Vienerių Metų Vaiko Raida: Emocinis, Pažintinis ir Fizinis Augimas
Vienerių metų vaiko raida - tai itin svarbus ir dinamiškas laikotarpis, žymintis pereinamąjį etapą iš kūdikystės į ankstyvąją vaikystę. Šiuo metu vaikas intensyviai keičiasi, atranda save ir pasaulį aplinkui. Suprasti šiuos pokyčius ir tinkamai reaguoti į juos - tėvų užduotis, padedanti vaikui augti savimi pasitikinčiu ir visaverčiu žmogumi.
Emocinės Raidos Ypatumų Metinuko Gyvenime
Nuo maždaug 10-tojo mėnesio kūdikis gali pradėti rodyti pirmuosius savarankiškumo požymius, kurie dažniausiai pasireiškia užsispyrusiu noru viską daryti pačiam, audringa reakcija į nesėkmes ir staigiais (dažnai ūmiais) pykčio proveržiais. Tai visiškai natūralus ir labai reikšmingas įvykis jūsų mažylio gyvenime. Kiek šis laikotarpis bus sėkmingas, labai priklauso nuo tėvų ir jų reakcijos į pasikeitusį ir besikeičiantį vaiko elgesį. Visų pirma, labai svarbu atminti, kad su šio amžiaus vaiku visiškai netikslinga yra bandyti tartis, derėtis ar kitaip ieškoti kompromiso. Tai konkretus bandymų periodas, kuriam reikia konkrečių paaiškinimų be jokių išvedžiojimų.
Pavyzdžiui, jeigu vaikas vis numeta savo šakutę ant žemės, mama neturėtų už tai vaiko barti ar imti aiškinti sudėtingą priežasties - pasekmės grandinę: „Jeigu tu mėtysi šakutę ant žemės, nebeturėsi su kuo durti į makaroną, todėl turėsi valgyti pirštais ir sėdėsi nešvariomis rankytėmis“. Tokio amžiaus vaikas yra per mažas ilgai sutelkti dėmesį, o ypač į ilgą ir ne iki galo suprantamą tekstą, todėl reikėtų paaiškinti vaikui trumpai ir jam suprantamai: „Durk su šakute į makaroną ir nešk į burnytę“. Tokio amžiaus vaikui reikia elementarių gyvenimiškų pamokų be jokių pamokslų apie gerus vaikus ir gražų elgesį. Taigi, atkakliai bemėtančiam įrankius iš savo kėdutės vaikui, trumpas instruktažas, ką reikia daryti su jo mėgstamu daiktu (šiuo atveju šakute), yra pats geriausias būdas išvengti galimo pykčio proveržio.
Jeigu matote, kad mažylis atkakliai kiekvieną kartą eidamas į lauką bando pats apsiauti batukus, leiskite jam tai daryti. Nors ir akivaizdžiai matote, kad jis dar per mažas tai padaryti, leiskite jam bandyti. Jeigu vaikui natūraliai atėjo noras tai daryti pačiam, labai svarbu tam suteikti galimybę: duokite bandyti, vis taikyti įkišti kojytę ir nepataikyti ir galiausiai truputį padėję kartu įveikite šią užduotį.
Dažniausiai pykčio proveržius šio amžiaus vaikams išprovokuoja aiškių taisyklių nebuvimas. Jeigu jūs neleidžiate vaikui žaisti su stalčiuje sudėtais batų tepalais ir šepečiais, jūs tai turite daryti nuosekliai, nuolat ir visi šeimos nariai. Ir negali būti jokių išimčių nei užsigavus („pažiūrėk kas čia, batų šepetys, pavalyk batukus, pavalyk, tik nebeverk“), nei atvykus svečiams ir netikėtai palikusiems pravirą stalčių („ai, tegul pažaidžia šįkart, gi nevirkdysi prie žmonių“). Ir pačiam vaikui, ir tėvams bus lengviau, jeigu nuo pat mažumės visi žinos, kad yra dalykų, kurių tiesiog negalima.
