Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai sveikata ir gerovė tampa svarbiausia ne tik jai, bet ir besivystančiam kūdikiui. Vienas iš dažniausiai iškylančių klausimų - vaistų vartojimas, ypač kai kalbama apie skausmo malšinimą. Vaistai nuo skausmo nėštumo metu turėtų būti vartojami ypač atsakingai, kadangi jų pasirinkimas gali nulemti būsimo kūdikio sveikatą.
Nėštumo metu moteris gali patirti įvairių skausmų, tarp kurių ypač dažnai pasitaiko dantų skausmas. Tai gali būti susiję su hormonų pokyčiais, dantų ėduonimi, dantenų uždegimu ar kitomis burnos ertmės problemomis.

Ne visi vaistai nuo skausmo yra vienodai saugūs nėštumo metu. Vieni jų gali būti saugūs, jei vartojami tinkamomis dozėmis ir laiku, tačiau kiti gali kelti pavojų besivystančiam vaisiui. Daugelio vaistų poveikis nėščiajai ir vaisiui nėra ištirtas, kadangi klinikiniai tyrimai su besilaukiančiomis moterimis paprastai neatliekami. Nestiprų skausmą neilgą laiką galima ir pakentėti vardan kūdikio sveikatos, tačiau dažnai besilaukiančios moterys susiduria su nepakeliamu migreniniu ar dantų skausmu, kurį iškęsti be vaistų gali būti labai sunku.
Paracetamolis laikomas saugiu visuose nėštumo trimestruose. Šis vaistas dažniausiai vartojamas galvos, dantų, gerklės skausmams malšinti, taip pat karščiavimui mažinti. Paracetamolis yra vienas iš dažniausiai rekomenduojamų vaistų nuo skausmo nėštumo metu. Jis laikomas saugiu, jei vartojamas pagal gydytojo nurodymus ir neviršijant rekomenduojamos dozės. Paracetamolio reikėtų vengti, jei esate alergiška jam arba turite kepenų veiklos sutrikimų. Kitais atvejais paracetamolis laikomas pačiu saugiausiu vaistu nėščiosioms. Nors nenustatyta, kad paracetamolis besilaukiančioms sukeltų tokias rimtas problemas kaip persileidimas arba vaisiaus apsigimimai, jį reikėtų vartoti kiek įmanoma trumpesnį laiką ir mažiausiomis efektyviomis dozėmis. Kai kurių tyrimų duomenimis, ilgalaikis paracetamolio vartojimas (28 dienas ir ilgiau) didina nedidelių vaisiaus vystymosi sutrikimų atsiradimo riziką, taip pat autizmo ir dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromo riziką. Yra duomenų, kad dažnas paracetamolio vartojimas antroje nėštumo pusėje padidina astmos ir kitų kvėpavimo sistemos ligų riziką.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibuprofenas, aspirinas ir naproksenas, paprastai nerekomenduojami nėštumo metu, ypač trečiąjį trimestrą. Šie vaistai gali padidinti kraujavimo riziką, sukelti vaisiaus kraujotakos sutrikimus ir kitus sveikatos sutrikimus. Ibuprofenas gali būti saugus pirmojo ir antrojo trimestro metu, tačiau trečiajame trimestre jo reikėtų vengti. Aspirinas nerekomenduojamas skausmui malšinti nėštumo metu. Kai kuriais atvejais aspirinas skiriamas mažomis dozėmis (75 - 100 mg) moterims, patyrusioms keletą persileidimų iš eilės, įtariant krešėjimo sutrikimus. Mažos aspirino dozės laikomos saugiomis viso nėštumo laikotarpiu, nutraukiamos tik likus keletui dienų iki gimdymo termino, norint išvengti smarkaus kraujavimo rizikos. Skausmą mažinančiu poveikiu pasižyminčios 300 - 500 mg aspirino dozės nėra skiriamos nėštumo metu dėl galimų vaisiaus apsigimimų ir kitų sveikatos problemų.
Opioidiniai vaistai, tokie kaip kodeinas, morfinas ar oksikodonas, gali būti skiriami tik labai ypatingais atvejais ir tik gydytojo priežiūroje. Šie vaistai gali sukelti priklausomybę tiek motinai, tiek vaisiui, ir yra susiję su didesne įgimtų apsigimimų, kvėpavimo problemų bei abstinencijos sindromo naujagimiui rizika.

