Kineziterapija nėštumo metu: pratimai ir rekomendacijos

Nėštumas - ypatingas metas, kuomet moters organizme vyksta daugybė fizinių ir emocinių pokyčių. Laukiantis mažylio keičiasi moters hormonai, pasislenka kūno pusiausvyros centras ir pakinta laikysena, todėl didesnė apkrova tenka nugarai. Visa tai lydi raumenų įtampa, nepatogumo jausmas ar netgi skausmas. Šiuo laikmečiu merginų ir moterų gyvenimo būdas mažai fiziškai aktyvus. Daugelis jų neužsiiminėja kūno kultūra, nesportuoja. Todėl būna silpni jų pilvo raumenys, kurie nėštumo metu pertempiami ir dėl to galimos netaisyklin­gos vaisiaus padėtys, hiperlordozė, dėl to skauda juosmens srityje, apatines ga­lūnes. Fizinis aktyvumas nėštumo metu gerina kraujotaką, o tai ypač svarbu vaisiui, nes mamos įsčiose augantis mažylis geriau aprūpinamas deguonimi.

Kineziterapijos nauda nėštumo metu

Nėščiųjų kineziterapija - mediciniškai pagrįsti pratimai ir masažai, skirti sumažinti skausmą nėštumo metu. Taip pat kineziterapija sustiprina būsimą mamą fiziškai, harmonizuoja bendrą savijautą ir padeda palaikyti darnią organizmo sistemų veiklą. Reguliariai atliekant tinkamai parinktą mankštą ar masažą, nėštumo eiga tampa sklandesnė, gimdymas lengvesnis, o atsistatymas po gimdymo greitesnis. Kineziterapija nėštumo metu teigiamai veikia ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą ir suteikia energingumo. Nustatyta, kad moterys, kurios nėštumo yra aktyvios, susiduria su mažesniu fiziniu ir emociniu diskomfortu. Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarus fizinis aktyvumas teikia visapusišką naudą visais gyvenimo etapais, taip pat nėštumo metu ir pagimdžius.

Kineziterapijos metodika pagal nėštumo laikotarpius

Remiantis nėščios moters organizme vykstančiais pakitimais ir reagavimu į fizinį krūvį, kineziterapijos (KT) metodika tam tikrais nėštumo laikotarpiais yra skirtinga. Lietuvoje šiuo metu kineziterapijos priemonės ir metodika parenkama pagal tris nėštumo laikotarpius: 1-16 savaitės, 17-32 savaitės ir 33-40 savaitės.

1. Pirmasis nėštumo laikotarpis (1-16 savaitės)

Šiuo laikotarpiu organizmas persitvarko, todėl reikia atsargiai dozuoti fizinį krūvį ir parinkti pratimus, kurie nedidintų vidinio pilvo slėgio. Ypač atsargiai reikia dirbti laikotarpiais, kurie atitinka menstruacijas. Šiuo laikotarpiu pratimai turi būti nesudėtingi, juos mažiau kartoti ir jų trukmę sutrumpinti 5-7 minutes. Kai kurie autoriai rekomenduoja pirmųjų trijų mėnesių laikotarpiu menstruacijų dienomis neatlikti fizinių pratimų. Pirmasis nėštumo trimestras (nuo 0 iki 12 nėštumo savaitės) yra jautrus laikotarpis, kuomet moteris gali jausti nuovargį, pykinimą, organizmas persitvarko, gali atsirasti emocinių pakitimų. Nerekomenduojami staigūs judesiai, pratimai, dėl kurių didėja vidinis pilvo slėgis (kelti koją, staiga lenktis ir išsilenkti, staiga atsisėsti iš gulimos padėties). Pirmuoju nėštumo laikotarpiu nėščioji gali vaikščioti 1-3 km per dieną, keisdama ėjimo greitį 90-100 žingsnių per minutę ir greičiau 110-120 žingsnių per minutę. Vaikščiojant kvėpuoti reikia ritmingai, pavyzdžiui, per 3 žingsnius reikia įkvėpti ir per tiek pat žingsnių - iškvėpti. Rekomenduojama nėščiosioms daugiau laiko praleisti švaraus oro aplinkoje, paplūdimiuose, priimant oro ir vandens vonias. Oras ir vanduo gerina kvėpavimą pro odą ir kūno termoreguliaciją. Ypač tinka jūros vanduo, kuris praturtina nėščiosios organizmą mineralinėmis medžiagomis, ypač jodu. Maudytis galima negiliai ir šiltame vandenyje.

