Pagalbinio Apvaisinimo Procesas: Išsamus Vadovas ir Etapai

Kai lytinio akto tarp vyro ir moters metu įvyksta natūralus apvaisinimas, spermatozoidas(-ai) apvaisina moters organizme esantį(-ius) kiaušinėlį(-ius) ir užsimezga nauja gyvybė. Tačiau neretai pasitaiko atvejų, kai porai nepavyksta pastoti natūraliai. Tokiais atvejais į pagalbą ateina pagalbinis apvaisinimas.

Kas yra pagalbinis apvaisinimas ir kam jis skirtas?

Pagalbinis apvaisinimas - tai medicininė procedūra, kuri padeda poroms susilaukti vaikų, kai natūrali pastojimo galimybė yra sumažėjusi arba neįmanoma. Tai medicininiai metodai, padedantys pastoti. Ši technologija taikoma tais atvejais, kai pora susiduria su nevaisingumu dėl įvairių priežasčių, tokių kaip kiaušidžių funkcijos sutrikimai, kiaušintakių nepraeinamumas, vyro spermos kokybės problemos ar nepaaiškinamas nevaisingumas.

Prieš rekomenduojant pagalbinį apvaisinimą, pirmiausiai porai yra pasiūlomi kiti nevaisingumo gydymo būdai, atsižvelgiant į nevaisingumo priežastis. Tai gali būti lytinių santykių laiko parinkimas, atitinkami medikamentai, mikrochirurginė operacija. Taikant šiuos būdus, pasaulyje gimė daugiau nei milijonas vaikų.

Pirminė konsultacija ir diagnostika

Viskas prasideda nuo poros apsilankymo pas specialistą ir konsultacijos, kurios metu gydytojas surenka anamnezę, paskiria reikalingus laboratorinius ir/ar diagnostinius tyrimus, aptaria galimus gydymo būdus. Konsultacijos metu gydytojas surenka informaciją apie poros medicininę istoriją, paskiria tyrimus, aptaria galimus gydymo būdus. Atliekami gydytojo paskirti tyrimai, jeigu prireikia atliekamos diagnostinės operacijos. Dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugos poros gali kreiptis, kai atlikti visi reikiami tyrimai nevaisingumo priežasčiai išsiaiškinti.

Prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą bus atlikti tyrimai, skirti sveikatos būklei ir hormonų koncentracijai įvertinti. Įvertinus tyrimų rezultatus, kartais gali prireikti ir kitų gydytojų, pavyzdžiui, gydytojo endokrinologo arba infekcinių ligų gydytojo, konsultacijų.

Intrauterininė inseminacija (IUI) - paprastesnis pagalbinio apvaisinimo metodas

Intrauterininė inseminacija (IUI) yra pati paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra. Šis metodas dar vadinamas in-vivo fertilizacija arba pagalbinis apvaisinimas moters kūne. Procedūros metu atitinkamai paruošta vyro sperma specialiu kateteriu sušvirkščiama į moters makštį tuo metu, kai yra didžiausia tikimybė apvaisinti subrendusias kiaušialąstes, per ovuliaciją.

Jei gydytojo ir poros sprendimu nusprendžiama atlikti intrauterininę inseminaciją (IUI), masturbacijos būdu klinikoje surenkama (arba specialia adata tiesiai iš sėklidžių paimama) vyro sperma. Sperma yra specialiai paruošiama, atskiriant progresyvaus judėjimo tiesiaeigius spermatozoidus nuo nejudrių ir negalinčių apvaisinti spermatozoidų ir sukoncentruoti juos labai mažame specialios terpės kiekyje. Intrauterininės inseminacijos (IUI) metu sukoncentruotas vyro spermos mėginys surenkamas į specialų vienkartinį kateterį ir sušvirkščiamas tiesiai į moters gimdą.

