Vaistų vartojimas nėštumo metu ir galimos perdozavimo pasekmės

Besilaukiančias moteris dažnai neramina klausimai, kas saugu, o kas gali neigiamai atsiliepti mamos ir būsimo kūdikio sveikatai, vartojant vaistus. Šiuo ypatingu laikotarpiu svarbiausias tikslas - išnešioti sveiką kūdikį, todėl tinkamas medikamentų pasirinkimas ir vartojimas yra gyvybiškai svarbūs. Nėštumas - ypatingas laikotarpis, kai moters organizmas patiria daugybę pokyčių, o net ir nedideli sveikatos sutrikimai įgauna naują reikšmę. Neatsakingai vartojami vaistai gali pakenkti ne tik būsimajai mamai, bet ir besivystančiam kūdikiui, didinti vaisiaus apsigimimų riziką, sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą ar kitas sunkias komplikacijas.

Kiekvienas vaistų pasirinkimo atvejis yra unikalus ir reikalauja individualaus sprendimo, nes tai priklauso nuo nėštumo stadijos ir nuo ligos, kuria serga pacientė. Svarbiausia pasikonsultuoti su gydytoju ir kartu su juo susidėlioti gydymo planą - kokius vaistus reikės pakeisti, o kokių medikamentų vartojimą galima tęsti. Vaistus rekomenduojama pradėti gerti tik pasitarus su gydytoju ir tęsti vartojimą su jo priežiūra.

Vaistų saugumo kategorijos nėštumo metu ir jų poveikis

Sudėtinga įvertinti nėštumo metu vartojamų vaistų saugumą ar realią potencialią žalą, nes vaistų vartojimo tyrimai su nėščiosiomis, žinoma, nėra atliekami dėl etinių sumetimų. Apie šalutinį poveikį nėščiosios ar vaisiaus sveikatai vis dėlto žinoma ne tiek ir daug. Registruojant naujus vaistus, tyrimai su nėščiosiomis nėra atliekami. Visa informacija apie vaisto saugumą nėštumo metu kaupiama jam jau esant rinkoje, renkant duomenis iš klinikinių atvejų, atliekant epidemiologinius tyrimus ir kuriant registrus. Apie ilgą laikotarpį naudojamus vaistus ir jų poveikį besilaukiančioms moterims žinome daugiau nei apie naujus vaistus, todėl nėščiosioms dažniau rekomenduojama rinktis seniau rinkoje esančius medikamentus.

Visi vaistai skirstomi į rizikos kategorijas pagal JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) sistemą, kuri padeda įvertinti jų saugumą nėštumo metu. Deja, nuo 2015 metų šios kategorijos nėra atnaujinamos.

Nėštumo metu bet koks preparatas gali daugiau ar mažiau pakenkti ne tiek mamai, kiek kūdikiui, ir į tai būtina atsižvelgti renkantis vaistus. Poveikis vaisiui priklauso nuo nėštumo laikotarpio:

• Embriotoksiniai vaistai neigiamai veikia embrioną, t.y. jie žalingi pirmosiomis savaitėmis po pastojimo.
• Teratogeniniai vaistai yra žalingi vaisiui nuo 3 iki 8-10 vystymosi savaitės. Šie vaistai gali sutrikdyti normalų vaisiaus vystymąsi, sukelti vaisiaus apsigimimus.
• Fetotoksiniai vaistai kenkia jau subrendusiam ir pilvelyje augančiam mažyliui.

Reikėtų vartoti mažiausią galimą vaisto dozę ir pasirinkti trumpiausią galimą vartojimo laikotarpį.

Dažniausi negalavimai ir vaistų vartojimas nėštumo metu

Šiuo periodu, be abejo, būtina vengti stipriai veikiančių medikamentų, kurie padeda stabilizuoti emocinę pusiausvyrą. Tačiau kai kurių ligų ar negalavimų gydymas yra būtinas, kad būtų išvengta didesnių komplikacijų.

