Žindymas ir motinos meilė: nepakeičiama nauda kūdikiui ir mamai

Įvairiose šalyse atlikti tyrimai parodė, kad kūdikių ir mažų vaikų sveikata tiesiogiai priklauso nuo motinų sveikatos, mitybos, elgesio bei visuomeninės-socialinės padėties, medikų praktikos, o žindymas yra vienintelis teisingas kūdikių maitinimo būdas, nulemiantis normalų jų augimą ir vystymąsi. Šiandieną jau neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimių ir kūdikių maistas, o žindymas turi ypatingą poveikį motinos, vaiko, o vėliau ir suaugusio žmogaus, sveikatai, asmenybės formavimuisi. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) ir Europos Sąjungos programiniuose dokumentuose akcentuojama žindymo skatinimo reikšmė. Maitinimo krūtimi rėmimas tapo daugelio tarptautinių ir nacionalinių mitybos gerinimo ir sveikatos stiprinimo programų dalimi.

Žindymo nauda kūdikiui

Mityba

Motinos pienas yra geriausias natūralus kūdikio maistas. Jis patenkina visus kūdikio maitinimo poreikius pirmąjį gyvenimo pusmetį. Motinos piene yra visų kūdikiui reikalingų medžiagų. Jis tinkamas kūdikio virškinamajam traktui, todėl gerai pasisavinamas. Pasaulinė gydytojų organizacija pabrėžia, kad „mamos piene yra maistinių medžiagų, antikūnių ir vitaminų, kurių nėra mišiniuose ar karvės piene.“

Atlikti tyrimai rodo, kad ilgalaikis žindymas yra vertingas mitybos šaltinis ir saugo nuo ligų tol, kol žindote savo vaiką.

Sveikata ir imunitetas

Motinos pienas yra pirmoji kūdikio imunizacija. Amerikos šeimos gydytojų akademija (2001) pabrėžia, kad vaikai, kurie buvo atjunkyti iki 2 m. amžiaus, turi padidintą riziką ligoms. Tyrimai parodė, kad 16 mėn - 30 mėn. žindyti vaikai serga mažiau, o sergantys greičiau pasveiksta, nei nežindyti vaikai (Gulick 1986). „Antikūnių yra gausu mamos piene ir jų daugėja žindymo metu“ (Hamosh 1991; p. 134). Tiesa sakant, kai kurių imuninių veiksnių koncentracijos mamos piene padidėja antraisiais vaiko gyvenimo metais ir taip pat atjunkymo proceso metu (Goldman 1983, Goldman ir Goldblum 1983, Hamosh 1991). Pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos, „nedidelis žindančiųjų mamų skaičiaus padidėjimas gali užkirsti kelią iki 10 proc.“

Intelektinė, psichologinė ir socialinė raida

Ilgalaikis žindymas prisideda prie Jūsų vaiko INTELEKTINIO VYSTYMOSI. Taip pat, ilgalaikis žindymas prisideda prie Jūsų vaiko PSICHINĖS IR SOCIALINĖS RAIDOS. Keletas tyrimų parodė teigiamą ryšį tarp ilgalaikio žindymo ir socialinės raidos (Duazo 2010, Baumgartner 1984).

Maitinimas krūtimi yra motinos ir vaiko bendravimo pagrindas. Dažnas bei artimas motinos ir vaiko kontaktas maitinant raminamai veikia abu, atsiranda glaudus tarpusavio ryšys. Žindymas - nesenkantis meilės ir teigiamų emocijų šaltinis ir naujagimiui, ir motinai. Kū­di­kio mai­ti­ni­mas krū­ti­mi - tai ne vien jo al­kio nu­ra­mi­ni­mas. Ar­tu­mas su mo­ti­na, ku­rios šir­dies pla­ki­mas liū­lia­vo dar įsčio­se, su­tei­kia ir kū­no ši­lu­mą, ir sau­gu­mo jaus­mą, be ga­lo svar­bų ma­žam, ne­ga­lin­čiam ap­sigin­ti kū­di­kė­liui. Nuo to, kaip pir­mai­siais gy­ve­ni­mo me­tais pa­ten­ki­na­mas kū­di­kio fi­zi­nio sau­gu­mo jaus­mas, pri­klau­so ir to­les­nis vai­ko pa­si­ti­kė­ji­mas ar ne­pa­si­ti­kė­ji­mas jį su­pan­čia ap­lin­ka.