Kartais prieš šią procedūrą skiriamas specialus gydymas - kiaušidžių stimuliacija. Jos metu kūnas skatinamas užauginti tinkamos kokybės kiaušialąstę ir siekiama sukontroliuoti moters ovuliaciją, kad inseminacija būtų atlikta tinkamiausiu laiku. Jei vieną iš kiaušialąsčių pavyksta apvaisinti, susiformuoja embrionas, kuriam įsitvirtinus gimdos gleivinėje užsimezga nėštumas.

In Vitro Fertilization (IVF) - apvaisinimas mėgintuvėlyje

Kitas nevaisingumo gydymo metodas, kuris laikomas vienu iš veiksmingiausių pagalbinio apvaisinimo būdų, yra in vitro fertilizacija (IVF), suteikianti galimybę apvaisinti kiaušinėlius ne moters organizme. Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF) yra pagalbinio apvaisinimo technologija, kai sperma ir kiaušinėlis sujungiami už žmogaus kūno ribų, t.y. laboratorijoje. In-vitro fertilizacija arba kitaip sakant pagalbinis apvaisinimas ne moters kūne, kuris kartais dar vadinamas pagalbiniu apvaisinimu mėgintuvėlyje (IVF) - procedūra, kurios metu surinktos moters kiaušialąstės yra apvaisinamos laboratorijos sąlygomis.

IVF proceso etapai:

1. Kiaušidžių stimuliacija. Pagal gydytojo paskirtą protokolą pradedama kiaušidžių stimuliacija - moteris stimuliuojama specialiais hormoniniais vaistais, kurie skatina subręsti daugiau folikulų, o tuo pačiu ir kiaušialąsčių, nei natūraliame moters mėnesinių cikle.
2. Kiaušialąsčių surinkimas. Jei pasirenkamas apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilizacija), po moters organizmo stimuliacijos hormonais, atliekama transvaginalinė punkcija, kurios metu išsiurbiamas folikulų turinys ir jame ieškoma kiaušialąsčių. Transvaginalinės punkcijos (ultragarso kontrolėje per makštį punktuojant moters kiaušides specialia adata) metu išsiurbiamas folikulų turinys, kuriame ieškoma kiaušialąsčių. Procedūra atliekama su narkoze. Klinikoje moteris praleidžia apie 2 valandas. Folikuliniame skystyje mikroskopo pagalba yra surandamos moters kiaušialąstės, kurios patalpinamos į specialias terpes (skysčiai, kuriuose yra palaikančios kiaušialąsčių gyvybingumą medžiagos).
3. Spermos surinkimas. Sperma surenkama masturbacijos būdu tik klinikoje (vežti surinktą spermos mėginį iš namų negalima), arba specialia adata paimama tiesiai iš sėklidžių.
4. Apvaisinimas laboratorijoje. Šios procedūros metu kiaušialąstės apvaisinimas, arba paprasčiau sakant „susitikimas“ su spermatozoidu, vyksta laboratorinėje Petri lėkštelėje. IVF procedūros metu moters partnerio (arba donoro) sperma patalpinama į specialią talpą su moters kiaušialąste, ir spermatozoidai paliekami ją apvaisinti. Vėliau į lėkšteles su surinktomis kiaušialąstėmis įlašinamas tam tikras specialiai paruoštos spermos kiekis, arba esant nepakankamam spermatozoidų kiekiui mikromanipuliatoriaus pagalba atrenkami greičiausi, morfologiškai taisyklingiausi spermatozoidai, kurie intracitoplazminės spermatozoido injekcijos metu, įtalpinami po vieną, į kiekvieną kiaušialąstę tam, kad būtų užtikrintas vaisinimas.
5. Embrionų auginimas ir perkėlimas. Pagalbinis apvaisinimas - medicininės pagalbos būdas, kurio vienas iš etapų atliekamas specializuotoje embriologijos laboratorijoje. Joje paruošiamos lytinės ląstelės, jos apvaisinamos ir vėliau stebimas embrionų vystymasis. Po apvaisinimo embrionai auginami specialiuose laboratorijos inkubatoriuose, kuriuose yra palaikomas pastovus temperatūros ir drėgmės režimas taip atkuriant artimą natūraliai terpę. Vėliau, gydytojo ir embriologo sprendimu, geriausias embrionas (ar keli) yra perkeliamas į moters gimdą, naudojant specialų minkštą vienkartinį kateterį. Vėliau susidarę embrionai perkeliami į moters gimdą. Kai lytinės ląstelės susilieja ir įvyksta apvaisinimas, po apvaisinimo susidariusi ląstelė yra vadinama zigota. Po apvaisinimo zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dviejų, vėliau keturių ir t.t. ląstelių embrionu.

