Priešlaikinis gimdymas: išgyvenimo galimybės ir iššūkiai

Gimdymas, įvykęs po 22 nėštumo savaitės iki 37 nėštumo savaitės pabaigos, skaičiuojant nuo pirmosios paskutiniųjų mėnesinių dienos, yra laikomas priešlaikiniu. Tokio mažylio gimimas - didžiulis išbandymas šeimai. Naujagimių tėveliai, ir ypač mamos, patiria didelę emocinę įtampą, nes negali rūpintis savo mažyliais taip, kaip planavo nėštumo laikotarpiu. Dėl netikėtai ištikusios krizės šeimos patiria didelę psichinę įtampą ir psichologines netekties išgyvenimo stadijas: neigimą ir izoliaciją, pyktį, derybas, depresiją, susitaikymą. Sudėtingus jausmus išgyvena ne tik gimdyvė, tačiau ir jos sutuoktinis, kiti šeimos vaikai ir artimieji.

Apie 5-15 proc. naujagimių gimsta neišnešioti, t. y., tarp 22 ir 37 nėštumo savaitės. Pirmus tris mėnesius nėščios moterys dažnai bijo persileidimo, o paskutinius tris - priešlaikinio gimdymo. Nėštumas trunka maždaug 280 dienų arba 40 savaičių. Natūraliai vaisius moters įsčiose išnešiojamas apie 40 savaičių - per tiek laiko vaikutis visiškai išsivysto ir yra pasiruošęs išvysti pasaulį.

Priešlaikinio gimdymo apibrėžimas ir išgyvenimo galimybės

Priešlaikinis gimdymas apibrėžiamas kaip gimdymas, įvykęs po 22 savaičių ir iki 37 savaitės pabaigos (36 sav.+ 6 d.), kai vaisiaus svoris būna didesnis nei 500 g. Jei nėštumas nutrūksta iki 22 nėštumo savaičių, tai vadinama persileidimu. Tokia riba Pasaulio sveikatos organizacijos pasirinkta neatsitiktinai - 22 savaičių ir 500 g vaisius turi galimybę išgyventi, tik ji daugiau teorinė.

Savo pirmąsias gyvenimo dienas ar net savaites, mėnesius neišnešiotas naujagimis gali praleisti Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Ten nuolat stebimos jo gyvybinės funkcijos: kvėpavimas, pulsas, nervų sistemos veikla, atliekami nuolatiniai papildomi tyrimai sveikatai įvertinti.

Medicinos pažanga ir išgyvenamumo rodikliai

Gera žinia, kad dėl šiuolaikinės medicinos laimėjimų, jau net 22 savaičių ankstukai gali išgyventi. Medicinos pažanga pasirodė gyvybiškai svarbi padedant ankstyviems kūdikiams gyventi sveiką gyvenimą. Lietuvoje 2010 m. išgyveno 58 proc. naujagimių, kurių gimimo svoris mažesnis nei 1000 g, ir 94 proc. naujagimių, kurie gimę svėrė nuo 1000 iki 1500 g. Tai tikrai džiuginantys rezultatai! Kauno klinikose 2010 m. gimė 42 naujagimiai, kurių gimimo svoris buvo mažesnis nei 1000 g, Lietuvoje - 73. Pernai gydėme 62 tokio paties mažiausio gimimo svorio grupės vaikelius.

Dauguma ankstukų išgyvena. Pasak L. Rovo, praktiškai 90 procentų ankstukų išgyvena. Tačiau išgyvenimo tikimybė yra labai maža, jeigu vaikas gimsta iki 28 savaitės, o iki 24 savaičių - visai abejotina. Jeigu vaikui daugiau savaičių - tikimybė išgyventi didesnė.

Labai puiku, jog Lietuvoje kaip ir pasaulyje, pavyko priešlaikinius gimdymus sutelkti perinataliniuose centruose. Įrodyta, jog svarbiausias veiksnys, didinantis tokio mažo naujagimio išgyvenimo tikimybę ir galimybę augti sveikam, yra būtent gimimas ligoninėje, turinčioje specializuotus naujagimių intensyviosios terapijos skyrius ir specialistus, nuolat gydančius tokius mažus pacientus. Jei į perinatalinį centrą tenka pervežti jau gimusį labai mažo svorio neišnešiotą naujagimį, tai gerokai sumažina jo šansą augti sveikam.

