Kiemo žaidimai ir jų evoliucija: nuo slapstynių iki edukacinių veiklų

Nors kiemuose vaikų mažėja, daugelis suaugusiųjų mielai prisimena vaikystėje kiemuose žaistus žaidimus. Kiemo žaidimų tema įdomi ne tik pačiai Vytauto Didžiojo universiteto doktorantei E. Jacevičienei - pasak jos, klausytojai noriai dalijasi savo patirtimi, istorijomis ir vaikystės nuotykiais. Tai taip pat tampa tyrimo dalimi. Nors Lietuvoje yra surinkta ir ištirta nemažai liaudies žaidimų, šokių, ratelių, pasak E. Jacevičienės, kiemo žaidimų iki šiol niekas nebuvo tyręs.

Kiemo žaidimų samprata ir istorinė reikšmė

E. Jacevičienė prisipažįsta dažnai sulaukianti priekaištų dėl termino „kiemo žaidimai“. Šiais laikais daugelio galvose tai asocijuojama su būtent miesto kiemo žaidimais, nes maždaug XX a. vienas svarbiausių klausimų, svarstant apsigyventi daugiabutyje, buvo tai, ar jis turi kiemą - erdvę vaikams žaisti. Tuomet pradeda formuotis kiemo žaidimai. Vaikai žaidė visą laiką, vaiko darbas yra žaisti - piemenėliai turėdavo milijoną savo žaidimų, - bet būtent XX a. pradėjo formuotis miesto kiemo žaidimai.

„Tas kiemas, apie kurį kalbu, nėra kaimo ar vienkiemio: trobos kiemas - visai kas kita, ten viskas yra kažkieno, negalima ant kokio nors padargo užlipti ir daryti, ką nori, - kalba doktorantė. - Čia mes turime miesto kiemą su keistais pastatais, elektrinėmis, turnikais ar kilimų dulkinimo stulpais - šie būdavo ir futbolo vartai, ir tinklinio tinklas, ir net krepšinio lankas.“

Neprižiūrimų žaidimų laisvė

„Taigi vaikai gali beveik neprižiūrimi žaisti tame kieme. Kodėl tai yra svarbu? Nes kieme jie nebuvo prižiūrimi suaugusiųjų. Kadangi šiose vietose vaikai būdavo neprižiūrimi, jie galėdavo sau leisti daugiau. „Kartais net patampyti vienas kitam už plaukų ar pastumti“, - pastebi doktorantė.

Populiariausi kiemo žaidimai ir jų lavinamosios savybės

Patys pagrindiniai aktyvūs vaikų kiemo žaidimai, be abejo, yra slėpynės ir gaudynės. Tyrėjos teigimu, visi žaidimai - tikslingai ar ne - ką nors lavina. Antropologai ir kiti mokslininkai šiuos žaidimus priskiria tiems, kurie lavina vienus pagrindinių išlikimo instinktų: žaidžiant gaudynes, gaudantysis tarsi gaudo grobį, o bėgantysis stengiasi išgyventi nesuėstas, o žaidžiant slėpynes, arba ieškoma grobio, arba bandoma pasislėpti nuo plėšrūno.

Gaudynės ir slėpynės - išgyvenimo instinktų lavinimas

Doktorantė pastebi, kad, žaidžiant gaudynes, dauguma žmonių mieliau renkasi ne gaudyti, o bėgti: istoriškai žmonėms dažniau tekdavo bėgti nuo plėšrūnų, o ne juos vytis, todėl, pasak jos, ir smegenyse susiformavo toks instinktas. „Taip rašoma viename neuromoksliniame straipsnyje - galime tikėti, galime ne“, - su šypsena kalba E. Jacevičienė. Nemažai žaidimų iš tikrųjų yra slėpynės arba gaudynės, tik su papildomomis taisyklėmis. Ir daug jų net pavadinimuose turi medžioklės elementą.

