Utėlės vaikams: išsami informacija, gydymas ir prevencija

Pediculosis capitis, plačiau žinomas kaip utėlės ir utėlės (utėlių kiaušinėliai), yra būklė, kai žmogaus galvos odą užkrečia maži vabzdžiai, vadinami utėlėmis. Galvinėmis utėlėmis dažniausiai serga vaikai. Tai yra problema, kuri kelia daug rūpesčių tėvams, globėjams ir mokytojams. Nors daug kam atrodo, kad ši problema jau likusi praeityje, vis dėlto išlieka aktuali ir dažnai tampa tikru galvos skausmu tėvams.

Galvinių utėlių užsikrėtimas nėra susijęs su jokia bakterine ar virusine infekcija. Tai gali nutikti bet kam ir bet kokio ilgio plaukams. Specialistai ramina: utėlės nesirenka galvos, kurioje gyventi, todėl pedikuliozė nereiškia prastos asmens higienos ar socialinės padėties. Galvinė utėlė plačiai paplitusi visame pasaulyje. Užsikrėsti gali bet kuris vaikas ar suaugęs, nepriklausomai nuo socialinio statuso. Dažnas mano, kad utėlės užpuola dėl nešvaros ir asmeninės higienos stokos, bet nuo jų nė vienas nėra apsaugotas.

Kas yra galvinės utėlės?

Galvinės utėlės arba Pediculus humanus capitis yra viena iš parazitų rūšių, kurias galima rasti ant žmonių galvų. Ligos pavadinimas kilęs iš mokslinio šio parazito pavadinimo ir nurodo jo infekciją ar užkrėtimą. Galvos utėlės yra 2-3 mm (maždaug sezamo sėklos) dydžio vabzdžiai, kurie parazituoja žmogaus galvos plaukuose ir minta jo krauju. Tai gelsvos arba pilkšvos spalvos vabzdys, kurio dydis prilygsta braškių sėklai. Priklausomai nuo virškinimo fazės, jos būna nuo šviesiai rudos iki juodos spalvos, greitai ropoja oda, todėl yra sunkiai aptinkamos.

Suaugusi utėlė ant žmogaus galvos galėtų gyventi maždaug 30 dienų, maitindama krauju. Jei jie nukris, jie miršta per 2 dienas. Be šeimininko (žmogaus) gali išgyventi ne ilgiau kaip 24 valandas. Gyvena maždaug 30 dienų ir per savo gyvenimą padeda apie 100 kiaušinių. Šie vabzdžiai, kurie yra ektoparazitai, minta žmogaus krauju tiesiai iš žmogaus galvos odos. Šešiomis kojomis su kabliukais parazitas tvirtai laikosi už plauko ir gali judėti įvairiose galvos vietose (dažniausiai pakaušyje, už ausų, ten, kur šilčiau).

Utėlių gyvavimo ciklas

Patelė padeda 6-8 kiaušinius (glindas) per dieną. Patelė galvos utėlė išskiria lipnią medžiagą, dėl kurios kiekvienas kiaušinis prilimpa prie plauko stiebo. Kiaušiniai pritvirtinami maždaug 4 milimetrų atstumu nuo veleno pagrindo, o tai yra ideali temperatūra kiaušinių inkubavimui. Utėlių nimfos vidutiniškai subręsta per 7-12 dienų ir po to jau gali dėti kiaušinėlius. Lervos (nimfos) vystymasis iki suaugusios utėlės, galinčios dėti kiaušinius, trunka 7-12 dienų. Naujai išsiritusiai lervai (nimfai) per pirmas 24 val. būtina pasimaitinti krauju. Lerva (nimfa) išsivysto per 7-10 dienų, o likęs glindos kiautas lieka priklijuotas prie plauko. Nimfos neplinta kitiems asmenims, užsikrėsti galima tik suaugusiomis utėlėmis. Glindos yra 1,0-1,5 mm dydžio, kiaušinio formos, baltos spalvos, todėl plaukuose jas pastebėti nesudėtinga. Jos priklijuojamos prie plauko, labai arti odos, todėl nenukrenta nuo judesio, brūkštelėjimo ar pūstelėjimo.