Žemiau pateikiama išgyvenamumo statistika, susijusi su naujagimių svoriu:

Priešlaikinio gimdymo priežastys

Nors pastaraisiais metais labai daug mokslinių tyrimų atliekama bandant išsiaiškinti priešlaikinio gimdymo priežastis, jos dažnai lieka neaiškios. Vis dėlto 60 proc. atvejų tokių aiškių priešlaikinio gimdymo priežasčių nustatyti nepavyksta. Paprastai ankstyvo gimimo priežastis nežinoma.

Pagrindiniai rizikos veiksniai:

• Daugiavaisis nėštumas: Prieš laiką gimsta didžioji dalis dvynukų ar trynukų.
• Vaisiaus būklė: Vaisiai, sergantys chromosominėmis ligomis ar turintys vystymosi ydų, dažniau gimsta anksčiau.
• Motinos sveikatos problemos: Priešlaikinis gimdymas dažnai neišvengiamas, jei prasideda kraujavimas dėl placentos atšokimo ar pirmeigos, nėščiajai vystosi preeklampsija (kyla kraujo spaudimas ir pakenkiami inkstai), sulėtėja vaisiaus augimas.
• Genetinės priežastys: Galvojama apie genetines priežastis, nes pastebėta, jog moterys, kurios praeityje gimdė prieš laiką, neišnešiotus naujagimius gimdo gerokai dažniau. Aiškinantis priešlaikinio gimdymo priežastis, svarbu žinoti, kad jį gali lemti genetinės priežastys, todėl reikėtų pasidomėti, ar priešlaikinio gimdymo nepatyrė mama, sesuo.
• Gimdos kaklelio nepakankamumas: Dažniausiai vaikas neišnešiojamas dėl gimdos kaklelio nepakankamumo. Gimdos kaklelis - tai vartai, kurie turi išlaikyti vaisių gimdoje. Jeigu šių vartų būklė blogėja arba šie vartai atsidaro per anksti, tada ir įvyksta priešlaikinis gimdymas. Pastaraisiais metais daug kalbama apie gimdos kaklelio nepakankamumą - kolagenopatiją, dėl kurios moteris paveldi jungiamojo audinio silpnumą. Dažnai tokios moterys skundžiasi trumparegyste, sąnarių laisvumu.
• Infekcijos: Pati svarbiausia priežastis, kuri, manoma, kad sukelia apie 40-60 proc. priešlaikinių gimdymų, yra infekcija. Dažniausiai tai jokių simptomų nesukeliantys mikrobai, gyvenantys moters lytiniuose ar šlapimo takuose, rečiau - vadinamoji sisteminė infekcija.
• Gyvenimo būdas: Įtakos turi ir gyvenimo būdas. Priešlaikinio gimimo „stimuliatoriais“ tampa stresas, rūkymas, alkoholis, nepakankama mityba, sunkus fizinis darbas.
• Ginekologiniai susirgimai ir operacijos: Taip pat priešlaikinį gimdymą gali lemti ginekologiniai susirgimai ir operacijos.

Dirbtinai sukeltas priešlaikinis gimdymas

Apie 25% priešlaikinių gimdymų būna tiksliniai - gimdymas skatinamas arba atliekama cezario pjūvio operacija. Dirbtiniai priešlaikiniai gimdymai sudaro apie 20-30 procentų visų priešlaikinių gimdymų - tai gana didelė dalis. Tokie gimdymai sukeliami dėl svarbių priežasčių - galbūt mama jaučiasi blogai arba pačiam vaisiui kas nors negerai. Pavyzdžiui, mama blogai jaučiasi dėl vaisiaus - sukyla kraujo spaudimas ir pan., tada sukeliamas dirbtinis priešlaikinis gimdymas. Arba būna, kad su vaisiumi yra kas nors negerai - jeigu matoma, kad vaisiaus būklė blogėja, gydytojų sprendimu sužadinamas gimdymas anksčiau. Nors dažniausiai dirbtinis priešlaikinis gimdymas sukeliamas dėl rimtų priežasčių, vis dėlto jų skaičių stengiamasi sumažinti, kad vaisius būtų kuo ilgiau išlaikytas mamos pilve.

