Algimantas Vertelka: „Tulpinių“ lyderio nusikaltimai ir gyvenimas už grotų

Šis straipsnis skirtas nušviesti vienos iš prieštaringiausių ir labiausiai pagarsėjusių Lietuvos kriminalinio pasaulio figūrų - Algimanto Vertelkos, pravarde Pinčia, gyvenimą. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant teismų sprendimus, žiniasklaidos publikacijas ir interviu, siekiant pateikti išsamų jo biografijos, nusikaltimų ir gyvenimo už grotų portretą.

Ankstyvasis gyvenimas ir įsitraukimas į nusikalstamą veiklą

Algimantas Vertelka, gimęs 1961 metais Panevėžyje, jaunystėje buvo sportininkas, turėjęs galimybių tapti klestinčiu verslininku. Tačiau likimas susiklostė kitaip, ir jis įsitraukė į nusikalstamą veiklą. Nepriklausomybės atgavimo pradžioje Panevėžyje, Tulpių gatvėje, susibūrusi gauja netrukus tapo žinoma visoje Lietuvoje kaip viena kruviniausių grupuočių. Ji nevengė iš kelio šalinti nei konkurentų, nei saviškių, kurių ištikimybe būdavo suabejojama. Gaujos vadeivos - Virginijus Baltušis, Algimantas Vertelka ir Audrius Andrušaitis - nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis iki gyvos galvos.

„Tulpinių“ gaujos žiaurumas ir nusikaltimai

„Tulpinių“ vardas Panevėžyje ėmė sklisti dar 1991 m. Į kalėjimą iki gyvos galvos „tupliniai“ pasiųsti už daugiau nei dvidešimt nužudymų, kurie buvo padaryti 1993-2000 metais. Gauja žudydavo net savus. Manoma, kad Tulpiniai yra nužudę daugiau kaip 30 žmonių. A. Vertelka siejamas su 11, V. Baltušis - su 22 žmogžudystėmis, A. Andrušaitis - 20 žmonių.

Nusikaltimai išaiškinti tik kai po Kiesų ir Galmino nužudymo tyrimui ėmė vadovauti pareigūnai iš Vilniaus. Teismas apklausė per 150 liudytojų ir 40 nukentėjusiųjų. Atskleisti „tulpinių“ nusikaltimus padėjo parodymai. Iš penkių teisiamųjų kaltę pripažino tik vienintelis Dainius Skačkauskas. Teismas taip pat rėmėsi gaujos vadeivos V. Baltušio prisipažinimais, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Prie 12 nužudymų prisidėjo Dainius Skačkauskas (2 metų laisvės apribojimo bausmė).

Garsiausi nužudymai

Garsiausią nusikaltimą, po kurio ir buvo demaskuoti, Tulpiniai įvykdė 2000 metų liepos 6 dieną, kai pagrobė ir nužudė „Mažeikių naftos“ vadovą Gedeminą Kiesų, jo sūnų Valdą ir verslininko vairuotoją Alfonsą Galminą. Šis nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas. 2000 m. liepos 6 d. rytą AB „Mažeikių nafta“ vadovas Gedeminas Kiesus (1955-2000) iš Mažeikių išvažiavo į Vilnių pasitikti iš D. Britanijos grįžtančio sūnaus Valdo. Į sostinę vyko ir ilgametis Kiesaus vairuotojas Alfonsas Galminas. Vakare, grįžtant namo link Mažeikių autostradoje Vilnius-Panevėžys, visureigį, kuriame keliavo 3 asmenys, sustabdė policijos pareigūnais persirengę Panevėžio nusikalstamosios grupuotės „Tulpiniai“ nariai.

Jie būsimas aukas nuvežė į Panevėžio rajone esančią sodybą. Ten grasinimais išreikalavo bankų sąskaitų kortelių ir jų kodų. Vėliau buvo pasmaugtas vairuotojas A. Galminas, Gedeminas ir Valdas Kiesai - nušauti. Jų kūnai be galvų buvo užkasti po žeme. Tuo tarpu pinigai išimti Rygos ir Varšuvos bankomatuose. Policijos pareigūnais apsimetę Tulpiniai sustabdė A. Galmino vairuojamą automobilį ir pagrobė visus tris juo važiavusius vyrus.