Specifiniai gaudynių variantai

Kiemuose išpopuliarėjo kitokios gaudynės: vaikai žaisdavo „Broleli, gelbėk“, taip pat vadinamą ir „Broleli, vaduok“: yra vienas gaudytojas ir daug bėgančiųjų; kai gaudytojas ką nors pagauna, šis ištiesia rankas į šonus, sustingsta ir šaukia: „Broleli, gelbėk!“, - jei nepagautieji jį paliečia, jis vėl gali bėgioti. „Lietuvių liaudies žaidimai turi didelę muzikinę dalį - gali būti dainuojami, deklamuojami, skanduojami - ir kokį nors scenarijų: lapė ateina ir vilką paerzina, vilkas privalo kažką atsakyti. Kiemo žaidimuose tokių dialogų nebėra, vienintelis, turintis beveik dialogą, frazę, kurią reikia sakyti, - tai „Broleli, gelbėk“, - šio žaidimo išskirtinumą įvardija E. Jacevičienė.

Kitas populiarus žaidimas - „Aukščiau žemės“, taip pat vadinamas ir „Aukšta žeme“: gaudytojas gali gaudyti tik stovinčiuosius ant žemės, taigi reikia susirasti, kur užsilipti, kad būtum saugus. Pasak doktorantės, šis žaidimas lavino vaikų vaizduotę, ir taip atsirado daugiau žaidimų, pavyzdžiui, „Geležinė ožka“: tam, kad tavęs nepagautų, neturi būti „aukščiau žemės“, o turi paliesti ką nors metalinio. „Mane labai žavi šis žaidimas“, - prisipažįsta tyrėja.

Slėpynių įvairovė

Tyrėjos teigimu, slėpynes tirti sunkiau nei gaudynes: jos neturi tiek daug pavadinimų, bet turi daug skirtingų variantų. Populiariausias iš jų - „Stuku stuku“, taip pat vadinamas ir „Tuku tuku“, „Tuki tuki“, „Palki stukalki“, „12 pagaliukų“ ar „12 stikliukų“ - tyrime pavyko užfiksuoti net 12 skirtingų šio žaidimo pavadinimų. Žaidžiant „Stuku stuku“, vienas žaidėjas nežiūrėdamas skaičiuoja iki sutarto skaičiaus, o kiti slepiasi. Baigęs skaičiuoti, ieškantysis turi surasti kitus, tačiau šie gali išsigelbėti: ieškančiajam nematant reikia nubėgti į sutartą vietą ir „prisistukinti“ arba „prisimušti“ - pasakyti „stuku stuku“ ir savo vardą. Doktorantė pasakoja, kad šis žaidimas yra aprašytas dar II a. senąja graikų kalba, o Pompėjoje yra freska, kurioje vaizduojami „Stuku stuku“ žaidžiantys Kupidonai: vienas nežiūri, kitas bėga slėptis, o trečiasis laukia, kol galės „prisistukinti“. „Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, bet žmonės galvoja, kad čia žaidžiama „Stuku stuku“, - sako E. Jacevičienė.

Sporto ir ramesni kiemo žaidimai

Savaime suprantama, Lietuvoje, krepšinio šalyje, vaikai žaisdavo ir šį žaidimą. Tiesa, kiek kitaip: jei kieme būdavo lankas, tai dažniausiai prastos būklės, sulaužytas arba jį užimdavo vyresnis jaunimas. Taigi reikėdavo krepšinį pritaikyti prie aplinkos, ir taip atsirado naujų žaidimų: „Kiaušinis“, dar vadinamas „Minusu“, „Užtaisiniu“, „Penketu“, „Šūdmedaliu“, irgi „Karalius“ bei „Asilas“. Futbolas ir jo variantai irgi būdavo žaidžiami, o vartus atstodavo turnikas.