Priešlaikinio gimdymo simptomai ir diagnostika

Beveik kiekviena besilaukianti moteris per 9 nėštumo mėnesius jaučia nugaros, pilvo skausmus, nereguliarius gimdos susitraukimus. Dažniausiai tai nėra persileidimo ar priešlaikinio gimdymo požymiai. Augant gimdai, tempiasi jos raiščiai; keičiasi stuburo padėtis; ruošdamasis artėjančiam gimdymui ir veikiamas nėštumo hormonų plečiasi dubuo ir šiek tiek ima skirtis visi jo sąnariai. Šie pojūčiai, nors ir vargina nėščiąją, nėra pavojingi.

Priešlaikinį gimdymą gali išduoti stiprėjantys, dažniau nei kad 10-15 min. pasireiškiantys sąrėmiai ar nutekėję vaisiaus vandenys. Taip pat apie priešlaikinį gimdymą gali išduoti tiek negausus, tiek gausus kraujavimas. Gimdos sukietėjimas (gimdos susitraukimai) taip pat gali būti simptomas. Susitraukimų metu pilvas būna kietas tol, kol tęsiasi gimdos susitraukimas.

Šie simptomai gali būti klaidinantys: kai kurie iš jų yra būdingi normaliam nėštumui. Pavyzdžiui, spaudimas dubens, pilvo srityje ar nugaros skausmas. Taip pat sąrėmiais galima palaikyti nepavojingus Brakstono Hikso susitraukimus, arba kitaip - paruošiamuosius sąrėmius.

Šiais laikais, norėdamas įvertinti priešlaikinio gimdymo riziką, akušeris ginekologas matuoja ir vertina gimdos kaklelį ultragarso davikliu pro makštį. Gimdos kaklelio pro makštį pirštais dabar niekas nebetiria. Tai nesaugus ir netikslus būdas. Bandymas kaklelį išmatuoti pro pilvą įprastinio ultragarso tyrimo metu yra netikslus, todėl norėdamas nuraminti nėščiąją, gydytojas renkasi kaklelio matavimą ultragarsu pro makštį. Svarbu prisiminti, kad tiksliausiai priešlaikinio gimdymo grėsmę prognozuoja gimdos kaklelio ilgio matavimas ultragarsu pro makštį ar specialūs testai, kuriais nustatomas su priešlaikiniu gimdymu susijusių baltymų kiekis makšties išskyrose. Retai, bet gali būti atliktas ir vaisiaus fibronektino (FN) tyrimas. Jis parodo, ar baltymų, padedančių vaisiaus vandenų maišą „priklijuoti“ prie placentos, kiekis yra normalus.

Gydytojas įvertins gimdos kaklelio pasikeitimą bei gimdos susitraukimų pobūdį ir nuspręs, ką daryti toliau. Kuo greičiau apsilankysite pas gydytoją, tuo geriau jūsų kūdikiui. Gydytojai akušeriai ginekologai gali atlikti priešlaikinio gimdymo prognozavimo testus. Šio tyrimo metu, paėmus iš makšties ir ištyrus specifinio baltymo kiekį, galima tiksliai nustatyti, ar per artimiausias 7 dienas prasidės priešlaikinis gimdymas.

Priešlaikinio gimdymo valdymas ir gydymas

Pastaraisiais metais smarkiai keitėsi gydytojų požiūris į priešlaikinio gimdymo valdymą. Dar prieš dešimtmetį nėščiosios, kurias vargindavo įvairūs skausmai ar gimdos susitraukimai, ištisas savaites ir mėnesius praleisdavo ligoninėje, kur joms kasdien buvo skiriamos įvairios (dažniausiai - magnio sulfato ar net etilo alkoholio) infuzijos, griežtas lovos režimas. Dabar elgiamasi kitaip.