Kiesaus ir Galmino nužudymas visuomenėje sukėlė didžiulį rezonansą. Iki šiol netikima, kad milijonierių G. Kiesų „tulpiniai“ nužudė tik dėl pinigų. Nusikaltėliai tikėjosi, kad G. Kiesus važiuos tik su vairuotoju, tačiau verslininkas iš oro uosto buvo pasiėmęs iš užsienio grįžusį sūnų. Kai Kiesus pagrobė ir atvežė į miško namelį, visi pagrobtieji buvo su maišais ant galvų. Pagrobėjams pradėjus kalbėti, G. Kiesus iš balso atpažino A. Vertelką ir iš karto paklausė: „Ko tau reikia? Pinigų? Aš tau jų duodu. Tik palik mus gyvus, nežudyk.“

Kai vienas smogikų pasmaugė A. Galminą, G. Kiesus mėgino išsipirkti, siūlydamas banditams milžinišką sumą - apie 0,5 milijono JAV dolerių. Bet A. Vertelka nesutiko, liepė juos nušauti. Liepos 7-osios rytą maždaug 9 valandą iš pradžių tėvą G. Kiesų, stovintį prie gaujos sėbrų iškastos duobės nušauna V. Baltušis, o po kelių minučių į tą pačią vietą atvestą sūnų V. Kiesų pistoleto šūviu pakerta R. Čeponis. Anot pareigūnų, jie buvo nužudyti tuo metu, kai A. Vertelką pasiekė gaujos narių žinia apie nuo Kiesų kortelių, iš bankomatų Latvijoje ir Lenkijos išimtus pinigus - 120 tūkstančių litų.

Trys „tulpiniai“ - Virginijus Baltušis, A. Vertelka ir Audrius Andrušaitis iki gyvos galvos kalėti buvo nuteisti už buvusio „Mažeikių naftos“ vadovo Gedemino Kiesaus, jo sūnau Valdo ir vairuotojo Alfonso Galmino, Panevėžio apygardos prokurorės Vidos Kazlauskaitės ir Pasvalio policijos pareigūno Sergejaus Piskunovo nužudymus 2000-ųjų lapkritį. 2007 metų kovą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti nuosprendį, juo „tulpiniai“ taip pat nuteisti kalėti iki gyvos galvos už Panevėžio verslininkų Džiuvių nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti panevėžietį Virginijų Marščionką bei vėliau įvykdytą šį nužudymą.

Žiaurūs susidorojimo metodai

„Tulpiniai“ išsiskyrė itin žiauriais susidorojimo metodais. Nupjauti galvą taip pat buvo išskirtinis šios gaujos bruožas. Taip buvo daroma tikintis, kad kūnus bus sunkiau surasti ir atpažinti. Kirsdami galvas „tulpiniai“ įsivaizdavo, kad taip kūnus, jei juos rastų, bus sunkiau identifikuoti. „Mažeikių naftos“ vadovas G. Kiesus bei jo sūnus buvo nušauti šūviais į galvą. Į duobę miške lavonai buvo sumesti išrengti nuogai ir be galvų. Nukirstas mažeikiškių galvas, sudėtas į prekėms skirtus maišelius, tolyn į mišką vežė pats A. Vertelka su bendru.

Neatsakyta į klausimą, kodėl reikėjo nupjauti aukoms galvas, kurios nerastos iki šiol. Viena versijų - nusikaltėliai tikėjosi, kad suradus ir atkasus kūnus, bus neįmanoma atpažinti lavonų. Kai kurias aukas tame pačiame ežere skandindavo įbetonuodami kojas į indus, kad neišnirtų. 1999 metais jų auka tapo „tulpinis“ Saulius Janonis. Vyriškio kūnas buvo įkištas į metalinę statinę ir paskandintas Dubulių tvenkinyje, į kurį jau anksčiau buvo sumesta daugiau Tulpinių aukų. Kai kuriuos lavonus, norėdami sunaikinti įrodymus, degindavo. Teigiama, kad A. Vertelkai jau buvo nusibodę sukti galvą, kaip paslėpti vieno ar kito nužudytojo kūną, todėl jis buvo sumąstęs, jog reikia įsigyti didelę mėsos malimo mašiną, kuri galėtų sutraiškyti ir žmogaus kaulus. Idėjos įsigyti žmonių mėsmalę buvo atsisakyta tik dėl per ilgo paruošimo proceso ir nenoro sukelti įtarimų perkant didelį šaldytuvą.