Veiksniai, lemiantys sėkmę, ir galimos komplikacijos

Ir IUI, ir IVF procedūrų sėkmė priklauso nuo daugybės faktorių: poros fizinės sveikatos ir psichologinės būsenos, patiriamo streso ir įtampos neigiamo poveikio, gyvenimo būdo, vyro ir moters anksčiau persirgtų ligų, partnerių amžiaus, moters svorio, kuris lemia hormonų apykaitą. Pagalbinio apvaisinimo metodai padidina tikimybę pastoti, tačiau gali tekti procedūrą kartoti kelis kartus.

Pagalbinio apvaisinimo komplikacijos yra kelios. Viena iš jų - kiaušidžių perstimuliavimo sindromas, kai kiaušidėse bręsta didelis skaičius folikulų ir dėl hormonų koncentracijos pakitimo moters organizme atsiranda daug biologiškai aktyvių medžiagų, trikdančių kraujotaką ir kraujagyslių sienelių pralaidumą. Pastarąjį dešimtmetį ši komplikacija pasireiškia vis rečiau.

Šiuo metu pagrindinė pagalbinio apvaisinimo komplikacija yra daugiavaisis nėštumas, kuris gali kelti grėsmę ne tik moters, bet ir būsimų vaikų sveikatai. Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama apie 20 proc. daugiavaisio nėštumo atvejų po pagalbinio apvaisinimo procedūrų taikymo. Europos rodikliai siekia tik 14 proc. Galima lygiuotis į Skandinavijos šalis, kuriose apie 80 proc. atvejų į gimdą yra perkeliamas tik vienas embrionas ir tokiu būdu reguliuojama daugiavaisio nėštumo tikimybė po pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre gydytojai stengiasi sekti šiais gerosios medicinos praktikos pavyzdžiais ir per 70 proc. pagalbinio apvaisinimo atvejų į moters gimdą būna perkeliamas tik vienas embrionas.

Vaisingumo išsaugojimas onkologinių ligų atveju

Didelių dozių chemoterapija ir radioterapija daugumai, bet ne visiems pacientams, gali sukelti nevaisingumą dėl taikyto onkologinės ligos gydymo. Tai priklauso nuo amžiaus, lyties, seksualinės brandos, taip pat nuo skiriamų chemoterapinių vaistų ir / ar radioterapijos kondicionavimo metu. Laimei, yra įvairių būdų išsaugoti vaisingumą, jei planuojate turėti vaikų.

Vaisingumo išsaugojimas prieš gydymą, pagalbinis apvaisinimas in-vivo (moters kūne) ar in-vitro (ne moters kūne, o mėgintuvėlyje) fertilizacija, įsivaikinimas - tai pasirinkimai šeimoms, kurios susiduria su vaisingumo sutrikimais po onkologinės ligos gydymo. Tačiau labai svarbu, kad prieš pradėdami gydytis pasikalbėtumėte apie tai su savo gydytoju. Iš pradžių gali būti sunku galvoti apie ateitį ir vaikus, tačiau onkologinė liga nėra priežastis jų nesusilaukti. Jei pacientui bus taikomas gydymas, sukelsiantis riziką vaisingumui, šių dienų medicina užtikrina jo išsaugojimo procedūras.