Žin­dy­mas - tai su­bti­lus bend­ra­vi­mas su kū­di­kiu, nuo­sek­laus vai­ko ruo­ši­mo gy­ven­ti tarp žmo­nių pra­džia. Mū­sų pro­tė­viai tai va­di­no „ža­di­ni­mu“. Mai­ti­nant kū­di­kį krū­ti­mi ža­di­na­mi, stimuliuojami vi­si pen­ki vai­ko vys­ty­mui­si bū­ti­ni ju­ti­mai: re­gė­ji­mas, klau­sa, uos­lė, sko­nis ir ly­tė­ji­mas. O juk formuosis ir aukš­tes­nės emo­ci­jos, kaip, pa­vyz­džiui, mei­lė. Vai­ko mei­lė mo­ti­nai. Švel­niai lai­ko­mas, glos­to­mas, ir tuo pa­čiu at­sa­ky­da­mas, kū­di­kis pa­ti­ria glau­daus ry­šio ga­lią.

Mai­ti­ni­mas krū­ti­mi už­tik­ri­na, kad kū­di­kį motina lie­čia­, daž­niau pai­ma ant ran­kų, pa­glos­to­ ir pri­glau­džia­. Krū­ties juk ne­pa­lik­si kaip bu­te­liu­ko, įkišto kū­di­kiui į bur­ną, ir nei­šei­si „svar­bes­nių dar­bų dirb­ti“. Mai­ti­nant dirb­ti­nai iš bu­te­liu­ko, kū­niš­kas kon­tak­tas neiš­ven­gia­mai nyks­ta. XX am­žiaus vi­du­ry­je bu­vo sukurta teo­ri­ja, kad ne­rei­kia kū­di­kio be rei­ka­lo im­ti ant ran­kų, ne­šio­ti, my­luo­ti, nes jis pri­pras ir iš­leps. Deja, kū­di­kiai, ku­rie gy­ve­no prie­glau­do­se ir ga­vo vi­są jiems rei­ka­lin­gą mais­tą, neau­go. Pasak Elizabeth N. Baldwin, „Žindymas yra šiltas ir mylintis būdas patenkinti vaiko poreikius. Tai ne tik juos pralinksmina ir suteikia energijos, bet ir ramina jų nusivylimą, užsigavimus ir kasdieninį stresą jų ankstyvojoje vaikystėje. Ilgalaikis žindymas padeda vaikams laipsniškai pereiti iš kūdikystės į vaikystę." Žindymas vaikui teikia ne tik patį geriausią maistą, bet ir saugumą, greitą ir užtikrintą nusiraminimą, garantiją kad yra mylimas. Gyd. Kazimieras Vitkauskas teigia: "Žindymas yra neatsiejamas nuo meilės. Jie abu - NEPAKEIČIAMI!".