Kiti gaujos nusikaltimai apima: 2000 m. Panevėžyje buvo susprogdintas stomatologijos kabinetas. 1994 metų rugsėjo 21 dieną kelyje Pasvalys-Panevėžys buvo apšaudytas važiuojantis automobilis. Juo iš laidotuvių Biržuose vyko keturi vyrai. Nuo kulkų žuvo trys - Gintaras Maskoliūnas, Pavelas Sereikis ir Gintaras Tamošiūnas. 1993-2000 metais įvykdyti „tulpinių“ nusikaltimai buvo aprašyti 62 baudžiamosios bylos tomuose.

„Tulpiniai“ dažnai prilyginami sektai, ne tik kriminalinei gaujai. Jie tikėjo horoskopais, tad gaujos nariu galėjo tapti tik tas, kuris „tiko pagal zodiako ženklą“. Taip pat tikėjo sapnais. Aiškindamiesi, ką reiškia susapnuoti sapnai, planuodavo ir organizuodavo nusikaltimus. Paskutiniais metais jie keisdavo savo išvaizdą, slėpėsi po akiniais ir kepurėmis, o vietiniai juos vadino „vilkolakių grupuote, kuriai nieko nėra švento“.

A. Vertelkos ryšiai ir prabanga laisvėje

Prabangą laisvėje mėgęs „tulpinis“ kalėti iki gyvos galvos nuteistas už 12 žmonių nužudymą, kankinimus ir plėšimus. Prieš patekdamas už grotų A. Vertelka mezgė artimus santykius su tituluota gražuole, „Mis Lietuva 1992“ Vilija Stankiuviene. Už grotų pasodintą mylimąjį moteris Lukiškėse lankė ne kartą, o nagrinėjant gaujos bylą atsisakė duoti parodymus.

Nuo 2001 m. sodyba prie Panevėžio buvo saugoma, vėliau kelerius metus buvo bandoma parduoti. 2013 m. sodybai buvo rasti nauji šeimininkai. Ir nors po „tulpinių“ suėmimo sodyba buvo nusiaubta, prieš tai ji neabejotinai spindėjo prabanga. Praėjusio tūkstantmečio pabaigoje ant ežero kranto įrengta sodyba pasižymėjo itin vaizdinga lokacija. Iš plačios vasarvietės verandos atsivėrė vaizdas į Dubulių ežerą. Sodybos rūsyje buvo įrengta pirtis ir baseinas. Kiek atokiau nuo pagrindinio namo - pavėsinė.

Sulaikymas ir teismo procesas

Ilgus metus kruvinus nusikaltimus vykdęs A. Vertelka buvo suimtas 2000 metais, tiriant Kiesų pagrobimą. Tyrimo metu „tulpinį“ išdavė nekaltas mergaitės skambutis. Jo sugyventinės dukra paskambino draugei iš tos pačios abonento kortelės, kuri buvo naudojama tarpusavio ryšio palaikymui Kiesų pagrobimo metu. Tuo metu policijos pareigūnai dar tikėjosi Kiesus, tėvą su sūnumi bei jų vairuotoją, rasti gyvus.

Liepos 21-ąją, prabėgus lygiai penkiolikai dienų nuo Kiesų pagrobimo, A. Vertelka buvo sulaikytas. Policininkai apieškojo sulaikytojo kišenes ir kelioniniuose krepšiuose sudėtus rūbus. Vienoje kišenėje buvo surastas nedidelis maišelis su narkotikais. Dėl tos priežasties A. Vertelka buvo atvežtas į areštinę. Nors vėliau įtarta, kad kvaišalai gaujos vadeivai galėjo būti specialiai pakišti, tąkart niekas dėl to nesuko galvos. Narkotikai tapo priežastimi laikyti A. Vertelką už grotų. Tą patį vakarą buvo šturmuota „tulpinių“ vila Panevėžio rajone, pačius „tulpinius“ kone medžiojo daugiau nei šimtas ginkluotų policijos pareigūnų.

