Vegetariškas kūdikių primaitinimas: gairės ir patarimai

Primaitinimas - tai lyg pirmas mažutis kūdikio žingsnelis į suaugusiųjų pasaulį, pradedant ragauti „tikrą“ maistą, o ne mamos pieną (ar mišinuką). Palaipsniui mažylis pereina nuo mamos pieno (ar mišinuko) valgymo iki visiško šių dalykų atsisakymo. Ši kelionė trunka įvairiai: nuo 6 mėn. iki 2 m., o gal ir ilgiau (ypač maitinamiems mamos pienu).

Svarbu žinoti, kad yra kelios primaitinimo galimybės. Sulaukęs 6 mėn. amžiaus kūdikis pasiekia atitinkamą raidos etapą, kai jo nervų sistema, koordinacija ir judesiai jau yra pakankamai brandūs, todėl galima pradėti primaitinti. Tokio amžiaus kūdikio virškinimo sistema yra brandesnė, pradedami gaminti atitinkami fermentai, reikalingi kietam maistui virškinti. Labiau subręsta ir imuninė, apsauginė sistema, mažiau kenksmingų medžiagų gali pereiti pro žarnyno barjerą. Svarbu suprasti, kad pirmasis kietas maistas (vadinamas papildomu maistu) skirtas ne mamos pienui ar mišinukui pakeisti, bet jį papildyti. Tik palaipsniui kūdikio mityba tampa įvairesnė.

Vaiko vedamas primaitinimas (angl. Baby Led Weaning, toliau - BLW) yra kitokia galimybė. Jis leidžia kūdikiui pačiam vadovauti visam šiam procesui, pasitelkus savo instinktus ir įgūdžius. Mažylis gali pats nuspresti, kada turėtų prasidėti primaitinimas, ką ir kiek jis valgys.

Kūdikiai pradeda ropoti, vaikščioti ir kalbėti tada, kai yra tam pasirengę. Jei tik mažyliui suteikiamos visos galimybės tobulinti įgūdžius, šie vystymosi etapai neateis nei greičiau, nei vėliau negu pats geriausias laikas konkrečiam vaikui. Juk guldydami kūdikį ant grindų suteikiame erdvės jam spardytis kojytėmis ir palaipsniui tą darydamas jis išmoksta apsiversti. Tada užtikriname saugią aplinką ir leidžiame vaikui stotis bei judėti kambaryje. Laikas nuo pirmųjų bandymų atsistoti iki savarankiško vaikščiojimo netrumpas, gali užtrukti 2-6 mėn., kartais net ilgiau. Tačiau jei suteikiame vaikui erdvės mokytis, jis vieną dieną tikrai pradeda vaikščioti. Kodėl gi viskas turėtų vykti kitaip, kai kalbame apie maitinimąsi?

Palyginti su tradiciniu primaitinimu košelėmis su šaukšteliu, BLW turi labai daug privalumų. Atkreipkit dėmesį, kad BLW neturi griežtų taisyklių, kada ir kokį maisto produktą reikėtų kūdikiui pasiūlyti. Jei šeimos nariai nėra alergiški, visas šeimos valgomas maistas yra tinkamas ir mažyliui.

Kaip pradėti vegetarišką primaitinimą?

Pirmaisiais mėnesiais siūlykit kuo grynesnius produktus - taip kūdikis galės susipažinti su jų skoniais, tekstūromis, formomis. Rekomenduojama siūlyti pailgus, už mažylio delną ilgesnius maisto gabaliukus, kuriuos būtų patogu paimti į rankutę, o sugniaužus liktų galas, kurį galima kišti į burnytę.

Svarbu vengti:

• Druskos. Kūdikis dar negali jos apdoroti.
• Cukraus.
• Medaus.
• Riebalų. Liesų produktų. Riebalai labai reikalingi mažylio vystymuisi, mažiausiai iki 2 m.
• Perdirbto maisto.
• Kaulingų žuvų. Kyla pavojus užspringti.
• Žalių ir nevisiškai termiškai apdorotų kiaušinių.