Vyrų vaisingumo išsaugojimo metodai:

• Yra du pagrindiniai metodai vyrų vaisingumui išsaugoti: lytinių ląstelių (spermatozoidų) arba sėklidžių audinio šaldymas.
• Dauguma vyrų renkasi pirmąjį būdą, nes tai paprastas, efektyvus, gydymo atidėjimo nereikalaujantis, standartinis metodas, taikomas net 95 proc. atvejų.
• Pasirinkus jį ir pasikonsultavus su vaisingumo specialistu ar urologu, tereikia atlikti kraujo tyrimus bei priduoti spermos mėginį.
• Šaldyta sperma yra sėkmingai naudojama pagalbinio apvaisinimo metu. Todėl vyrams, kuriems po transplantacijos gresia tikimybė prarasti vaisingumą, yra rekomenduojama užšaldyti spermos mėginį lytinių ląstelių banke dar iki transplantacijos. Tai paprasta procedūra.

Moterų vaisingumo išsaugojimo metodai:

• Vaisingumą norinčioms išsaugoti moterims siūlomi trys metodai: kiaušialąsčių, embrionų (jei moteris turi partnerį ir planuoja susilaukti bendrų vaikų) arba kiaušidžių audinio šaldymas.
• Rekomenduojamas kiaušialąsčių arba embrionų šaldymas. Tačiau procedūra užtrunka kelias savaites, reikalauja intervencijų ir gali būti netinkama, jei gydymą jums būtina pradėti nedelsiant.
• Jei prieš gydymą ketinate užšaldyti savo kiaušialąsteles, pasikalbėkite apie tai su savo gydytoju. Yra vaistų, kurie stimuliuoja kiaušialąsčių brendimą, bet gali paspartinti jūsų ligos vystymąsi ar kitaip paveikti taikomą gydymą.
• Be to, jei gydymą reikia atlikti nedelsiant, ši procedūra, deja, nėra tinkama. Tokiu atveju vertėtų apsvarstyti kitas moters vaisingumo išsaugojimo strategijas: kiaušidžių audinio šaldymas, kiaušidžių transpozicija, lytinių liaukų ekranavimas ar kiaušidžių funkcijos slopinimas.
• Tinkamiausią vaisingumo išsaugojimo metodą jums parinks gydytojų komanda.
• Kai pasirenkama užšaldyti kiaušidės audinį, jis paimamas nedidelės chirurginės procedūros metu ir užšaldomas.

Emociniai iššūkiai ir palaikymas nevaisingumo kelyje

Nevaisingumas yra vienas iš skaudžiausių onkologine liga susirgusių vyrų ir moterų praradimų. Žinia, jog negalėsite turėti vaikų, gali siaubingai priblokšti ir šokiruoti. Bus neramu, kaip ši žinia paveiks jūsų dabartinius ar būsimus santykius, santuoką. Tai sukelia liūdesį, tuštumą, pyktį, jausmą, jog nebekontroliuoji savo gyvenimo ir net gedulą. Labai dažnai žmonės pasakoja, jog išgyvenimai dėl nevaisingumo - tai tarsi važiavimas per kalnelius atrakcionų parke. Šiuos jausmus gali sustiprinti ir įvairiausios fizinės bei emocinės priežastys. Pavyzdžiui, jei bandoma pastoti ir taikomos nevaisingumo gydymo procedūros, galite stipriai jaudintis, ar jos pavyks. Daug jausmų sukelia ir žinia, jog kažkas artimoje aplinkoje laukiasi.

Kartais visai nesinori kalbėti apie nevaisingumą, kuriam įtakos turėjo onkologinės ligos gydymas. Yra žmonių, kurie pasirenka kurį laiką tiesiog atsiriboti nuo kitų. Tol, kol patys išjaus netektį, prisitaikys prie skausmingo patyrimo. Taip pat gali būti, jog dalintis su kitais savo skausmu nesinori, nes nerimaujate, jog tapsite našta aplinkiniams. Arba būsite priimti, kaip nesugebantys susitvarkyti, silpni bei palūžę. Nepakeliamas gali būti ir buvimas kartu su draugais ar artimaisiais, kurie šiuo metu laukiasi ar turi vaikų. Nebijokite atsisakyti kvietimų į vaikų gimtadienius, kūdikių sutikimo vakarėlius, pasimatymų su besilaukiančiomis draugėmis tol, kol pajausite, kad tai nebe taip skausminga. Laikas gydo, tad tikrai rasite būdų susidoroti su nevaisingumo keliamu skausmu ir kaip atsiverti kitiems. Jis visai neišnyks, bet sumažės.