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismuose gaujos vadeiva kaltu neprisipažino. „Nebuvo jokių nužudymų. Kaltinamajame akte visur prirašytas žodis „galimai“. Kai teisme vieno ožio paklausiau, ar jis mane pažįsta, pasakė, kad ne, bet remiantis jo parodymais mane ir nuteisė. Visur rašė, kad mano viloje vyko kažkas žiauraus, tačiau nieko ten nerado. Nuo tvenkinio, iš kurio ištraukė kažkieno kūnus, iki tos vilos yra bent trys kilometrai. Kas ten ką įmetė, tegul jų ir klausia. Turėjo nužudymus prie Tulpinių pririšti, ir tiek. Sukūrė legendą, pranešė spaudai - tiek ir tereikėjo“, - 2016 m. portalui tv3.lt sakė A. Vertelka.

Nors A. Vertelka neigė savo kaltę, teisėsaugininkams pavyko įrodyti, kad jis asmeniškai dalyvavo keliose žmogžudystėse. Jam dviejose bylose buvo skirtas įkalinimas iki gyvos galvos už abiejų Kiesų ir jų vairuotojo A. Galmino nužudymą, Panevėžio apygardos prokurorės Vidos Kazlauskaitės ir Pasvalio policijos pareigūno Sergejaus Piskunovo sušaudymą 2000-ųjų lapkritį, Panevėžio verslininkų Juliaus ir Danutės Džiuvių nužudymą 2000-ųjų birželį ir Panevėžio nusikalstamo pasaulio veikėjo Virginijaus Marščionkos nužudymą 1997 metais. Kartu su A. Vertelka iki gyvos galvos taip pat nuteisti V. Baltušis ir Audrius Andrušaitis. Paskutinės bylos medžiaga surašyta 62 tomuose, o nuosprendis - 296 puslapiuose.

Gyvenimas už grotų

Nuo 2001 m. A. Vertelka kali Lukiškių izoliatoriuje-kalėjime. Jam paskirta bausmė kalėti iki gyvos galvos. Vėliau A. Vertelka buvo perkeltas į Alytaus pataisos namus. Iki gyvos galvos nuteisto A. Vertelkos gyvenimo sąlygos kalėjime nesiskiria nuo kitų nuteistųjų, tačiau net ir tokiomis sąlygomis randa galimybių pasimėgauti taip laisvėje mėgta prabanga. Savo kameroje jis turi naujausią vaizdo techniką, jį nuolat lanko artimieji ir jis gali sau leisti apsipirkinėti kalėjimo parduotuvėje.

Tačiau ir čia jam per mažai laisvės. A. Vertelka skundžiasi, kad parduotuvės lentynose neliko kai kurių prekių, o ir apribojo parduotuvėje išleidžiamų pinigų kiekį. „Man skiria nuobaudas už viską. Esu gavęs ir už tai, kad pasivaikščiojimo metu kitam kaliniui palinkėjau geros dienos. Nuobaudos man skiriamos sąmoningai, pasakei „laba diena“ - nuobauda, nepasakei „laba diena“ - vėl nuobauda“, - viename teisme skundėsi Pinčia. Per 20 metų, praleistų už grotų, Tulpinių vadeiva už gerą elgesį buvo skatintas keturis kartus, bet dėl įvairių nusižengimų ir įstaigos vidaus taisyklių pažeidimų yra baustas 16 kartų. Septynis kartus nuobaudos skirtos vien dėl to, kad kartu su kitais kaliniais atsisakė dirbti nemokamus darbus, pavyzdžiui, tvarkyti kiemą, į kurį nuteistieji išvedami pasivaikščioti.

Pinčiai kliūva viskas - prižiūrėtojų nurodymai eiti dirbti, nes tai esą žemina jo orumą, tarnybinio šuns elgesys - esą jis per kratą ištepliojo jo švarią patalynę, per daug skurdus prekių pasirinkimas įkalinimo įstaigos parduotuvėse, krepšinio žaidimas su homoseksualiais asmenimis, per daug reti pasimatymai su buvusia mylimąja, 1992 metų Misis Lietuva Vilija Stankiuviene ir jųdviejų sūnumi Titu. Jam neįtiko tai, kad turėjo kartu su kitais kaliniais neatlygintinai prisidėti prie vidinio kiemo švaros, skundėsi netinkamu tarnybinio šuns elgesiu ir net tuo, kad krepšinio aikštelėje turi žaisti vienoje komandoje kartu su homoseksualiais kaliniais. Piktinosi, kad kalėjime turi nemokamai dirbti.