Tinkami produktai:

• Vištiena (virta, supjaustyta juostelėmis arba ant kulšelės, nulupus odą).
• Plonos jautienos, ėrienos, kiaulienos juostelės.
• Gera mintis - sveiki naminiai užkandukai. Pasigaminę jų, visada turėsit po ranka ir ramiai išsiruoši su mažyliu į lauką ar tolimesnę kelionę.
• Džiovinti abrikosai, razinos, kiti džiovinti vaisiai (turėk omenyje, kad itin dažnas jų vartojimas didina dantukų gedimo riziką). Sveikiausi yra tie, kuriuos džiovinant nenaudojama sieros dioksido (E220). Visada labai atidžiai skaitykit etiketes.

Ar BLW ir tradicinis primaitinimas suderinami?

Neretai mamos sako, kad šeimoje taiko „mišrų“ primaitinimo būdą: derina BLW su tradiciniu primaitinimu - pasiūlo mažyliui maisto gabaliukais, kurį jis gali pasirinkti pats, ir pamaitina tyrele, norėdamos užtikrinti reikiamą maistinių medžiagų kiekį, kurių galbūt trūksta jam valgant pačiam.

Turėkit omenyje, kad abiejų primaitinimo būdų taikyti vienu metu yra tiesiog neįmanoma. Juk jei tėvai patys laikydami šaukštelį maitina mažylį tyrele, tai nėra BLW. Jie primaitina tradiciškai: mažylis maitinamas tyrelėmis ir maistu, kurį gali suimti pirštukais pats.

Lengviausia apibrėžti, kad BLW vyksta tada, kai situacijos kontrolė yra kūdikio rankose. Jis paima maisto gabaliuką ir pats įsideda į burną (tai leidžia kontroliuoti, ką valgo ir kiek valgo). Laikydamas maistą burnytėje kūdikis tyrinėja juslines maisto savybes, kurios yra lygiai tokios pat svarbios kaip ir tai, ką jis realiai nuryja.

BLW tikrai nereiškia, jog niekuomet nenaudojamas šaukštelis, o kūdikis nevalgo minkšto maisto. Tiesiog mažylis šaukštelį laiko pats ir maistą į savo burnytę įsideda pats. Įsivaizduok, kiek tam reikia rankučių valdymo įgūdžių ir pirštukų miklumo! Paprastai kūdikiai to negali savarankiškai atlikti iki 9-12 mėn.

Kada pradėti primaitinimą?

Prieš gerą dešimtmetį net ir užsienio šalyse retas buvo apie tokį primaitinimo būdą girdėjęs, o ką jau kalbėti apie Lietuvą. Žmonės dažnai baisėjosi, kad vaikas tikrai užsprings arba tiesiog liks nevalgęs ir badaus. Tačiau dabar yra daug išsamios informacijos.

Daugiau nei prieš dešimtmetį D. Britanijoje BLW metodo pradininkė Gill Rapley atliko nedidelį tyrimą - maistas buvo pasiūlytas 4 mėn. amžiaus kūdikiams. Kai kurie iš jų ėmė maisto gabaliukus pirštukais, kai kurie suimtą maisto gabaliuką patys įsidėjo į burną, kiti pakramtė jį. Tačiau nė vienas tyrime dalyvavęs mažylis nenurijo maisto - tiesiog to dar nemokėjo! Kiekvienas mažylis sugebės nuryti maistą tada, kai būtent jo raida leis tai atlikti.

Tėvai, sakydami „pradėsiu primaitinti nuo šešto ar septinto mėnesio“, iš esmės klaidingai suvokia BLW principus. Čia svarbu ne data, o mažylio rodomi ženklai, kad jis jau pasiruošęs valgyti kietą maistą. Tai kūdikis mus „veda“ šiuo susipažinimo su maistu keliu.

Ar vaikas turi tvirtai sėdėti?

TAIP IR NE. Yra vaikų, kurie neprilaikomi tvirtai ima sėdėti būdami tik 8-9 mėn. amžiaus. Atrodytų, kodėl jie negali pradėti valgyti kieto maisto anksčiau, jei rodo kitus domėjimosi papildomu maistu ženklus? Kol mažylis nesėdi visiškai savarankiškai, Tu tiesiog negalėsi leisti jam valgyti be pagalbos, nes atsitiktinai jis gali nugriūti į šoną, apvirsti, sukniubti. Pagrindinė taisyklė - mažylio viršutinė kūno dalis turi būti vertikali, tuomet kelias nuo burnos iki skrandžio bus be trukdžių, laisvas. Dėl šios priežasties negalima maitinti atsilošusio mažylio, pvz., maitinimo kėdutėje, kuri turi pusiau gulimą padėtį. Jei kūdikis dar tvirtai nesėdi pats, sodink jį prie stalo sau ant kelių. Jei būtina - prilaikyk, tačiau taip, kad jis galėtų laisvai judinti rankutes ir plaštakas. Įsitikink, kad mažylis sėdi tiesiai ir gali imti maistą rankutėmis - nesukumpęs ir neatsilošęs.