Daugelis iš vaikystės prisimena žaidimą „Ali Baba“, kur dalyviai pasiskirsto į dvi komandas, abiejų komandų nariai, susikibę už rankų, sustoja vieni priešais kitus, ir viena komanda šaukia: „Ali Baba!“, kita atsako: „Začem sluga.“ Pirmoji komanda sako: „Za piatava disiatava, [priešininkų komandos žaidėjo vardas], k nam siuda!“ Taigi tas pašauktas vaikas turi bėgti link priešininkų komandos ir stengtis prasiveržti pro sukabintas rankas. Tai yra rusiškas žaidimas. Įdomu tai, kad didelė dalis vaikų net nesuprasdavo, ką reiškia skanduotė, nes nemokėjo rusiškai, todėl ji turi nemažai variacijų - žaidžiantieji sakydavo taip, kaip girdėdavo. E. Jacevičienė pastebi, kad tai - nuostabus kultūrinio paveldo pavyzdys.

Be abejonės, vaikai žaisdavo ir ramesnius žaidimus, kai kurie iš jų - su kamuoliu: „Šansas“, „Valgoma-nevalgoma“, „Chali chalo“. Žaidžiant „Šansą“, taip pat vadinamą „Skorpionu“, „Kobra“, „Gyvenimu“, vedėjas užduoda klausimą apie jūsų ateitį, pavyzdžiui, koks bus jūsų vyro vardas, ir meta kamuolį sakydamas kokį nors variantą. Jei tas variantas žaidėjui nepatinka, jis turi atmušti kamuolį, o jei patinka - sugauti. „Šitą turbūt labiau žaisdavo mergaitės, berniukus greičiausiai priversdavo žaisti. Bet labai įdomus, kūrybingas ir lavinantis vaizduotę žaidimas“, - sako E. Jacevičienė.

„Chali chalo“, arba „Chalu chala“, - taip pat per sovietų okupaciją į Lietuvą atkeliavęs žaidimas. Vedėjas užduoda klausimą ir meta kamuolį vienam iš žaidėjų. Jei šis teisingai atsako, vedėjas meta kamuolį kuo toliau - ar kuo aukščiau - ir pats bėga kuo toliau. Atsakęs vaikas turi pagauti kamuolį ir pasakyti „stop“. Vedėjui sustojus, kamuolį pagavęs žaidėjas turi atspėti, kiek žingsnių, pėdučių, dramblių, skruzdėlių ar kitų matavimo vienetų yra iki vedėjo. Tuomet tiek nueina, vedėjas iš rankų padaro lanką, o priėjęs žaidėjas turi įmesti ten kamuolį. E. Jacevičienės tyrimo duomenimis, populiarūs žaidimai taip pat buvo „Sugedęs telefonas“, „Šviesoforas“, „Mama, mama, kiek tau metų?“ bei „Juokingas pomidoras“.

Vaidmenų žaidimai - kūrybiškumo oazė

Visgi ne visi žaidimai buvo aktyvūs ar turėjo taisykles, nustatytą pabaigą. Turbūt daugelis vaikų kiemuose žaisdavo ir pasiskirstę vaidmenimis: šeimą, namus, vaistinę, biblioteką, parduotuvę, restoraną, ligoninę ar net laidojimo namus. „Tai taip pat labai svarbūs žaidimai. Pasakojimo žaidimai yra puikus būdas vaikams lavinti kūrybiškumą, vaizduotę ir socialinius įgūdžius. Jie leidžia kurti istorijas, įsivaizduoti naujus pasaulius ir išmokti bendradarbiauti su kitais. Svarbiausia - leiskite vaikui mėgautis kūrybiniu procesu, įtraukite papildomas priemones, kaip piešimo reikmenis ar lėles, ir kartu dalyvaukite žaidimuose. Pasakojimo žaidimai orientuojasi į istorijų kūrimą ir dalijimąsi, o ne į pergalę. Šie komponentai ne tik padeda laikytis žaidimo taisyklių, bet ir suteikia įkvėpimo naujiems istorijos posūkiams. Pasakojimo žaidimai yra puikus būdas vaikams geriau suprasti savo emocijas. Žaidimai grupėje skatina vaikus mokytis bendradarbiauti ir efektyviai bendrauti. Kuriant istorijas vaikai įgyja svarbių įgūdžių, tokių kaip pasakojimo struktūros suvokimas, kūrybiškumas ir problemų sprendimas.

