Vaiko adaptacija darželyje: kaip padėti mažyliui ir tėvams
Vaiko kelionė į darželį - tai svarbus ir dažnai iššūkių kupinas etapas tiek mažyliui, tiek jo tėvams. Nors darželis suteikia daugybę galimybių socializacijai, mokymuisi ir savarankiškumo ugdymui, adaptacijos laikotarpis gali kelti nerimą ir sunkumų.
Kada pradėti lankyti darželį ir kaip pasiruošti?
Optimalus laikas pradėti lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą - 3-4 metai. Tačiau kartais, dėl objektyvių priežasčių, mama negali sau leisti likti su mažyliu iki šio amžiaus, tad lankyti darželį jam tenka jau nuo 2-2,5 metukų. Tokio amžiaus vaikas dar labai priklausomas nuo mamos. Jei mažyliui labai nesiseka priprasti prie darželio, geriau paieškoti galimybių palikti jį namuose su močiute ar aukle. Tačiau nevertėtų pamiršti, kad „naminiai“ vaikai ilgainiui pajus bendravimo su kitais vaikais trūkumą.
Pratinti prie darželio lankymo geriausia palengva. Pirma keletą kartų nueikite ten kartu su vaiku, kad mažylis susipažintų su aplinka, kurioje leis laiką. Pirmąsias keletą dienų palikite vaiką darželyje neilgam, 1-2 valandoms, pabūkite kartu su juo. Kai mažylis pasijus patogiai, galite išeiti palikusi jį vieną, bet neilgam.
Dar prieš renkantis darželį, jei tik yra galimybė, patariama jame apsilankyti kartu su vaiku. Praleidę pusdienį ar dieną jame, pamatysite, kokia lavinimo įstaigos dienotvarkė, kokie užsiėmimai vyksta, kaip auklėtojos bendrauja su vaikais, kaip darželyje jaučiasi vaikai, ką jie valgo, kaip bendrauja.
Prieš pradedant vaikui lankyti darželį, patariama atlikti namų darbus: iš anksto su vaiku kalbėkite apie dienas darželyje ir būtinai - tik teigiamus dalykus (kaip ten smagu, daug naujų draugų, įdomūs žaidimai ir kt.). Jei vaikas iš tėvų pasakojimų pamėgs darželį, supras, kad ten jo laukia naujos, įdomios veiklos, daug maloniau į jį keliaus.
Savarankiškumas tikrai palengvina adaptacinį periodą, tad palengva galima pratinti vaiką prie naujų įpročių, pavyzdžiui, pačiam susirasti rūbus, kuriais tądien rengsis, mokytis apauti batus, susidėti savo daiktus į krepšį baigus žaisti ir pan.
Svarbu pranešti vaikui apie darželį, jo prasmę ir laukiančius potyrius. Mažam vaikui pats žodis „darželis“ nieko nesako, tad nors kalbėti ir patartina, taip pat naudinga pasitelkti į pagalbą knygeles, kuriose knygos veikėjai pradeda lankyti darželį ir pan. Taip pat, puiki praktika vis nueiti pasivaikščioti aplink būsimą darželį, patyrinėti aplinką, pasižiūrėti, ką ten veikia vaikai.
Vienas svarbiausių dalykų - konstruktyvus atsisveikinimas. Atsisveikinimas - tai viena skaudžiausių ir sunkiausių akimirkų adaptacijos metu. Trumpas ir struktūruotas atsisveikinimas suteikia vaikui saugumo.
Pirmą kartą vaiką nuvesti į vaikų darželį geriausia vasarą arba ankstyvą rudenį. Tuo metu - pats daržovių, vaisių, uogų derlius, vaikai gauna daugiausia natūralių vitaminų, jų imunitetas gana stiprus.
Elgesio pasikeitimai ir jų priežastys
Iš Jūsų laiško supratau, kad Jūsų sūnus jau du metus lanko vaikų darželį ir yra pripratęs prie jo, tačiau paskutiniu metu pastebėjote elgesio pasikeitimus: ryte jis verkia ir nenori eiti į darželį, pasiėmus pamatote, kad jo kelnaitės būna išteptos. Jaučiu Jūsų rūpestį, tikriausiai kiekvienai mamai taptų neramu dėl tokio vaiko elgesio pasikeitimo.