Nevaisingumo patirtį visi išgyvena skirtingai. Yra labai palaikančių partnerių, tačiau yra ir vengiančių kalbėti šia tema. Jei taip nutiktų, galite pasijusti vieniši, atstumti ir palikti vieni su šiuo sunkumu. Daugumai žmonių liūdniausia būna dėl to, kad onkologinė liga ir jos ar gydymo sukeltas nevaisingumas pakeitė gyvenimo planus ir sugriovė svajones.

Pagalbos būdai susiduriant su nevaisingumu:

• Paklauskite savęs, kaip galite labiau kontroliuoti esamą situaciją.
• Ieškokite informacijos ir būdų sau padėti.
• Jei norite susilaukti vaikų, kartu su partneriu aptarkite visas įmanomas galimybes ir priimkite sprendimą dėl vaisingumo išsaugojimo.
• Skausmą ir nerimą numalšinti gali mėgstama veikla (pavyzdžiui, sportas, piešimas).
• Prašykite palaikymo iš šeimos bei draugų. Tikėtina, jog jaučiatės taip, lyg jie jūsų nesuprastų. Tačiau gali būti, jog artimieji ar draugai tiesiog nežino, kokiu būdu jus palaikyti, kokios paramos jums labiausiai iš jų reikėtų.
• Ieškokite specialistų pagalbos. Kartais lengviau apie sunkumus kalbėti ne su savo artimaisiais, bet su specialistais, dirbančiais šioje srityje - psichologais, gydytojais, dvasininkais.
• Bendraukite su to paties likimo draugais - kitais sergančiais ar sirgusiais.
• Žmonės į žinią apie nevaisingumą reaguoja įvairiai. Vieniems pamažu pavyksta priimti šį faktą ir susitaikyti, jog negalės susilaukti vaikų. Kartais netgi surasti teigiamų dalykų šioje patirtyje. Pavyzdžiui, daugiau laiko skiriama savo pomėgiams, santykiams su partneriu ar karjerai.
• Ne visi nori būti tėvais. Tai gali būti viena iš galimybių į šeimą pasikviesti vaikutį. Tikėtina, jog įvaikinimo proceso metu turėsite atskleisti informaciją apie savo sveikatos būklę.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas ir finansavimas Lietuvoje

Svarbu žinoti, kad pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje numato, jog kiekviena pora turi teisę į pagalbinį apvaisinimą, jei yra itin sudėtinga arba neįmanoma natūraliai pastoti. Šiuo metu daugelyje šalių in-vitro fertilizacija yra pilnai ar bent dalinai kompensuojama su vaisingumo iššūkiais susiduriančioms poroms. Gydytojų specialistų konsultacijos kompensuojamos tik pateikus gydytojo, kurio paslaugos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, tinkamai išrašytą ir galiojantį siuntimą, taip pat pacientams yra visiškai nemokamos.

Nuo 2016 metų pabaigos Lietuvoje gali būti kompensuojami du pagalbinio apvaisinimo ciklai, į kuriuos įeina konsultacijos, poros ištyrimas, vaistai ir pagalbinio apvaisinimo procedūra. Porai, kuri kreipiasi dėl kompensuojamo pagalbinio apvaisinimo, reikia turėti šeimos gydytojo arba gydytojo ginekologo siuntimą dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros.

Naują Pagalbinio apvaisinimo įstatymo redakciją Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė po to, kai Konstitucinis Teismas (KT) pernai paskelbė, kad draudimas pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms prieštarauja Konstitucijai. Pagal ją, būtų numatyta teisė gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas atsižvelgiant į medicininį poreikį, o ne į šeiminę padėtį. ELTA primena, kad praėjusių metų balandžio pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, numatančioms galimybę dirbtinio apvaisinimo paslaugomis pasinaudoti ir nesusituokusiems asmenims.