Kaip atpažinti utėles: simptomai ir diagnostika

Pirmasis užsikrėtimo utėlėmis požymis dažnai būna intensyvus niežulys. Gali būti, kad jūs tiksliai nežinote apie utėlių užkrėtimą, kai tik jis įvyksta, nes gėlės arba utėlių kiaušinėliai yra labai maži, sunkiai pastebimi ir dažnai painiojami su pleiskanomis. Jiems išperėti reikia apie savaitę.

• Niežulys: Kaklo, ausų ir galvos odos niežėjimas yra vienas iš labiausiai paplitusių simptomų. Tai alerginė reakcija, kuri atsiranda dėl utėlių seilių. Dėl utėlių įkandimų gali atsirasti niežulys, nusikasymų, žaizdelių, odos bėrimų ant kaklo po plaukais ir už ausų, irzlumas ir nemiga (utėlės ypač aktyvios naktį).
• Glindos ant plaukų stiebo: Įdubimai prilimpa prie plaukų stiebo ir gali būti sunkiai pastebimi dėl mažo dydžio. Apsikrėtimo galvinėmis utėlėmis pagrindinis požymis - glindos (utėlių kiaušinėliai) plaukuose. Jų gausa didesnė nei suaugusių utėlių, jos nėra aktyvios, sunkiai nuimamos nuo plauko. Smulkios baltos arba gelsvos glindos - utėlių kiaušinėliai, tvirtai prilipę prie plauko, dažniausiai 1-2 cm atstumu nuo galvos odos.
• Gyvos utėlės: Utėles gali būti sunku pastebėti, nes jos yra mažos ir greitai juda. Gyvos utelės - smulkūs (2-4 mm ilgio), gelsvai pilki vabzdžiai, greitai judantys tarp plaukų.

Esminis skirtumas tarp glindų ir pleiskanų yra tas, jog glindos tvirtai laikosi ant plauko ir nenusikrato, o pleiskanos lengvai pašalinamos, jos laisvai juda tarp plaukų. Norint įsitikinti, ar žmogus neužsikrėtė nepageidaujamais gyviais, pirmiausia reikėtų apžiūrėti plaukus prie ausų, pakaušio ir kaklo srityje, ties plaukų augimo riba, nes būtent šiose vietose utėlės dažniausiai deda kiaušinius. Tam, kad patikrinti ar turit utėlių, naudokite šukas smulkiais dantukais (galite įsigyti specialias šukas nuo utėlių). Patikrinimą atlikite gerai apšviestoje vietoje, plaukus skirstydami sruogomis. Jei įmanoma, pasikvieskite į pagalbą kitą žmogų - savarankiškai pamatyti uteles gali būti sunku.

Kaip plinta utėlės?

Galvinės utėlės šliaužioja, bet jos nemoka nei šokinėti, nei skristi. Galvinės utėlės neturi stiprių užpakalinių kojų šokinėjimui. Jos taip pat neturi sparnų ir negali skristi. Paprastai galvinės utėlės perduodamos tarp asmenų tiesioginio kontakto metu. Šis tiesioginis kontaktas vyksta arba šeimoje, arba tarp vaikų, kurie artimai bendrauja vienas su kitu mokykloje ar žaidžia.

Utėlės yra itin prisitaikę parazitai, kurie gali plisti labai greitai, ypač aplinkoje, kur žmonės artimai kontaktuoja. Pagrindinis šios ligos plitimo būdas - tiesioginis kontaktinis, tai yra iš galvos į galvą, esant artimam sąlyčiui. Tai dažnai nutinka vaikų žaidimų metu, sportuojant ar tiesiog apsikabinant. Rizika užsikrėsti utėlėmis yra baseine: utėlės - labai geros plaukikės. Utėlės plinta žmonėms kontaktuojant, perropodamos.

Taip pat galima užsikrėsti per šukas, plaukų šepečius, keičiantis galvos apdangalais bei juos laikant kartu. Pavojų užsikrėsti taip pat sukelia dalijimasis asmeniniais daiktais. Šepečiai, šukos, plaukų gumelės, kepurės, šalmai dviračiams - visa tai gali tapti tarpininkais perduodant uteles. Net ir trumpalaikis daikto naudojimas gali būti pakankamas užsikrėsti. Dažniausiai parazitai plinta vaikų kolektyvuose, šeimose, perpildytame transporte - vietose, kur kontaktas yra itin glaudus. Dažnai užsikrėtimo pedikulioze atvejų pasitaiko darželiuose, stovyklose. Aktyvus šiuolaikinių vaikų gyvenimo būdas - po darželių ar mokyklų vykstančios popamokinės veiklos, įvairūs būreliai, stovyklos - tikimybę užsikrėsti utėlėmis didina. Pagrindinis utėlių plitimo kelias - iš galvos į galvą, esant artimam sąlyčiui arba per šukas, plaukų šepečius, keičiantis galvos apdangalais bei juos laikant kartu.