Pastebėta, jog griežtas lovos režimas, deja, nepadeda išnešioti vaikelio. Ilgai gulint didėja trombozės rizika, blogėja dubens ir gimdos kraujotaka ir, aišku, moterį apima depresija… O priešlaikinio gimdymo tikimybė nesumažėja! Todėl dabar nebesiūloma „neišlipti iš lovos“, ir, tik esant tikrai priešlaikinio gimdymo grėsmei, tiesiog vadovaujantis sveiku protu rekomenduojama sumažinti darbų skaičių, nekeliauti, nesportuoti, o skirti papildomo laiko poilsiui ir miegui, ramybei.

Kitas svarbus mokslinių tyrimų rezultatas - magnio sulfatas neturi jokio gimdos susitraukimus slopinančio poveikio. Ar skyrus jį, ar vadinamąjį placebą, prieš laiką pagimdo vienoda dalis moterų. Lietuvoje labai populiaru priešlaikinio gimdymo, persileidimo profilaktikai ar gydymui vartoti geriamuosius magnio preparatus. Su jais ir placebo preparatais atlikti didžiuliai tarptautiniai tyrimai įrodė, jog jokio teigiamo poveikio nėštumo eigai jie neturi. Tyrimai parodė, kad net ir mėšlungį jie gydo ne veiksmingiau nei placebas.

Jei grėstų gimdyti anksčiau nei 34-ą savaitę, gydytojai dar gali uždelsti gimdymą keliomis dienomis, siekiant spėti atlikti du svarbius darbus: pervežti nėščiąją į akušerinį stacionarą, kuriame neišnešiotam naujagimiui gimti saugu, ir skirti vaistus (gliukokortikoidus), kurie per kelias paras padeda subręsti vaisiaus plaučiams. Juos skyrus iki gimimo, ne tik gerokai padidėja neišnešioto naujagimio kvėpavimo galimybės, bet jiems rečiau kraujuoja į smegenis (o tai reiškia geresnes neurologinio vystymosi galimybes), rečiau būna enterokolitas ir sepsis po gimimo. Vaisiaus plaučiai brandinami iki 34 savaitės, vėliau juos „subrandina“ pats vaisiaus gimimas natūraliais motinos takais. Pastaraisiais metais pradėta brandinti plaučius net iki 37-38 savaičių vaisiams, gimstantiems cezario pjūvio būdu, nes pastebėta, jog šie net ir išnešioti vaikeliai kartais nenori savarankiškai kvėpuoti, tenka juos gydyti intensyvios terapijos skyriuose, nes gimimas operuojant jų neparuošia savarankiškam gyvenimui.

Apie surfaktantą reikėtų klausti gydytojų neonatologų. Jie šį brangų preparatą naudoja tais atvejais, kai vaikučio plaučiai nesubrendę, juose dar nėra natūraliai pasigaminusio surfaktanto, tad plaučiai bliūkšta, ir vaikutis negali savarankiškai kvėpuoti.

Kadangi dažniausia priešlaikinio gimdymo priežastis - infekcija, anksčiau bandyta jį stabdyti skiriant antibiotikų. Pastaraisiais metais to atsisakyta, nes pastebėta, jog kol nėra nutekėję vaisiaus vandenys, antibiotikai tik užmaskuoja infekciją, o sergančio vaisiaus neišgydo, neapsaugo jo nei nuo priešlaikinio gimimo, nei nuo infekcinių komplikacijų po gimimo, bet sutrikdo normalią jo žarnyno mikroflorą.

Galimos priešlaikinio gimdymo komplikacijos kūdikiui

Dėl tinkamo vystymosi stokos, ankstyviems kūdikiams dažnai gresia didelė medicininių komplikacijų rizika. Komplikacijų rizika priklauso nuo to, kaip anksti gimsta kūdikis. Paprasčiau tariant, ypač neišnešiotiems kūdikiams gresia daug didesnė rizika nei vėlyviems neišnešiotiems kūdikiams. Nors vaikučio gyvybė išgelbėta ir pagrindinė misija įvykdyta, tačiau toks naujagimis turi nemažai sveikatos problemų. Neišnešiotiems vaikams cerebrinis paralyžius pasitaiko 10 kartų dažniau nei išnešiotiems.