Ką rinktis pirmam maistui?

„Pirmiausia svarbu suprasti, kad nėra vieno produkto, nuo kurio geriausia pradėti BLW. Įdomumo dėlei paanalizuokime, kada ir kodėl tokia rekomendacija dėl daržovių ir vaisių buvo sukurta. Anksčiau kūdikiai būdavo pradedami primaitinti 3-4 mėn., dėl to labai padidėdavo alergijų rizika. Įrodyta, kad iki 6 mėn. amžiaus kūdikiui visų maisto medžiagų poreikį užtikrina mamos pienas ir jokio papildomo maisto nereikia. Maždaug nuo 6 mėn. mažyliams pradeda trūkti baltymų, geležies, cinko, vitaminų B ir D. Tačiau vaisiai ir daržovės nėra gausiausiai šių medžiagų turintis šaltinis!

Kadangi kūdikio skranduko tūris yra visai nedidelis, papildomas kietas maistas turėtų suteikti būtiną reikiamų medžiagų kiekį net ir valgant po nedaug. Nors daržoves valgyti labai sveika, jose nerasite maistinių medžiagų, kurių kūdikis negautų iš mamos pieno. Taigi, daržovės ir vaisiai taps labai svarbiu maisto produktu, kai mažylis jau bus nujunkytas (arba nebegers mišinuko). Atmink, kad 8 mėn. Siekiant užtikrinti mažylio augimą, papildomas maistas turi turėti būtent tų maistinių medžiagų, kurių trūkumas kūdikiui pasireiškia pirmiausia.

Įdomu, kad Kanadoje šiuo metu mėsa ir kiaušinis yra rekomenduojami kaip idealūs pirmieji produktai primaitinimui. Le Leche lyga (organizacija, teikianti įvairiapusę pagalbą, informaciją ir palaikymą klausimais, susijusiais su žindymu ir motinyste) pritaria šiam požiūriui. Žvelgiant plačiau, nerasime daug kultūrų, kuriose kūdikis būtų nujunkomas pradedant jam duoti rafinuotus grūdus, vaisius ir daržoves. Pasirinkimas siūlyti mėsą nuo pirmųjų primaitinimo kartų yra visai logiškas žinant, kad šio amžiaus kūdikio organizmas jau gamina visus reikiamus fermentus, reikalingus mėsai virškinti. Mėsa turi daug baltymų, geležies, vitamino B ir cinko - visų maistinių medžiagų, kurių atsargas kūdikiui reikia papildyti pirmiausia. Kiaušinių tryniai yra ypač lengvai virškinami, be to, jie yra puikus vitamino D šaltinis.

Daržovės ir grūdai

Pirmąjį primaitinimo mėnesį rekomenduojama rinktis vienos rūšies daržoves ar vaisius. Geriausia pradėti nuo daržovių, pavyzdžiui, morkos, moliūgo, cukinijos, pastarnoko, brokolių, žiedinių kopūstų, avokado. Vaisius galima rinktis iš obuolio, banano, kriaušės, slyvos.

Nuo 6 mėnesių galima pradėti įvesti košes, ypač avižų, grikių, ryžių, sorų, miežių ar bolivinių balandų. Svarbu rinktis pilno grūdo produktus, kuriuose yra daugiau skaidulinių medžiagų.

Ar naminė duona tinka kūdikiams?

TAIP IR NE. Namuose keptos duonos sudėtyje yra kviečių ar rugių miltų, mielių, vandens, druskos ir kartais - nedidelis kiekis cukraus. Kepykloje keptoje duonoje rasite: kviečių ar rugių miltų, vandens, mielių, druskos, augalinio aliejaus, sojų miltų, emulsiklių, konservantų, miltų apdorojimo medžiagos ir kitų E raidele ar kitaip žymimų priedų / medžiagų.