Ilgalaikio žindymo svarba ir normalumas

Žindyti vaiką yra NORMALU. Amerikos Pediatrijos Akademija (2005) rekomenduoja, kad „žindymas turėtų būti tęsiamas mažiausiai iki pirmųjų kūdikio gyvenimo metų ir tęstis iki kol to nori mama ir vaikas. Kuo ilgesnis žindymas, tuo didesnis teigiamas poveikis mamos ir vaiko sveikatai ir vystymuisi. Nėra jokio limito iki kada turėtų tęstis žindymas ir nėra jokios psichologinės ar vystymosi žalos žindant vaiką iki 3 m.“ Žindymo medicininė akademija (2012) ilgalaikį žindymą laiko biologiniu standartu, norma. „Vidutinis atjunkymo amžius yra nuo 6 mėnesių iki 5 metų. Kaltinimai, kad ilgalaikis žindymas yra žalingas mamai ar vaikui visiškai neturi medicininio ar mokslinio pagrindo“ - sako A. Eidelman, Žindymo medicininės akademijos prezidentas. „Iš tikrųjų svarbesnis klausimas yra kokia padaryta žala šiuolaikinės praktikos atjunkyti kuo anksčiau?“

Taigi, kaip ilgai žindyti vaiką, yra kiekvienos šeimos savarankiškas sprendimas. Jei mama nusprendžia žindyti ilgiau nei metus, ji gali būti tikra, jog mokslinė bendruomenė ir didžioji dauguma pasaulio palaiko jos sprendimą. Žindydama vyresnį vaiką, nors ir vieną kartą per dieną, mama užtikrina ne tik tiesioginę naudą jam, bet ir svarbaus ryšio formavimąsi. Kū­di­kio po­rei­kis bū­ti gre­ta mo­ti­nos tiek pat svar­bus, kaip ir no­ras val­gy­ti.

Tų gy­vū­nų, ku­rie jau­nik­lių ne­ne­šio­ja, pie­ne bū­na daug bal­ty­mų ir rie­ba­lų, jie žin­da re­tai - kas ke­lias ar net kas pen­kiuo­lika va­lan­dų. Žin­duo­lių, ku­rie su ma­žy­liais ne­si­ski­ria, pie­nas ne­bū­na rie­bus, ne­tu­ri daug bal­ty­mų, jau­nik­liai žin­da be­veik be per­trau­kos. Mo­ters pie­ne rie­ba­lų ne­daug ir ypač ma­žai bal­ty­mų, o tai reiš­kia, kad kū­di­kį rei­kia daž­nai žin­dy­ti ir nuo­lat bū­ti su juo. Kur nors ei­da­ma mo­ti­na ga­li kū­di­kį ne­štis kar­tu - ant ran­kų ar spe­cia­liame vaiknešėlyje.

Gamtoje žmog­bež­džio­nės to­kių prie­tai­sų pa­si­da­ry­ti ne­mo­ka. Juos at­sto­ja gau­ruo­ta oda, į ku­rią ne­ša­mas ma­žy­lis įsi­kim­ba. Dar vie­nas žin­dy­mo pri­va­lu­mas - dau­gy­bė įspū­džių, ku­riuos vai­kas pa­ti­ria vi­sur bū­da­mas ir ke­liau­da­mas drau­ge su sa­vo ma­ma (su abiem tė­vais - dar ge­riau) ir ku­riuos jis prii­ma drą­siai, su pa­si­ti­kė­ji­mu, nes vi­sa­da jau­čia­si sau­giai. Ne­kils pa­gun­da ma­žy­lio pa­lik­ti pri­žiū­rė­ti ki­tiems, drau­gams ar gi­mi­nai­čiams, o ir jie ne­ga­lės to rei­ka­lau­ti, nes prie­žas­tis rimta: ma­žy­lis žin­do­mas ir pri­va­lo bū­ti su ma­ma.

