ir pasireiškia aukštu kraujospūdžiu bei organų funkcijos sutrikimais, dažniausiai kepenų ar inkstų. Ši būklė gali paveikti tiek motiną, tiek vaisių, sukeldama komplikacijas, tokias kaip priešlaikinis gimdymas, placentos atšoka ar net gyvybei pavojingos būklės, tokios kaip eklampsija (traukuliai). Manoma, kad preeklampsija paveikia apie 5-8 % nėščių moterų visame pasaulyje, o rizika yra didesnė pirmojo nėštumo metu arba moterims, turinčioms tam tikrų rizikos veiksnių.
Nors tikslios preeklampsijos priežastys nėra visiškai išaiškintos, manoma, kad ją sukelia placentos vystymosi ar kraujotakos sutrikimai, lemiantys sisteminį uždegimą ir kraujagyslių disfunkciją. Preeklampsija gali išsivystyti be akivaizdžių simptomų, todėl reguliarūs prenataliniai patikrinimai yra būtini. Kai simptomai pasireiškia, jie gali būti įvairūs ir signalizuoti sunkėjančią būklę.
Preeklampsija diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais, kraujo ir šlapimo tyrimais bei vaisiaus būklės vertinimu. Preeklampsijos gydymas priklauso nuo būklės sunkumo, nėštumo trukmės ir motinos bei vaisiaus sveikatos. Ankstyva diagnozė per reguliarius prenatalinius patikrinimus, kraujospūdžio kontrolė, medikamentinis gydymas ir, jei reikia, skatinamas gimdymas padeda valdyti šią būklę ir užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip eklampsija ar HELLP sindromas.
Preeklampsija gali turėti didelį poveikį nėščios moters fizinei ir emocinei būklei. Aukštas kraujospūdis, patinimas ir kiti simptomai riboja kasdienę veiklą, pvz., darbą, fizinį aktyvumą ar net poilsį. Sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos, o tai sukelia stresą ir atskiria moterį nuo šeimos. Emocinis poveikis taip pat reikšmingas - baimė dėl savo ir kūdikio sveikatos, galimas priešlaikinis gimdymas ar komplikacijos gali sukelti nerimą ar depresiją.
Jei pastebite preeklampsijos požymius, tokius kaip aukštas kraujospūdis, stiprus galvos skausmas, regos sutrikimai ar staigus tinimas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją akušerį-ginekologą ar skubios pagalbos skyrių, kad būtų atlikti reikiami tyrimai ir paskirtas tinkamas gydymas. Venkite savarankiško gydymo, maisto papildų ar alternatyvių metodų naudojimo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti pavojinga tiek jums, tiek vaisiui. Jei svarstote prevencines priemones, tokias kaip sveikesnė mityba, fizinis aktyvumas ar mažos dozės aspirino vartojimas, aptarkite šiuos veiksmus su gydytoju, kad jie būtų saugūs ir tinkami jūsų būklei. Taip pat reguliariai lankykite prenatalinius patikrinimus ir stebėkite kraujospūdį, tačiau visus sprendimus suderinkite su specialistu.

Nors dauguma nėštumo metu patiriamų negalavimų yra normalūs, yra keletas situacijų, kurios gali reikalauti skubios medicinos pagalbos. Moterims, kurios laukiasi pirmą kartą, bet kokia nėštumo būsena yra nauja, nepatirta ir kelianti klausimų „ar taip turi būti”. Visuomet geriau yra pasitikrinti ir mamai ramiau - ir mums daug lengviau suvaldyti dar tik beprasidedančias galimai sudėtingas situacijas.
Labai svarbu nėštumo metu nepriaugti per daug svorio. Normalu priaugti 10-13 kg (labai liesoms moterims leidžiama priaugti daugiau, stambioms - mažiau), nes tiek sudaro vaisiaus, placentos, vandenų, gimdos, padidėjusio kraujo tūrio, krūtų svorių suma. Visiškai klaidingas įsitikinimas, kad nėščioji gali sau leisti ar net privalo valgyti „už du“, šį mitą reikėtų keisti rekomendacija „valgyti dvigubai sveikiau“.
Įrodyta, kad nėščiosios su maistu gaunamų kalorijų poreikis išauga tik nuo 4 nėštumo mėnesio ir sudaro +300 kcal per dieną. Svarbu palaikyti fizinį aktyvumą nėštumo metu ir po gimdymo, po gimdymo nepasiduoti greitųjų angliavandenių (ypač saldumynų) pagundai, rinktis sveikus užkandžius. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus. Taip pat labai svarbu laikytis higienos ir tinkamai nuplauti vaisius ir daržoves, jei jos bus vartojamos šviežios. Sveikatos priežiūros specialistai nėštumo metu rekomenduoja valgyti tik termiškai apdorotą maistą, kad būtų iki minimumo sumažinta bakterinių ir parazitinių infekcijų rizika (nėštumo metu jas gydyti labai sunku, nes dauguma vaistų yra netinkami vartoti nėščiosioms).
Daugelis nėščiųjų susiduria su iš praeities atkeliavusiais ir vis dar gajais mitais apie žindymo sunkumus, tačiau beveik visos moterys gali sėkmingai žindyti, jei joms suteikiama tinkama informacija, emocinė parama ir palaikymas. Pagrindinė atsisakymo žindyti priežastis būna skausmingi speneliai, tačiau daugeliu atveju tai yra netaisyklingo apžiojimo pasekmė, todėl nekentėkite, nedelsdamos ieškokite pagalbos.
Kita priežastis - įtariamas nepakankamas pieno kiekis ar riebumas, ypač pirmosiomis paromis po gimdymo. Kai kurioms moterims dar iki gimdymo ima skirtis skaidrus ar net ryškiai geltonas, tirštas, lipnus priešpienis, visiškai nepanašus į pieną. Tačiau tai yra vitaminų ir maisto medžiagų „bomba“ naujagimiui, kurio skrandukas vos vyšnios dydžio!