Anot projekto, pagalbinis apvaisinimas būtų taikomas pilnamečiams sutuoktiniams, partneriams, taip pat kartu ne mažiau nei metus gyvenančioms vyro ir moters poroms, turinčioms tikslą sukurti šeiminius santykius, taip pat - vienišoms moterims. Reikalavimą nesusituokusiai porai gyventi drauge mažiausiai metus kritikuoja opoziciniai liberalai. Anot jų lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, gydytojams neįmanoma patikrinti, ar pora, kuri siekia pagalbinio apvaisinimo, gyvena kartu metus.

Projekte numatyta, jog pagalbinį apvaisinimą atlikti leidžiama tik gydytojų konsiliumo sprendimu, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba kai siekiama išvengti sunkią negalią sukeliančios, gyvybei gresiančios ligos, sveikatos sutrikimo ir kai nėra medicininių kontraindikacijų, kad moteriai nepavyktų išnešioti bei pagimdyti vaiką. Taip pat siūloma nustatyti aiškesnes taisykles embrionams genetinių patologijų atvejais bei numatyti vaisingumo išsaugojimo paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis atvejus ir sąlygas.

Nuo liepos būtų kompensuojamas vaisingumo išsaugojimas - lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių paėmimas ir konservavimas - esant pagrįstai rizikai vaisingumui dėl sveikatos būklės, prognozuojamų sutrikimų ar gydymo. Sveikatos draudimo įstatymo projektas papildomas dar viena valstybės lėšomis apmokama sveikatos priežiūros rūšimi - Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nurodyto amžiaus asmenų vaisingumo išsaugojimo paslauga. Tačiau ši kompensacija neapimtų lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių laikymo lytinių ląstelių banke.

Projekte numatoma praplėsti valstybės finansavimą vaisingumo išsaugojimo paslaugoms ir embrionų saugojimui bei supaprastinti lytinių ląstelių ir embrionų importo bei tranzito tvarką. Taip esą siekiama padidinti gimstamumą ir užtikrinti konstitucinius asmenų lygiateisiškumo principus. Be to, siūloma įtvirtinti, kad vieno asmens ar poros donuoti embrionai galėtų būti panaudojami tik vienam kitam asmeniui arba vienai porai, siekiant užtikrinti donorystės apsaugą nuo kraujomaišos, bei nustatyti aiškias lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų įvežimo, importo, išvežimo, eksporto ir tranzito sąlygas.

Nevaisingumo statistika ir demografinė situacija Lietuvoje

Pasak projektą rengusios SAM, gimstančių vaikų skaičius kasmet mažėja po 1 tūkst. Skaičiuojama, kad 2023 m. gimė 20,6 tūkst., 2024 m. - 19 tūkst., o 2025 m. - prie 17 tūkst. vaikų. Tuo metu 15-20 proc. porų susiduria su vaisingumo problemomis. Kaip nurodo ministerija, siekiant gerinti šalies demografinę situaciją ir padidinti gyventojų galimybes susilaukti vaikų, siūloma numatyti teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas ir santuokos ar registruotos partnerystės sutarties nesudariusiems asmenims, bendrai gyvenantiems ne mažiau nei 1 metus, ir vienišoms moterims, kurioms nevaisingumo diagnozė yra mediciniškai pagrįsta.

Atsižvelgiant į kitų šalių duomenis, Lietuvoje vienišoms moterims atliekamų pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičius galėtų sudaryti apie 10 proc. visų atliekamų pagalbinio apvaisinimo procedūrų, 2026 metais tai būtų 246 procedūros, o nesusituokusioms poroms - apie 20 proc. - 492 procedūros.

tags: #pagalbinis #apvaisinimas #kalendorius

• Automobilinės kėdutės pasirinkimas
• Vadovas kūdikio užpakaliuko prausimui
• Dievo Žodžio pažinimas vaikams
• Su kokiais sunkumais susiduria vaikus globojantys asmenys?
• Kazio Binkio „Vaikai vanagai“: literatūrinis palikimas