„Toks reikalavimas pažeidžia mano žmogišką orumą - kiemelį valyti turėčiau su žemesnės kastos bei kitos seksualinės orientacijos asmenimis“, - teismui aiškino nuteistasis. Jis, kaip ir kiti nuteistieji iki gyvos galvos, į pasivaikščiojimų kiemelį yra išleidžiami pasivaikščioti po pusantros valandos per dieną. Į teismą atvykęs „Pinčia“ aiškino, kad kiemelis netvarkingas, nes kiti kaliniai jame spjaudosi, atlieka gamtinius reikalus. Vis dėlto teismas nusprendė, kad kalėjimo administracija nuobaudą skyrė teisėtai ir patvirtino, kad iki gyvos galvos kalintis A. Vertelka turi neatlygintinai prisidėti prie bendrų darbų.

2012 m. A. Vertelka buvo nubaustas už erotinės juostos turėjimą. Šią nuobaudą jis taip pat skundė teismui. A. Vertelkos teigimu, jis iš artimųjų gavo kompaktinę plokštelę „Karibų piratai“, tačiau ją apžiūrėję kalėjimo darbuotojai nusprendė, jog ji yra erotinio pobūdžio. Teismas jo skundo nepatenkino. A. Vertelka dar 2012 m. garsiai išsakė skundą, kad nenori žaisti krepšinio ir tinklinio su „kitos pakraipos“ asmenimis tose pačiose komandose. Kalintys homoseksualai jam kliuvo ne kartą. Teisme jis skundėsi ir dėl to, kad turi kartu su „kitos pakraipos asmenimis“ tvarkyti bendrą vidinį kiemą. Prieš šešerius metus jis skundėsi, kad kratą jo kameroje atlikę prižiūrėtojai esą sugadino jo muzikinį centrą. „Pinčia“ skundėsi ir kartu į kratą atsivesto šuns elgesiu. Esą tarnybinis šuo kratos metu „purvinas lakstė per patalynę“. „Taip juk negalima“, - sakė nuteistasis.

Bandymai ištrūkti į laisvę

A. Vertelka ne sykį yra siekęs išeiti į laisvę, tačiau jo prižiūrėtojai ir teismai yra įžvelgę nepakankamą šio nuteistojo pažangą. Už nužudymus ir kitus nusikaltimus kalėti iki gyvos galvos nuteistam „tulpiniui“ iki šiol nepavyko pasiekti, kad būtų nustatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė ir tai sudarytų galimybę kažkada išeiti į laisvę. A. Vertelkos prašymus gerinti jam sąlygas bei perspektyvas teisėjai ne kartą yra svarstę, tačiau kaskart juos atmesdavo. Jau prieš kelerius metus, suėjus 20-ties metų nelaisvėje terminui, Alytaus pataisos namai, kuriuose dabar bausmę atlieka A. Vertelka, kreipėsi į teismą su teikimu dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Bausmių vykdymo kodekse yra numatyta, kad ne mažiau kaip 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Jeigu teismas patenkina tokį sprendimą, jis nustato ne mažesnį nei penkerių metų terminą, nuo kurio skaičiuojama terminuota laisvės atėmimo bausmė.

A. Vertelka buvo pateikęs pažymą, jog viena bendrovė įsipareigoja jį priimti į darbą vadybininko pareigoms jam išėjus į laisvę ar turint galimybę dirbti nuotoliniu būdu laisvės atėmimo vietoje. „Tačiau tai nepatvirtina fakto, kad nuteistasis realiai dirbs, juo labiau, kad darbo paieškos bausmės atlikimo metu nebuvo intensyvios“, - sykį paskelbė teismas. Tame teismo nutarime buvo akcentuojama, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nuo 2011 iki 2015 metų drausmine tvarka baustas septynis kartus už tai, kad atsisakė dirbti nemokamus darbus. Teismas nurodė, kad šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo siekio, būnant laisvėje, lėšų pragyvenimui siekti teisėtais būdais.