Skausmas ir peršalimas

Jei jums ką nors skauda, viso pasaulio medikai pataria aspiriną keisti paracetamoliu (acetaminofenu), kuris šiuo gyvenimo etapu gali išgelbėti kilus ekstrinei situacijai. Aspirinas, kaip ir daugelis kitų nesteroidinių priešuždegiminių preparatų (NVNU), nėštumo metu nerekomenduojamas. Tiesa, esama keleto atvejų, kai aspiriną vartoti prisireikia, tačiau ir tada nėščiajai išrašomos labai mažos dozės, ją atidžiai stebi kardiologas ir ginekologas. Karščiuojant ar jaučiant skausmą nėštumo metu saugu vartoti paracetamolį, tačiau dėl ilgesnio jo vartojimo būtina pasitarti su gydytoju. Be specialisto rekomendacijos nereikėtų vartoti ibuprofeno, aspirino ar kitų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Ibuprofenas laikomas saugiu pirmojoje nėštumo pusėje, tačiau vėlyvesniu nėštumo laikotarpiu jo vartoti nerekomenduojama.

Peršalus, rekomenduojama imtis senų, gerų, laiko patikrintų priemonių. Prisiminkite močiučių patarimus, kaip jos gydydavo peršalimo ligas. Pirmas vaistas - lova su šiltais patalais. Į nosį lašinkite švelnaus poveikio lašų nuo slogos. Gerklę skalaukite šiltu sodos ir druskos tirpalu, gerkite arbatą su pienu ir medumi. Saugiausiu vaistu laikomas acetaminofenas (paracetamolis), ypač jei peršalus jus dar kamuoja ir galvos skausmai, aukšta temperatūra. Medikamentinės priemonės, tokios kaip purškiami vaistai į nosį, yra neefektyvios nėščiųjų slogai gydyti. Sergant nėščiųjų sloga, rekomenduojama plauti nosį druskos tirpalais ir nepamiršti fizinės veiklos, kuri sutraukia nosies kraujagysles, o tai palengvina ligos simptomus. Bet kokius kitokius preparatus vartokite tik pasikonsultavusi su gydytoju.

Alerginės reakcijos

Daugeliui moterų nėštumo metu paaštrėja alerginės reakcijos. Žinoma, geriau būtų vengti ir antialerginių preparatų, jei tik yra tokia galimybė. Tačiau, kita vertus, pati alerginė reakcija gali būti tokia pavojinga, kad dar labiau pakenks būsimam kūdikiui, taigi tiesiog ignoruoti alergijos irgi nevalia. Jei jums - alerginė sloga, galite rinktis švelnesnius vaistus, pavyzdžiui, ne tabletes, o nosies lašus. Visus medikamentus saugiau vartoti po pirmojo nėštumo trimestro.

Vidurių užkietėjimas

Vidurių užkietėjimas - daugumą nėščiųjų varginanti problema, kurią galima gydyti atsargiai. Dažnai ji susijusi su vitaminų, turinčių padidintą geležies kiekį, vartojimu. Gydant vidurių užkietėjimą visų pirma reikėtų į pagalbą pasitelkti natūralias priemones: gerkite daugiau vandens, valgykite daug ląstelienos turinčių produktų. Pasikonsultuokite su gydytoju, ar negalėtumėte vartoti kitų vitaminų su mažesniu geležies kiekiu. Jei visos šios priemonės nepadeda, galima pamėginti vartoti dokuzatą, kuris padeda švelniai įveikti šią subtilią problemą. Stipresni stimuliatoriai gali sutrikdyti natūralią žarnyno mikroflorą ir sukurti dar didesnių sveikatos problemų. Mėšlungis, kojų tinimas ir rėmuo yra įprasti ir dažnai pasitaikantys nėštumo palydovai. Prasidėjus mėšlungiui, reikia ištiesinti kojas, pėdas ir pirštus traukti savęs link bei kartoti pratimą, kol raumuo atsipalaiduoja. Mėšlungio prevencijai svarbu gerti daug skysčių, daugiau ilsėtis, rinktis patogią avalynę, subalansuotai maitintis ir vartoti magnio preparatus. Kojų tinimas nėščiosioms dažniausiai pasireiškia vakare arba po ilgo stovėjimo. Tuo metu rėmuo dažniau vargina antroje nėštumo pusėje, kai augantis vaisius spaudžia skrandį. Simptomus mažinti padeda valgymas dažniau, bet mažesnėmis porcijomis, vengimas lankstytis po valgio ir saikingas riebių bei aštrių patiekalų vartojimas. Simptomams malšinti saugūs antacidai - magnio ir kalcio druskų deriniai.

