Nėštumo metu būsimos mamos dažnai nerimauja dėl savo priaugamo svorio, tačiau ne mažiau svarbu suprasti, iš ko susideda šie skaičiai. Nėščiosios priaugtas svoris - tai ne tik augančio vaikučio svoris ir mamos lašinukai. Tai ir padidėjęs cirkuliuojančio kraujo kiekis, didėjanti placenta ir gimda, gausėjantys vaisiaus vandenys.

Plūduriuodamas vaisiaus vandenyse vaikelis jaučiasi saugus ir patiria malonių pojūčių bei komfortą. Vaisiaus vandenys yra labai svarbūs vaikelio saugumui - juk jie apsaugo jį nuo traumų. Be to, vandenyje vaisiui lengva judėti. Vaisiaus vandenų sudėtis nėštumo pradžioje būna panaši į motinos kraujo plazmos, vėliau juos daugiausia sudaro vaisiaus šlapimas ir plaučių sekretas.
Pirmosiomis nėštumo savaitėmis vaisiaus vandenis gamina vandenmaišio danga, vėliau į šį procesą įsitraukia ir placenta, o nuo 21-os nėštumo savaitės didžiąją vandenų kiekį pagamina pats vaisius. Nėštumo pradžioje vaisiaus vandenų yra vos vienas mililitras, o apie 32-34-ą savaitę jų būna jau nuo pusės iki pusantro litro.
Gydytojai apžiūrėdami echoskopu besilaukiančią moterį pasižiūri, ar vaisiaus vandenų kiekis yra normalus. Tiksliau diagnozuojama atlikus ultragarso tyrimą - tuomet davikliu ieškoma didžiausios ir mažiausios vandens „kišenės“ ir išvedamas vaisiaus vandenų indeksas (AFI).
| Rodiklis | Norma |
|---|---|
| Vaisiaus vandenų indeksas (AFI) | 8-20 cm |
| Giliausia vandenų „kišenė“ (AFV) | 2-8 cm |
Jei laukiamas didelis vaikutis (4000 g ir daugiau), tai sunkesnė bus ir placenta. Nėštumo pabaigoje gimdos dugno aukščio ir pilvo apimties (cm) sandauga rodo numatomą vaisiaus svorį (g). Svarbu suprasti, kad ultragarsinis tyrimas - tai šešėlių mokslas, o atliekami matavimai ne visada yra 100 % tikslūs.

Pagal BPD (biparietalinį matmenį), HC (galvos apimtį), AC (pilvo apimtį) ir FL (šlaunikaulio ilgį) apskaičiuojamas galimas vaikelio svoris pilve. Jei telpate į normas, nepaisant to, kad Jūsų matmuo arti minimalios ar maksimalios linijos, nerimauti tikrai nereikia.
Jei gimdos dugnas kyla per lėtai (nepakankamai), įtariamas sulėtėjęs vaisiaus augimas, oligohidramnionas (per mažas vandenų kiekis) arba žuvęs vaisius. Nustačius patologinę gimdos dugno aukščio kreivę, atliekamas ultragarsinis nėščiosios tyrimas, kuris leidžia tiksliau įvertinti vaisiaus būklę bei placentos lokalizaciją, storį ir sandarą.