2. Antrasis nėštumo laikotarpis (17-32 savaitės)

Nuo dvyliktosios nėštumo savaitės didėja veninis kraujospūdis kojų kraujagyslėse. Kadangi sunkiau nuteka kraujas, pabrinksta kojos, kai kurių nėščiųjų išsiplečia venos. Todėl ne daugiau kaip 30% visų pratimų turi būti stovima pagrindinė padėtis. Daugiausia pratimų turi būti atliekama gulint ant nugaros, šono. Tačiau dėl gulimos ant nugaros padėties antrąją nėštumo pusę gali atsirasti posturalinis hipotoninis sindromas (11% atvejų), nes gimda suspaudžia lytinę veną ir nervinį rezginį, dėl to mažėja sistolinis ir minutinis širdies tūriai, krinta kraujo spaudimas. Antruoju nėštumo laikotarpiu nėščioji gali vaikščioti 3-5 km per dieną. Šiuo laikotarpiu moteris gerai pakelia fizinį krūvį, tačiau nuo 24-25 savaitės, t. y. KT tikslas - sudaryti geras sąlygas vaisiaus raidai, t. y. garantuoti gerą vaisiaus oksigenaciją ir kraujo tiekimą. Nuo 17 iki 23-25 savaitės atlikti bendrojo poveikio pratimus ir pamažu didinti fizinį krūvį. Taip pat reikia skirti daugiau pratimų pilvo ir dubens dugno raumenims treniruoti, didinti mažojo dubens jungčių paslankumą, stuburo lankstumą ir pradėti stiprinti ilguosius nugaros raumenis. Tinka visos pradinės padėtys, tik negalima gulėti ant pilvo. Tikslinga tęsti pratybas valingai atpalaiduojant pilvo, dubens dugno, sėdmenų ir šlaunų raumenis. Darant kvėpavimo pratimus, reikia rekomenduoti kvėpuoti krūtine. Į pagrindinę pratybų dalį įtraukiami specialieji pratimai, skirti pilvo (preso) raumenims, įstrižiesiems pilvo raumenims, dubens diafragmai lavinti. Nuo 26 iki 32 savaitės, t. y. kai didelis krūvis tenka širdžiai, tikslinga šiek tiek mažinti bendrąjį fizinį krūvį, t. y. mažiau kartų pratimą kartoti, daugiau daryti statinio kvėpavimo ir raumenų atsipalaidavimo pratimų. Pradedant nuo 29-30 nėštumo savaitės, reikia nedaryti pratimų, kurių metu keliamos abi ištiestos kojos.

3. Trečiasis nėštumo laikotarpis (33-40 savaitės)

Šiuo laikotarpiu svarbiausi yra atsipalaidavimo pratimai, dubens dugno raumenų tempimo, pratimai, skirti kryžmens ir klubo sąnarių, dubens ir šlaunies sąnarių ir stuburo bei juosmens paslankumui didinti. Dvi savaites prieš gimdymą įtraukiami pratimai, kuriuos gimdyvė darys pirmuoju gimdymo etapu. Įvadinėje pratybų dalyje parenkami pratimai kojų ir rankų periferinei kraujotakai intensyvinti, statiniai gilaus kvėpavimo pratimai, dinaminiai kvėpavimo pratimai, judinant rankas ir iš dalies visą kūną (tam tikrų raumenų grupių atpalaidavimo pratimai). Nuo 37 nėštumo savaitės reikia nėščiąją mokyti stangintis, t. y. pratimais ugdyti sąlyginius refleksus, pavyzdžiui, atpalaiduoti raumenis po iškvėpimo (atliekant greito kvėpavimo judesius) arba tais atvejais, kai jaučiami gimdos susitraukimai, juos derinti su kvėpavimu. Mankšta nėštumo pabaigoje turi veikti atpalaiduojančiai. Pratimai ir pradinės padėtys rekomenduojamos tokios, kurių metu atsipalaiduotų nugros, dubens dugno, pilvo sienos raumenys. Tinka pratimai pėdos skliautui stiprinti. Tempimo pratimai kojų, klubo sąnarių, stuburo, juosmens paslankumui didinti. Siūbavimas kojomis. Dubens atpalaidavimas. Reguliariai atliekant mankštą trečiojo trimestro laikotarpiu moteris ruošia savo kūną gimdymui.