Viena svarbiausių emocinės raidos dalių yra saugumo jausmas. Kad neprarastų ūpo, laiku nesudarius vaikui tinkamų galimybių atlikti natūraliai norimus veiksmus, vaikas gali ilgam prarasti ūpą ką nors naujo pažinti ir išmokti. Jeigu mažylis vis pats pasiprašo ant puoduko, tačiau po kelių kartų pasodinimo jis nieko nepadaro - nenumokite ranka: „Dar per anksti to mokyti, nes dar nelabai supranta“. Raskite savyje kantrybės kiekvieną kartą vaikui pačiam pasiprašius ant puoduko, būtinai jį pasodinti. Šiame laikotarpyje rezultatas nėra toks svarbus kaip procesas, nes tik ilgalaikes teigiamas emocijas sukeliantis procesas duos teigiamus rezultatus. Vaikas turi jaustis saugus ir atsipalaidavęs ant puoduko, todėl tikėtina, kad jis šimtą kartų atsisės ant puoduko „tuščiai“, bet 101 -asis bus lemtingas ir „užvedantis visą šį mechanizmą“. Vaikas, jausdamas, kad jis sąmoningai gali pakreipti mamos elgesį (priversti atnešti puoduką) jaučiasi puikiai ir daug galintis, o atsisėsdamas ant puoduko ramiai, be jokios įtampos ar raginimų vaikas patiria teigiamas emocijas, todėl puodukas tampa ne kažkokiu baubu, nuo kurio reikia bėgti, o malonumo šaltiniu. Kiekvieną kartą atlikdamas tuos pačius veiksmus, galiausiai mažylis sąmoningai pasiprašydamas ant puoduko sąmoningai atliks jame reikalus. Sėkmingai išgyvenęs šią krizę, vaikas save suvokia kaip atskirą asmenybę, kuri gali ir geba viską atlikti pati, turi savo norus ir svarbiausia, galimybes.
Daugelis tėvų šiuo metu pastebi stipriai išaugusias vaiko emocijas ar net pasakoja, jog 1 metų vaikas „isterikuoja“, mušasi ar kandžiojasi, krenta ant žemės, rodo „ožiukus“. Bet ar žinote iš kur kyla šios didelės, gauruotos ir tėvus taip gąsdinančios emocijos? Tai yra intensyvi ir tuo pačiu viena labiausiai auginančių patirčių tėvystėje, tačiau neretai pritrūksta pasitikėjimo ir žinių kaip tokiose situacijose elgtis. Šiame rinkinyje rasite ypatingą temą - 1 - 1,5 metų vaiko emocijos. Čia psichologė Milda Kukulskienė supažindins su vaiko emocine raida, ko realu tikėtis šiuo periodu, kaip 1 - 1,5 metų vaikas mokosi reguliuoti emocijas, kaip veikia emocijų zonos, kaip tinkamai elgtis per 1 -1,5 metų vaiko emocijų iškrovą ir kaip patys galime padėti sau su savo jausmais šiuo periodu. Išspręskime šį emocijų ir vadinamų „isterijų“ bei „ožiukų“ galvosūkį drauge.
Pažintinės Raidos Skatinimas
Vienerių metų vaikas - aistringas tyrinėtojas. Jis lenda į kiekvieną skylę, kiša pirštelį į kiekvieną plyšį, stumdo stalą ir visa, kas nestipriai prikalta, traukia knygas iš lentynos, lipa visur, kur tik jam pavyksta, kiša mažus daiktus į didelius, o paskui stengiasi įkišti didelius daiktus į mažus. Nukamuota ir susierzinusi motina sako: „Jis visur kiša savo nosį“. Ji nesupranta, kokį svarbų laikotarpį gyvena jos mažylis. Vaikui tiesiog būtina perprasti visų jį supančių daiktų dydį, formą ir judrumą, išbandyti savo jėgas, prieš pereinant į kitą vystymosi stadiją, lygiai taip, kaip vėliau jis kops iš klasės į klasę. Tai, kad jis „visur kiša savo nosį", rodo jo sumanumą ir gerą nuotaiką. Jau tikriausiai įsitikinote, kad jis nė minutės nesėdi vietoje, jeigu nemiega. Tai ne nervingumas, o siekimas viską pažinti. Judėti jam būtinai reikia, kad galėtų nepavargdamas praktikuotis ir išmokti naujo.
Nors leisti vaikui saugiai tyrinėti aplinką ir versti stačius yra pakankamai svarbu (kad jis galėtų, pavyzdžiui, lavinti savo kūrybiškumą statydamas bokštą ne tik iš nurodytų kaladėlių, bet ir iš spintelės gale esančių skirtingo dydžio plastmasinių vazonėlių), žinoti kelias taisykles ir mokytis jų laikytis yra ne ką mažiau svarbu teisingam aplinkos suvokimui formuotis. Negalima slopinti vaiko pažinimo poreikio. Jeigu jam nebus suteiktos galimybės pačiam bandyti, suklysti, nepavykti ir vėl bandyti, jis taip ir neišmoks, kad bandyti galima atkakliai, kad problemos sprendimui gali būti ne vienas variantas, tereikia ieškoti.