Dantų gydymas

Daugeliu atvejų dantų gydymas nėštumo metu yra galimas. Burnos ertmė visada turėtų būti sveika, nepriklausomai nuo jūsų gyvenimo tarpsnio - net ir nėštumo metu. Tiesa, visas „stipresnes“ odontologų taikomas priemones, kaip antai danties traukimą, šlifavimą, geriau atidėti iki antrojo nėštumo trimestro, kada vaisius bus jau pakankamai susiformavęs ir šios priemonės bei galbūt jūsų patiriamas stresas jam nepakenks. Be to, šiuo metu jau kur kas drąsiau dantų gydymo metu galima naudoti ir tokius nuskausminamuosius, kaip lidokainas - jis priskiriamas B kategorijos vaistams.

Gripo vakcina

Skiepytis nuo gripo galima ir netgi rekomenduojama. Nėštumas - tai laikas, kai organizmas visas jėgas skiria imuniteto stiprinimui, o tokia vakcina tik palengvins jam darbą. Pagal statistiką, vos 25 iš 10 000 paskiepytų ir vis dėlto gripu susirgusių nėščių moterų prireikia gydymo ligoninėje.

Antibiotikų vartojimas

Nėštumo metu antibiotikus vartoti galima, tačiau prieš tai būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Pirmąjį nėštumo trimestrą antibiotikų geriau vengti, nes jie padidina persileidimo tikimybę. Laiku paskirtas antibakterinis gydymas yra mažesnė rizika vaisiui nei infekcija. Negydomos bakterinės infekcijos gali sukelti komplikacijas, kurias gydyti reikės didesnėmis antibiotikų dozėmis, o gydymo kursas taps ilgesnis.

Miego sutrikimai

Jei nėštumo metu kyla problemų, susijusių su individualiomis jūsų organizmo savybėmis, visų pirma pasiteiraukite gydytojo, kaip geriausia jas įveikti. Miego sutrikimus gydyti medikamentais nepageidautina. Tyrimais nustatyta, kad nėštumo metu pavartojus populiarių migdomųjų vaistų ambieno, jo pėdsakų aptinkama virkštelėje. Vadinasi, vaisto patenka į kūdikio kraujotaką, tai gali būti pavojinga jo sveikatai.

Vitaminai ir papildai nėštumo metu

Nėščioms moterims paprastai skiriama geležis ir folio rūgštis. Visi kiti vitaminai ar mikroelementai skiriami individualiai, gydytojui įvertinus jų poreikį moters organizmui. Nėštumo metu pavojingos didelės vitamino A dozės, nes jos yra susijusios su didesne apsigimimų rizika. Todėl reikia atidžiai rinktis maisto papildus, kurių sudėtyje yra vitamino A. Jei nėštumo metu nusprendžiama vartoti polivitaminus, svarbu pasirinkti būtent nėščiosioms skirtus preparatus ir dėl jų vartojimo pasitarti su gydytoju. Siekiant vartoti kokybiškus maisto papildus, reiktų pirkti tik tuos, kurie yra patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.

Nėščiosioms svarbu atkreipti dėmesį į vartojamų vaistažolių arbatų ir mišinių sudėtį. Tarp nerekomenduojamų žolelių - čiobrelis, šalavijas, raudonėlis, pelynas, šaltekšnis, sena, rabarbaras, šalpusnis, kraujažolė, sukatžolė bei aviečių lapai.

Ką daryti perdozavus vaistų?

Perdozavus vaistų, svarbiausia kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą. Specialistams įvertinus situaciją, bus paskirtas individualus gydymas. Tokiu atveju būtina nedelsiant informuoti medikus apie vartotus vaistus ir jų kiekį, kad būtų galima tinkamai įvertinti galimas pasekmes ir suteikti reikiamą pagalbą.