Be to, nėra duomenų, kad nuo 1995 metų iki suėmimo 2001-siais panevėžietis būtų oficialiai dirbęs. Kauno apygardos teismas buvo paskelbęs, kad nors A. Vertelka atitinka formalius kriterijus, to nepakanka bausmei švelninti - turi būti vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, jo elgesys bausmės atlikimo metu, bausmės tikslai ir atliktos bausmės poveikis nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nuteistajam buvo nustatyta vidutinė rizika, kito vertinimo metu buvo nustatyta žema rizika pakartotinai nusikalsti.

„Šios aplinkybės liudija, kad nuteistojo Vertelkos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir pastangos ją mažinti nebuvo nuoseklios ir nukreiptos išimtinai teigiama linkme“, - yra skelbęs teismas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad asmuo, nesigailintis dėl nusikalstamo elgesio, negali suvokti nusikalstamo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. „Nagrinėjamu atveju, įvertinus teismui pateiktą medžiagą, negalima daryti išvados, kad nuteistasis Vertelka deda pakankamas pastangas, siekdamas pašalinti nustatytus kriminogeninius veiksnius ir sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, siekiant įrodyti, kad jo atžvilgiu paskirta bausmė gali būti švelninama“, - mano teismas.

Nepakankama drausmė ir finansiniai įsipareigojimai: Ne kartą konstatuoti nuteistojo A. Vertelkos laisvės atėmimo vietose daromi pažeidimai. Iki gyvos galvos nuteistam „tulpiniui“ A. Vertelkai bausmė iki šiol nešvelninama, nes laikomasi pozicijos, kad jis liko pavojingas visuomenei. Teisėjai buvo pastebėję, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis A. Vertelka bent keliolika kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles. Alytaus pataisos namai gavo antstolių vykdomąjį raštą, kuriame teigiama, kad Pinčios pravardę turintis A. Vertelka yra skolingas 932 eurus, tačiau šių pinigų net nesirengia mokėti, nors per tą laiką, kai kali Alytuje, į jo asmeninę sąskaitą buvo pervesta 5212 eurų ir 31 centas. „Akivaizdu, kad nuteistasis ciniškai žiūri į nukentėjusiųjų interesų patenkinimą, prioritetą teikia asmeniniams poreikiams, nors nuo atvykimo į Alytaus pataisos namus į savo asmeninę sąskaitą gavo 5 212,31 euro, kuriuos galėjo skirti priteistiems finansiniams įsipareigojimams apmokėti“, - rašyta teismo sprendime.

Algimanto Vertelkos sūnus Titas

A. Vertelka prieš 20 metų, dar prieš sėsdamas į kalėjimą iki gyvos galvos, mezgė artimus santykius su tituluota gražuole, „Mis Lietuva 1992“ Vilija Stankiuviene. To romano vaisiumi ir tapo Titas. Titas Vertelka ne kartą prašė tėvo paaiškinti, dėl ko reikėjo žudyti, kankinti, plėšti. „Tai buvo gyvenimo klaidos, jis tai pripažįsta“, - LRT TELEVIZIJOS laidoje „(Ne)emigrantai“ teigia į Kiprą emgiravęs Algimanto Vertelkos sūnus. „Jis buvo uždarytas į kalėjimą, kai man buvo 1-2 metai. Visąlaik buvo šalia mama, sesė, tikrai dėl to nesijaučiu nukentėjęs ar patyręs kažkokią traumą. Vis dėlto jis pažymi, kad kitoks nesijaučia, nors į gyvenimą galbūt ir žiūri kiek kitaip.“

Vertelkos pavardė Lietuvoje žmonėms kelia šiurpą, ir pats T. Vertelka neslepia, kad tai jis jaučia visą gyvenimą. „Dažniausiai žmonės tiesiog paklausdavo: girdėta pavardė, gal tu čia tas? Aš niekados to neslėpiau, nors ir pats tėtis kartais sakydavo: tavo pavardė gali kai kur duris atverti, kai kur - ne tik uždaryti, bet ir padaryti daug blogų dalykų. Čia faktas, bet aš tikrai nesigėdiju, kas aš esu ir kas yra mano tėvai. Visuomenės akyse 20-metis žiauraus nusikaltėlio sūnus yra toks pat blogas, kaip ir jo tėvas, nors vaikinas niekada nenusikalto. Atvirkščiai - T. Vertelka prisiekia, kad jo reputacija ir sąžinė visiškai švari.“