Viso to, kas mums atrodo suprantama, kūdikis turi mokytis. Smegenims iš pradžių reikia patyrimo, tuomet jo pakartojimų ir tik tada jos užfiksuoja informaciją, kurią gali vėliau panaudoti. Tai reiškia, kad tik po daugelio bandymų mažyliui įsitvirtins suvokimas, kad žaisliukas yra minkštas, o kilimas - šiurkštus, kad vanduo gali būti ir karštas, ir šaltas, o citrina - visada rūgšti. Norint lavinti minėtus įgūdžius, tėvams siūlau stengtis į kiekvieną veiklą ar daiktą žvelgti kaip žvelgia kūdikis - kaip į savaime nesuprantamą. Leiskite jam liesti kuo įvairesnių tekstūrų bei temperatūrų paviršius, duokite pauostyti skirtingų prieskonių, pradėjus primaitinimą - pažindinkite su skonių ir tekstūrų įvairove. Žaisdami, vartykite kūdikį, siūbuokite, darykite masažus ir mankštas - juk jam reikia pažinti ne tik išorinį pasaulį, bet ir savo kūną, judesius.
7-12 mėn. „Nuostabu, kai ant gerai suręstų pasaulio pažinimo pamatų: klausos, regos, jutimų, emocijų raiškos - smegenyse pradedamas statyti, tarsi, pirmasis savarankiško mąstymo aukštas. Tai sudėtingas procesas, kai mažylis pradeda pastebėti įvykių eigą ir ritmą, suprasti, kad veiksmas turi rezultatą. Paleistas žaisliukas krenta ir sukelia garsą! Tėvams reikėtų tapti akylais, jautriais, visada šalia esančiais stebėtojais, o tai kartais daug sunkiau nei tiesiog stengtis nuo visko apsaugoti. Tačiau vaikams reikia laisvės mokytis nukristi, kad galėtų atsistoti, daug kartų ištaškyti košę, kad suprastų, kaip pakreipti šaukštą, kad pagaliau ją pasemtų. Skatinkite vaiką tyrinėti, mokykite įvairių žaidimų net su tais pačiais objektais.
Fizinė Raida ir Nauji Įgūdžiai
Vienerių metų vaiko raida apima daugybę fizinių pokyčių. Vaikas geba sėdėti, šliaužti ir ropoti įvairiomis kryptimis. Išvystytas pincetinis griebimas, t.y. Savo komunikaciją papildo prasmingais judesiais. Skleidžia prasmingus, prie paveikslėlio ar aplinkos „derančius“ garsus. Geba pasakyti 1-3 paprastus žodžius. Suvokia ir gali įvykdyti nesudėtingas užduotis. Kūno kalba, veido išraiškomis ir garsais išreiškia savo emocijas. Periodiškai imituoja kitų žmonių (ypač artimųjų) veiksmus. Dažniausiai mėgsta arba pradeda domėtis buvimu su kitais vaikais. Gali turėti Mylimuką - labai svarbų žaislą ar kitą daiktą. Ima atpažinti ir įvardinti savo poreikius. Suvokia objektų pastovumą, t.y. supranta, kad iš akių dingę, šiuo metu nematomi daiktai tebeegzistuoja. Geba išspręsti nesudėtingas problemas, išbando įvairius sprendimo būdus.
Du trečdaliai 12 mėnesių vaikų jau vaikšto, bet jų eisena gali būti dar šiek tiek netvirta. Jis pradeda eksperimentuoti su skirtingais daiktais ir bando daug ką išsiaiškinti. Šiuo amžiaus tarpsniu antklodės ir minkšti žaislai - tikras nusiraminimo šaltinis jūsų vaikui. Būdamas 20 mėnesių, jūsų vaikas bus įgijęs daug naujų fizinių įgūdžių.