Turėk omenyje, kad šiandieniniai kviečiai labai skiriasi nuo tų, kurie buvo auginami prieš daugiau kaip penkiasdešimt metų. Maždaug prieš tiek laiko mokslininkai pradėjo kryžminti įvairias kviečių veisles, kad jie taptų atsparesni, trumpesni ir greičiau augtų. Šiandien tokiuose hibridizuotuose kviečiuose randama „naujų“ baltymų, kurių anksčiau nebuvo, o kai kurie iš jų yra net ir sunkiai virškinami. Todėl vis daugiau mokslininkų mano, kad šiuolaikiniuose kviečiuose randamas glitimas ir kiti junginiai yra pagrindinė dažnėjančios celiakijos priežastis. Dar grūduose yra daug fitino rūgšties. Ši rūgštis neretai dar vadinama „antimaistine medžiaga“, nes blokuoja mineralų, pvz., geležies, cinko, magnio ir kalcio pasisavinimą.

Kai ieškai mitybos požiūriu svarbių grūdinių produktų kūdikiui, kuris daug nesuvalgo, žinok, kad yra daug vertingesnių medžiagų nei kviečiai. Ypač pirmaisiais ir antraisiais kūdikio metais. Į šią mitybos produktų grupę įeina daug daugiau maistingų grūdų ir kruopų. Košė iš avižų, grikių, ryžių, sorų, miežių ar bolivinių balandų savo sudėtimi daug naudingesnė ir puikiai papildys Tavo mažylio primaitinimo valgiaraštį.

Ar svarbu maisto įvairovė?

Pagrindinė BLW idėja yra ne tik tai, kad kūdikis valgo pats. Svarbu, kad kūdikis pats pasirenka, ką valgyti, iš jam pasiūlyto subalansuoto maisto. Kūdikis intuityviai pagal skonį pasirinks tą maisto produktą, kuriame yra jam labiausiai trūkstančių maistinių medžiagų. Atkreipk dėmesį - jei šeimoje yra buvę ypatingų alergijos atvejų, protinga būtų pirmaisiais kartais produktus duoti atskirtus, taip lengviau identifikuosi galimus alergenus. O didesnį alergijos pavojų keliančius maisto produktus - kiaušinius, pieno produktus, žemės riešutus - pasiūlyk skirtingu laiku.

Mažieji nuo 6 iki 23 mėnesių turėtų valgyti įvairų maistą. Vaisiai ir daržovės, gyvūninės kilmės maistas (mėsa, žuvis ir kiaušiniai) turėtų būti vartojamas kasdien. Ankštinius augalus (žirnelius, pupeles, avinžirnius, lęšius), riešutus ir sėklas reikia vartoti dažnai, ypač kai mėsos, žuvies, kiaušinių ir daržovių suvartojimas yra ribotas, bet jie turėtų būti parenkami tokia forma (miltai, kremas), kad būtų kuo mažesnis springimo pavojus.

Gyvūninės kilmės maistas, vaisiai ir daržovės, riešutai, ankštiniai augalai ir sėklos turėtų būti pagrindiniai patiekalo komponentai, nes jie turi didesnį maistinių medžiagų tankį, lyginant su javų grūdais. Krakmolingi maisto produktai (kviečiai, ryžiai, bulvės) paprastai sudaro didelę dietos dalį, tačiau nesuteikia tokios pat kokybės baltymų kaip gyvūninės kilmės maisto produktai, ir neturi svarbiausių maistinių medžiagų (tokių kaip geležies, cinko ir vitamino B12); daugelyje jų taip pat yra antimaistinių medžiagų, kurios silpnina maistinių medžiagų pasisavinimą. Todėl renkantis javų grūdus, pirmenybė turėtų būti teikiama pilno grūdo produktams, o rafinuotų rinktis - kuo mažiau. Pilno grūdo produktus galima atskirti pagal skaidulinių medžiagų kiekį, nurodytą 100 g produkto, turėtų būti > 5 g/100g.

Pieno produktai ir riebalai

6-11 mėn. kūdikiams toliau turi būti tęsiamas maitinimas motinos pienu, išlaikant adekvačią jo gamybą (tam ypač svarbus žindymas nakties metu). Nežindomų kūdikių maitinimas turi būti tęsiamas adaptuotu pieno mišiniu, kad būtų užtikrinamas maistinių medžiagų poreikis, kurio negali patenkinti gyvūninės kilmės (karvės, ožkos, avies), pienas ar augaliniai (avižų, ryžių, sojų ir kt.) gėrimai. Be to gyvūninės kilmės pienas turi žymiai didesnį baltymų kiekį, nei reikia vaikui, todėl jo vartojimas pirmaisiais metais gali lemti didesnę nutukimo riziką vėliau. Karvės pienas veikia geležies apykaitą - slopina geležies įsisavinimą žarnyne, ir gali lemti didesnį jos netekimą dėl kraujavimo iš virškinamojo trakto.