Dažniausios komplikacijos:

• Kvėpavimo sutrikimai: Nesubrendęs plaučių vystymasis gali sukelti kvėpavimo sutrikimą ankstyviems kūdikiams.
• Širdies ligos: Dažna širdies liga ankstyviems kūdikiams yra anga tarp plaučių arterijos ir aortos, žinoma kaip Patentinis Ductus Arteriosus (PDA).
• Smegenų problemos: Neišnešioti kūdikiai gali patirti vidinį kraujavimą smegenyse.
• Nesugebėjimas reguliuoti kūno temperatūros: Dėl riebalų trūkumo ankstyvių kūdikių kūnai greitai praranda šilumą ir negali sukurti pakankamo jos kiekio. Inkubatoriaus palaikymas yra būtinas, nes ankstyvi kūdikiai negali reguliuoti savo kūno temperatūros.
• Virškinimo trakto sąlygos: Ankstyvi virškinimo trakto organai sukelia maitinimo sunkumų. Norėdami subalansuoti maitinimosi sutrikimus ankstyviems kūdikiams, būtinoms maistinėms medžiagoms perduoti naudojami intraveniniai (IV) vamzdeliai, kol kūdikis bus pakankamai stiprus, kad galėtų žįsti motinos pieną.
• Kraujo problemos: Dažna neišnešiotų kūdikių kraujo problema yra anemija. Neišnešiotiems kūdikiams raudonųjų kraujo kūnelių kiekis paprastai būna mažas, todėl kartais gali prireikti kraujo perpylimo.
• Regėjimo problemos: Ankstyviems kūdikiams gali išsivystyti būklės, kai jų tinklainės kraujagyslės išsipučia.
• Klausos problemos: Kurtumas yra rizika, kuri gali atsirasti ankstyviems kūdikiams.

Visi neišnešioti naujagimiai turi visam gyvenimui daug sveikatos problemų. Toks gimimas labai atsiliepia vaiko sveikatai priklausomai nuo to, kelių savaičių gimsta. Tokie vaikai turi įvairių problemų - psichinių, fizinių, intelektinių. Praktiškai visi per anksti gimę vaikai turi vienokių ar kitokių problemų.

Priešlaikinio gimdymo prevencija

Yra priemonių, kurių galima imtis siekiant užkirsti kelią ankstyvam gimdymui. Gimdos kaklelio ir gimdos problemos yra priešlaikinio gimdymo rizikos veiksniai. Todėl moterims, kurių gimdos kaklelis trumpas, gali būti atliekama medicininė operacija, vadinama gimdos kaklelio cerclage, kurios metu gimdos kaklelis susiuvamas. Šią operaciją reikia atlikti iki 20 nėštumo savaitės. Moterims, kurios turėjo nors vieną priešlaikinį gimdymą, rekomenduojama atlikti ultragarsinį gimdos kaklelio išmatavimą pirmame nėštumo trimestre - per pirmas 14 savaičių.

Progesterono papildai: moterys, turinčios priešlaikinio gimdymo istoriją, gali sumažinti tikimybę ankstyvo gimdymo vartojant progesterono papildus. Gydytojas akušeris ginekologas, nustatęs ankstesnio nėštumo priešlaikinio gimdymo priežastis, gali paskirti progesterono preparatus, gimdos kaklelio apsiuvimą ar vaistus, koreguojančius kraujo krešėjimą.

Kartais gydytojas gali rekomenduoti ramesnę veiklą, vengti streso ar fizinio darbo. Kalbant apie situacijas, kai planuojama dirbtinio apvaisinimo procedūra, svarbu į gimdą įsodinti tik vieną embrioną.

