Sveika gyvensena ir mityba yra neginčijamai svarbus veiksnys nėščios moters ir būsimo kūdikio sveikatai. Besilaukiančios moters organizme įvyksta daug pokyčių, dėl kurių padidėja ne tik bazinių maisto medžiagų, tokių kaip baltymai, riebalai ir angliavandeniai, bet ir vitaminų, mikroelementų poreikis. Net ir vartojant visavertį maistą, gali pritrūkti vaisiaus vystymuisi svarbių vitaminų ir mikroelementų, tokių kaip folio rūgštis, vitaminai B ir D, omega 3 riebalų rūgštys, geležis, kalcis, jodas ir kiti. Mokslinėje literatūroje minima, kad mikroelementų trūkumas gali epigenetiškai paveikti genų raišką, kurie reguliuoja vaisiaus vystymąsi, ir lemti padidėjusią riziką sirgti lėtinėmis ligomis suaugus.
Nuo nėštumo pradžios patariama atidžiau stebėti, kiek vitamino D gauname, ir prireikus atsargas papildyti. Šiuo laikotarpiu dera palaikyti vitamino D koncentraciją kraujo serume 75-100 nmol/l, nes jo trūksta daugumai, ypač besilaukiančioms ir maitinančioms mamoms, kurios yra atsakingos už du.
Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, organizme veikiantis kaip hormonas ir dalyvaujantis visų organų veikloje. Jis reguliuoja kaulų bei dantų mineralizacijos procesus, dalyvauja imuninės bei endokrininės sistemų veikloje, svarbus psichologinei būklei ir pažintinėms funkcijoms, apsaugo nuo depresijos, onkologinių ligų, insulto ir infarkto. Nėštumo metu vitaminas D būtinas ir pačiai moteriai, ir vaisiui vystytis, padedant pasisavinti kalcį, fosforą ir kitas į organizmą patenkančias medžiagas. Jis reikalingas mamos kaulams ir dantims, o nuo jo kiekio visu nėštumo periodu tiesiogiai priklauso būsimo kūdikio kaulų mineralinis tankis.
Tiek nėštumo (ypač trečiąjį trimestrą), tiek žindymo metu išauga kalcio poreikis, nes jis reikalingas ir moters organizmui, ir vaisiaus kaulams bei kitiems organams formuotis, ir pieno gamybai. Vitaminas D labai svarbus kalcio pasisavinimui. Mokslinės studijos atskleidė ryšį tarp vitamino D trūkumo ir pogimdyminio liūdesio (baby blues) ar net pogimdyminės depresijos. Taip pat vitaminas D žindymo metu svarbus kūdikio kaulų būklei ir imunitetui.

Lietuva yra priskiriama padidėjusiai vitamino D trūkumo rizikos zonai, todėl moterys, nevartojančios jo papildų, turi 47 proc. didesnę riziką išsivystyti šio vitamino trūkumui vasarą ir 69 proc. didesnę riziką - žiemą. Nėštumo metu, ypač žiemą ir pavasarį, vienai moteriai iš keturių trūksta vitamino D. Moterys, turinčios antsvorio, taip pat priskiriamos didesnei vitamino D trūkumo rizikos grupei.
Didesnė vitamino D trūkumo rizika stebima gestaciniu diabetu sergančioms nėščiosioms, nes šis vitaminas tiesiogiai veikia kasos ląsteles ir yra reikalingas normaliai insulino sekrecijai. Jo papildų vartojimas sergant gestaciniu diabetu teigiamai veikia glikemijos ir atsparumo insulinui rodiklius. Vitamino D trūkumas siejamas su padidėjusia gestacinio diabeto, cezario pjūvio ir preeklampsijos rizika.