Nuo 12 mėn. amžiaus vaikai toliau turėtų būti žindomi, o siekiant užtikrinti dietos įvairovę, jau galima įtraukti ir gyvūninės kilmės pieną. Kūdikiams, kurie nėra žindomi, adaptuoto pieno mišinio vartojimas priklauso nuo situacijos, jei vaikas valgo pakankamai papildomo maisto ir maistas yra įvairus, tai galima pereiti prie gyvūninės kilmės pieno. Adaptuoto pieno mišinio vartojimas gali būti tęsiamas, kaip geležies, vitamino D, nepakeičiamųjų omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, ypač tais atvejais, kai yra maža maisto įvairovė arba kiekis, kai dėl didelės nutukimo rizikos reikalinga sumažinti gaunamų baltymų kiekį. Augalinės kilmės gėrimai pasižymi mažesne maistine verte, tačiau tinkamai parinkus produktus, juos galima vartoti, kai nėra gyvūninės kilmės pieno.

Rauginti/fermentuoti pieno produktai (jogurtas, varškė, kefyras, sūris) gali būti įtraukiami apie 10 -11 mėn. - nedideliais kiekiais.

Kūdikių ir mažų vaikų energijos poreikis santykinai (tai yra energijos kiekis kilogramui kūno masės) yra vienas didžiausių per visą gyvenimą. Labiausiai besiformuojantis organas šiuo laikotarpiu yra smegenys ir nervų sistema, todėl net 25-35% energijos turi būti gaunama riebalų pavidalu. Tai yra pakankamai koncentruota energijos forma, todėl reikalingas mažesnis maisto kiekis. Pirmaisiais gyvenimo metais svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų kuo įvairesnių riebalų rūgščių, todėl maistas turi būti gardinamas sviestu, labai tyru alyvuogių, rapsų, kanapių, linų sėmenų aliejumi. Trys pastarieji aliejai sudėtyje turi nemažai vienos iš nepakeičiamųjų omega-3 riebalų rūgščių (linoleno r.r.). Nuo 6 mėn. amžiaus svarbu įtraukti ir riebiųjų žuvų ar jų aliejų, kiaušinio trynį, kurių sudėtyje yra eikozapentaeno ir dokozaheksaeno riebalų rūgščių, pastaroji labai svarbi nervų sistemos ir smegenų, tinklainės vystymuisi. Žinotina, kad riebalai yra svarbūs riebaluose tirpių vitaminų A,D,E,K įsisavinimui; užtikrina maisto organoleptines (skonio, kvapo ir tekstūros) savybes, todėl lemia maisto priimtinumą, pasitenkinimą, sotumą.

Saldumynai, druska ir skysčiai

Maisto produktai, kuriuose yra daug cukraus, druskos ir transizomerinių (hidrintų, pusiau hidrintų) riebalų, saldinti gėrimai, produktai turintys, dirbtinių saldiklių, neturėtų būti vartojami mažų vaikų maitinimui. 100% vaisių sulčių vartojimas turėtų būti ribotas. Šių maisto produktų grupė pasižymi didele energetine verte, tačiau mažu maistingumu bei turi trumpalaikę ir ilgalaikę žalą vaikų vystymuisi.

Patiekalai neturėtų būti saldinami cukrumi, o medus, dėl botulizmo rizikos, neturėtų būti duodamas vaikams iki 1 metų amžiaus. Saldūs patiekalai yra siejami su didesne dantų ėduonies rizika. Druskos vartojimas taip pat turėtų būti ribojamas. Duodant vaikui sūrius patiekalus didėja rizika vėliau turėti padidėjusį kraujo spaudimą. Taip pat pripratimas prie sūraus ar labai saldaus maisto paveikia maisto produktų pasirinkimą vėliau. Maistą galima skaninti prieskoninėmis žolelėmis, prieskoniais - jų naudojimas ir kiekis turėtų būti parenkamas pagal vaiko pomėgius, jautrumą skoniui ir kvapui.