Rekomenduojami pratimai

KT tikslas - ugdyti kūno kultūros įgūdį ir išmokyti taisyklingai atlikti pratimus. Pilvo raumenims stiprinti pratimai daromi gulint ant nugaros, šono, keturpėsčia. Gu­lint ant nugaros - važiavimo dviračiu imitacija, kryžminiai kojų judesiai „žirklės”; kojų kėlimas, skaičių rašymas pakeltomis ištiestomis kojomis ir kt. Dubens dugno raumenims lavinti pratimai, Kegelio pratimai. Nuo 17 iki 23-25 savaitės atlikti bendrojo poveikio pratimus ir pamažu didinti fizinį krūvį. Taip pat reikia skirti daugiau pratimų pilvo ir dubens dugno raumenims treniruoti, didinti mažojo dubens jungčių paslankumą, stuburo lankstumą ir pradėti stiprinti ilguosius nugaros raumenis. Tinka visos pradinės padėtys, tik negalima gulėti ant pilvo. Tikslinga tęsti pratybas valingai atpalai­duojant pilvo, dubens dugno, sėdmenų ir šlaunų raumenis. Nuo 26 iki 32 savaitės, t. y. kai didelis krūvis tenka širdžiai, tikslinga šiek tiek mažinti bendrąjį fizinį krūvį, t. y. mažiau kartų pratimą kartoti, dau­giau daryti statinio kvėpavimo ir raumenų atsipalaidavimo pratimų.

Bendros rekomendacijos ir saugumo priemonės

Pulsas neturi būti didesnis kaip 140 k/min., o po praėjus 5 min. Stebėti, kad mankšta nepasidarytų „anaerobiška” - nepritrūktų kvapo. Jei atsiranda neįprastų požymių - skausmas, širdies plakimai, oro trūku­mas, kraujavimas iš makšties ir t.t. Vilkėti medvilninę sportinę aprangą bei avėti spec. Nesimankštinti karštą vidurdienį ar šiltame, tvankiame kambaryje. Pratimus rekomenduojama atlikti skambant muzikos garsams. Prieš pradedant lankyti nėščiųjų kineziterapiją, svarbu atsižvelgti į būsimos mamos ir vaisiaus būklę bei parinkti tinkamus ir saugius pratimus. Besilaukiančioms moterims būtina įsiklausyti į organizmo siunčiamus signalus ir nepersitempti. Remiantis naujausiomis rekomendacijomis, visos moterys, kurios neturi komplikacijų nėštumo metu, turėtų užsiimti fizine veikla, net jei iki gimdymo nesportavo, turi viršsvorio ar serga gestaciniu (nėščiųjų) diabetu. Pavojaus atliekant pratimus ar nepageidaujamų pojūčių pavyksta išvengti, jei atsižvelgiama į nėščiosios savijautą bei sumažinamas įprastas krūvis nuo 30% iki 70%. Kiekvienas nėštumas yra unikalus. Skiriant individualų ir pritaikytą fizinį aktyvumą, nėštumo eigą galima padaryti lengvesnę. Konsultuokitės su kineziterapeutais, jeigu jaučiamas skausmas nepraeina, stiprėja ar riboja Jūsų mėgstamas veiklas.

Vaizdo įrašų rekomendacija

tags: #venu #varikozes #kineziterapija #nestumo #metu #pratimai

• Patarimai sumažinti pilvą po gimdymo
• kaip įveikti sunkumus globojant vaikus
• Apsimesti nėštumas
• Kelionių idėjos šeimoms su vaikais
• motinystės iššūkiai ir visuomeninė veikla