Žindymas naktį ir maitinimas pagal poreikį

Naujagimis au­ga la­bai grei­tai, to­dėl jis tu­ri bū­ti mai­ti­na­mas ne tik die­ną, bet ir nak­tį. Žin­do­mų kū­di­kių mie­go po­bū­dis ski­ria­si nuo dirb­ti­nai mai­ti­na­mų. Žin­do­mi kū­di­kiai daž­niau pa­bun­da nak­tį, jų mie­go epi­zo­dai bū­na trum­pes­ni, nes mo­ti­nos pie­nas grei­čiau ne­gu mi­ši­niai su­virš­ki­na­mas ir leng­viau pasi­sa­vi­na­mas. Po­sa­kis „mie­ga ramiai kaip kū­di­kis“ iš tie­sų ne­la­bai tin­ka pir­mų ke­lių mė­nes­ių amžiaus kū­di­kė­liams. Pap­ras­tai jie mie­ga trum­pais epi­zo­dais, daž­nai pra­bus­da­mi. Tai nor­ma­lu ir nėra mie­go su­tri­ki­mas. Net ir ant­rų tre­čių me­tų vai­kas ga­li pa­bus­ti nak­tį išal­kęs, ta­čiau daž­nes­nė ne­ra­maus mie­go prie­žas­tis yra vie­nu­mos bai­mė, jei ma­žy­lis gul­do­mas at­ski­rai. Aiš­ku, ga­li bū­ti ir ki­tų prie­žas­čių: dan­tų dygimas, tvan­kus oras ne­vė­din­ta­me kam­ba­ry­je ir t.t.

Ar pa­vargs­ta ma­ma, žin­dy­da­ma nak­tį? Tai pir­miau­sia pri­klau­so nuo to, kur vai­ke­lis mig­do­mas. Jei ma­mai rei­kėtų daž­nai kel­tis ir ei­ti prie at­ski­rai sa­vo lo­ve­lė­je gu­lin­čio ir ne­kant­riai rė­kian­čio vai­ko, ji iš­si­bu­dintų ir tik­riau­siai il­giau trukų, kol vėl už­migtų. Mig­dant kū­di­kį ša­lia sa­vęs, jis leng­vai pa­sie­kia­mas ma­mai net ne­si­ke­liant ir, pra­dė­jęs žįs­ti, grei­tai nu­rims­ta, ne­pri­ža­di­nęs vi­sų na­mų. Ma­ma ir­gi ne­tru­kus vėl įmin­ga. Ži­no­ma, jog žin­dy­mas, dėl „mo­ti­nys­tės“ hor­mo­nų pro­lak­ti­no ir ok­si­to­ci­no, vei­kia ra­mi­namai, o nak­tį - ir mig­dan­čiai. Po kiek lai­ko tai pa­si­da­ro taip na­tū­ra­lu, kad mo­ti­nos net ne­pri­si­me­na, kiek kar­tų per nak­tį žin­dė. Žin­dy­mas - tai be­ne vie­nin­te­lis dar­bas, ku­rį ga­li­ma dirb­ti mie­gant.

Po gimimo sveikas naujagimis pridedamas prie motinos krūties taip greitai, kaip tik įmanoma, bet ne vėliau kaip per pirmąsias 2 val., žindoma 8-10 min. Ankstyvas žindymas skatina pieno gamybą. Naujagimis maitinamas pagal poreikį (ad libitum) - tiek, kiek jam reikia, tada, kai jis alkanas, o ne nustatytomis valandomis. Pirmosiomis dienomis naujagimis žinda krūtį 10-12 kartų per dieną, vėliau - 6-7 kartus. Pieno kiekis, kurio reikia vienam maitinimui pirmųjų dešimties dienų naujagimiui, skaičiuojamas pagal formulę: 10-15 ml x n; čia n - dienų skaičius.