Pradėjus primaitinimą kartu su maistu vaikui galima siūlyti atsigerti vandens iš puodelio ar gertuvės. Žalioji ar juodoji arbata mažiems vaikams netinka, nes jų sudėtyje yra kofeino, taninų ir polifenolių, kurie slopina geležies absorbciją. Galima duoti silpnos koncentracijos žolelių (ramunėlių, kmynų, pankolio ir pan.) arbatų.

Pramoninis maistas vs. naminis

Pramoniniu būdu paruoštas kūdikių maistas yra labai patogus, būna praturtintas būtinomis medžiagomis (geležimi, D ir B grupės vitaminais, cinku), be to, jų sudėtinės dalys yra kontroliuojamos pagal Europos sąjungos reglamentus, todėl produktai tikrinami dėl galimo užterštumo pesticidais. Tačiau atlikti sudėties tyrimai rodo, kad net ir pikantiško skonio tyrelėse, o ypač užkandžiuose, yra pridėtinio cukraus - jis yra įdedamas vaisių tyrės pavidalu, tačiau kaip ir vaisių sultys, turi neigiamą poveikį dantų emaliui, skonio suvokimui. Daržovių ir vaisių bei kai kurios pikantiškos tyrelės pasižymi mažu energiniu tankiu, todėl siekiant užtikrinti reikiamus poreikius, kūdikis turėtų suvalgyti didelius kiekius tyrelės. Pramoninių produktų gamyboje yra pakankamai griežti tekstūros reikalavimai, todėl gali neatitikti/neskatinti vaiko vystymosi.

Keptų, gruzdintų bulvių, kūdikių sausainių, kūdikių košių, kurios ruošiamos užpilant virintu vandeniu, gamybos metu, kaitinant angliavandenius (krakmolą) susidaro akrilamidai - medžiagos, siejamos su nervų sistemos pažeidimu ir didesne vėžinių susirgimų rizika. Mažų vaikų detoksikacinės sistemos nėra tokios efektyvios, tad šios medžiagos gali kauptis vaikų organizmuose. Maitinant pramoniniu būdu paruoštu maistu išspaudžiamosiose pakuotėse, trikdomas vaiko kramtymo įgūdžių formavimasis; vaikas negali įvertinti, ką valgo, negali matyti ar užuosti maisto; slopinama vaiko smulkiosios motorikos raida - vaikas negali paimti pirštukais maisto ir juo „žaisti“; vaikai, kuriems ilgesnį laiką tokiu būdu pateikiamas maistas, vėliau gali tapti išrankiais valgytojais; taip pat sunku kontroliuoti suvalgomo maisto kiekį, jei valgoma tiesiai iš pakuotės, ir tai gali lemti maisto švaistymą.

Namuose iš natūralių produktų ruoštas maistas gali būti pateikiamas reikiamos konsistencijos, pritaikant pagal vaiko poreikius. Taip pat vaikui galima atskirai pateikti kiekvieną ingredientą, taip skatinant skonių suvokimą; atsižvelgiant į vaiko sensorinį jautrumą ruošti jam tinkamus patiekalus, naudojant daugiau arba mažiau prieskonių. Taip pat galima dažniau įtraukti ir pratinti prie kartaus skonio, kurio nebūna pramoniniu būdu pagamintuose produktuose.

Alergijų prevencija

Anksčiau buvo rekomenduojama primaitinimą dažniausiai alergiją sukeliančiais produktais atidėti, jeigu vaikas turi didelę riziką išsivystyti alergijai. Manoma, kad tai lemdavo ženklesnį jautrumą dėl žarnyno sienelių didesnio pralaidumo. Tačiau pastaraisiais metais atlikti tyrimai rodo, kad anksti, 4-6 mėn. amžiuje, įtrauktas alergiją galintis sukelti maisto produktas, kaip tik padidina toleranciją jam. Todėl pirmiausiai turi būti vertinama kūdikio rizika susirgti alergija ir pagal tai koreguojami įvedami maisto produktai - kiaušiniai, žuvis, riešutai. Kūdikio rizika susirgti alergija yra vertinama atsižvelgiant į šeimos anamnezę ir esančius simptomus. Rizika didėja, jeigu šeimoje jau yra sergančių alergija, jeigu vaikui pasireiškia lengvo ar vidutinio laipsnio egzema, yra nustatyta alergija kitam maisto produktui, o didžiausia rizika yra susijusi su sunkaus laipsnio egzema (tokie kūdikiai turi būti stebimi gydytojo alergologo ir gydytojo dietologo, kad būtų užtikrintas tinkamas racionas).