Pirmieji vaiko gyvenimo metai ypatingai svarbūs kalbos vystymui, taip pat fizinei raidai. Mažieji atlieka pirmuosius judesius, mokosi pirmuosius veiksmus. Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai gali būti labai užsispyrę, nori, kad viskas būtų pagal juos. Tokio amžiaus vaikai supranta ir veiksmu atsako į savo vardą, vykdo paprastus nurodymus, tačiau reikalauja ir daug dėmesio. Šiame etape keičiasi vaiko žaidimas. Kol buvo kūdikis, žaisdamas vaikas daiktus kratydavo, daužydavo, mėtydavo, o dabar jis jau supranta daiktų paskirtį, jis pradeda statyti iš kaladėlių, kalbėti žaisliniu telefonu, stumdyti mašinėles. Tokio amžiaus vaikai jau pradeda žaisti įsivaizdavimo žaidimus - jūsų mažylis gali vaizduoti, kad geria iš tuščio puodelio, bananą naudoti kaip telefoną, kaladėlę - kaip mašiną.
12-15 mėnesių amžiaus vaikams pradeda patikti kalbos žaidimai, todėl galite jų klausinėti „Kur yra tavo ausytė?“, „Kur mama?“. Vaiko žodynas greitai plėsis, tačiau tarimas kis lėčiau. Šio amžiaus vaikai jau dabar gali geriau suprasti, kas jiems sakoma ir išreikšti, ko jie nori. Jie džiaugiasi, kai gali suprasti sudėtingesnius nurodymus, ir nesivaržo patys nurodinėti. Kartais gali būti sunku pasiekti, kad vaikas darytų tai, ko jūs reikalaujate. Vaikai gali tiesiog ignoruoti tai, ką jūs sakote, ar rėkti protestuodami. Šio amžiaus vaikai yra linkę išbandyti, kur yra ribos - kiek jie gali kontroliuoti situaciją, o kiek tai priklauso nuo jūsų.
Sėkminga Raidos Kryptis
Sėkmingai išgyvenęs šią krizę, vaikas save suvokia kaip atskirą asmenybę, kuri gali ir geba viską atlikti pati, turi savo norus ir svarbiausia, galimybes. Priešingai, vaikai, kurių poreikiai yra ribojami (pvz., tėvai maitina patys, kad mažyliai nesuteptų rūbų arba nepridarytų papildomai darbų), vėliau sunkiai pasitiki savo jėgomis, dažnai nuo savęs stengiasi nusiimti atsakomybę kažką daryti patys, nes mano, kad kiti gali padaryti geriau, yra mažiau savimi pasitikintys.
Dažnai šis laikotarpis nebūna labai lengvas, tačiau jis greitai praeina. Visiems įprasta, jog daugelis žmonių gali girdėti, matyti, kalbėti taip, kaip yra įprasta - standartiškai, normaliai. Tačiau mes visi taip pripratome prie sąvokos „normalu“, kad net nesusimąstome ką ji iš tiesų reiškia. Juk šiandien žmogui judėti gali padėti tiek nuosavos kojos, tiek protezai ar neįgaliojo vežimėlis. Skaityti knygą galime įprastai ar klausydamiesi audio formato. Šias prasmes suplakus į vieną, etalonu tampa „normaliųjų“ dauguma - statistinis vidutiniškumas. Tačiau kartais vaikas nepatenka į vadinamąjį „normalios“ raidos spektrą. Tai reiškia, jog jis nedaro to, ko mes tikimės iš teoriškai sveiko vaiko, neatitinka teorinių lūkesčių, kuriuos susidarome stebėdami kitus vaikus bei skaitydami literatūrą apie kūdikio ar vaiko raidą. Tuomet vaiką įtraukiame į raidos ypatumų ar individualių poreikių turinčiųjų kategoriją, taip iškart leisdami jam suprasti, kad yra kitoks - „nenormalus“. Taip vaikas tampa netinkamu, nepatogiu, sunkiu. Remiantis Epikteto žodžiais, liga - tai nelaimė kūnui, tačiau ne laisvai valiai, jei ji pati to nenori. Tik mes patys, sąmoningai nusprendę išsilaisvinti iš pykčio, baimių, stereotipų ir neapykantos galime priimti kiekvieną nežemindami jo / jos prigimties.
Šeimos naršo interneto platybėse, bandydamos atrasti būdus kaip „sustiprinti imunitetą“, bet ar tai nėra kova su vėjo malūnais? Kai kurios šeimos svarsto kaip atsisakyti buteliuko, čiulptuko ar nykščio čiulpimo, tačiau specialistų patarimai skiriasi ir pokyčių pradžia gali pasirodyti gan paini. Gali įvykti pirmosios mažylio traumos, kurių metu tėvams į kulnus nusirita širdis, o iš galvos išgaruoja visos žinios kaip suteikti pagalbą. Vaikas pradeda aktyvius lauko tyrinėjimus ir vis kyla klausimas kaip aprengti vaiką naujam sezonui. 1 - 1,5 metų vaiko priežiūra išties primena išgyvenimo iššūkį, tad šis priežiūros paruoštukas įvairiems atvejams suteiks ramybės ir pasiruošimo.