Priešlaikinio gimdymo įtaka motinai

Pats priešlaikinis gimdymas mamai nekenksmingas. Dažnai jis net lengvesnis nei savalaikis, nes tenka išstumti kur kas mažesnį vaikelį, tad jos neišvargina. Problema ta, kad dažnai priešlaikinis gimdymas prasideda ar sukeliamas dėl mamos ligos - kraujavimo dėl atšokusios placentos, infekcijos, dėl kurios nėščioji karščiuoja, preeklampsijos, dėl kurios nėščiosios vargina aukštas kraujospūdis. Šios priešlaikinio gimdymo ligos ir tampa priežastimi, dėl kurios priešlaikinis gimdymas dažnai būna sunkus ar net ir grėsmingas pačios gimdyvės sveikatai.

Priešlaikinio gimdymo pasikartojimo rizika

Gresiantis priešlaikinis gimdymas nėra rizikos veiksnys kitų nėštumų metu, jei moteris pagimdė išnešiotą naujagimį. Bet priešlaikiniai gimdymai, ypač ankstyvieji, linkę kartotis. Prieš laiką pagimdžius vieną kartą, kito nėštumo metu prieš laiką gimdo 15 proc. moterų, po patirtų dviejų priešlaikinių gimdymų ši rizika išauga iki 30 proc., o po trijų - iki 45 proc. Pasak L. Rovo, tos moterys, kurios jau turėjo priešlaikinį gimdymą, vis dar turi riziką gimdyti vėl anksčiau - tai 50 procentų rizika. Tačiau daugiau negu pusė priešlaikinių gimdymų įvyksta pirmą kartą esančioms nėščioms moterims.

Priešlaikinį gimdymą patyrusios moterys nerimauja dėl kitų nėštumų ir baiminasi, kad jis taip pat gali baigtis priešlaikiniu gimdymu. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriaus vadovė prof. Meilė Minkauskienė pastebi, kad siekiant išvengti priešlaikinio gimdymo kito nėštumo metu, svarbu išsiaiškinti, kokios priežastys jį nulėmė anksčiau. Taip pat profesorė pataria nesivadovauti mitais, o geriau pasitarti su gydančiu gydytoju.

Po įvykusio priešlaikinio gimdymo kitas nėštumas yra rizikingas. Taip pat svarbu žinoti, kad kuo priešlaikinis gimdymas buvo ankstyvesnis, tuo grėsmė kito nėštumo metu yra didesnė. Pavyzdžiui, jeigu priešlaikinis gimdymas įvyko 24-26 nėštumo savaitę, kito nėštumo metu gydytojų akušerių ginekologų priežiūra bus ypatingai intensyvi, o jei gimdymas prasidėjo 36 savaitę, tai besilaukianti moteris kito nėštumo metu gali jaustis ramiau, o jai skirtas gydymas ir priežiūra bus mažiau agresyvūs.

Siekiant išsiaiškinti priešlaikinio gimdymo priežastis, gydytojai akušeriai ginekologai atlieka daugybę tyrimų tiek planuojant kitą nėštumą, tiek nėštumo metu. Kiekvienai moteriai pritaikomi individualūs tyrimai. Remiantis buvusia klinikine situacija (kraujavimas, karščiavimas, daugiavaisis nėštumas, prieš laiką nutekėję vaisiaus vandenys), bandoma įtarti ankstesnio nėštumo priešlaikinio gimdymo priežastis ir atlikti specifinius tyrimus. Pavyzdžiui, ankstesnio nėštumo metu įvykus placentos atšokai ar prasidėjus kraujavimui, gali būti atliekami genetiniai tyrimai, kai bandoma išsiaiškinti, ar moteris neturi įgimtos kraujo krešėjimo patologijos.

Kito nėštumo metu svarbu laiku pradėti priežiūrą ir 12-16 nėštumo savaitę atlikti gimdos kaklelio matavimą ultragarso davikliu. Pastebėjus, kad gimdos kaklelis trumpėja ar atsiveria, rekomenduojama taikyti medikamentinį gydymą progesterono preparatais ar gimdos kaklelio apsiuvimo procedūrą, kurios efektyvumas kai kuriose situacijose siekia 80-90 proc.