Be to, pavojai slypi ir namuose bei bendro naudojimo patalpose. Patalynė, pagalvės, antklodės ar rankšluosčiai gali turėti gyvų utėlių ar glindų, jei juos neseniai naudojo užsikrėtęs žmogus. Minkšti baldai, automobilio sėdynės ir kitos tekstilinės dangos taip pat gali tapti laikina utėlių “stotele”.

Utėlės gyvena tik žmogaus galvoje, jų neplatina augintiniai. Žmonių utelės yra specifinės žmogui - jos negyvena ir nesidaugina ant naminių gyvūnų, todėl augintiniai nėra infekcijos šaltinis.

Gydymas ir naikinimas

Norint atsikratyti utėlių, būtina taikyti kompleksinį požiūrį: sunaikinti suaugusias uteles, pašalinti glindas ir užkirsti kelią naujam užsikrėtimui. Daugeliu atveju utėlių negalima išgydyti iš karto, nes vaistai negali nužudyti neseniai padėtų glindų. Norint veiksmingai jų atsikratyti, reikia tinkamai laiku atlikti tolesnį gydymą. Paprastai tai turėtų būti devynios dienos po pirmojo gydymo. Paklauskite savo gydytojo rekomenduojamo gydymo ir tvarkaraščio.

Mechaninis utėlių ir glindų šalinimas

Vienas iš patikrintų būdų yra šukavimas. Šukuojant šlapius plaukus smulkių dantukų šukomis gali būti lengviau pašalinti utėles ir glindas. Plaukai turi būti drėgni ir naudoti lubrikatorių, pavyzdžiui, kondicionierių, aliejų ar serumą. Plaukus galima sudrėkinti acto tirpalu ir šukuoti ne trupiau nei 30 min., kol iš galvos pašalinamos visos utėlės. Utėlių naikinimo priemonės, nors ir veiksmingos, gali sausinti plaukus bei dirginti galvos odą.

Iššukuotas utėles būtina sunaikinti, o šukas kruopščiai išplauti karštu vandeniu, išvalyti ir pusvalandžiui pamerkti į 4-5 proc. acto tirpalą. Šukos nuo utėlių. Patikrintas būdas naikinti utėles ir glindas - šukuoti ypač tankiomis šukomis, kuriomis jos efektyviai pašalinamos iš plaukų. Glindas lengviau pašalinti specialiomis tankiomis šukomis šukuojant vandeniu sudrėkintus plaukus. Specialaus preparato naudojimas kartu su intensyviu šukavimu užtikrina geriausią rezultatą. Taip sunaikinamos tiek suaugusios utelės, tiek jų kiaušinėliai.

Medikamentinis gydymas

Galite pasinaudoti nereceptiniais (OTC) ar receptiniais vaistais, kad atsikratytumėte utėlių. Utėles naikinantys medikamentai (pedikuliocidai) naudojami tik išaiškinus utėlėtumą ir pasitarus su vaistininku ar gydytoju. Šiam tikslui skirti medikamentai perkami vaistinėje ir naudojami griežtai laikantis medikamento vartojimo aprašymo, pateikto informaciniame lapelyje. Jei panaudojus medikamentą galvos plaukuose pastebima gyvų utėlių, procesą būtina kartoti pasirenkant kitą medikamentą.

