Tobulame mūsų fantazijų pasaulyje vyras ir moteris susituokia, susilaukia daug gražių vaikučių, laimingai gyvena, o pasenę abu kartu iškeliauja amžinybėn. Deja, gyvename pasaulyje, kuris yra kur kas netobulesnis nei mūsų fantazija. Kartais santuoka subyra, palikdama vaikus, pasiklydusius tarp dviejų namų, o žmonės, ieškodami meilės ir paramos, ryžtasi kurti naujas šeimas. Toks pokytis suaugusiems dažniausiai siejasi su džiugiomis permainomis, tačiau vaikams tai - sudėtingas išbandymas.
Nauja šeima ir patėvio ar pamotės vaidmuo
Būsimojo patėvio ar pamotės pasirodymas šeimoje vaikui yra labai reikšmingas įvykis. Artėjant šeimos pokyčiams vaikas gali pasijusti nesaugus, jam kyla daug nežinomybės ir įvairių jausmų. Vaikas gali pykti, nes jaučia pavydą dėl tėvų skiriamo dėmesio svetimam žmogui, protestuoti arba bijoti prarasti biologinių tėvų meilę. Vaikams, susidūrusiems su skyrybomis, tenka labai sunkus uždavinys - išmokti dalytis dėmesį su patėviu ar pamote.
Kuriant antruosius santykius nebelieka galimybės dviese išgyventi adaptacinio laikotarpio, todėl jūsų užduotis yra gerokai sunkesnė: turite būti ir mylintis partneris, ir nepamiršti būti gerais tėvais. Atėjęs į naują šeimą partneris tarsi įšoka į važiuojantį traukinį, kuriame jau vyrauja nusistovėjusi rutina. Siekiant priklausyti šeimai, svarbu laikytis vieningos tėvų pozicijos:
- Ženkite vienu metu po vieną žingsnį;
- Aptarkite su partneriu savo lūkesčius ir bendro gyvenimo taisykles;
- Nepalikite vaikų nežinioje - kalbėkitės su jais dar prieš partneriui apsigyvenant kartu;
- Kai taisyklė sulaužoma, tėvai neturėtų situacijos su patėviu aiškintis prie vaikų.
Neišvengiami pokyčiai: patarimai, kaip pasirūpinti su amžiumi silpnėjančiomis akimis
Emocinis ryšys ir tarpusavio pagarba
Šeimos atmosfera yra vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką vaiko asmenybės formavimuisi. Jungtinėje šeimoje ypatingai svarbūs darnūs poros santykiai. Abu partneriai turi sukurti vieningą šeimos valdymo politiką, nes tėvų ir vaikų santykiai turi „prigimtinę apsaugą“ - tėvai vaikus saugo nuo išorės puolimo. Patėviui derėtų pasistengti suprasti tėvų jausmą ir neskubėti užimti griežto auklėtojo vaidmens.
| Amžiaus grupė | Adaptacijos ypatumai |
|---|---|
| Iki 10 metų | Prisitaiko lengviau, jaučiasi saugiai darnioje aplinkoje. |
| 10-14 metų | Sunkiausiai išgyvena permainas, reikia ilgiausio laiko priimti patėvį. |
| 15 metų ir vyresni | Linkę atsiskirti nuo šeimos ir užsiimti sava veikla. |
Didžiausios klaidos ir kaip jų išvengti
Vaikų tarpusavio santykius šeimoje lemia tėvų požiūris ir ryšys. Dažnai daromos klaidos, kurios apsunkina bendravimą:
- Buvimas vieno vaiko pusėje: tai sukelia neteisybės jausmą.
- Vaikų lyginimas: net jei manote, kad tai motyvuoja, vaikai tai priima kaip varžymąsi.
- Etikečių klijavimas: vaidmenys „gerietis“ ar „blogietis“ sukelia įtampą.
- Neatsižvelgimas į individualius poreikius: meilė neturi būti matuojama vienodais kiekiais, svarbiau atliepti kiekvieno poreikius.
Tėvų ir vaikų santykiuose svarbu išlaikyti abipusę pagarbą. Net ir tais atvejais, kai šeimos modelis yra netobulas, tėvų duota gyvybė yra šventa. Būkite atviri, dažnai organizuokite šeimos susirinkimus ir nepamirškite, kad vaikai stebi jūsų pavyzdį. Sėkmingi santykiai remiasi ne tik ribomis, bet ir nuoširdžiu dėmesiu bei gebėjimu girdėti vieniems kitus.