Ar žinojote, kad įžengiate į palankiausią amžiaus tarpsnį atsisakyti sauskelnių ir pradėti naudotis puoduku? Daugelis pirmąkart tėvų šį etapą pasitinka su nerimu ir nežinia. Todėl drauge su vaikų psichologe-psichoterapeute ir šeimos gydytoja paruošėme išsamų gidą, kuris suteiks reikalingą informaciją, kad pratinimas prie puoduko įvyktų sklandžiai, lengvai ir paprastai. Apžvelgsime visus svarbiausius klausimus: Ar jau laikas atsisakyti sauskelnių? Kokiu būdu galima įvertinti vaiko pasiruošimą puodukui tiksliausiai? Kokie metodai egzistuoja? Kokie jų principai, privalumai ir trūkumai? Kokį metodą rekomenduojame? Kokia literatūra gali praversti? Kaip pasiruošti iš anksto? Nuo ko pradėti ir kaip atrodo visas procesas pažingsniui? Naudoti apdovanojimus ar ne? Ar atsisakyti ir dienomis, ir naktimis? Kiek trunka perėjimas prie puoduko? Iki kada galima tikėtis „avarijų“?
Nors mažylio miegas jau yra daug brandesnis, šiuo metu šeimos vis tiek dažnai sprendžia įvairius su miegu susijusius klausimus. Video paskaitoje šeimos gydytoja ir sertifikuota miego konsultantė Vytenė Menkevičienė aptars ko yra (ne)realu tikėtis iš 1-1.5 metų vaiko miego, kodėl 1 metų vaikas nemiega ar verkia naktimis, kodėl staiga suprastėjo miegas, ar normalu vis dar prabusti naktimis, kada ir kaip perkeliamas 1 - 1,5 metų vaikas į lovytę/ atskirą kambarį/ atvirą lovą, kiek miega 1 metų vaikas, kada ir kaip pereiti nuo 2 dienos miegų prie 1, kodėl vaikas prabunda 4:00-6:00 val. ryto ir t.t. Šioje temoje rasite šiuos ir kitus atsakymus į dažnai užduodamus klausimus apie 1 - 1,5 metų vaiko miegą.
Nors meilė mažyliui „sprogdina“ tėvų širdis, vis dažniau pasitaiko ir keblių situacijų, priverčiančių tėvus pasukti galvą kaip atsakyti, sureaguoti, elgtis. O kartais tai pavirsta ir į tėvų tarpusavio nesutarimus sprendžiant kaip pasielgti. Atrodo, kad šios augančios vaiko emocijų bangos, tarytum, išsunkia iš jūsų tarpusavio ryšį? Ši tema - paruoštukas visų „kaip elgtis, kai…“, pagalba jums sugrįžtant į glaudų tarpusavio ryšį, geriau suprantant savo vaikus, partnerį ir pačius save. Psichologės taip pat aptars tokias aktualias temas, kaip antras vaikas, darželis nuo 1-erių, nesutarimai su kitais vaikais žaidimų aikštelėje.
Kiekvienas vaikas vystosi savo tempu, tačiau tėvams naudinga susipažinti su pagrindinėmis gairėmis, apibrėžiančiomis, ką įprastai geba ir moka tam tikro amžiaus vaikai. Vaikas geba sėdėti, šliaužti ir ropoti įvairiomis kryptimis. Išvystytas pincetinis griebimas. Savo komunikaciją papildo prasmingais judesiais. Skleidžia prasmingus, prie paveikslėlio ar aplinkos „derančius“ garsus. Geba pasakyti 1-3 paprastus žodžius. Suvokia ir gali įvykdyti nesudėtingas užduotis. Kūno kalba, veido išraiškomis ir garsais išreiškia savo emocijas. Periodiškai imituoja kitų žmonių (ypač artimųjų) veiksmus. Dažniausiai mėgsta arba pradeda domėtis buvimu su kitais vaikais. Gali turėti Mylimuką - labai svarbų žaislą ar kitą daiktą. Ima atpažinti ir įvardinti savo poreikius. Suvokia objektų pastovumą, t.y. supranta, kad iš akių dingę, šiuo metu nematomi daiktai tebeegzistuoja. Geba išspręsti nesudėtingas problemas, išbando įvairius sprendimo būdus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
