Vilija Targamadzė: edukologė, profesorė ir Seimo narė, besidominti Lietuvos švietimo ateitimi

Vilija Targamadzė yra iškili Lietuvos edukologė, socialinių mokslų habilituota mokslų daktarė ir buvusi Vilniaus universiteto profesorė. Gimusi 1958 metų kovo 31 dieną Šilutėje, ji aktyviai prisideda prie Lietuvos švietimo sistemos tobulinimo tiek mokslo, tiek politikos srityse.

Biografija ir išsilavinimas

Vilija Targamadzė gimė 1958 m. kovo 31 d. Šilutėje. Jos kelias į švietimo sritį prasidėjo Panevėžio rajone. 1964-1968 m. ji mokėsi Ramygalos vidurinėje mokykloje, o 1969-1976 m. - Panevėžio Juozo Balčikonio vidurinėje mokykloje. 1981 m. baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą, įgydama biologijos ir žemės ūkio pagrindų mokytojos specialybę.

Mokslinę karjerą ji tęsė sėkmingai: 1994 m. apsigynė socialinių mokslų (edukologijos) daktarės disertaciją tema „Švietimo sistemos lankstumas kaip paauglių edukacinio stimuliavimo prielaida“. 2000 m. Vilija Targamadzė tapo socialinių mokslų (edukologijos) habilituota mokslų daktare.

Akademinė ir profesinė veikla

Per savo ilgametę karjerą Vilija Targamadzė dirbo įvairiose Lietuvos aukštosiose mokyklose ir institucijose:

• 1981-1990 m. dėstė Vilniaus lengvosios pramonės technikume.
• 1990-2000 m. ir 2006-2020 m. dirbo Lietuvos edukologijos universitete (anksčiau Vilniaus pedagoginis institutas, Vilniaus pedagoginis universitetas, dabar Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija).
• 1992-2000 m. dėstė Kauno technologijos universitete, kur ėjo Administravimo fakulteto prodekanės pareigas.
• 2000-2002 m. dirbo Vytauto Didžiojo universitete.
• 2002-2006 m. dėstė Klaipėdos universitete, kur taip pat ėjo plėtros ir tarptautinių ryšių prorektorės pareigas.
• Nuo 2002 m. dėsto Vilniaus universitete, o nuo 2008 m. yra profesorė.

Tarptautinės patirties V. Targamadzė sėmėsi stažuodamasi Naryno universitete Kirgizijoje (2009 m.) ir Kazachijos nacionaliniame Abajaus Kunanbajevo pedagoginiame universitete Almatoje (2011 m.).

Veiklos apžvalga lentelėje

Ši lentelė apibendrina Vilijos Targamadzės profesinės veiklos chronologiją ir pagrindines pareigas:

Politinė veikla

2020 m. Vilija Targamadzė kartu su socialdemokratų partija buvo išrinkta į Seimą pagal LSDP sąrašą ir tapo LSDP frakcijos nare. Nuo 2020 m. lapkričio mėn. ji eina Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojos pareigas. Nuo 2022 m. ji yra Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narė. Anksčiau ji priklausė LKP (1989-1990) ir TSKP (1982-1989).

Vilijos Targamadzės įžvalgos ir kritika Lietuvos švietimo sistemoje

Kaip edukologijos mokslininkė ir Seimo narė, Vilija Targamadzė aktyviai pasisako aktualiomis švietimo temomis, kritikuodama esamas problemas ir siūlydama sprendimus. Jos pagrindinės mokslinės veiklos sritys apima švietimo vadybą, socialinę atskirtį, didaktiką, socialinį darbą ir švietimo organizacijų elgseną. Šiomis temomis ji yra paskelbusi virš 100 mokslinių straipsnių.

Švietimo reformos ir biurokratizmas

Vilija Targamadzė dažnai kelia klausimą: "Ar švietime išeisime iš akligatvio?" Ji pabrėžia, kad "rimtos švietimo reformų karuselės klaidos netaisomos, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Nacionalinės švietimo agentūros atsakingieji vis bando aiškinti, kad problemos sprendžiamos, sudaromos grupės ir panašiai." Ji konstatuoja, kad "taip gali atsitikti ir su bendruoju ugdymu - reformos po ref...", kai, kol aiškinamasi, kaip atrodo "drugelio dešinės kojos dešimtas plaukelis, gal ir drugelis nugeibs ir bus nepajėgus skraidyti."

Profesorė teigia, kad "mokykloms didėja biurokratinė našta", užverčiant jas įvairiu biurokratizmu. "Ar jau taip nepasitikima mokytojais, švietimo pagalbos specialistais, vadovais, kad vis didinamas biurokratizmas?" - klausia ji. Pasak V. Targamadzės, biurokratinė našta mokyklos darbuotojus ne tik atitraukia nuo ugdymo proceso, bet ir demotyvuoja. Ji lygina tai su eutrofikacija: "biurokratizmu gerai pamaitinta mokykla patiria deguonies trūkumą ir dūsta."

Ji ragina grįžti prie mokyklos pagrindinės misijos: "Pirmas ir neabejotinas žingsnis yra grįžti prie mokyklos misijos įgyvendinimo ir baigti perteklinį biurokratizmą. Mokykla, mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, vadovai turi dirbti pagal savo paskirtį, nebūti atitraukiami nuo jų pagrindinio darbo."

Mokytojų savivertė ir streikas

Vilija Targamadzė tvirtai palaiko švietimiečių teisę į savivertę. Ji atvirai pareiškė: "jei švietimiečiai pasiryš įstatymiškai teisingam streikui, aš kaip edukologijos mokslininkė juos palaikysiu." Pagrindinis jos motyvas yra "mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, vadovų ir kitų, dirbančių mokykloje žmonių, prestižo menkinimas".