Didžiausia bėda trūkstant vitamino D nėščiai moteriai, kad gimęs kūdikis gali susirgti rachitu. Dėl kalcio ir fosforo stokos, kuri susijusi su vitamino D trūkumu, pakrinka vaiko nervų sistema - jis tampa neramus, irzlus ir labai dirglus. Vitamino D stoka vaikui gali lemti dažnas viršutinių kvėpavimo takų ligas, astmą, alergijas, taip pat lėtesnį vystymąsi ir augimą. Nėščiosios, stokojančios vitamino D, neaprūpina juo ir vaisiaus organizmo. Jeigu nėščiosios kraujyje pritrūksta vitamino D, jis vaisiui paimamas iš mamos organizmo, dėl ko būsimai mamai gali išsivystyti venų varikozė, nukentėti plaukai, nagai, dantys ir kaulai. Nustatyta, kad didelis vitamino D trūkumas nėštumo metu gali lemti naujagimio traukulius, o vėliau dažnus kaulų lūžius.

Paprasčiausia atlikti kraujo tyrimą, kuris parodo, ar vitamino D pakanka, nes organizmas ilgai nesiunčia signalų apie jo trūkumą. Geriausia tyrimą atlikti nėštumo pradžioje ir po to kas 2-3 mėnesius, kol baigsite žindyti. Nėštumo ir žindymo metu dera palaikyti vitamino D koncentraciją kraujo serume 75-100 nmol/l (arba optimalią 100-150 nmol/l). Tiksliausias būdas parinkti dozę ar įvertinti vartojamos dozės pakankamumą yra atlikti kraujo tyrimą.
Centrinei Europai skirtos vitamino D rekomendacijos nurodo, kad nėščiosios nuo antrojo nėštumo trimestro turėtų vartoti 1500-2000 TV/d vitamino D. Moterims, gyvenančioms Vidurio Europoje ir planuojančioms nėštumą, vitamino D reikėtų vartoti po 800-2000 TV per dieną. Papildomas vitamino D vartojimas nėštumo metu turėtų būti pradėtas kuo anksčiau, o rekomenduojama dienos dozė - 1500-2000 TV. Kai kuriose rekomendacijose nurodoma net 4000 TV/d.

Daugumoje nėščiosioms skirtų multivitaminų sudėtyje yra tik 400-600 TV vitamino D, todėl papildomas jo vartojimas yra būtinas. Esant nepakankamumui, saugi dozė nėščioms yra 2000-4000 TV. Jei po 2-3 mėnesių vitamino D koncentracija, vartojant vitaminą D minėtomis dozėmis, beveik nepadidėjo, gali būti, kad yra sutrikęs vitamino D pasisavinimas. Todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju, kartu spręsti, kokius vitamino D preparatus pasirinkti. Vitaminas D yra tirpus riebaluose, todėl ir jo papildai dažniausiai yra aliejinės formos - kapsulės su kanapių, saulėgrąžų, alyvuogių aliejumi. Magnis yra svarbus vitamino D metabolizmui, todėl adekvatus magnio papildymas turėtų būti vertinamas kaip svarbus vitamino D terapijos aspektas.
Jokiu būdu negalima vitamino D vartoti nekontroliuojamą kiekį, - perteklius gali taip pat padaryti didelę žalą ir moteriai, ir būsimam kūdikiui. Jeigu vitamino D per daug, padidėja kalcio koncentracija organizme. Riebaluose tirpus vitaminas D sunkiai pasišalina iš organizmo, o per didelis jo kiekis gali turėti įtakos vaiko fiziniam bei protiniam vystymuisi. Šį vitaminą nuolat vartojant didelėmis dozėmis gali sutrikti nervų, širdies bei kraujagyslių sistemos, susilpnėti kaulai ir raumenys. Vartojant per daug vitamino D galima apsinuodyti, todėl būtina jo gauti ne savo nuožiūra, o tiksliai, kiek reikia, pasitarus su gydytoju.