Ma­žo vai­ko el­ge­siui svar­biau­sia mo­ti­nos el­ge­sys su juo. Jei­gu išal­kus ar dėl ki­tko ne­ri­mau­jant mo­ti­na at­si­lie­pia ne­dels­da­ma, kūdikis jau­čia­si svarbus, reikš­min­gas - į jo sig­na­lus rea­guo­ja­ma taip, kaip jis to no­rė­jo. Tai jam su­tei­kia ir sa­vo­tiš­ką ga­lios ar­ba įta­kin­gu­mo po­jū­tį. Juk ne­no­rė­tu­mė­te, kad Jū­sų vai­kas užaug­tų vien tik pa­klus­nus ki­tų už­gai­dų vyk­dy­to­jas, be sa­vo ini­cia­ty­vos ir lais­vos va­lios pa­grin­dų? Vi­suo­me­nės bū­vio nor­mas ir įsta­ty­mus jis su­spės iš­mok­ti ir vė­liau, o štai pri­gim­tas verž­lu­mas ak­ty­viai siek­ti sa­vo tiks­lo jau ga­li ir iš­blės­ti, jei­gu nuo pat pir­mų­jų gy­ve­ni­mo die­nų jam lei­džia­ma tik pa­klus­ti ir kant­riai lauk­ti.

Jei­gu kū­di­kis mai­ti­na­mas iš bu­te­liu­ko, at­sa­kas į vai­ko al­kio sig­na­lą yra ne­nor­ma­lus. Mai­tin­to­jas dė­me­sį su­tel­kia ne į pa­tį pa­gal­bos be­si­šau­kian­tį alkaną vai­ką, o į bu­te­liu­ką (į ku­rį dar rei­kia su­pil­ti mi­ši­nį, ku­rį dar rei­kia pa­ruoš­ti ir pa­šil­dy­ti…). O jei­gu dar lai­ko­ma­si re­ži­mo, žiū­ri­ma į laik­ro­dį, ir tik­ra­sis kū­di­kio po­rei­kis gau­ti mais­to ne­ten­ki­na­mas, bet ban­do­ma jį ki­tais bū­dais nu­til­dy­ti, nes „dar ne lai­kas val­gy­ti“? To­kiai si­tua­ci­jai kar­to­jan­tis, vai­kui be­lie­ka įsi­ti­kin­ti, jog jis vi­sai ne­reikš­min­gas šia­me pa­sau­ly­je.

Žin­dant kū­di­kį ta­da, kai jis pa­ts to no­ri, pa­ten­ki­na­mi vai­ko po­rei­kiai, jis bū­na ak­ty­vus ir ryž­tin­gas, siek­da­mas sa­vo tiks­lo: al­kio nu­ra­mi­ni­mo, mo­ti­nos ar­tu­mo, kai jam liūd­na ar bau­gu ar kai jis no­ri bend­rau­ti. Žin­do­mas kū­di­kis tu­ri dau­giau ga­li­my­bių kont­ro­liuo­ti sa­vo gy­ve­ni­mą ir ap­lin­ką: pa­vyz­džiui, jis pa­ts nu­spren­džia, ka­da jam baig­ti val­gy­ti. Mai­ti­nant iš bu­te­liu­ko ši „at­sa­ko­my­bė“ pa­pras­tai ten­ka mo­ti­nai. Kai vis­ką už vai­ką nu­spren­džia ki­ti, kai ug­do­mas tik pa­klus­nu­mas ki­tų va­liai, pa­sy­vus lau­ki­mas, kol leis, kol lieps, ga­li įsi­tvir­tin­ti silp­no ir pa­sy­vaus cha­rak­te­rio sa­vy­bės vi­sam li­ku­siam gy­ve­ni­mui. Ar ne­bus jis ir užau­gęs žmo­gus be ini­cia­ty­vos, su­si­gū­žęs, tik be­si­žval­gan­tis lai­mės atei­nant, bet nie­ko ne­da­ran­tis jai pa­siek­ti? Jau nuo kū­di­kys­tės su vai­ku rei­kia bend­rau­ti kaip su as­me­ny­be, o ne lai­ky­ti jį tik sa­vo daik­tu ar įky­riu bio­lo­gi­niu vie­ne­tu, ku­rį, de­ja, ten­ka mai­tin­ti, nu­reng­ti, praus­ti, ap­reng­ti… Psi­cho­lo­gai tei­gia, jog vai­ko cha­rak­te­ris su­si­for­muo­ja la­bai anks­ti - jau iki tre­jų me­tų.