• Nereceptiniai vaistai: Nereceptiniai vaistai turi piretrino pagrindu pagamintą formulę, kuri yra cheminis junginys, išgaunamas iš chrizantemų žiedų. Tai yra toksiška utėlėms ir turi būti tepama ant plaukų po šampūno. Turite vadovautis instrukcijomis ant pakuotės ir išskalauti plaukus šiltu vandeniu. Neplaukite plaukų mažiausiai vieną ar dvi dienas po gydymo.
• Receptiniai vaistai: Tam tikrais atvejais ir geografiniuose regionuose utėlės gali tapti atsparios nereceptiniams vaistams. Be to, kartais OTC gali nepavykti dėl netinkamo naudojimo arba netinkamo gydymo pakartojimo tinkamu laiku. Benzilo alkoholis naikina utėles, atimdamas joms deguonį. Malationą reikia užtepti, natūraliai išdžiovinti ir nuplauti po aštuonių iki dvylikos valandų. Lindanas yra gydomasis šampūnas, kuris gali turėti sunkų šalutinį poveikį, pvz traukulius. Jis turėtų būti naudojamas tik kaip paskutinė priemonė.

Namų gynybos priemonės ir alternatyvūs metodai

Žmonėms, kurie nenori vartoti vaistų, yra keletas alternatyvių gydymo būdų, kuriuos galima išbandyti namuose. Tačiau yra mažai arba visai nėra įrodymų apie tokio gydymo veiksmingumą ir patikimumą. Specialūs preparatai nuo utėlių. Vaistinėse galima įsigyti specialių purškiklių ir šampūnų utėlėms naikinti. Preparatai galvos utėles uždusina, išdžiovina, o šampūną galima naudoti utėlių prevencijai.

Plaukų plovimas baltuoju actu taip pat padeda ištirpinti klijus, kurie pritvirtina glindas prie plaukų stiebo. Tam tikri natūralūs arba eteriniai augaliniai aliejai gali turėti toksišką poveikį utėlėms ir glindoms. Kokosų, alyvuogių aliejus. Plaukų šaknis ištepkite kokosų ar alyvuogių aliejumi ir kuo ilgiau palaikykite. Nemažai buitinių produktų galėtų būti naudojami galvinių utėlių užkrėtimui gydyti. Jie žinomi kaip slopinančios medžiagos ir atima iš utėlių oro. Šiuos produktus reikia tepti ir palikti per naktį. Čemeryčių vanduo. Ilgą laiką utėlėms naikinti buvo naudojamas čemeryčių vanduo. Žibalas.

Aplinkos ir asmeninių daiktų priežiūra gydymo metu

Utėlės turi būti naikinamos visų šeimos narių pastangomis. Visiems užsikrėtusiems asmenims šeimoje ar kolektyve turi būti taikomi tie patys utėles naikinantys medikamentai tuo pačiu metu. Patalynę, rankšluosčius, kepures ir drabužius reikia išskalbti aukštesnėje nei 60 °C temperatūroje. Galvos apdangalai, lovos skalbiniai, pagalvės (jei skalbiamos) turi būti kruopščiai išplaunami karštesniame nei 60ºC vandenyje, šukos ir kiti plaukų priežiūros reikmenys plaunami arba mirkomi 4-5 proc. acto tirpale 30 min. Svarbu įsidėmėti, kad glindos žūsta tik karštame vandenyje, todėl skalbkite nustatę bent 60 °C temperatūrą. Taip pat aukštai temperatūrai atsparius skalbinius galima virinti.

Taip pat nepamirškite išplauti, išvalyti ir dezinfekuoti visų vaiko plaukų priežiūrai naudojamų priemonių: šepečių, šukų, galvos juostų, lankelių, gumyčių bei segtukų. O šepečius ir plaukų aksesuarus išmirkyti karštame vandenyje bent 10 minučių arba apdoroti specialiu dezinfekciniu purškikliu. O daiktus, kurių negalima skalbti, galima užšaldyti plastikiniuose maišeliuose 48 valandoms - tokiomis sąlygomis utelės žūsta. Taip pat rekomenduojama išsiurbti minkštus baldus, automobilių sėdynes ir kilimus, kur galėjo patekti plaukų su glindomis.

Žemiau pateikiama apibendrinanti lentelė su utėlių gydymo metodais:

Prevencija ir pakartotinio užsikrėtimo išvengimas

Apsisaugoti nuo utėlių nėra taip paprasta, nes tai yra dažna užsikrėtimo problema. Net ir sėkmingai pašalinus visas uteles bei glindas, pavojus dar nesibaigia - visada išlieka rizika, kad problema atsinaujins. Tai gali nutikti tiek dėl kontakto su užsikrėtusiais žmonėmis, tiek dėl nepakankamos aplinkos higienos. Todėl prevencinės priemonės yra tokios pat svarbios kaip ir pats gydymas.