Nėščiai moteriai nereikia valgyti „už du“, tačiau ji privalo pasirūpinti tinkamu maistinių medžiagų kiekiu sau ir kūdikiui. Nuo būsimos mamos mitybos labai priklauso nėštumo eiga bei ar tinkamai vystysis vaisius. Pagrindinis maistinių medžiagų šaltinis turėtų būti gerai subalansuota mityba, kuri nėštumo metu užtikrins saugų vitaminų kiekį ir sumažins jų perdozavimo riziką. Tačiau pasitaiko atvejų, kai makro ir mikroelementų trūkumą reikia kompensuoti maisto papildais. Dėl preparatų rūšies ir vartojimo būdo būtina pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju.
Folio rūgštis yra vienas iš B grupės vitaminų, kurio svarba būsimojo kūdikio vystymuisi ir sveikatai neginčijama - ji padeda išvengti labai skaudžias pasekmes sukeliančių vaisiaus nervinio vamzdelio vystymosi defektų, tokių kaip įskilas stuburas (spina bifida) ir galvos smegenų vandenė. Jos reikia ne tik laukiantis, bet ir maitinant, nes folio rūgštis būtina kiekvienai ląstelei susidaryti ir augti, baltymų apykaitai, normaliai smegenų funkcijai, kepenų veiklai, raudonųjų kraujo ląstelių susidarymui kaulų čiulpuose ir geležies panaudojimui organizme, protinei ir emocinei sveikatai. Folio rūgšties atsargos organizme nesusidaro, todėl privalote jos gauti kiekvieną dieną. Folio rūgšties papildus rekomenduojama vartoti visoms pastoti planuojančioms moterims, pradedant juos vartoti dar prieš pastojant ir tęsiant iki 12 nėštumo savaitės. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojama paros folio rūgšties dozė yra 400 µg.
B grupės vitaminai dalyvauja reguliuojant medžiagų apykaitą, padeda sumažinti rezistentiškumą insulinui ir yra svarbūs nervų sistemos vystymuisi, nervinio vamzdelio užsidarymui. Vitaminas B6 (piridoksinas) padeda sumažinti pykinimą, o vitamino B12 (kobalaminas) gausu tik gyvulinės kilmės produktuose ir jis yra reikalingas vaisiaus protinės ir motorinės funkcijos vystymuisi. Moterys, kurios yra turėjusios skrandžio operacijų arba yra veganės, gali turėti vitamino B12 deficitą, tad joms nėštumo metu reikėtų vartoti šio vitamino papildus.
Geležies poreikis nėštumo metu labai padidėja antroje nėštumo pusėje, nes ji yra būtina siekiant užtikrinti pakankamą vaisiaus kraujotaką ir deguonies pernašą. Rekomenduojama geležies paros norma - 27 mg. Anemija nėštumo metu susijusi su priešlaikiniu gimdymu, motinos depresija ir kūdikio anemija. Vitaminas C padeda pasisavinti geležį, tad suvartojus geležies preparatą ar po valgio rekomenduojama atsigerti citrusinių vaisių sulčių. Kava ir arbata mažina geležies pasisavinimą, tad jų gerti kartu su pagrindiniu patiekalu nepatariama.
Kalcis be galo svarbus vaisiaus kaulų vystymuisi, palaiko gerą motinos skeleto funkciją. Nustatyta, kad kalcio preparatų vartojimas nėštumo metu sumažina preeklampsijos ir hipertenzijos riziką. Kalcio absorbcija priklauso nuo aktyvaus vitamino D kiekio organizme, tad svarbu vengti ir šio vitamino trūkumo. Lengvai pasisavinimo kalcio gausu pieno produktuose. PSO rekomenduoja kalcio papildus skirti nėščiosioms, kurios vartoja mažai kalcio turinčius produktus, ir toms, kurios serga arterine hipertenzija, turi padidėjusią preeklampsijos riziką.