Žindymo nauda mamai

Ilgalaikio žindymo NAUDA MAMAI yra didelė ir įvairiapusė. Po gimdymo žindančioms motinoms greičiau susitraukia gimda, joms mažesnė kraujavimo rizika, jų organizmas po gimdymo greičiau atsistato. Jutimų ir jaus­mų pa­tir­tis la­bai svar­bi ir mo­ti­nys­tės bran­dai. Su kū­di­kiu nuo­lat bū­nan­ti mo­ti­na geriau su­pran­ta jo el­ge­sį. Ste­bė­da­ma vai­ko kvė­pa­vi­mo rit­mą, mie­go po­bū­dį, vei­do iš­raiš­kas, gir­dė­da­ma verks­mą, at­pa­žįs­ta al­kio, skaus­mo ir ne­ri­mo signalus.

Kū­di­kiui žin­dant krū­tį, mo­ti­nos kū­ne vyks­ta ir vien tik bio­lo­gi­nių pro­ce­sų. Pos­me­ge­ni­nė­je liau­ko­je hi­po­fi­zy­je ga­mi­na­si ir į krau­ją iš­si­ski­ria hor­mo­nas pro­lak­ti­nas. Jo pa­va­di­ni­mas yra lo­ty­niš­kų žo­džių jun­gi­nys „pro lac­tum“, reiš­kian­tis „dėl pie­no“ ar­ba „pie­ną ska­ti­nan­tis“, ta­čiau tai dar ne vis­kas - jis kartu yra ir „mo­ti­nys­tės hor­mo­nas“ - ra­mi­nan­tis ir su­tai­kan­tis. Kaip tik dėl pro­lak­ti­no di­des­nės kon­cent­ra­ci­jos mo­ti­na yra daugiau glo­bo­jan­ti ne­gu tė­vas.

Pagalba ir išsamios žinios: gydytojo Kazimiero Vitkausko indėlis

Dauguma motinų gali sėkmingai žindyti savo kūdikius. Deja, dažnai dėl laiku nesuteiktos kvalifikuotos pagalbos, neretai ir dėl klaidingų patarimų, trūkstant žinių, moterys susiduria su įvairiais sunkumais ir savavališkai, dažnai be pagrindo, nutraukia žindymą. Tyrimai rodo per mažą sveikatos priežiūros darbuotojų aktyvumą skatinant kūdikių žindymą, trūksta ir literatūros kūdikių žindymo klausimais.

Knygynuose mamyčių laukia jau antroji, pataisyta ir papildyta, Kazimiero Vitkausko knygos “KŪDIKIO ŽINDYMAS: NEPAKEIČIAMAS KAIP MOTINOS MEILĖ” laida. Autorius - vaikų gydytojas su trisdešimties metų praktika ir trijų vaikų tėtis. Žindymo mokslus studijavo Londono Universiteto Vaiko sveikatos institute, Amerikos Pediatrų asociacijos seminaruose, stažavosi Anglijos ir Škotijos "Kūdikiui draugiškose" ligoninėse, yra tarptautinės Žindymo medicinos akademijos narys. Už pastangas prikeliant žindymo tradiciją Tėvynėje apdovanotas Amerikos Lietuvių gydytojų sąjungos premija.

K. Vitkausko knyga „Kūdikio žindymas" parengta remiantis ne tik šiuolaikinėmis teorinėmis žiniomis, bet ir ilgamete gydytojo patirtimi propaguojant ir skatinant kūdikių žindymą. Pirmajame knygos skyriuje rasite pirmą kartą Lietuvos istorijoje parašyta ŽINDYMO ISTORIJĄ. Pasirodo, šio natūraliausio, pačios Motulės Gamtos išrasto ir milijonus metų tobulinto kūdikių maitinimo būdo tradicija dvidešimtajame amžiuje jau buvo beišnykstanti.

