Aktorė Liucija Zorūbaitė yra ryški Lietuvos lėlių teatro asmenybė, kurios kūrybinė kelionė prasidėjo Dzūkijos žemėje ir driekėsi per Žemaitiją iki pat didžiųjų Lietuvos scenų. Ji pati savo gyvenimo ir karjeros pradžią apibūdina išraiškingais žodžiais, atskleisdama ryšį su gimtuoju kraštu ir teatro pašaukimu.
Liucija Zorūbaitė gimė 1948 metų spalio 29 dieną, Dzūkijoje. Būdama penkerių metų amžiaus, močiutės ir dieduko buvo nuvežta paviešėti pas dėdę į Žemaitiją, kur, kaip pati sako, jai patiko ir ji pasiliko. 1967 metais ji baigė Pavandenės vidurinę mokyklą, esančią Telšių rajone. Po mokyklos baigimo Liucija išvažiavo į Vilnių ir įstojo į Valstybinę konservatoriją, dabartinę Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, mokytis aktorystės. Jos kurso vadovai buvo a.a. Irena Vaišytė ir a.a. Vladas Jurkūnas.

Liucija Zorūbaitė baigė studijas 1972 metais ir iškart pradėjo dirbti Kauno valstybiniame lėlių teatre. Pirmasis jos vaidmuo šiame teatre buvo Saulėgrąža spektaklyje „Saulėgrąža ir gaidelis“, režisuotame Stasio Ratkevičiaus. Aktorė prisimena, kad tuo metu ji kalbėjo švelniu balseliu ir vis ieškojo partnerio akių. Buvo nelengva perprasti lėlės techniką, tačiau pamažėle įgudo ir įvaldė šį meną.
Per savo ilgametę karjerą Kauno valstybiniame lėlių teatre Liucija Zorūbaitė paskaičiavo, kad vaidinusi daugiau nei 60-tyje spektaklių. Jos talentas ir atsidavimas darbui pelnė ne tik žiūrovų, bet ir kritikų pripažinimą.
Aktorė išskiria keletą vaidmenų ir spektaklių, kurie jai labiausiai įsiminė:
Už savo išskirtinius vaidmenis aktorė buvo įvertinta ir apdovanojimais:
Be to, giliai tragikomiška Kamanė, premjerą šventusi profesionalių Kauno menininkų svetainės www.kamane.lt atidarymo vakarėlyje, 2005 spalio 3 d., taip pat yra vienas iš L. Zorūbaitės suvaidintų vaidmenų.

Liucija Zorūbaitė pasižymi itin plačia kūrybine ir visuomenine veikla, aprėpiančia ne tik teatro sceną, bet ir literatūros vakarus bei asmeninius pomėgius.
Aktorė aktyviai dalyvauja literatūros vakaruose, mėgsta skaityti poeziją. Ji skaito J. Degutytės poeziją poezijos spektaklyje „Ir nenoriu sau geresnio nieko“. Aktorė Liucija Zorūbaitė taip pat skaitė Nijolės Blaževičiūtės eilėraščius Kaišiadorių kultūros centre vykusioje knygos „Vienatvės valandą“ pristatymo metu. Taip pat ji buvo viena iš tų, kurie jautriai ir įtaigiai Rūtos Staliliūnaitės tekstus perteikė aktorės kūrybinių vakarų bei skaitovų programų metu, pristatant knygą apie legendinę aktorę Rūtą Staliliūnaitę Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiojoje scenoje. Aktorė Liucija Zorūbaitė taip pat skaitė rašytojos Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės kūrinius žemaitiška tarme vakare „Mona šėrdės, tova šėrdės - tagul būn vėina šėrdės“, skirtame Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės 125-osioms gimimo metinėms.
Be aktorystės ir poezijos skaitymo, Liucija Zorūbaitė randa laiko ir įvairioms asmeninėms veikloms. Ji mezga, skaitinėja knygas, dirba mokykloje su vaikais, vadovaudama dramos būreliui. Taip pat mėgsta dažyti, ravėti ir kopinėti bites. Šios veiklos atskleidžia aktorės platų interesų spektrą ir nuolatinį užimtumą tiek profesinėje, tiek asmeninėje srityje.