• Asmeninės higienos taisyklės: Vaikams reikia patarti nesidalyti savo drabužiais, kepurėmis, šalikais ir kitais asmeniniais daiktais, tokias kaip rankšluosčiai, plaukų šepečiai ir kt. Svarbu griežtai laikytis higienos: nešioti tik savo kepures, šalikus, šalmo įdėklus ar plaukų aksesuarus. Negalima dalintis šukomis, šepečiais ar plaukų gumelėmis su kitais žmonėmis, nes tai vienas dažniausių utėlių plitimo būdų.
• Reguliarus galvos plaukų patikrinimas: Bent kartą per savaitę reikėtų vizualiai patikrinti vaikų ir kitų šeimos narių plaukus. Labai naudinga turėti specialias šukas su tankiais metaliniais dantukais - jos leidžia ne tik pastebėti, bet ir iššukuoti pavienes glindas, kurios gali likti nepastebėtos. Tikrindami plaukus kartą per savaitę, galite utėlių aptikti anksti ir taip apriboti jų plitimą. Artėjant naujiems mokslo metams ir siekiant išvengti pedikuliozės bei utėlių išplitimo, tėvai ir globėjai turėtų žinoti, kad po vasaros atostogų, vaikams grįžtant į mokyklas ir darželius, tikslinga juos patikrinti dėl užsikrėtimo utėlėmis.
• Informavimas ir stigma: Kalbėti apie pedikuliozę - užsikrėtimą utėlėmis - Lietuvoje vengiama: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVCS) pedikuliozės atvejų neregistruoja, tėvams nemalonu ir gėda, o švietimo įstaigų vadovai apie užsikrėtimus sužino ne visuomet. Tėveliai apie ją kalbėti vengia, nes vis dar mano, kad tai higienos stokos problema. Užsikrėtus galvinėmis utėlėmis nereikia slėpti to ar gėdytis. Galvinės utėlės yra labai paplitusios, todėl dauguma žmonių galvinėmis utėlėmis užsikrečia bent kartą per gyvenimą. Svarbu apie užkrėtimą informuoti mokyklos, vaikų centro ar darželio, kurį jūsų vaikas lanko, sveikatos priežiūros specialistus. Tai leis jiems patikrinti visus glaudžius vaiko kontaktus ir organizuoti gydymą, jei tai būtina.
• Prevencinės priemonės ir kontrolė: Pasikonsultavus su šeimos gydytoju arba vaistininku galima įsigyti vaistinių prevencinių priemonių, apsaugančių nuo užsikrėtimo pedikulioze. Svarbu žinoti, kad, pavyzdžiui, šampūnai nuo utėlių yra skirti tik gydymui, ne prevencijai. Dažnas jų naudojimas gali sudirginti plaukus ir galvos odą ar sukelti alerginę reakciją. Mokyklų ir darželių administracijos metų pradžioje surenka raštiškus tėvų sutikimus, leidžiančius mokykloje vykdyti vaikų asmens higienos ir švaros patikrinimo procedūras. Visuomenės sveikatos specialistas šią procedūrą vykdo po kiekvienų mokinių atostogų ar kilus įtarimui. Jeigu mokinio galvoje rasta utėlių, informuojami tėvai. Taip pat mokyklos bendruomenei pateikiama rekomendacija patikrinti vaikų galvas dėl galimo užsikrėtimo utėlėmis, suteikiama informacija apie profilaktiką. Plungės rajono mokyklose turime tik pavienius atvejus. Akivaizdu, kad apie pedikuliozę visuomenė nelinkusi kalbėti - tikslaus užsikrėtimo masto nežino nei NVSC specialistai, nei švietimo įstaigų vadovai, nei tėvai (o jei ir žino, yra linkę nutylėti).

Dažniausiai užduodami klausimai apie utėles

Kaip užsikrečiama galvinėmis utėlėmis?