Antrajame skyriuje „RINKIS GERIAUSIĄ“ mokslu ir faktais įrodoma, jog motinos pienas kūdikiui yra ne tik pačios gamtos sukurtas tobulas maistas, bet ir „vaistas“, saugantis jį nuo infekcijų, alergijos ir kitų ligų. O žindymas kaip veiksmas labai svarbus vaiko psichinei raidai bei glaudžiam ryšiui su mama. „GERIAUSIOJE PRADŽIOJE“ apžvelgti Gimimo Dienos įvykiai, pirmasis naujagimio priglaudimas prie krūties, „Kūdikiui draugiškos ligoninės“ principai, išaiškinta nuo ko gali atsirasti naujagimio gelta, surašyti patarimai sugrįžusioms į namus.

Čia pateikta daug vertingų praktinių patarimų, kaip išvengti įvairių žindymo sunkumų ir kaip elgtis susidūrus su problemomis. Žindančios motinos ras atsakymus į dažniausiai joms iškylančius klausimus. Knygoje apžvelgta kūdikių maitinimo istorija, pateiktos išsamios žinios apie laktacijos fiziologiją motinos pieno svarbą ir privalumus, žindymo naudą kūdikiui ir motinai, maitinimo krūtimi taisykles ir žindymo techniką. Todėl ji bus labai naudinga ir sveikatos priežiūros darbuotojams.

Tikriausiai KRŪTŲ BĖDOS ŽINDYMO LAIKOTARPIU jus aplenks. Bet gal kuriai mamytei rūpi ar pavyks sėkmingai žindyti, jeigu speneliai plokšti arba įtraukti? Skyriuje „TRŪKSTA PIENO?“ aptartos teoriškai galimos ir praktiškai dažniausiai pasitaikančios kūdikių neprivalgymo priežastys. Jeigu vaikas verkia - ar jis tikrai alkanas, ką daryti? Kuo numaldyti kūdikio pilvuko dieglius ir kaip elgtis „augimo šuolio“ metu? Ar žindymo sėkmei svarbus krūtų dydis? DARBAS IR VAIKAS: ar įmanoma suderinti? Dirbtinis pieno ištraukimas ir laikymas. Auklė -,,antroji mama”, žindymas grįžus namo - Jūsų ,,koziris”. Ir galop - NUJUNKYMO MENAS. Kada pradėti?: gamtos stebėtojų ir mokslininkų nuomonės. Papildomas maitinimas. Valgymo pamokos kūdikiui. Trys nujunkymo būdai.

Neabejoju, kad ši knyga, parašyta nuoširdaus pokalbio su motina stiliumi, paskatins dar neapsisprendusias moteris ir padės žindyti norinčioms, o medikams bus gera pagalbininkė propaguojant natūralų kūdikių maitinimą ir sprendžiant žindančioms motinoms iškilusias problemas. Ši knyga "Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė" būtų puiki dovana kiekvienai vaikelio gimimo laukiančiai mamytei. Verčiau mokėti, negu spėlioti. Juk žindyti pradedama vos pagimdžius! Atminkite - niekas neamžina. Todėl džiaukitės kiekviena žindymo dovanota artumo su Jūsų taip greitai užaugsiančiu vaikeliu minute. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas apibendrina: "Žindymas yra aukščiausio mandagumo kultūra, tobulo bendravimo pasireiškimas, natūrali demokratija. Nemandagiai kūdikį pažindyti beveik neįmanoma, nes žindymas yra veikla, kuriai atlikti reikia darniai derančio abipusio noro ir sutikimo."

tags: #zindymas #kaip #tikroji #motinosmeiles

• Virgilijaus Noreikos palikimas ir asmenybė
• Vaiko išlaikymo parama: išsamus gidas tėvams
• Vaikų batų pasirinkimo patarimai
• Kaip sukurti įsimintinus apdovanojimus vaikams
• ką reikia žinoti apie vaikų globą ir įvaikinimą