Kritikos kupinas tėvų auklėjimo metodas: kaip keisti požiūrį į drausminimą
Stiprių, teigiamų santykių su vaikais kūrimas yra būtinas jų emocinei ir socialinei raidai. Teigiami santykiai yra jų savigarbos, pasitikėjimo kitais ir gebėjimo naršyti pasaulyje pagrindas. Vis dėlto, tėvai šiandien dažnai jaučiasi pasimetę dėl vaikų auklėjimo metodų tinkamumo.
Bausmių nenaudingumas: kodėl tai neveikia
Egzistuoja vienas auklėjimo metodas, kuris labai paplitęs, tačiau tik nedaugelis tėvų žino, ką jie iš tikrųjų daro savo vaikui. Bausmė vis dar yra svarbi vaikų auklėjimo dalis daugelyje šeimų. Tėvai mano, kad paėmę mobilųjį telefoną ar uždraudę žiūrėti televizorių jie pakeis vaiką. „Jie klysta“, - įspėja vaikų psichiatras Wolfgangas Hirschbergas.
Daugelis tėvų baudžia savo vaiką jį bardami. Tačiau ko tėvai nepasiekia tokiu elgesiu, tai vaiko suvokimo, kaip teigiamai elgtis. Bausmės neduoda jokio rezultato, nes vaikas elgiasi kitaip tik iš baimės dar kartą sulaukti bausmės. Vaikystėje patirtas smurtas suaugusiame amžiuje turi įtakos ir elgesiui su savo artimiaisiais, vaikais.
Iškreipia santykius su tėvais ir fizinis smurtas, kuris vis dar plačiai paplitęs. Viename iš tyrimų, atliktų Lietuvoje, 50 proc. apklaustų tėvų teigė naudojantys fizinį smurtą kaip auklėjimo metodą ir negalvojantys atsisakyti kartais pliaukštelėti, kai vaikas neklauso. Tačiau mušamas vaikas tokiu būdu išmoksta vienintelio dalyko - vengti bausmės.
Teigiamas paskatinimas ir konstruktyvi kritika
W. Hirschbergas pataria verčiau vaiką apdovanoti už tinkamą elgesį. Taip vaikas supras, kad geriau nesmurtauti. Teigiamas paskatinimas yra geresnis ugdymo metodas: pavyzdžiui, su atžala išeiti į laisvalaikio parką arba suvalgyti ledų. Taip vaikas išsiugdys tėvų pageidaujamo elgesio įpročius.
Taip pat tėvai turėtų tinkamai kritikuoti vaiką. Tokiu atveju kritika turi būti nukreipta ne į atžalos asmenybę, o į jos elgesį. Tėvai turi atkreipti vaiko dėmesį į tai, kad kažkas buvo negerai, tačiau tokių frazių kaip „Esi tinginys“ ar „Esi bjaurus“ tėvai turi vengti. Vaikas paprastai po jų jaučiasi apskritai nuvertintas.
| Metodas | Poveikis |
|---|---|
| Bausmės (barimas, fizinis smurtas) | Baimė, agresija, nepasitikėjimas |
| Teigiamas paskatinimas | Savigarbos ugdymas, motyvacija elgtis tinkamai |
| Konstruktyvi kritika | Supratimas apie elgesio pasekmes be savivertės žlugdymo |
Kaip kurti ryšį ir nustatyti ribas?
Dedikuota sąveika: labai svarbu kiekvieną dieną skirti kuo daugiau laiko bendravimui su vaiku. Kokybiškas laikas ir pokalbis leidžia vaikams jaustis vertinamiems ir išgirstiems. Aktyvus klausymas - efektyvus bendravimas yra sveikų tėvų ir vaikų santykių pagrindas.
Psichologinis smurtas - ne auklėjimo priemonė
Nors ribos gali atrodyti ribojančios, jos iš tikrųjų suteikia struktūrą, kuri padeda vaikams jaustis saugiai. Nustatant taisykles, laikytis jų reikia nuosekliai. Ribų nustatymas turi atitikti jūsų šeimos vertybes bei būti realus ir racionalus.
- Emocijų patvirtinimas: Kai vaikai dalijasi savo jausmais, labai svarbu šias emocijas patvirtinti.
- Meilės išraiška: Reguliarus meilės išreiškimas žodžiais ir veiksmais stiprina vaiko saugumo jausmą.
- Pasiekimų šventimas: Didelių ir mažų pasiekimų pripažinimas ugdo vaikų savigarbą.
- Elgesio modeliavimas: Vaikai mokosi stebėdami savo tėvus.
Atminkite: norint užauginti brandžią, atsakingą ir savarankišką asmenybę, pirmiausia svarbus pačių tėvų darbas su savimi. Svarbu pripažinti savo klaidas, jei jos įvyko, ir atsiprašyti už jas. Nieko baisaus, jei atsakymą vaikui duosite ne tą pačią, o kitą dieną.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
