Vaisių ir daržovių įvedimas į 6 mėnesių kūdikio mitybą
Papildomą maitinimą kūdikiui pradėkite duoti ne anksčiau 4 mėnesių ir ne vėliau 6 mėnesių. Kai kuriems 4-5 mėnesių amžiaus kūdikiams nebeužtenka vien mamos pieno, todėl jiems jau reikalingas papildomas maitinimas, o kai kuriems kūdikiams maitinimo vien mamos pienu užtenka iki 6 mėnesio pabaigos. Atsižvelgdami į kūdikio vystymąsi, pradėsite ir jo papildomą maitinimą.
Keturių-šešių mėnesių amžiaus kūdikiai nebegauna pakankamai maisto medžiagų ir energijos vien iš mamos pieno ar pieno mišinio. Be to, pradėjus valgyti tirštą maistą, “į darbą įsijungia” kramtymo raumenukai, kurie yra aplink kūdikio burnytę. Per kelis ateinančius mėnesius dienos maitinimas mamos pienu ar pieno mišiniu palaipsniui bus keičiamas į maitinimą tirštu maistu. Pirmiausia rekomenduojame keisti pietų meto maistą, po to - vakarienės, galiausiai - pavakarių.
Gydytojas-pediatras Viktoras Sutkus atkreipia dėmesį į keturis Pasaulio sveikatos organizacijos pateiktus reikalavimus dėl pirmųjų kūdikiams duodamų maisto produktų: primaitinimas turi būti laiku pradėtas (kai vaiko poreikių nebetenkina mamos pienas); maistas turi būti tinkamas (pakankamai kalorijų, baltymų, mikroelementų); saugus (maistas turi būti švariai laikytas, paruoštas ir suvalgytas); tinkamai pateiktas (maisto dažnis ir porcijų dydis pagal vaiko apetitą ir amžių).
Primaitinimas pradedamas kūdikiui esant 4-6 mėnesių amžiaus. Ir, pasak gydytojo, galima pastebėti kelis kūdikio požymius, kurie rodo, kad jis jau pasiruošęs pradėti ragauti ir kitokį maistą, ne tik mamos pieną: kūdikis gali sėdėti ir išbūti stačioje padėtyje; pavalgęs mamos pieno vaikas atrodo vis dar alkanas; labai svarbu, kad jis jau mokėtų maistą nuryti (iki keturių mėnesių kūdikiai papraydami viską išspjauna); vaikas pats atkreipia dėmesį į maistą, stebi valgančius tėvus; rodo norą pats pabandyti ir bando ragauti; dar vienas požymis - dygstantys dantukai, jie padeda maistą atidalyti ir susmulkinti.
V. Sutkus įspėja, kad pirmieji valgymai gali priminti labiau žaidimą su maistu. Taigi nusiteikite, kad prireiks nemažai kantrybės. Neskubinkite vaiko, tegul jis valgo savo tempu, neblaškomas aplink esančių dirgiklių.
Nuo ko pradėti primaitinimą?
Yra keletas variantų, nuo kurio maisto produkto galima pradėti primaitinimą. Daržovės, kaip pirmas maistas, tinkamas produktas yra tuomet, jei šviežių daržovių sezono metu kūdikiui sueina 4-6 mėnesiai. Taip pat pradėti nuo daržovių gerai, jei vaikui svoris auga pakankamai. Antras variantas - grūdinės košės, pavyzdžiui, avižos, ryžiai. Jos geros tuo, kad padeda auginti svorį. Trečias variantas - mėsa. Paprastai mėsa kūdikiams duodama vėliau, tačiau jei matoma, kad vaikui vystosi mažakraujystė, tuomet pirmas vaiko maistas gali būti ir mėsa.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kūdikį iki 6 mėnesių tik žindyti, o pagal Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugijos (ESPGHAN) rekomendacijas kūdikį primaitinti reikia pradėti 17-26 savaitę. Kai primaitinti pradedama anksčiau arba vėliau, tai gali neigiamai veikti vaiko sveikatos būklę. Pernelyg ankstyvu primaitinimu laikomas primaitinimas, kai kūdikiui dar nėra keturių mėnesių.