Kai kurios nėštumo komplikacijos ir jų gydymas

Tikslias nesivystančio nėštumo priežastis nustatyti sunku, tačiau dažniausiai tai yra natūrali gamtos atranka. Kartais, jeigu nėštumas nustoja vystytis labai anksti ir prasideda savaiminis persileidimas, moteris gali net nesužinoti, kad ji buvo pastojusi. Atsižvelgus į nėštumo trukmę, riziką, moters sveikatos būklę, savijautą, jos pačios išreikštą norą, gydytojas parenka tinkamiausią veiksmų planą. Yra keletas nesivystančio nėštumo valdymo būdų:

• Laukimas. Nesivystantis nėštumas anksčiau ar vėliau pasibaigs savaiminiu persileidimu, todėl kartais pasirenkama paprasčiausiai palaukti. Moters būklė privalo būti kruopščiai įvertinama ir periodiškai stebima, nes laukimas (ypač užsitęsęs) yra siejamas su didesne kraujavimo, nepilno aborto, skubios chirurginės intervencijos rizika.
• Konservatyvus, t.y. medikamentinis nesivystančio nėštumo nutraukimas. Nesivystančiam nėštumui nutraukti dažniausiai naudojamas vaistas misoprostolis. Jis paskatina gimdos kaklelio suminkštėjimą ir atsivėrimą, gimdos susitraukimus ir vaisiaus bei kitų nėštumo audinių pasišalinimą, t.y. vaistas sukelia persileidimą. Persileidimas dažniausiai įvyksta per pirmąją parą nuo vaistų vartojimo pradžios. Medikamentai gali sukelti virškinimo sistemos sutrikimus (pilvo skausmą, viduriavimą), kurie išnyksta savaime pabaigus vartoti vaistą.
• Vakuumo aspiracija (atsiurbimas). Procedūra įprastai atliekama iki 12 (rečiau, labai patyrusių gydytojų iki 15) nėštumo savaitės. Jos metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, per jį įvedamas vamzdelis ir žuvęs vaisius bei kiti nėštumo audiniai yra atsiurbiami.
• Abrazija. Procedūros metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, o gimdos sienelės išgramdomos specialiais metaliniais instrumentais. Procedūra įprastai atliekama bendrinėje nejautroje, t.y. su narkoze.

Nesivystantis nėštumas, jeigu jis užsitęsia ir nenutrūksta savaime ar nėra nutraukiamas, padidina gausaus kraujavimo, nepilno aborto, skubios chirurginės intervencijos ir visų tuo susijusių komplikacijų riziką. Gydytojas, atsižvelgęs į moters fizinės ir psichinės sveikatos būklę, patars, kada galima vėl bandyti pastoti. Įprastai rekomenduojama būtinai palaukti, kol vėl prasidės ir normalizuosis mėnesinių ciklas.

Išsėtinė sklerozė (IS) ir nėštumas

Išsėtinė sklerozė (IS) - tai demielinizuojanti uždegiminė centrinės nervų sistemos liga, pasireiškianti recidyvuojančia ar nuolat progresuojančia neurologine disfunkcija, sukeliančia negalią. Dažniausiai IS pasireiškia 20-40 metų asmenims, tarp moterų liga du tris kartus dažnesnė nei tarp vyrų. Didžioji dauguma IS vaistų priskiriami C kategorijai, tai reiškia, kad jų saugumas nėštumo metu nėra įrodytas. Kadangi IS dažniausiai diagnozuojama vaisingo amžiaus moterims, ateityje dar planuojančioms turėti vaikų, nėštumo įtaka IS eigai ir ligos medikamentinė kontrolė nėštumo metu tampa reikšminga klinikine problema.

Konsultavimas prieš nėštumą

Moterys su IS prieš planuojamą nėštumą turėtų būti pakonsultuotos neurologo. Tokiu atveju būtų parinkta tinkamiausia gydymo strategija, išlaikant optimalią ligos kontrolę nėštumo metu ir laikotarpiu po gimdymo. Pacientės turėtų žinoti, kad IS nedidina persileidimo, įgimtų vaisiaus raidos ydų ar priešlaikinio gimdymo rizikos, taip pat pati liga ar ligą modifikuojantys vaistai nepaveikia asmens vaisingumo, todėl siekiant apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo, rekomenduojamos kontraceptinės priemonės. IS nėra paveldima liga, gali būti perduodamas tik polinkis sirgti, tačiau dažniausiai pacientės neturi sergančio šeimos nario. IS sergant pirmos eilės giminaičiui, rizika susirgti didėja nuo 0,13 % iki 2-2,5 %. Paveldimumo rizika naujagimiui išauga iki 30 % dviem atvejais: jei yra monozigotiniai dvyniai ir kai abu tėvai serga IS.