Pagrindinės rekomendacijos, kaip įtraukti alergiją galinčius sukelti produktus vaikams, turintiems riziką:

• Maistas turi būti pateikiamas saugia forma, atitinkančia vaiko amžių ir išsivystymą (pvz. riešutų sviestas ar miltai vietoj riešutų).
• Prieš įvedant alergiją galintį sukelti produktą, jau turi būti įtraukti ir toleruojami kiti produktai (daržovės, vaisiai, grūdai).
• Įtraukiamas vienas naujas produktas atskirai nuo kito.
• Pradedama namuose, duodant tiesiog paragauti alergiją galinčio sukelti produkto.
• Jeigu nėra reakcijos, toliau galima palaipsniui didinti porcijas.
• Kiekvienas naujas produktas įtraukiamas kas 3-5 dienas, jei nestebima reakcijų. Jei įvedus produktą, atsiranda bėrimo elementų odoje, pakinta tuštinimasis, reikia nutraukti to produkto vartojimą ir palaukti, kol simptomai praeis ir po kelių dienų vėl pabandyti. Kartojantis reakcijai, reikia produkto vartojimą nutraukti ilgesniam laikui. Esant kelių produktų alergijai, tikslinga konsultacija su vaiką prižiūrinčiu gydytoju.

Svarbu užtikrinti maisto produktų ir tekstūros įvairovę, kadangi maisto įvairovė gali sumažinti alergijos pasireiškimo riziką per pirmuosius 10 gyvenimo metų.

Maitinimo planas pagal amžių

4 mėnesiai:

• Rekomenduojami produktai: Pastarnokas, morka, moliūgas, brokoliai, kalafioras, žali žirneliai, ropė, cukinija ir avokadas.
• Gaminimo laikas/būdas: Supjaustyti mažais gabaliukais ir virti trumpai - ant garų ar labai mažame kiekyje vandens. Jei reikia, maistą praskiedžiame mamos pienu, mišinuku ar sultiniu.
• Pastabos: Pradedame nuo vienos daržovės ir tik vėliau pereiname prie maišytų. Kitą kąsnelį duokite tik kai vieną mažylis jau nurijo. Kantrybė geriausia jūsų draugė.

5 mėnesiai:

• Rekomenduojami produktai: Įtraukiame vaisius, pavyzdžiui, bananą, obuolį, kriaušę, slyvą.
• Gaminimo laikas/būdas: Uogas bei vaisius pakanka nuplikyti karštu vandeniu, jų virti nereikia. Daržoves geriausia sutrinti iki vienalytės masės trintuvu.

6 mėnesiai:

• Rekomenduojami produktai: Jei pradedate dabar - pradėkite nuo aukščiau išdėstytų punktų. Maišome daržoves, įvedame kruopas (kukurūzus, ryžius, avižas, grikius) ir mėsą (jautieną, triušieną).
• Gaminimo laikas/būdas: Pirkite nešaldytą, kokybišką mėsą, sumalkite ir dėkite į greito šaldymo kamerą. Tada, prireikus, pavirti 5 minutes, nupilti vandenį, išplauti puodelį, sutrinti mėsą šakute ir dar pavirti su daržovėmis.
• Pastabos: Geležies atsargų pakanka tik iki 6 mėnesių amžiaus - būtina papildyti jos atsargas, nes šis elementas labai svarbus savalaikiam vystymuisi.

7 mėnesiai:

• Rekomenduojami produktai: Ankštiniai (žirniai, pupelės ir avinžirniai).
• Gaminimo laikas/būdas: Nuo ankštinių odelių pučia pilvą, todėl pradžioje jas pašalinkite ilgiau mirkydami pupeles. Kai mažylis jau įveiks pakankamas porcijas, tirštinkite konsistenciją.
• Pastabos: Kūdikiams iki 8 mėnesių nereikėtų duoti arbūzų, melionų, kivių, mangų, vynuogių, gervuogių, spanguolių, trešnių ir vyšnių.

