Asmeniniai vaikų ir tėvų santykiai: svarba, raida ir patarimai

Savo vaikučiams esame tvirčiausia atrama ir patys svarbiausi žmonės visame pasaulyje. Nors bėgant laikui mūsų rolė keičiasi - suaugusiems vaikams vis rečiau reikia auklėtojo, tačiau jie tikisi turėti gerbiamą patarėją ir nuoširdų draugą. Sėkmingų žmonių santykių formulė tikrai nėra paslaptinga: svarbu gerbti ir mylėti žmogų bei skirti jam pakankamai dėmesio. Japoniška išmintis sako: „Paleisk vaiką kuo toliau nuo savęs ir jei jis sugrįš pas tave, vadinasi, jį mokėjai išauklėti“. Šioje paprastoje patarlėje slypi tikra tiesa - juk kiekvienam žmogui norisi prisiminti nerūpestingą vaikystę, pajusti besąlygišką mamos ir tėčio meilę bei rūpestį.

Santykiai su suaugusiais vaikais: kaip išlaikyti ryšį?

Pajutę, kad pradedate tolti nuo savo suaugusių vaikų, pasistenkite atrasti daugiau laiko bendravimui. Augindami vaikus tikriausiai turėjote aiškias taisykles, tačiau vaikams užaugus ir prisiėmus atsakomybę ne tik už save, bet ir už savo pačių vaikus, situacija keičiasi. Turite gerbti suaugusio žmogaus asmeninę erdvę bei privatumą. Nepykite, jeigu suaugęs sūnus ar dukra nenori visko pasakoti ar negali pakelti telefono ragelio. Suaugusio žmogaus noras kai ką pasilaikyti sau visai nėra nepagarba jums.

Labai svarbu nežeminti suaugusio žmogaus gebėjimų savarankiškai priimti sprendimus bei turėti savitą požiūrį. Žinoma, tai anaiptol nereiškia, kad neturime teisės patarti suaugusiems vaikams. Turime ir net privalome tai daryti, tačiau patarimai neturi virsti paliepimais, jie turi būti teikiami „laiku ir vietoje“, tuomet, kai mūsų vaikui yra tikrai reikalingi.

Prieraišumo raida: pamatai ateičiai

Per pirmuosius trejus-ketverius metus vyksta dideli pokyčiai vaiko gyvenime - tiek kūnas ir neuroniniai ryšiai smegenyse, tiek pažintiniai ir socialiniai gebėjimai vystosi itin sparčiai. Mokslininkai nustatė, kad pirmieji pusantrų vaiko gyvenimo metų yra išties labai svarbūs prieraišumo raidoj. Saugus prieraišumas formuojasi tuomet, kai vaikas patiria, jog turi saugų prieglobstį - mamą ir tėtį, pas kuriuos bet kokiai grėsmei ištikus galės atbėgti ir bus nuramintas. Tuo tarpu nesaugus prieraišumas formuojasi tada, kai vaikas turi dažnesnių patirčių, jog tas uostas nebūtinai jį priims ir nuramins, arba kai tėvų reakcijos yra nenuspėjamos.

Emocijų pažinimo pradžiamokslis

Vaikams emocijų ir jausmų pažinimo pradžiamokslis yra tėvai. Ankstyvame raidos etape vaikams emocijos yra tas „kažkas“, kas ateina tarsi iš niekur. Vaikas valdyti emocijas mokosi tikrai ne iš kažkur savaime, o iš pavyzdžio, artimos aplinkos. Labai svarbu vaikui parodyti ir leisti patirti, kad tam tikras, nors ir nepageidautinas elgesys, nepakeičia to, kad jis yra mylimas. Mes, tėvai, tą žinom, tačiau vaikams sunku tuo patikėti, kai mato mus įpykusius, baudžiančius ar abejingus.

Ribos: saugumo įrankis, o ne kontrolė

Ribos yra supainiojamos su kontrole. Ribos arba tų linijų nubrėžimas tam tikra prasme gali kontroliuoti vaikų elgesį, bet tai iš esmės pažeidžia tokių linijų esmę. Visos tos linijos ar ribos yra nubrėžiamos praktiškai vieninteliu tikslu - vaiko saugumo tikslu. Jeigu dvimečiui kalbame apie fizinį saugumą, tai kalbant apie dešimtmetį ar penkiolikmetį, mes kalbame apie socialinį saugumą - socialinį gebėjimą adaptuotis ir gyventi visuomenėje.

Konfliktai ir jų nauda

Normalu, kad kartais susipykstame. Tiesa ta, kad konstruktyvūs konfliktai netgi gali būti naudingi tėvų ir vaikų santykiams! Konstruktyvūs konfliktai lavina vaikų savarankiškumą, stiprina autonomijos ir savasties jausmą, kas leidžia atsiskirti nuo tėvų ir geriau suprasti, kas iš tiesų esu ir ko noriu. Konfliktų metu gali būti išsakomi lūkesčiai ir pakovojama už tai, kad susitarimų būtų laikomasi, o asmeninės ribos nebūtų perženginėjamos.

Tėčio vaidmens svarba

Nors mažai kas kalba ar rašo, koks emociškai svarbus yra tėčio vaidmuo vaiko gyvenime, tačiau daugelis tikriausiai sutinka, kad vaikams geriau augti pilnoje šeimoje ir bendrauti su abiem savo gimdytojais, leisti laiką su kiekvienu iš jų, kartu ir atskirai. Tai, ką gali duoti mama, negali duoti tėtis, ir atvirkščiai. Tėčio indėlis į vaikų intelektualinę raidą yra labai reikšmingas: tėvai, kurie aktyviai dalyvauja vaikų ugdyme, skatina juos mokytis, tyrinėti pasaulį ir siekti savo tikslų.

tags: #asmeniniai #vaiku #ir #tevu #santykiai

• Kas svarbu tėvams ir visuomenei rūpinantis vaikais
• Sužinokite daugiau apie nėštumo nustatymą ir vaisiaus stebėjimą
• Ką būtina žinoti apie vaiko pulsą?
• skaitykite apie Antano Smetonos istorinį palikimą
• priešmokyklinio ugdymo ankstinimo analizė