Titas, siekiantis kitokio gyvenimo kelio, sako: „Tėvas buvo nusikaltėlis, o aš būsiu nuotykių ieškotojas.“ Pabaigęs mokyklą T. Vertelka nusprendė, kad keliauti po pasaulį ir kolekcionuoti įvairias patirtis bus daug įdomiau, nei toliau mokytis. „Aš save apibūdinu žodžiu „spontaniškas“: kas man šauna į galvą, tą ir darau. Jeigu po 5 mėnesių suprasčiau, kad man čia nusibodo, pažiūrėčiau į žemėlapį - varau ten.“ Su mama ir sese gyvenome labai paprastai. „Visą gyvenimą norėjau keliauti, bet visąlaik šeimoje sakydavo: ką tu veiksi toliau, po 12 klasių? Jaučiau spaudimą, bet labai norėjau spjauti į viską.“

Iš pradžių turėjau planą keliauti aplink Europą ir dirbti įvairiose šalyse, nesvarbu, kokius darbus. Tačiau greitai gimė kitas planas: T. Vertelka su draugu tiesiog aklai dūrė į žemėlapį ir pataikė į Kipro salą. „Galvojome, kad dirbsime viešbutyje, viskas buvo suplanuota, aptarta, bet viešbučio savininkas pasakė, kad ne viskas iki galo patvirtinta. Jis bent iš gailesčio leido mums pagyventi savaitę. Pirmą dieną tiesiog išėjome į Aja Napą ir ieškojome darbo.“

T. Vertelka ne kartą susidūrė ir su visuomenės nuomone, kad nusikaltėlių vaikai gyvena prabangiai, neskaičiuodami pinigų. Vaikinas sako, kad taip niekada nebuvo. „Su mama ir sese gyvenome labai paprastai. Ką iš mamos išmokau, tai turbūt vertinti tai, kas yra aplink mane, kad svarbiausi yra mažiausi dalykai, kas tave supa. Jaunas vaikinas įsitikinęs, kad mūsų visuomenė per daug sureikšmina pinigus. „Įsidarbinau barmenu - nuo to laiko turėjau gal tik vieną laisvą dieną, nes man mano darbas žiauriai patinka, jaučiu malonumą ten dirbdamas. Žmonės manęs klausia: kiek tu čia uždirbi?“ Jis neslepia, kad šiuo metu jo banko sąskaita beveik tuščia, tačiau gyvenimu jis nesiskundžia ir viskam jam pinigų užtenka. Sau ir savo norams niekada negalima taupyti, sako T. Kol kas labai gerai sekasi gyventi iš arbatpinigių. Jeigu taip bus ir toliau, būsiu labai laimingas, nes su atlyginimu išeis didelė pinigų suma, kurią galėsiu kažkur investuoti.

Didžiausių sunkumų Kipre vaikinui ir jo draugui iškilo ieškant gyvenamosios vietos. Visgi jiedviem pavyko išsinuomoti kuklų vieno kambario butuką. Jis pasiryžęs daug kam, kad galėtų kuo greičiau pamatyti kuo daugiau. Jeigu ne visas pasaulio šalis, bent jau visus žemynus. Ir nors iš sesers išgirsta raginimų vis dėlto ką nors studijuoti, nes kitaip bus sunku ką nors pasiekti, T. „Kartais žmonės be mokslo gali žymiai daugiau pasiekti.“ Tokį sūnaus pasirinkimą gerbia ir mama, prieš daugiau nei dešimtmetį realybės šou „Baras“ išgarsėjusi V. Stankiuvienė.

Tito santykiai su tėvu

Visais savo planais ir apmąstymais apie ateitį T. su tėvu bendrauja atvirai. „Buvau 6 ar 7 metų, kai pirmąkart ten nuvažiavau. Labai keistai į viską žiūrėjau, bet tą dieną atsimenu, lyg tai būtų buvę vakar. Kai jį pamačiau, iškart pajaučiau - tai yra mano tėtis.“ Iki gyvos galvos sėdėdamas belangėje Pinčia nevengia patarti sūnui, kaip gyventi. „Jis leidžia man suklysti ir suprasti, kad tai yra klaida“, - pasakoja T. Pinčia, kurio bendravimas su išoriniu pasauliu stipriai apribotas, sūnaus paprašė, kad šis jo nepamirštų ir nuolat atvyktų pasimatyti.