Daugeliui nėščiųjų skausmo malšinimui gali padėti ir natūralios priemonės bei alternatyvūs gydymo būdai, kurie dažnai yra saugesni ir gali būti veiksmingi.
Dantų ir dantenų priežiūra nėštumo metu yra ypač svarbi, nes burnos ertmės sveikata gali turėti įtakos tiek besilaukiančios mamos, tiek besivystančio kūdikio sveikatai. Nėštumo metu dėl hormoninių organizmo pokyčių vyksta pakitimai ir burnos ertmėje. To pasekoje padidėja galimybė dantų ėduoniui atsirasti, susirgti dantenų uždegimu bei periodonto ligomis. Manoma, kad apie 18% gimusių neišnešiotų kūdikių ir priešlaikinio gimdymo atvejų yra susiję su periodonto ligomis bei burnos gleivinės uždegimais.
Dantenų uždegimas - tai dažniausiai pasitaikanti dantenų liga nėštumo metu, kuri vystosi kaip atsakas į organizmo hormoninius pokyčius. Pasitaiko apie 60% nėščiųjų, todėl dar vadinamas nėštuminiu gingivitu. Būsimoms mamoms padidėja hormonų estrogenų ir progesterono kiekis. Dėl to dantenos tampa jautresnės apnašose esančioms bakterijoms. Tai sukelia uždegimą. Gingivitas dažniausiai prasideda antrą nėštumo mėnesį. Palaipsniui požymiai sunkėja ir aštuntame mėnesyje pasireiškia sunkiausia forma. Negydomas gali sukelti periodonto ligas. Simptomai: patinusios, paburkusios, paraudusios, skausmingos dantenos, kraujavimas iš dantenų valant šepetėliu ar tarpdančių siūlu. Pastebėjus nėštuminio gingivito simptomus, būtina apsilankyti pas savo gydytoją odontologą. Jis įvertins situaciją ir parinks tinkamą gydymą bei profilaktines priemones. Uždelstas ir negydytas gingivitas gali išsivystyti į rimtesnę ligą - periodontitą. Dauguma moterų išsigąsta ir nustoja valytis dantis, manydamos, kad dantenų kraujavimą sukėlė intensyvus valymas šepetėliu.
Pirmuosius nėštumo mėnesius daugelį moterų lydi rytinis pykinimas, vėmimas. Šie nėštuminiai toksikozės reiškiniai susiję su daroma žala dantų emaliui bei ėduonies atsiradimu. Vėmimas kenkia dantims, nes į burną patekusios skrandžio sultys sudaro rūgštinę terpę, dėl kurios gali prasidėti dantų emalio erozijos. Jei nesilaikoma burnos ertmės higienos, ant dantų atsiranda daug apnašų, o vėmimams kartojantis dėl rūgščių poveikio vyksta emalio demineralizacija. Tokia situacija labai palanki dantų ėduoniui vystytis. Siekiant sumažinti žalingą rūgščių poveikį po vėmimo, rekomenduojama neskubėti valytis dantų šepetėliu ir dantų pasta, nes pažeistas emalis pasidaro mažiau atsparus mechaniniam poveikiui. Pradžioje patartina neutralizuoti rūgščią terpę burnoje skalaujant paprastu vandeniu arba sodos tirpalu (puodelis vandens su vienu arbatiniu šaukšteliu sodos).

Jei nėštumas planuojamas, dar iki pastojimo rekomenduojama pasirūpinti burnos ertmės sveikata. Prieš pastojant patariama apsilankyti pas gydytoją odontologą. Jis atliks profesionalią burnos higieną, išgydys ėduonies pažeistus dantis ar kitas esančias burnos ligas. Patars kaip elgtis ir prižiūrėti dantis besilaukiančiai mamai visą nėštumo laikotarpį, kad būtų užtikrinta jos ir būsimo vaikelio dantų bei viso organizmo sveikata.
Jei kūdikėlio jau laukiamasi, pacientė turėtų apie tai pasakyti savo odontologui. Tai padės gydytojui sudaryti tinkamą gydymo planą, parinkti tinkamus gydymo metodus bei medikamentus. Rekomenduojama informuoti ir kokius vaistus vartoja nėščioji, kokias rekomendacijas pateikė gydytojas-ginekologas dėl esamų nėštumo komplikacijų ar patologijų.
Nors pagrindinį dantų gydymą visada geriau užbaigti dar iki pastojimo, tačiau esant ekstremalioms situacijoms, kai skauda dantį ar gydymas neišvengiamas dėl gresiančios rizikos mamos bei vaisiaus sveikatai, odontologinės procedūros galimos ir nėštumo metu. Tik tam tinkamiausias laikas yra antras nėštumo trimestras (4-6 mėn.). Per pirmuosius tris nėštumo mėnesius formuojasi visi pagrindiniai vaisiaus organai, ir šis laikotarpis yra pats svarbiausias vaiko vystymuisi. Tad gydytis pirmame trimestre nerekomenduojama, kad būtų sumažinta bet kokia galima rizika pakenkti vaisiui. Trečias trimestras taip pat netinkamas, nes odontologinė kėdė mamai nepatogi. Kai gulima ant nugaros, spaudžiama vena, taip gali sutrikti kraujo cirkuliacija, o dėl patirto streso atsiranda priešlaikinio gimdymo grėsmė. Pirmuoju ir trečiuoju trimestru suteikiama tik būtiniausia odontologinė pagalba (prieš tai pasitarus su gydytoju-ginekologu).
Dantų gydymas daliai moterų yra stiprus stresas. O vaisius labai reaguoja į mamos emocinę ir fizinę būseną. Kad būtų išvengta visos didelės baimės, išgyvenamo streso, komplikacijų, gydymo metu galima naudoti lokalius anestetikus (vietiniai nuskausminamieji), kurių sudėtyje nėra adrenalino.
Nereikėtų nėštumo metu naudoti šių vaistų: antibiotikų - tetraciklino, eritromicino, klaritromicino, analgetikų - aspirino. Daug diskusijų kelia rentgeno nuotraukos. Nėštumo metu patariama jų vengti. Tačiau jei dantų rentgeno nuotrauka neišvengiama, mama ir jos būsimas kūdikis apsaugomas kiek galima labiau, naudojant specialias apsaugines prijuostes. Šiuolaikinės pažengusios technologijos siūlo ir naują rentgeno būdą - kompiuterinį tyrimą.