Iš Jūsų suteiktos pirminės informacijos sunku spręsti kokie įvykiai galėjo taip įtakoti vaiko savijautą, tikėtina kad tai gali būti susiję su pokyčiais jo artimoje aplinkoje, patirtais stipriais išgyvenimais. Dažnai vaikai, susidūrę su naujomis situacijomis, išgyvendami stiprius jausmus, negalėdami paaiškinti jų ir nupasakoti kas jiems vyksta, savo nerimą, įtampas, sunkius išgyvenimus parodo pasikeitusiu elgesiu, nuotaikomis, kūno simptomais: padidėjusi baimė, irzlumas, vengimas tam tikrų vietų ar situacijų, nebenorėjimas užsiimti ta veikla, kurią iki šiol mėgo, bijojimas pasilikti vienas kambaryje, greitai užsiplieskiantis pyktis dėl keisčiausių smulkmenų.
Vaiko elgesys gali regresuoti, t.y. ką jis jau mokėjo ir gebėjo atlikti, pavyzdžiui pasiprašyti į tualetą, valgyti su įrankiais, nebečiulpti čiulptuko ar piršto, staiga užsimiršta, lyg vaikas taptų pusmečiu ar metais jaunesniu. Mums, kaip suaugusiems, reikšmingais neatrodantys įvykiai, veiksmai, vaikui gali sukelti labai stiprius ir individualius išgyvenimus, kartais pasireiškiančiais patologiniais pokyčiais bei ligomis kaip pvz. nežinia iš kur atsiradęs skausmas, pykinimas, silpnumas, temperatūros pakilimas.
Kodėl tėvams dažnai sunku pastebėti, nustatyti vaiko elgesio pasikeitimo priežastis? Vaikas iki mokyklinio amžiaus, t. y. kada jis pradeda pilnais žodžiais įvardinti savo norus, išreikšti suprantamai mintis, negali mums pasakyti tiksliai ko jis išsigando, kas jį įskaudino ar nuvylė. Tėvams dažnai sunku sužinoti ar pajausti kokia jo nenorų priežastis ir jie gali būti linkę neįvertinti ar nuvertinti iš vaiko gautą informaciją, ja nepatikėti.
Šiame raidos tarpsnyje vaiko išgyvenimas ar patirtas emocinis sukrėtimas gali būti susietas tiek su tiesioginiais įvykiais, su kuriais susiduria pirmą kartą savo gyvenime ir nežino kaip su jais tvarkytis, tokiais kaip darželio auklėtojos, šeimininkutės pasikeitimas, naujo vaiko atėjimas į grupę, naujų reikalavimų ar taisyklių gavimas. Bei su fantazijų ir įsivaizduojamo pasaulio iššūkiais ir sunkumais, kaip pavyzdžiui, suaugusio žmogaus išsakytas pagąsdinimas, kuris jam atrodo tik kaip šmaikštus juokas, vaiko gali būti suprastas kaip tiesioginė grėsmė ir sukelti baimę. Vaiko gąsdinimas, kad nesusitvarkius daiktų, ateis „nykštukas, baubas, maumas“ juos paims ar jį nubaus, gali jautresnį vaiką paveikti tiesiogiai, sukeldamas neigiamas pasekmes - jis gali pradėti bijoti eiti į tamsų kambarį, miegoti neužgesinus šviesos ir taip toliau.
Jūsų atveju gal būt tai susiję su darželio grupės ypatumais ar pasikeitimais: ar pasikeitė auklėtojos, iškilo vaikų tarpusavio bendravimo, elgesio sunkumų, atsiradę nauji reikalavimai? O gal būt pokyčiai vyksta Jūsų namuose, kurie taip pat gali kelti vaikui naujus klausimus, įtampas, reikalavimus, neužtikrintumą.
Kitas dažnai pasitaikantis reiškinys - tai tėvų noras prieš pat darželio pradžią padaryti vaiką kuo savarankiškesniu. Viena dažniausiai daromų tėvų klaidų, kurios tikrai patarčiau vengti - tai kasdienis vaiko apdovanojimas už „išbuvimą“ darželyje. Neretai tenka girdėti: „Jei šiandien būsi geras, neverksi, vakare parduotuvėje galėsi išsirinkti ką tik nori.“ Ką tai signalizuoja vaikui? Darželis yra tokia baisi vieta, kad už buvimą joje esi nusipelnęs apdovanojimo.
Lygiai taip pat nepatariu vaikų apgaudinėti ir išeiti neatsisveikinus. Tėvų noras palikti vaiką laimingą, kai jis dar nemato, kad mes su juo atsisveikinsime, suprantamas, tačiau vėliau dėl to gali kilti tik dar daugiau problemų. Vaikas pradės baimintis, kad mama ar tėtis gali bet kada pabėgti, jį palikti ir tai jam kels tik dar didesnį nerimą ir stresą pasilikti vienam darželyje. Atsisveikinti su vaiku ir paaiškinti, kad grįšime ir kelintą valandą, yra būtina. Vis tik ištęsti atsisveikinimo ritualą tikrai nepatars nė vienas pedagogas. Kuo ilgiau tempsime gumą, tuo labiau vaikas suvoks, kad mes jo gailime, vėlgi, vadinasi - ši vieta kažkuo bloga, jei tėvai gaili manęs čia palikdami.