„Apie ką tik nesame kalbėję, pradedant nuo merginų. Tėtis buvo tas žmogus, kuris man darė įtaką dėl alkoholio, narkotikų, visokių tokių dalykų. Jis nesakydavo, kad pritrėkš prie sienos, bet sakydavo „nedaryk to“. Ir mano darbdavys tą patį sako: 3 blogiausi dalykai vyro gyvenime - moterys, narkotikai ir alkoholis“, - pažymi T. Tad pagrindinė taisyklė, kurią sau taiko vaikinas - nevartoti alkoholio. „Kai dirbu barmenu, matau, kaip merginos, vaikinai nusigeria iki žemės graibymo. Man būtent tokie dalykai parodo, kad aš to nenoriu. Ilgą laiką nevartoju alkoholio. Manęs klausia: kaip tu gali būt barmenas ir negerti?“

T. Vertelka save vadina jautria ir švelnia asmenybe. „Esu visiškai kitoks nei tėtis“, - sako jis. „Jis man visąlaik sakydavo: tiesiog būk savimi, kad ir kaip bus sunku, niekados nieko nebijok, o jeigu bijai, niekados nerodyk. Matydamasis su nusikaltėliu tėvu T. Vertelka kartais jo ko nors paklausia ir apie praeitį, apie tuos žiaurius, visą šalį sukrėtusius nusikaltimus. „Tai buvo gyvenimo klaidos, jis pats tai pripažįsta, kad turėjo durną galvą. Du vandens lašai, du broliai, tačiau tik vienas iš jų gerbiamas, priduria vaikinas. Anot jo, šeimos, kurioje gimei, nepasirinksi. „Aš dėl to nesigėdysiu. Čia tas pats, kaip keisti save, bandyti įrodyti, kad esi kažkas kitas, nors gimei tuo, kas esi. Tikrai to nedarysiu, o jeigu nori įrodyti, kad esi kitoks, nei buvo tavo tėvai ar dar kažkas, tiesiog daryk taip, kaip nori, nedaryk taip, kaip darė jie darė.“

A. Vertelkos požiūris iš kalėjimo

Iki gyvos galvos nuteistas žudikas: negarantuoju, kad atsukus laiką pasielgčiau kitaip. „Laukiam, laukiam, gal kažkas ir bus (juokiasi). Lietuva liko vienintelė valstybė ES, kurioje nėra lygtinio paleidimo. Laukiam Strasbūro sprendimų. Gal „ant“ senatvės ir išeisiu. Bet iš esmės, laisvėje nesąmonės vyksta. Tad stengiesi nesukti sau galvos, kam nervus gadinti. Tik pasvarstai, ar tikrai žmonės laisvėje buki pasidarė. Joja ant jų kas tik nori ir jie visi tyli. Ką veiktumėte išėjęs iš kalėjimo? Ilsėčiausi. Namuką, kur pamiškėje įsigyčiau ir gyvenčiau. O ką daugiau daryti? Bėgti iš Lietuvos? Kam? Tegul bėga tie, kurie prisidirbo. Aš nieko blogo nepadariau.“

A. Vertelka teigia: „Man šimtas metų. Tik žiūriu ir laukiu, kada jie tarpusavyje išsipjaus. Neilgai užtruks. Man yra laiko pažiūrėti iš šono, kaip atrodo viskas. Kas nežino peripetijų, kaip viskas vyko anais laikais, tas ir nesupranta, kas vyksta dabar. Yra taip, kad buvo žmonės, kurie per daug žinojo, todėl jie ir išėjo į kitą pasaulį. O mane apkaltino dėl nieko. Kur tos nupjautos galvos? Ar aš jas nusinešiau ir kažkur padėjau? Žiūrėkit, kad tik jos neatsirastų kur prie Vingio parko šaudyklos. Nesijuokite, aš nenustebčiau.“

tags: #algimantas #vertelka #gimimo #data

• Tėvystė be streso: patarimai, kaip išlikti laimingiems
• VPK principai, veikla ir analizė
• Kokybiški žieminiai batai vaikams
• Kaip vyksta Aulelių globos namų transformacija
• kaip atlikti vidaus auditą darželyje