Jodas yra gyvybiškai svarbus mikroelementas, nes iš jo nėščiosios organizme gaminasi skydliaukės hormonai, kurie būtini normaliai vaisiaus centrinės nervų sistemos raidai, kognityvinių ir elgesio funkcijų brendimui. Jodo trūkumui labiausiai jautrus vaisius yra pirmaisiais brendimo mėnesiais, tad jodo papildų reikėtų pradėti vartoti dar prieš pastojant ar pirmosiomis nėštumo savaitėmis. Moterys turėtų vartoti 150-250 µg jodo kasdien. Jo galima gauti vartojant maisto papildus, nes net ir sveikai maitinantis su maistu galima gauti tik iki 100 μg jodo per dieną.

Omega-3 riebalų rūgštys, ypač eikozapentaeno (EPA) ir dokozaheksano (DHA) rūgštys, yra reikalingos vaisiaus smegenų vystymuisi ir yra susijusios su geresne neišnešiotų naujagimių regos funkcija, geresne kardiovaskuline sveikata kūdikiui paaugus. Paskutinį nėštumo trimestrą omega-3 riebalų rūgščių, įskaitant DHA, poreikis sparčiai padidėja, tačiau rekomenduojama DHA vartoti nuo pat nėštumo pradžios. Tinkamos DHA dozės nėštumo metu (500 mg) sumažina priešlaikinio gimdymo riziką, suteikia galimybę pasiekti normalų naujagimio svorį ir padeda vėlesniam normaliam vaiko vystymuisi. Pagrindiniai DHA rūgšties šaltiniai yra riebios jūrinės žuvys. Tačiau nėščios moterys žuvį turėtų valgyti ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę, nes tam tikrose jų rūšyse yra daugiau žalingo mikroelemento merkurijaus. Nėščiosioms, kurios nevalgo žuvies, rekomenduojama mitybą papildyti žuvų taukais, kuriuose yra omega-3 riebalų rūgščių, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad preparatuose nebūtų gausu vitamino A.
Vitaminas A yra gyvybiškai svarbus ląstelių diferencijacijai ir proliferacijai, stuburo, širdies, akių ir ausų vystymuisi. Tačiau per didelės kasdienės vitamino A dozės (>10 000 TV) yra susijusios su kraniofacialiniais (veido, ausų, gomurio) ir įgimtaisiais širdies defektais. Su teratogeniniu (kenkiančiu vaisiaus sveikatai) efektu susijusi tik vitamino A forma retinolis. Maisto produktuose esantys karotenoidai šio poveikio neturi. Todėl nėščioms moterims vitamino A rekomenduojama neviršyti daugiau nei 8 000 TV per parą ir vengti valgyti daug gyvulių kepenų, retinolio turinčių produktų (pvz., tam tikrų žuvies taukų). Rekomenduojama vartoti beta karoteną, kuris yra saugesnis būsimoms motinoms.
Vitaminas C yra svarbus antioksidantas, stiprina imunitetą ir palengvina geležies bei kitų mineralinių medžiagų įsisavinimą. Jo trūkumas neigiamai atsiliepia vaisiaus nervų sistemos vystymuisi. Nėštumo metu vitamino C reikia vartoti 10 g/d. daugiau, tačiau šis poreikis dažniausiai patenkinamas mityba. Vitamino E deficitas yra itin retas reiškinys, todėl daugiau susirūpinimo kelia vitamino E perteklius, kuris, įvairių tyrimų duomenimis, yra susijęs su gimdymo komplikacijomis. Vaisius kasdien sukaupia 1 g magnio, o moters magnio poreikius dažniausiai tenkina mityba; papildai rekomenduojami moterims, kurios patiria raumenų mėšlungį. Cinko trūkumas itin retai gali padidinti įgimtųjų deformacijų ir smegenų veiklos sutrikimų riziką, tačiau tyrimų duomenimis, cinko preparatų skyrimas nėščioms moterims nepagerina naujagimio sveikatos būklės. Visų šioje pastraipoje minėtų mikroelementų ir vitaminų stoka nėštumo metu yra itin reta, o išsivysčiusį jų trūkumą kompensuoja mityba, tad šių medžiagų papildų vartoti poreikio nėra, nebent kitaip rekomenduoja gydytojas.