Tiesa, emocijų pradėjus lankyti darželyje tikrai bus daugiau nei įprasta, bet tai yra natūralu ir su tuo reikėtų susitaikyti. Netgi visą dieną darželyje buvęs linksmas, vakare pamatęs mamą vaikas gali pravirkti - tai natūrali emocijų iškrova, kurią reikėtų priimti pozityviai. Juk emocijas vaikai parodo artimiausiems žmonės, jokiu būdu nereikėtų dėl to jų gėdinti.
Jūsų mergaitės kalbos apie tai, kad ji yra mušama, gali būti susijusios su fantazijomis. Jeigu dukrytės šeimoje niekas nemuša, o darželio auklėtojos teigia, kad ir darželyje su ja elgiamasi pagarbiai, tegul mergaitės sugalvotos istorijos apie tai, kad kiti vaikai ar mama ją muša, nekelia Jums nerimo. Į tai verta atkreipti dėmesį, jeigu šios kalbos nesiliauja, jeigu vis kartojasi ir kartojasi. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip pati kalbatės su dukra. Jei klausite, ar darželyje kažkas mušasi, ar ją kažkas skriaudė, greičiausiai iš mažo vaiko gausite teigiamą atsakymą (tokia klausimo formuluotė savaime vaikui siūlo atsakymą). Geriau domėkitės, ką mergaitė veikė, kas tą dieną jai patiko, kas nepatiko.
Kaip padėti vaikui ir tėvams?
Siūlyčiau kreiptis į grupės auklėtoją, darželio personalą ir pasiklausti apie esamą situaciją, esant poreikiui - prašyti auklėtojos, darželio psichologės pagalbos sprendžiant vaikų tarpusavio santykius, galimus konfliktus, naujus iššūkius.
Pirmiausia, atsakykite sau į klausimą, kodėl vedate dukrą į darželį, nes iš laiško supratau, kad turite abejonių, ar apskritai verta vaiką į jį vesti. Jūsų dukra jaučia šeimos nerimą, todėl atsakymas į šį klausimą leistų pasijausti geriau ir Jums, ir Jūsų dukrai.
Antra, jei visgi nuspręsite, kad esate pasiruošę įveikti adaptacinio laikotarpio sunkumus ir toliau vesti mergaitę į darželį, pagalvokite, kas galėtų jums padėti. Siūlyčiau kuo daugiau bendrauti ir bendradarbiauti su auklėtojomis. Žinojimas, kad dukra grupėje žaidė, gerai jautėsi, padės nurimti ir sumažinti nemalonius jausmus.
Trečia, įvardinkite sunkumus ir spręskite juos. Jei vaikui sunku rytais darželyje skirtis su mama ar mama jaučia daug nemalonių emocijų, palikdama savo atžalą grupėje, galbūt galėtų į darželį vaiką vesti tėtis? Nepamirškime ir to, kad vaiko emocinei būsenai įtakos gali turėti ir būsimas naujo šeimos nario atsiradimas. Tokie pasikeitimai šeimoje vaikui gali sukelti nemažai nerimo. Labai svarbu su dukra apie tai kalbėtis, stengtis, kad ji būtų apsupta besąlyginės meilės ir dėmesio.
Svarbu palaikyti gerus ryšius su auklėtojomis, nuolat bendrauti, sužinoti, kas vyko dienos metu, kad su vaiku vakare galėtumėte kartu pasidžiaugti praleista diena darželyje. Jei darželis jūsų vaikui bus svetingas ir jam ten patiks - išsiskyrimas netaps sunkiu procesu.
Tėvai išties dažnai nerimauja, o kaip gi žinoti, ar vaikas jau pasiruošęs eiti į darželį? Tai, kaip vaikui sekasi pabūti kitoje aplinkoje be tėvų, kaip reaguoja į kitus vaikus, yra neblogi indikatoriai. Visuomet pabrėžiu, kad net jei pradžia darželyje ir nėra lengva, tėvams svarbu suvokti, kad tai normalu, kad jie šiame procese nėra vieni, o klysti irgi žmogiška - nei tėvai, nei pedagogai negali 100 proc. Darželio bendruomenė ir tėvai turi veikti kaip komanda - nebijoti išsakyti, jei kažkas yra ne taip, kaip tikėtasi, neslėpti, jei vaikas turi specialių poreikių ar įpročių, pomėgių. Santykis turi būti atviras ir grįstas pasitikėjimu, tada ir vaikui, ir visai šeimai bus geriau, ir adaptacija praeis sklandžiau. To visiems darželio naujakuriams ir linkiu.