Dabartinė nuostata yra ta, kad nėštumas nedidina ilgalaikės IS negalios progresavimo rizikos. Nėštumas turi apsauginį poveikį ir ligos atkryčių dažnis yra žemas, nors ketvirtadalis pacienčių patiria ligos paūmėjimą per pirmus 3 mėnesius po gimdymo. Sveikatos priežiūros specialistas prieš skirdamas ligą modifikuojantį gydymą vaisingo amžiaus pacientei, turėtų atsižvelgti į ligos sunkumą ir galimą paūmėjimų riziką, vaistų saugumą nėštumo metu ir poveikį vaisiui bei nėštumo eigai. Išsėtinė sklerozė ir ligai gydyti skirti vaistai gali sukelti seksualinę disfunkciją tiesiogiai (pvz. libido sumažėjimas, erektilinė disfunkcija, makšties sausumas, anorgazmija) arba netiesiogiai per kitas IS išraiškas (šlapimo pūslės disfunkcija, nuovargis, depresija, raumenų spastika).

Ligos kontrolė nėštumo metu

Nėštumo metu organizmas yra imunotolerantiškas, kliniškai ir pagal MRT vaizdus ligos aktyvumas sumažėja, ypač paskutinį trimestrą. Tokia ligos remisija yra siejama su padidėjusių hormonų (estrogenų, progesterono, prolaktino, gliukokortikoidų, leptino) koncentracija kraujyje. Nors dauguma IS simptomų nėštumo metu sušvelnėja, tačiau tokie simptomai kaip silpnumas, pusiausvyros ir šlapinimosi sutrikimai gali paūmėti. Nėštumo pabaigoje atsiradusius naujus simptomus, tokius kaip Bell‘o paralyžius, riešo kanalo sindromas, reikėtų diferencijuoti nuo IS paūmėjimo. Pacientės, sergančios IS turi būti informuotos, kad nėštumo metu šlapimo takų infekcijos rizika yra didesnė, todėl esant simptomams, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į specialistą ar gydymo įstaigą. Taip pat, nėštumą prižiūrintis gydytojas turėtų žinoti, kad esant šlapimo takų infekcijai, gali būti laikinas su IS susijusių simptomų paūmėjimas. Papildomi radiologiniai vaizdinimo metodai nėra būtini. Magnetinio rezonanso tyrimas nėštumo metu nėra kontraindikuotinas, tačiau gadolinio, kaip kontrastinės medžiagos, rekomenduojama vengti, nes jis praeina placentos barjerą ir patenka į sisteminę vaisiaus kraujotaką.

Gimdymas ir gimdymo skausmo malšinimas

Nėštumas, sergant IS, nėra priskiriamas aukštai rizikai, todėl tai neturėtų daryti įtakos pasirenkant gimdymo būdą ir anesteziją, nebent yra reikšmingas ligos progresas ar negalia. Epidurinė anestezija neturi įtakos ligos progresavimui ir gali būti saugiai atliekama gimdant natūraliais takais ar atliekant cezario pjūvio operaciją. Gimdymą apsunkinantis raumenų spastiškumas gali būti mažinamas skiriant benzodiazepinus ir/arba epidurinius analgetikus. Pacientės, esant nugaros smegenų pažeidimui ar jutimų sutrikimui žemiau T11 segmento, gali nepajausti gimdymo pradžios, todėl svarbu mokyti atpažinti tokius simptomus kaip virškinimo trakto sutrikimas, odos paraudimas, padidėjęs spastiškumas ar nugaros skausmas, kurie gali reikšti gimdymo veiklos pradžią.