Galvinės utėlės gali išplisti artimo kontakto (galva į galvą su užsikrėtusiu asmeniu) metu, pvz., draugiško apkabinimo ar žaidimų metu. Pagrindinis utėlių plitimo kelias - iš galvos į galvą, esant artimam sąlyčiui arba per šukas, plaukų šepečius, keičiantis galvos apdangalais bei juos laikant kartu.

Ar įmanoma galvinėmis utėlėmis užsikrėsti nuo naminių gyvūnų?

Ne. Jos yra žmogaus parazitas ir maitinasi žmogaus krauju.

Kaip suprasti, kad tai - galvinės utėlės?

Apsikrėtimo galvinėmis utėlėmis pagrindinis požymis - glindos (utėlių kiaušinėliai) plaukuose. Jų gausa didesnė nei suaugusių utėlių, jos nėra aktyvios, sunkiai nuimamos nuo plauko. Dėl utėlių įkandimų atsiranda niežulys, todėl gali būti nusikasymų smilkinių, kaktos ir pakaušio srityje. Utėlės maitinasi žmogaus krauju, gyvena ir dauginasi plaukuotoje galvos dalyje, kiaušinėlius deda dažniausiai smilkinio, pakaušio, kaktos plaukų srityje.

Ar tiesa, kad galvinės utėlės randamos tik neprižiūrėtuose (purvinuose) plaukuose?

Galvines utėles susieti su nešvariais plaukais yra klaidinga. Jos nėra smulkmeniškos ir taip pat gyvena švariuose plaukuose.

Ar galvinė utėlė platina ligas?

Ne, nėra žinoma, kad galvos utėlės perduotų ligas. Tačiau dėl nuolatinio kasymosi gali vystytis odos uždegimas.

Kaip ilgai utėlė gali išgyventi iškritusi iš plaukų (aplinkoje)?

Suaugusi galvinė utėlė, pašalinta iš asmens galvos plaukų, negali išgyventi ilgiau kaip 24 valandas.

Ar galima galvinėmis utėlėmis užsikrėsti nuo pagalvės ir baldų?

Paprastai galvinė utėlė nepersikelia ant negyvų objektų, nes jos linkę pasilikti ten, kur yra patenkinami išgyvenimo poreikiai (šiuo atveju šiluma, maistas). Jei utėlė buvo palikta ant pagalvės ar baldo - ji paprastai ropoja atgal į galvos plaukus, kur yra šilumos, maisto.

Ar galvinė utėlė šokinėja, skrenda, plaukia?

Ne. Galvinės utėlės neturi stiprių užpakalinių kojų šokinėjimui. Jos taip pat neturi sparnų ir negali skristi.

Kaip man žinoti ar glindos yra žuvusios ar gyvos?

Glindos, esančios per 1 cm nuo skalpo, yra šviežiai sudėtos ir gyvos. Glindos, kurios aptinkamos toliau nuo skalpo (pagal plauką) bus išperėtos arba žuvusios.

Ar atsikračius utėlių vėliau dar reikėtų tikrinti vaiko galvą?

Kadangi glindos išsirita per 7 dienas yra svarbu patikrinti vaiko plaukus bent kartą per 7 dienas po gydymo, siekiant užtikrinti ir įsitikinti, kad naujų galvos utėlių nėra. Jei naujų galvos utėlių randama - būtinas antras gydymas. Tikrindami plaukus kartą per savaitę, galite utėlių aptikti anksti ir taip apriboti jų plitimą.

Ar turėčiau kam nors pasakyti, kad mes turime galvinių utėlių šeimoje?

Užsikrėtus galvinėmis utėlėmis nereikia slėpti to ar gėdytis. Galvinės utėlės yra labai paplitusios, todėl dauguma žmonių galvinėmis utėlėmis užsikrečia bent kartą per gyvenimą. Svarbu apie užkrėtimą informuoti mokyklos, vaikų centro ar darželio, kurį jūsų vaikas lanko, sveikatos priežiūros specialistus. Tai leis jiems patikrinti visus glaudžius vaiko kontaktus ir organizuoti gydymą, jei tai būtina.

tags: #nuo #uteliu #vaikams

• Patarimai tėvams apie kūdikio vonelę
• Stilingi ir patogūs balti drabužėliai kūdikiams
• Nelaimės keliuose ir vaikai
• Iššūkiai ir kokybės pažeidimai globos įstaigose
• Nauda kūdikiams nuo gerųjų bakterijų