Jei mažyliui labai nesiseka priprasti prie darželio (esama ir tokių vaikų), geriau paieškoti galimybių palikti jį namuose su močiute ar aukle. Tačiau nevertėtų pamiršti, kad „naminiai“ vaikai ilgainiui pajaus bendravimo su kitais vaikais trūkumą.
Visi vaikai skirtingi ir sunku pasakyti, kiek dienų ar savaičių prireiks konkrečiam vaikui tam, kad adaptuotųsi prie naujų sąlygų. Plačiąja prasme adaptacijos procesas apima pripratimą, organizmo prisitaikymą prie naujų sąlygų. Tačiau jūs tikrai galite pasistengti, kad darželio lankymas taptų vaikui ne bausme, o džiaugsmu.
Visų pirma vaikai pradeda sirgti todėl, kad dėl pasikeitusios aplinkos susilpnėja jų imunitetas: naujas režimas, neįprastas maistas, daug triukšmo ir įspūdžių, išsiskyrimo su mama nerimas. Be to, savo šeimoje kiekvienas vaikas yra įpratęs kovoti su dažniausiai namuose pasitaikančiais mikrobais, jau susiformavę jo apsauginės reakcijos.
Antra, būtina stiprinti vaiko imuninę sistemą. Nuolat verkiantis, patiriantis išsiskyrimo su tėvais stresą vaikas - lengvas grobis virusams ir mikrobams. Virusinių infekcijų metu geriau nebandykite likimo, palikite vaiką namuose. Jei tokios galimybės neturite, imkitės profilaktikos.
Ruošiantis į darželį ir atvykus į jį, neskubinkite vaiko. Būtinai atsisveikinkite su vaiku. Nereikėtų atsisveikinti su vaiku keletą kartų. Kai atsisveikinate, iškart išeikite. Nereikškite gailesčio, neatsiprašinėkite, kad vaikas turi likti darželyje. Nesakykite - „Man labai gaila, bet turiu tave palikti, turiu eiti į darbą” ar „Atsiprašau, bet tu turi likti čia“. Nebausti vaiko, jei jis nenori eiti į savo grupę. Nesakyti, kad atimsite jo mėgstamą žaislą, jei neprisijungs prie vaikų. Nemeluokite, nepabėkite. Išsiskyrimą apsunkina, jei tėvai labai jautriai reaguoja į vaiko verkimą, kaprizus. Tėvai turėtų išlikti ramūs.
Vaikas, besipratinantis prie darželio ir šią akimirką patirdamas nemalonius jausmus, funkcionuos sėkmingai, jeigu jo jausmai, kokie skaudūs mamai bebūtų, bus ne blokuojami, o atspindėti. Tėvai dažnai klausia, o ką daryti su tais vaiko jausmais? Atsakymas labai paprastas - leisti jiems būti. Priimti juos ir vaiką su visais jo jaučiamais jausmais. Suprasti, o ne ignoruoti, aiškinti, nureikšminti. Vaikui tikrai sunku išsiskirti su mama ir pasilikti darželyje vienam.
Klysta tėvai, kurių širdys liūdi, o vaikui renkamasi aiškinti, kaip čia jam darželyje bus linksma ir įdomu. Visi žinome, kad iš pradžių retai kuriam būna ten linksma ir įdomu. Dažniausiai būna liūdna be mamos ir baugu be tėčio. Apie tai turime kalbėtis su vaiku ir tik apie tai besikalbant, o ne vaiką dirbtinai bandant pralinksminti ateis palengvėjimas abiems.
Taip pat svarbu palaikyti vaiką emociškai. Beveik dviejų metų dukrytę auginanti šeima, pradėjusi leisti mažylę į darželį, susidūrė su adaptacijos, ligų ir pertraukų problemomis. Su susirūpinusia mama pasikonsultavo specialistė.
Kai jaučiate kylantį nerimą, klauskite savęs, kas konkrečiai jums neduoda ramybės? Ar būtų ramiau, jei apie tai pasikalbėtumėte su auklėtoja? O gal čia reikia kalbėtis ne su auklėtoja, o dar kartelį su savimi? Su vyru? Svarbiausia yra kalbėtis apie tai, kas neramina, ir tada pati pajusite, kiek daug visame tame yra automatinių minčių ir jūsų pačios nepagrįsto nerimo.
