Kompiuteriniai žaidimai vis dažniau iš jaunimo atima laisvalaikį gamtoje, pasivaikščiojimus ar tiesiog gyvus susitikimus su draugais. Tad natūraliai kyla klausimas: kaip atrasti ribą tarp tiesiog pomėgio žaisti kompiuterinius žaidimus ir kada tai tampa rimta priklausomybe?

Vaiko teisių gynėjai tikina, kad problema yra tada, kai vaikas nuolat galvoja apie žaidimus, net jų nežaisdamas, kai praranda ryšį su draugais, yra labiau linkęs būti vienas, atsiriboja, kai nėra linkęs bendrauti su šeima ir bendraamžiais. Jeigu tėvai mato, kad negeba savarankiškai užkirsti kelio priklausomybei, rekomenduotina kreiptis į specialistus. Tačiau laiku pastebėtas besaikis noras žaisti kompiuteriu gali būti suvaldytas paprasčiau.
Siūlyčiau tėvams pasidomėti, kokius žaidimus vaikai žaidžia, galbūt įsitraukti į žaidimus, paprašyti vaiko, kad parodytų, pamokytų tėtį ar mamą. Taip vaikas supras, kad tėvai domisi, ką jisai veikia. Taip pat labai svarbu, kad tėvai suprastų problemos mastą ir kurtų realų ryšį šeimoje: bendras laisvalaikis, pomėgiai, išvykos ir pramogos visiems kartu.
Vaizdo žaidimai, jeigu naudojami saikingai, gali suteikti vaikams įvairiapusės naudos, lavinti jų įgūdžius bei gabumus. Psichologai sutinka, kad internetiniai žaidimai gali pagerinti reakcijos greitį, strateginį mąstymą, kūrybiškumą, komandinio darbo ir socialinius įgūdžius - ypač kai yra žaidžiama ne po vieną.
Vis tik, internetinėje erdvėje tvyro ir įvairiausio plauko pavojų, tad tėvams svarbu įsitraukti į savo vaikų laisvalaikį, nustatyti žaidimams skirtas valandas, susipažinti su jų žaidžiamų žaidimų turiniu bei įspėti dėl kitų galimų rizikų. Ekspertai pabrėžia, jog jei žaidžiama kartu su virtualiais draugais, gali iškilti ir kibernetinių patyčių pavojus, vaikas gali susidurti su kenksminga kitų žaidėjų bendruomene.
| Amžius | Rekomenduojamas laikas per dieną |
|---|---|
| Ikimokyklinis (3-5 m.) | Iki 1,5 val. |
| Pradinė mokykla (6-12 m.) | Iki 2 val. |
| Paaugliai (13-18 m.) | Iki 3 val. |
Siekiant užtikrinti saugią vaizdo žaidimų patirtį, tėvams siūloma:

Tėvams aktualiau spėti paskui vaikus, nes jie tikrai geba žaidimų rasti greičiau nei tėvai. Svarbiausia - ne kontrolė, o ryšys su vaiku, kad jis pasitikėtų suaugusiais ir pasipasakotų jiems apie tai, ką veikia virtualioje erdvėje bei nebijotų pasakyti, jei vyksta kažkas keisto.