Tyrimo apie kiemo žaidimus rezultatai

Niekas nėra rinkęs informacijos apie tai, ką vaikai žaisdavo kieme. Tyrime dalyvavę 103 įvairaus amžiaus apklaustieji atsakė į išsamios anketos klausimus, penki žmonės sutiko duoti interviu, be to, doktorantė rado 26 naudingus komentarus internetinėse pokalbių svetainėse. Nors dauguma respondentų - vilniečiai, kaip ir pati tyrėja, visgi stengtasi apklausti įvairių vietovių gyventojus. „Nepaisant to, kad Lietuva, pripažinkime, mažikė, o kiemo žaidimai gyvuoja apie 60 metų, vis tiek galime pastebėti skirtumus tarp didžiausių miestų“, - sako E. Jacevičienė. Pasak E. Jacevičienės, ji - ir greičiausiai daugelis žmonių - pastebėjo, kad kiemuose žaidžiančių vaikų mažėja.

Šiuolaikiniai edukaciniai žaidimai ir veiklos

Renkantis žaidimus, svarbu atsižvelgti į jų sudėtingumą. Pradėkite nuo paprastesnių variantų, o vaikui tobulėjant, pereikite prie sudėtingesnių. Jei žaidimas per lengvas, jis greitai praras susidomėjimą, o jei per sunkus - gali atsirasti nusivylimas. Leiskite vaikui išbandyti įvairius žaidimų stilius ir atrasti, kas jam patinka labiausiai. Įrenkite ramų kampelį, kuriame vaikai galėtų nevaržomai kurti ir žaisti. Pasirūpinkite, kad aplinkoje nebūtų blaškančių elementų, tokių kaip elektroniniai prietaisai ar triukšmas. Svarbu, kad vaikai jaustųsi drąsiai dalindamiesi savo mintimis. Tėvų įsitraukimas gali paskatinti vaikų kūrybiškumą. Pradėkite istoriją, o tada leiskite vaikams ją tęsti. Renkantis žaidimą, svarbu atsižvelgti į vaiko amžių ir pomėgius.

Brain Games LT: žaidimai lietuvių kalba

„Brain Games LT“ parduotuvėje rasite įvairių pasakojimo žaidimų, skirtų skirtingo amžiaus vaikams. „Brain Games LT“ ypatingai rūpinasi, kad šeimos galėtų žaisti žaidimus gimtąja kalba. „Black Stories LT“ - mįslės ir paslaptingos istorijos, skirtos vyresniems vaikams ir paaugliams. Visi žaidimai kruopščiai išversti, kad išlaikytų originalų žaidimo charakterį ir būtų pritaikyti Lietuvos kultūrai. Parduotuvėje rasite ir skyrių „Mažiesiems“, kuriame surinkti paprasti ir įtraukiantys žaidimai jauniausiems žaidėjams.

„Atgal į mokyklą“ - mokslas ir žaidimai

Rugpjūčiui skaičiuojant paskutines dienas, „Atgal į mokyklą“ tema - vis dažnesnė. Kad ji skambėtų šviesiau, kad Rugsėjo 1-osios laukimas būtų įdomesnis, pasitelkime smagias veiklas ir žaidimus. Mokslo ir žinių pramogines veiklas galime įtraukti į Rugsėjo 1-osios šventę namuose, jomis galime paįvairinti pirmąjį mokslo metų mėnesį, o viena kita galbūt virs šeimos tradicija ir nuolatiniu įkvėpimu domėtis bei siekti žinių.

Mokslo eksperimentai ir kūrybinės dirbtuvės

Atsispausdinkite nemokamai šiame įraše ir kurkite! Nematomo rašalo gamyba ar šokančios pieno spalvos - vos iš kelių produktų sukuriami atraktyvūs mokslo eksperimentai. Putojančios spalvos, arba, kaip sukišti kiaušinį į butelį - dar vienas puikus žaidimas iš mano vaikystės. Pelėdos - išminties ir mokslo simbolis. Surenkime vaikams kūrybines jų dirbtuves. Tinka kankorėžiai, kriauklės, kaštonai, kamščiai ar plokštesni akmenukai - ant jų galima piešti ne tik tekstiliniais, bet ir geliniais flomasteriais. Pelėdų temą galime pasitelkti ir kurdami pieštukines. Tai pravartus daiktas ir smagu, kai tokį gali pasidaryti pats. Yra daug būdų, kaip pasigaminti pieštukines, mano siūlomas - iš vienkartinio puodelio.