Dažniausi mitai apie priešlaikinį gimdymą

Vienas iš populiarių liaudies prietarų - kad geriau gimti 7 mėnesių nei 8. Tai tik liaudies prietaras, neturintis jokio medicininio pagrindo. Vaisius motinos įsčiose auga ir bręsta kiekvieną dieną, todėl kuo ilgiau iki savo brandumo pavyksta jam augti mamos gimdoje, tuo mažiau gydyti ir slaugyti jį tenka po gimimo.

Kitas mitas - griežto lovos režimo nauda. Profesorė Meilė Minkauskienė sako, kad dažnai moterys tiki, kad gulimas režimas gali padėti išvengti priešlaikinio gimdymo, tačiau pastebėta, kad moterys, besilaikančios griežto gulimo režimo, priešlaikinį gimdymą patiria net du kartus dažniau nei tos, kurios išeina pasivaikščioti, atlieka lengvą buitinę veiklą. Gulėjimas didina stresą, prastina kraujotaką ir didina trombozių riziką, tokiu būdu didina ir priešlaikinio gimdymo riziką, todėl jis skiriamas retai ir itin sudėtingose klinikinėse situacijose.

Psichologinė pagalba ir palaikymas

Kaip ir patyrus bet kokią gimdymo traumą, svarbu - artimųjų, ypač vyro, dėmesys ir supratimas. Būti šalia, palaikyti ir išklausyti - geriausia, ką gali padaryti antroji pusė. Net jei daug įtampos, sunku ir nemalonu - nuo situacijos niekur nepabėgsi. „Mes kartu“, „išgyvensime tai“ - stiprios frazės, kurios neretai gydo. Nereikia mėginti neigti faktą ir sakyti, kad „vėliau bus geriau“, „viskas praeis“. Moteris šiuo momentu išgyvena „čia ir dabar“ akimirką, todėl pernelyg optimistiniai teiginiai gali dar labiau išmušti iš pusiausvyros.

Kartais psichologinis skausmas gali pasireikšti ir fiziniais pojūčiais. Išsityrus ir neradus jokių medicininių indikacijų, sveikatos problemos reikėtų ieškoti psichinėje sveikatoje. Šiuo atveju geriausiai padės specialistas, kuris padės susivokti savyje ir savose emocijose, o tai galimai garantuos sėkmingą kito nėštumo patirtį, mat neliks išankstinių baimių.

Sėkmingas praeities išgyvenimas, pasitikint specialistais ir patyrus partnerio dėmesį bei supratimą, kito nėštumo metu turėtų „paleisti“ nerimą ir įtampą. Kad ir kaip norėtųsi atsikelti ir pradėti naują dieną nuo balto popieriaus lapo, nepraleiskite liūdesio, ne eliminuokite jo. Kalbėkite ir kalbėkitės, būkite su artimaisiais. Reikia išgyventi šią akimirką, nes niekas patirtos situacijos iš gyvenimo neištrins. Pajauskite savo kūną, atraskite fizinę pusiausvyrą, nes dažnu atveju viskas susikaupia galvoje.

Svarbu sutarti su prižiūrinčiu gydytoju, kadangi tai žmogus, kuris pirmiausia rūpinasi Jumis (gydytojas akušeris) ir vaikeliu (gydytojas neonatologas). Mamos, kurios pačios patyrė tokias situacijas, gali tiesiogiai pasidalyti sava patirtimi, nuraminti, padėti, įkvėpti. Tokia yra asociacijos „Padedu augti“ teikiama pagalba. Asociacija sujungė ne tik priešlaikinį gimdymą patyrusias mamas-savanores, bet ir psichologinės bei socialinės pagalbos teikėjus ir nuo 2011 metų plėtoja pagalbos šeimai gimus naujagimiui metodus. Tai buvo ir yra vienintelė asociacija, kuri nedelsdama taiko krizių intervenciją.

tags: #prieslaikinis #gimdymas #kada #isgyvena

• Kaip išsirinkti vaikišką striukę
• Bokso treniruotės mažiesiems
• Vystymosi etapai: galvos laikymas
• Kaip išrinkti dovaną trečiokui
• Naudojimo patarimai Amediplus