Vaiko prisitaikymas prie darželio yra banguojantis. Jeigu turėsite lūkestį, kad jau rytoj bus geriau, šiam lūkesčiui neišsipildžius jūsų pačios kantrybės taurė gali išsekti daug greičiau, o prasmę pamatyti visame tame, kas dabar vyksta, taps dar sunkiau.
Svarbu kalbėtis apie darželį ne tik tada, kai į darželį einate. Kai su mergaite esate namie, kai žaidžiate ir mėgaujatės laiku kartu, atvirai įvardinkite savo džiaugsmą ir tai, kaip buvote jos pasiilgusi. Leiskite jai suprasti, kad rytoj ji ir vėl eis į darželį, ir vėl iš jo grįš, o tada jūs vėl drauge žaisite ir visą vakarą būsite drauge. Savaitgalį eikite pasivaikščioti prie darželio, kalbėkite apie jį ir vaikus, kurie jį lanko.
Taip pat drauge skaitykite knygeles, kuriose knygų veikėjai su mama atsisveikina ir vėl su ja susitinka. Mažiems vaikams kartais atrodo, kad jei jie yra su mama, tai darželio tą akimirką nėra, o jei jie darželyje - mamos nebėra. Leiskite dukrytei įsitikinti, kad jos pasaulėlyje jau užtenka vietos ir mamai, ir darželiui: abu yra tuo pačiu metu jos gyvenime.
Iki galo įvykusi adaptacija laikoma tokia, kai vaikas jau gali ramiai atsiskirti nuo mamos ar tėčio, yra užmezgęs ryšį su bent vienu suaugusiuoju darželio grupėje, gali ramiai dalyvauti veiklose (nebekyla liūdesys, tėvų ilgesys), yra perpratęs ir priėmęs dienos rutiną, žino, kokios taisyklės ir lūkesčiai yra darželyje. Adaptacijos laiką dažniausiai ilgina tai, kad pradėję lankyti vaikai dažnai suserga, o atėjus vėl, įvyksta ligos atkrytis. Adaptaciją ištęsia ir atostogos, kiti išvykimai. Labai svarbu adaptacijos metu suteikti vaikui daug kokybiško dėmesio, laiko kartu, empatiškai priimti jo išgyvenimus. Labai natūralu, jeigu namuose vaikas adaptacijos metu yra irzlesnis, piktesnis, prasčiau miega. Dažniausiai tai kyla dėl daugybės išgyvenimų darželyje, o emocijas vaikas „išleidžia“ ten, kur jaučiasi saugiausiai - namuose.
Kartais gali prireikti ir specialisto konsultacijų. Tai labai rekomenduojama, kai vaiko elgesys ir emocijos itin suintensyvėjusios, kai atsirado vaikui visiškai nebūdingas elgesys ar nuotaikos ir tai nesikoreguoja jau keletą savaičių. Kartais rūpestį dėl tam tikrų raidos, elgesio, emocijų ar ugdymo aspektų išreiškia ir auklėtojos. Pasikalbėti su specialistu geriau ir tuomet, kai tėvams neramu, trūksta informacijos. Pokalbis su specialistu gali „įnešti“ aiškumo, nusiraminimo, naujų idėjų ir būdų, taip pat tai gali būti ir svarbi pradžia tolimesnių sunkumų intervencijai.
Dažniausiai pasitaikančios tėvų klaidos
- Kasdienis vaiko apdovanojimas už „išbuvimą“ darželyje. Tai signalizuoja vaikui, kad darželis yra tokia baisi vieta, kad už buvimą joje esate nusipelnęs apdovanojimo.
- Apgaudinėjimas ir išeiti neatsisveikinus. Tai gali sukelti vaikui baimę, kad mama ar tėtis gali bet kada pabėgti, jį palikti.
- Ištęstas atsisveikinimo ritualas. Kuo ilgiau tėvai delsia, tuo labiau vaikas suvokia, kad tėvai jį gaili, vadinasi, ši vieta kažkuo bloga.
- Tėvų nerimas ir perdėtas jautrumas vaiko verkimui. Tai persiduoda vaikui ir apsunkina adaptacijos procesą.
- Melavimas, kad greitai grįšite. Tai sukelia vaikui nusivylimą ir didesnį nerimą.
- Nenuoseklumas. Svarbu laikytis nusistatytos rutinos ir pažadų.
- Pernelyg daug pokyčių vienu metu. Darželio adaptacija neturėtų sutapti su kitais dideliais pokyčiais vaiko gyvenime (pvz., persikraustymu, brolio ar sesės gimimu).
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