Laikotarpis po gimdymo

Pirmieji trys mėnesiai po gimdymo yra padidėjusios rizikos laikotarpis dėl ligos eigos paūmėjimo tikimybės. Moterys su IS turi būti skatinamos žindyti naujagimį, tačiau kol kas nėra aišku, ar žindymas pogimdyminiu laikotarpiu sumažina ligos paūmėjimų dažnį. Rekomenduojama pacientėms kreiptis į pieno bankus ir užsišaldyti dalį pieno atsargų tiems atvejams, jei ligos paūmėjimui gydyti būtų skiriami vaistai kontraindikuotini žindant, ar dėl paūmėjimo išsivysčius stipriai negaliai, silpnumui, apsunkinančiam žindymą. Paūmėjimo metu skiriamas metilprednizolonas nėra indikacija nutraukti žindymą.

IS vaistai ir nėštumas

Saugus pastojimas gali būti planuojamas tik po to, kai buvo patvirtintas atsakas į ligą modifikuojantį gydymą ir pagal klinikinius ir MRT duomenis nėra ligos aktyvumo požymių. Prieš nėštumą, arba jau pastojus, yra rekomenduojama nutraukti ligą modifikuojančią terapiją. Kadangi nėštumas neprovokuoja IS atkryčių dažnio, kai kurioms moterims gydymo tęsimas gali būti nereikalingas. Tačiau, pacientėms su dideliu ligos aktyvumu ir gresiančiais recidyvais, kai kurios ligą modifikuojančios terapijos gali būti tęsiamos ir nėštumo metu. Tais atvejais, gydymas beta-1b interferonu (INF-B) ir glatiramero acetatu (GA) gali būti tęsiamas kaip įmanoma ilgiau, nes nėra įrodymų, kad INF-B ir GA turėtų šalutinį poveikį vaisiui ir motinai. Nėra jokių įrodymų, kad reikėtų nutraukti INF-B/GA vartojimą neplanuotai pastojus. Šie vaistai taip pat nedidina spontaninio aborto, įgimtų defektų rizikos ir nemažina moterų (bei vyrų) vaisingumo. INF-B ir GA gali būti skiriami ir žindymo laikotarpiu.

Pacientėms, kurios nutraukia natalizumabo vartojimą pastojus ar prieš nėštumą, dažniausiai po 12-16 savaičių gali pasireikšti sunkus ligos paūmėjimas. Dėl šios rizikos pacientėms, sergančioms aktyvia ligos forma, natalizumabas gali būti tęsiamas nėštumo metu. Pirmąjį trimestrą natalizumabas nepereina placentos barjero, tačiau jis aktyviai transportuojamas per placentą antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrais. Siekiant sumažinti vaisiaus ekspoziciją, rekomenduojama paskutinę dozę skirti iki 34 nėštumo savaitės. Nors nėštumo metu paūmėjimai yra reti, tačiau esant ligos paūmėjimui antroje nėštumo pusėje, atmetus šlapimo takų infekcijos galimybę, galima skirti kortikosteroidus (dažniausiai leidžiamas metilprednizolonas 1 g per dieną į veną, 3-5 dienas). Paūmėjimo atveju, nesant atsako į kortikosteroidus, galima svarstyti plazmaferezės taikymą.

Vaistų vartojimo rekomendacijos žindymo metu

Vaistų vartojimo rekomendacijos žindant ir nėštumo metu gali skirtis. Kai kurių vaistų negalima vartoti nėštumo metu, tačiau galima juos vartoti žindant. Suabejojus, ar vaistus galima vartoti žindymo metu, reikėtų pasitarti su savo gydytoju ir kartu su juo nuspręsti, kuriuos vaistus reikės pakeisti. Vaistų vartojimo nėštumo ir žindymo metu rekomendacijas galima rasti vaistinių preparatų charakteristikų santraukose, kurios yra Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos tinklapyje.

tags: #netycia #virsijau #vaistu #norma #nestumas

• kaip pasirinkti saugią automobilinę kėdutę
• Tėvystės atostogos Lietuvoje
• Sužinokite daugiau apie legendinį Vladimirą Vysockį
• apie jauniausią pasaulio mamą
• Nėštumo ir alkoholio sąsajos