Įtraukusis ugdymas ir mokinio padėjėjo vaidmuo

Profesorė pabrėžia įtraukiojo ugdymo svarbą ir mokinio padėjėjo profesionalumo reikšmę. Jos nuomone, "įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas neatsiejamas nuo mokinio padėjėjo pagalbos. Jo vaidmuo svarbus, nes nuo jo profesionalumo didele dalimi priklauso specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) vaiko ugdymas ir socializacija, atmosfera klasėje ir daugelis kitų dalykų." Tačiau ji taip pat kelia klausimą, ar "SEK vaikas mokykloje netampa paribio vaiku", atkreipdama dėmesį į tai, kad neretai nutylima, kaip sekasi socialinės, ekonominės ir kultūrinės atskirties vaikams.

Valstybiniai brandos egzaminai ir mokyklų reitingai

V. Targamadzė akcentuoja, kad "švietimas yra investicija į ateitį" ir mokykla skirta ne laiko praleidimui, bet mokymuisi. Ji kelia klausimus, kodėl Valstybiniai brandos egzaminai vis kelia nerimą ir "kodėl vis ne taip?". Ją jaudina profesionalus užduočių parengimas, nes "metai iš metų vis iškyla įvairių nesusipratimų".

Kalbant apie mokyklų reitingus, profesorė pastebi, kad jie yra "spindesys ir skurdas". Nors žiniasklaida aktyviai prisideda prie jų aptarinėjimo, vertinimas, orientuojantis į žurnalo „Reitingai“ skelbiamus bendrojo ugdymo mokyklų reitingus, turi ir trūkumų.

Ateities kartos ir dirbtinis intelektas

Vilija Targamadzė atkreipia dėmesį į XXI a. pokyčius ir naujų kartų, ypač Beta kartos, įžengimą. Ji teigia, kad "Beta karta, susijusi su dirbtiniu intelektu, nuo 2025 m. jau metus skaičiuoja." Ji cituoja demografijos ir sociologijos analitiką Mark‘ą McCrindle, kuris teigia, kad "Beta bus pirmoji karta, panardinta į DI pasaulį ir ją augins karta, kuri ugdyme naudos technologijas." Manoma, kad "Beta mąstys globaliai, bus orientuota į bendruomenę ir spręsdama problemas pasitelks naujoves."

Ji taip pat paminėjo žurnalisto April‘o Rubin‘o pastebėjimą, kad jei Z kartai įtaką turi socialinė žiniasklaida, Alfa - virtualūs pasauliai, tai Beta kartai didžiausią poveikį turės DI, keliančio dezinformacijos ir kitų pavojų iššūkius. V. Targamadzė kelia klausimą, "ar Lietuvoje bent jau rengiamasi pažinti Betą kartą?" ir pabrėžia būtinybę suprasti šią kartą, kad būtų galima tinkamai parengti mokymo ir mokymosi medžiagą, apmąstyti ugdomosios sąveikos organizavimą.

Geros mokyklos koncepcija ir ugdymo alternatyvos

V. Targamadzė yra viena iš "Geros mokyklos koncepcijos" (2015) rengimo bendraautorių. Ji atkreipia dėmesį į tai, kad "nemažai reformatorių šią Koncepciją mini, tačiau konceptualiai dar nesupranta." Koncepcija numato, kad "Gera mokykla - pamatinėmis humanistinėmis vertybėmis ugdymą grindžianti, prasmės, atradimų ir asmens ugdymo(si) sėkmės siekianti mokykla, kuri savo veikloje vadovaujasi moky..."

Profesorė teigia, kad kai bendrajame ugdyme prasideda rimti nesklandumai, kuriamos alternatyvos, pavyzdžiui, Valdorfo ar Montessori pedagogika. Ji taip pat diskutuoja apie visos dienos mokyklos poreikį Lietuvoje, pabrėždama jos potencialą mažinti socialinę atskirtį ir gerinti ugdymo sąlygas.

Pagrindiniai moksliniai darbai

Vilija Targamadzė yra daugelio mokslinių straipsnių, monografijų ir vadovėlių autorė bei bendraautorė. Tarp svarbiausių jos publikacijų:

• „Mokyklos nelankymo priežastys“ (2000 m., bendraautoriai: P. Dereškevičius, V.)
• „Lietuvos švietimo politikos transformacijos“ (2009 m., bendraautoriai: V. Aramavičiūtė, R. Želvys ir kt.)
• „Mokyklų tinklo, siekiančio jaunimo edukacinio stimuliavimo, kūrimas: metodologinis aspektas“ (2002 m., bendraautorė: A.)
• „Perspektyvinis jaunimo mokyklos didaktinės veiklos modelis“ (1997 m., bendraautoriai: I.)
• „12-14 metų mokinių mokymo(si) didaktinės problemos ir jų sprendimo galimybės“ (2010 m., bendraautoriai: Z. Nauckūnaitė ir kt.)
• „Geros mokyklos koncepcija: sampratos naratyvas“ („Tiltai“, 2016 m.)
• „Gera bendrojo ugdymo mokykla: mimikrija ar metamorfozė“ („Socialinis ugdymas“, 2016 m.)
• „Cognizable or Yet Not Discovered Generation Z: Viewpoint of Comprehensive School Teachers (Case of Lithuania)“ („Multilingual education“, 2015 m.)

tags: #vilija #targamadze #gime

• sužinokite daugiau apie Užvenčio Šatrijos Raganos gimnaziją
• Dokumentai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms
• Valdovo Žygimanto Augusto istorija
• Kaip išsirinkti kūdikio sūpynes
• Sėkmingas startas mokykloje