Žodiniai ir stalo žaidimai

Pirmyn į žinių lenktynes - kiekvienam žaidėjui tereikia popieriaus ir pieštuko! Įtraukiantis ir lavinantis, šaunus žaidimas, kurį žaidžiu nuo vaikystės. Beje, jis puikiai žaidžiamas ir žodžiu, tarkim, pasivaikščiojimo metu. Vienas žaidėjas vardina visus dalykus iš vienos raidės, kitas - iš kitos. Žaidėjai paeiliui vardina žodžius. Tarkim, pirmajam žaidėjui pasakius aRbūzas, antrasis turi sugalvoti žodį iš R raidės ir taip toliau. Žaidimas daug skaitantiems. Vienas užduoda mįslę - pacituoja knygą (tikrai nereikia mintinai mokėti ištraukų, užtenka improvizuotai atkartoti mintį), o kitas turi atspėti, kokia tai knyga. Taip pat galime žaisti ir su filmais.

Žodinius matematikos žaidimus galime žaisti pasivaikščiojimo metu ar nutaikius laisvą valandėlę namuose. Pasitelkę fantaziją, skaičių galvosūkius vaikams užminkime apie juos pačius, mėgstamus knygų personažus, ar augintinius: „Kol Marsas miegojo, Runcė nugvelbė iš jo dubenėlio 10 mėsos kukulių. 4 iš jų sušlamštė, o likusius paslėpė po spintele.“ Kelioninį matematikos žaidimą ikimokyklinukams paprasta pasidaryti iš ledų pagaliukų. Arba plokščių pagaliukų kavai maišyti iš PC vienkartinių indų skyriaus.

Stalo žaidimai, tokie kaip „Scrabble“, „Aš žinau („I know“), „5 sekundės“, geografiniai „Pasaulio vėliavos“, „Įdomiosios kelionės po Lietuvą“, „Uppsala“, priešmokyklinukams - „Sudėk žodį“, „ABC draugai“ ir daugybė kitų, puikiai tinka mokymuisi. Žaiskime juos dviese su vaiku ar visa šeima, skatindami žingeidumą ir norą domėtis bei pažinti pasaulį ir kartu tiesdami smagesnį vaiko kelią į mokyklą.

Skaitymo skatinimas ir kultūrinės išvykos

Kelionė į knygyną, leidžiant vaikui išsirinkti patinkančią knygą - vienas iš skaitymą ir meilę knygoms ugdančių dalykų. Jį taip pat galime paversti maža švente - eidami kartu, kalbėdamiesi apie išsirinktas knygas ir jų teikiamą džiaugsmą, papildydami jį kitomis pramogomis. Skirtukus smagu pasigaminti tiek sau, tiek mažoms dovanėlėms - sesėms, broliams, draugams, tėvams ar seneliams. Kurti galime iš įvairių turimų medžiagų, maniškiai - pagaminti iš ledų pagaliukų.

Parinkime, kas vaikams įdomu. Energetikos ir technikos, traukinių, gamtos muziejus, ar galbūt mažus žmones įtraukianti paroda? Įdomiausios 4-7 metų vaikams. Kelionės į muziejus ar parodas yra puikus būdas plėsti akiratį ir mokytis per patirtį.

tags: #darzelio #tema #apie #zaidimus

• Kaip užkirsti kelią vaikų dingimui
• nuo pirmųjų žingsnių iki meistriškumo badmintone
• Gimtinės ilgesys Katiliškio prozoje
• Nėštumo ir plaukų dažymo rekomendacijos
• Kaip išsirinkti vaikišką planšetę?