8 mėnesiai:

• Rekomenduojami produktai: Žuvis, kiaušiniai, prieskoniai.
• Pastabos: Nuo 7-8 mėnesio - trynys, nuo 8-9 - baltymas. Iki metų vengti ridikų giminės daržovių, rūgštynių, rabarbarų, česnakų ir svogūnų.

9 mėnesiai:

• Rekomenduojami produktai: Žuvis, kiaušiniai, prieskoniai.
• Gaminimo laikas/būdas: Jei verdate vandenyje - maistą dėkite jau į verdantį (taip liks daugiau vitaminų).
• Pastabos: Būtina spalvų įvairovė - kiekviena spalva reiškia skirtingą antioksidantą.

10 mėnesiai:

• Rekomenduojami produktai: Žuvis, kiaušiniai, prieskoniai.
• Gaminimo laikas/būdas: Duoti kūdikiui žuvies pradedame du kartus per savaitę nuo 10 gramų ir didiname iki 50 gramų. Svarbu žuvis be ašakų, vertingiausia jūros ar ekologiškai auginta.
• Pastabos: Iki metų reikėtų vengti cukraus.

11 mėnesiai:

• Rekomenduojami produktai: Pieno produktai. Varškė - nuo 11 mėnesio, vėliau siūlykite ir varškės sūrį.
• Gaminimo laikas/būdas: Maistą malkite stambiau, dalį patiekalo paliekant gabaliukais. Pradėkite nuo kefyro, rūgštaus jogurto (1-2 šaukštelių).
• Pastabos: 10-12 mėnesių amžiaus krūtimi maitinamas kūdikis yra žindomas pagal poreikį, kuris turėtų tapti vis mažesnis. Daugiausiai MP mažylis turėtų gauti ryte ir vakare. Motinos pienas nepakeičiamas, taigi vitaminų ir meilės dozė kasdien - vertinga. Žindymus naktį rekomenduojama retinti ir palaipsniui nutraukti, kitu atveju vaikas gali per mažai valgyti dieną, kas itin dažnai pasitaiko. Pabrėžiama, kad pieno produktai stabdo geležies iš augalinių produktų įsisavinimą - taigi juos dera vartoti tik kito valgymo metu (geriau geležį pasisavinti padeda produktai su vitaminu C). Jei vaikas nevalgo tam tikrų produktų, kurie, jūsų manymu, yra nepakeičiami, tuomet juos mažu santykiu sumaišykite su jau mėgstamais intensyvesnio skonio produktais ir po truputį didinkite nemėgstamo maisto kiekį. Vaikas pripras prie naujo skonio ir viskas bus puiku.

Kūdikio pažintis su maistu - nepaprasta patirtis tiek jam, tiek tėvams. Teisingi pastarųjų žingsniai lemia ne tik tai, kad mažylis gaus visų jam svarbiausių medžiagų, bet ir tai, kokį ryšį jis susikurs su maistu, kiek bus išrankus („nevalgysiu, nes žinau, kad bus neskanu“).

Visiškai normalu, kad pirmąją savaitę vaikas suvalgys tik ketvirtadalį arbatinio šaukšto - jo ne tik skrandis dar itin mažas, bet ir ši patirtis labai neįprasta. Žinoma, būna vaikų, kurie iš karto pradeda nuo kelių šaukštelių ir greitai suvalgo visą reikiamą porciją. Esminė taisyklė paprasta - tėvai parenka, ką vaikas valgys, o vaikas reguliuoja, kiek. Maitinti vaikutį reikėtų kas 2-4 valandas, o tarp valgymų - jokių užkandžiavimų, sulčių ar kompotų.

Valgymo metu mažylis privalo sėdėti kėdutėje. Jei jis sėdėti dar nemoka, derėtų jam sukurti visuomet vienodą valgymo aplinką, kad šiam būtų aišku, jog jis netrukus gaus valgyti. Geriausia pažintį pradėti nuo vienos daržovės ar vaisio tyrelės, ją tiekti per pietus. Geriausias „startinis“ vaisius - vietinis sezoninis.

tags: #vegetarsikas #kudikiu #primaitinimas

• originalūs užkandžiai vaikų gimtadieniui
• kaip paruošti pankolio arbatą kūdikiui
• Išsamiau apie Evos Tombak gyvenimo filosofiją
• Kaip vertinti ikimokyklinukų pažangą
• Idėjos Velykų dovanoms mažiesiems