Studentų patirtys: nuo integracijos iššūkių iki pirmakursių krikštynų užkulisių

Universitetinis gyvenimas - tai ne tik paskaitos ir egzaminai, bet ir sudėtingas integracijos procesas, ypač užsienio studentams. Lietuvoje, kurioje vis garsiau diskutuojama apie imigrantų įtaką, VILNIUS TECH universitetas tampa puikiu pavyzdžiu, kaip skirtingų kultūrų atstovai atranda savo kelią profesiniame kelyje.

Pavyzdžiui, Ramilas Balaghayevas iš Azerbaidžano į Lietuvą atvyko siekdamas studijuoti kibernetinio saugumo magistrą VILNIUS TECH universitete. „Norėjau gilintis į nanotechnologijas, tinklo saugumą, kibernetinį saugumą. Tuo metu, 2019 m., kibernetinio saugumo tema Azerbaidžane nebuvo populiari ir savo šalyje negalėjau gilintis į šią sritį“, - prisimena Ramilas. Gavęs valstybinę stipendiją, jis sėkmingai baigė studijas, kurių metu įgijo itin praktinių įgūdžių, pavyzdžiui, įsilaužimo į sistemas požymių aptikimo srityje.

Integracijos ir studijų iššūkiai

Užsienio studentų priėmimo procesas į Lietuvos aukštąsias mokyklas reikalauja didelio pasirengimo ir kantrybės. „Užsienio studentų priėmimo procesas yra kitoks: jie paraiškas teikia likus praktiškai metams iki studijų. Kodėl? Nes reikia pereiti daug procedūrų, kurios užtrunka“, - teigia universiteto atstovai. Šios procedūros gali trukti 4-5 mėnesius, o klaidos pildant dokumentus kartais kainuoja galimybę studijuoti.

Be administracinių kliūčių, svarbią dalį užima ir kalbos barjeras bei kultūrinė adaptacija. R. Balaghayevas šiandien visiškai palaiko naujovę - reikalavimą užsieniečiams išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą. „Pats mokiausi lietuvių kalbos ir egzaminą išlaikiau. Kažkas sako - „Kodėl privaloma?!“. Bet kitos šalys taip pat įpareigoja išmokti kalbą“, - dalinasi patirtimi specialistas.

Krikštynos: tradicijų kaina

Tuo tarpu studentų gyvenime esama ir kitokių, neformalių „tradicijų“, kurios dažnai tampa diskusijų objektu. Pirmakursių krikštynos universiteto aplinkoje kartais perauga į abejotinus renginius.

Prisimindamas prieš trejus metus vykusius įvykius, vienas studentas pasakoja: „Meluočiau, jei sakyčiau, kad krikštynos buvo privalomos. Buvo tas dalykas, kad krikštytojai ėjo per kambarius ir fiziškai tempė arba nešė nenorinčius“. Nors oficialioje dalyje tekdavo tik pašokinėti per padangas ar prisiekti, vėliau prasidėdavo kur kas žiauresni dalykai. Tiems, kurie nedalyvavo oficialioje dalyje, teko susidurti su neadekvačiomis užduotimis.

„Nesakau, kad tai, ką aprašiau, yra „gyvuliška, siaubas ir šokas“, bet kažkaip pamąsčius keista... Bet „tradicijos yra tradicijos, jų reikia laikytis“, - ironiškai pastebi studentas, pabrėždamas, kad universiteto aplinka turėtų būti saugesnė ir pagarbesnė kiekvienam atvykstančiajam, nepriklausomai nuo to, ar jis vietinis, ar užsienio studentas.

tags: #vgtu #fm #fakultetas #pirmakursiu #krikstynos

• Kaip lavinti pirmoką namuose
• Struktūra ir valdymas Kuosinėje
• Nėštumo metu skrandžio skausmas
• Viduriavimas pas mažylius
• Išsamus vadovas apie Oral-B elektrinius šepetėlius vaikams