Kūdikių mirtys nuo kokliušo: pavojingos pasekmės atsisakius vakcinacijos
Vis daugiau tėvų atsisako skiepyti savo atžalas, todėl medikai ima skambinti pavojaus varpais. Lietuvoje stebima nerimą kelianti tendencija: dėl tėvų pasirinkimo neskiepyti vaikų, šalyje daugėja užkrečiamųjų ligų, kurios jau seniai buvo išnykusios. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvos gyventojų sergamumas užkrečiamosiomis ligomis auga, o viena iš skaudžiausių pasekmių - vaikų mirtys.
Kodėl kokliušas kelia mirtiną pavojų?
Kokliušas - tai ūmi infekcinė liga, kurią sukelia Bordetella pertussis bakterija. Ši liga plinta oro lašiniu būdu, kai sveikas imlus žmogus įkvepia greta esančio infekcijos šaltinio išskirtų kokliušo lazdelių. Pradžioje kokliušas niekuo nesiskiria nuo kitų kvėpavimo takų ligų: šiek tiek pakyla temperatūra, vaikas pradeda kosėti. Sergant kokliušu, kosulio priepuoliai gali tęstis nuo kelių net iki keliolikos minučių, neretai jie baigiasi vėmimu.
Pasaulio statistika rodo, kad pirmuosius gyvenimo mėnesius susirgę kokliušu kūdikiai turi nedaug vilčių išgyventi. Po sunkių ilgalaikių spazminio kosulio priepuolių dėl smegenų hipoksijos ir kvėpavimo centrų dirginimo gali sustoti kvėpavimas. Sergant itin sunkiomis kokliušo formomis galimi smegenų pažeidimai, sąlygojantys ilgalaikius neurologinius liekamuosius reiškinius ir net mirtį. Kokliušu itin sunkiai serga kūdikiai, jiems daug dažniau pasitaiko tokios komplikacijos kaip išvaržos, pneumonijos ar encefalopatijos.
Kokliušas (pertussis): simptomai, stadijos ir gydymas | Gydytojas paaiškina
Vakcinacijos svarba ir mitai
Efektyviausia apsauga nuo kokliušo - skiepijimai. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo kokliušo skiepijami kūdikiai, sulaukę 2 mėnesių. Per pirmuosius metus vaikai paskiepijami triskart, po to vakcina skiriama pusantrų metų bei ikimokyklinio amžiaus vaikams. Vis dar gajus stereotipas, kad kiekvienas vaikas turi persirgti vėjaraupiais, tačiau tai klaidinga nuomonė. Interneto erdvė pilna mitų, gandų ir paskalų, tačiau tikrasis šaltinis yra tik Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, gerais rodikliais laikoma, kai paskiepijama ne mažiau kaip 95 proc. vaikų. Kai atsiranda žmonių, kurių imuninė sistema yra silpna, mikroorganizmas gali tokį žmogų pažeisti lengviau. Kartu su ekologijos idėjomis plinta ir nusistatymas prieš skiepus, neva juose yra vaiko organizmui svetimų medžiagų. Tačiau medikai pabrėžia, kad skiepai ir buvo sukurti tam, kad būtų galima išgelbėti gyvybę ar gyvenimo kokybę milijonams žmonių.
| Ligos pavadinimas | Plitimo būdas | Pagrindinė prevencija |
|---|---|---|
| Kokliušas | Oro lašiniu būdu | Profilaktiniai skiepai |
| Tymai | Oro lašiniu būdu | Profilaktiniai skiepai |
| Poliomielitas | Fekaliniu-oraliniu būdu | Profilaktiniai skiepai |
Visuotinės problemos: vakcinų trūkumas ir klaidinga informacija
Specialistai pastebi, kad sergamumas užkrečiamomis ligomis pastaruoju metu didėja dėl to, jog nuo 2009 m. Lietuvoje susiformavo prastas požiūris į skiepus. Daugėja, kaip sako liaudis, „kvailių su iniciatyva“ - daugėja mokslu nepagrįstos informacijos. Tie, kurie natūralumą sutapatina su sveiku gyvenimo būdu, galvoja, kad skiepai griauna imunitetą.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad vakcinų tiekimas kartais sutrinka visose Europos Sąjungos šalyse, o Lietuva - ne išimtis. Atsitinka taip, kad kokliušo komponentas neužaugo, kadangi vakcina - biologinis preparatas, jos gamybos neįmanoma paspartinti. Visgi, pasak specialistų, atvykę į polikliniką su dviejų mėnesių kūdikiu tėvai gal ir nusimins, bet jei vaikelis bus paskiepytas šiek tiek vėliau, nieko baisaus neatsitiks. Svarbiausia - nepanikuoti ir pasikliauti tik patikrinta informacija bei kvalifikuotų medikų rekomendacijomis.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
