Varlių apvaisinimas ir vystymasis: biologijos mokymo programa

Biologijos dalykas, remdamasis moksliniais įrodymais, pagrįstais patirtimi, stebėjimais ir tyrimais, suteikia galimybę atsakyti į daugelį dominančių ir svarbių klausimų apie supantį pasaulį. Varlės (Ranidae) - beuodegių varliagyvių (Anura) šeima, kurios vystymasis ir dauginimasis yra neatsiejamai susiję su vandens aplinka. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius šių procesų aspektus, būtinus biologijos egzaminui.

Apvaisinimo būdai

Kad pradėtų vystytis naujas organizmas, vyriškos ir moteriškos lytinės gametos turi susijungti. Spermatozoido ir kiaušinėlio branduolių susijungimas vadinamas apvaisinimu. Varlių pasaulyje vyrauja išorinis apvaisinimas, tačiau biologijos kontekste svarbu atskirti pagrindinius dauginimosi tipus:

• Išorinis apvaisinimas: Būdingas daugumai beuodegių varliagyvių. Patelė į vandenį išleidžia kiaušinėlius (ikrus), o patinas - spermatozoidus. Apvaisinimas įvyksta išoriškai, kai lytinės ląstelės susitinka vandenyje.
• Vidinis apvaisinimas: Spermatozoidus patinas suleidžia į patelės kūną, kur ir įvyksta apvaisinimas (būdinga sausumos organizmams: vabzdžiams, ropliams, paukščiams, žinduoliams bei kai kuriems uodegotiesiems varliagyviams).

Varlių vystymosi stadijos

Varliagyviai vystosi su pilna metamorfoze, t.y. per gyvenimą jų forma visiškai pakinta. Varlės vystymosi stadijos yra šios:

1. Kiaušinėliai (kurkulai): Patelė deda kiaušinėlius į vandenį, kurie yra apsupti drebučių masės.
2. Lerva (buožgalvis): Iš kiaušinėlio išsirita lerva, kuri turi žiaunas ir uodegą. Buožgalviai gyvena tik vandenyje ir minta dumbliais.
3. Maža varlytė: Buožgalvis palaipsniui virsta maža varlyte, kuriai išauga kojos, o uodega palaipsniui nyksta.
4. Suaugusi varlė: Galiausiai varlytė virsta suaugusia varle, galinčia gyventi tiek vandenyje, tiek sausumoje.

Metamorfozės ypatumai

Metamorfozė yra dramatiškas procesas, kurio metu buožgalvis virsta jauna varle. Šio proceso metu atsiranda galinės ir priekinės kojos, o uodega palaipsniui nyksta, nes organizmas ją rezorbuoja kaip energijos šaltinį. Plaučiai išsivysto, leidžiantys varlei kvėpuoti oru, o pasikeitę mitybos įpročiai buožgalvį, kuris buvo augalėdis, paverčia mėsėdžiu. Svarbu prisiminti, kad, skirtingai nuo kai kurių vabzdžių, varliagyviai neturi lėliukės stadijos.

Varliagyvių oda laidi dujoms ir vandeniui, todėl 2/3 reikalingo deguonies jie gauna būtent pro ją. Kad per odą vyktų dujų apykaita, ji visą laiką turi būti drėgna. Suaugusios varlės maitinasi įvairiais vabzdžiais, tokiais kaip uodai, musės, vabalai, skruzdėlės ir drugių vikšrai. Žiemą varlės pereina į hibernacijos būseną, dažniausiai žiemodamos vandens telkinių dugne, kur temperatūra išlieka stabili.

tags: #varles #apvaisinimas #vbe

• Imbiero žala nėštumo metu
• Kaip parašyti CV auklėtojui ir pasirinkti tinkamą laišką
• Kaip padėti vaikui lavėti darželyje
• Ką reikia žinoti ruošiantis naujagimiui?
• Gimdymo datos apskaičiavimas