Pirmąją produktų grupę, kuri rekomenduojama pradedant primaitinti sveikus kūdikius tuo atveju, jeigu vystymasis vyksta ir svoris didėja optimaliai, yra daržovės: moliūgai, brokoliai, žiediniai kopūstai, bulvės. Kiekvienai daržovei reikia skirti nuo trijų iki penkių dienų, kad būtų galima tiksliai įvertinti kūdikio reakciją į naują produktą.
Kai kūdikis jau primaitinamas trimis arba keturiomis daržovėmis, galima mėginti duoti vaisių: garuose virto obuolio, slyvos, banano. Po vaisių galima duoti ir produktų iš grūdų. Viena iš pirmųjų, kuri rekomenduojama, yra ryžių, kukurūzų, grikių arba sorų košė. Ji yra be glitimo ir retais atvejais sukelia alergiją. Nuo 6 mėn., jei kūdikis jau gauna vaisių, daržovių ir produktų iš grūdų, rekomenduojama po truputį pridėti riebalinių medžiagų, pavyzdžiui, įlašinti kelis lašus alyvuogių aliejaus į daržovių tyrę. Po košių iš grūdų galima pradėti duoti mėsos. Pirmus kartus primaitinant mėsa, labiausiai tiktų veršiena, triušiena ar kalakutiena. Žinoma, vėliau mažylis po truputį galės pradėti valgyti ir vištieną, jautieną bei kiaulieną.
Maždaug nuo šešto gyvenimo mėnesio maitinamo kūdikio mitybos poreikiams patenkinti reikalingi papildomi maisto produktai. Pusės metų kūdikis jau pasiruošęs valgyti minkštą, susmulkintą maistą, nes dygsta pirmieji dantukai, skrandukas pradeda geriau virškinti įvairesnį maistą. Iki vienerių metų amžiaus kūdikis turėtų gauti įvairių papildomų produktų: daržovių, kruopų košių, mėsos, vaisių bei jų sulčių. Tai galima paruošti namų sąlygomis arba nusipirkti paruošto maistelio.
Pirmieji vaisiai ir daržovės
Pradėkite nuo vienos rūšies HiPP daržovių tyrelės. Jos lengvai virškinamos, supakuotos nedideliuose - 125 g - indeliuose. Papildomą maitinimą pradėkite pagal „Trijų žingsnių taisyklę“ nuo kelių šaukštelių (4-6) vienos rūšies daržovių tyrelės (pavyzdžiui, HiPP Bio Ankstyvųjų morkų arba HiPP Bio Pirmųjų moliūgų). Jūsų vaikas nesijaus sotus nuo kelių šaukštelių daržovių tyrelės, todėl po to jam dar duokite mamos pieno arba pieno mišinio. Kiekvieną dieną po truputį didinkite daržovių šaukštelių skaičių. Išlikite ramūs, jeigu Jūsų kūdikis pradžioje nelabai norės valgyti tiršto maisto - kantriai bandykite vėl kitą dieną.
Jeigu matote, kad vaikas gerai toleruoja vieną daržovę, po kelių dienų galite pasiūlyti kitą daržovę (jeigu papildomą maitinimą pradėjote nuo HiPP Bio Ankstyvųjų morkų, dabar pasiūlykite HiPP Bio Pirmųjų moliūgų tyrelę). Tai bus pirmas žingsnis. Po to prie jau valgytos daržovės pridėkite kitą daržovės rūšį, pavyzdžiui, bulvę (HiPP Bio Ankstyvosios morkos su bulvėmis). Jeigu pirmieji du papildomo maitinimo žingsniai vyksta sklandžiai, t. y. vaikas gerai toleruoja daržoves, tada apie trečią savaitę nuo papildomo maitinimo pradžios pradėkite daryti trečią žingsnį: prie dviejų daržovių pridėkite mėsytę, pavyzdžiui, HiPP Bio Morkos su bulvėmis ir ėriuko mėsa.
Gydytojas V. Sutkus pateikia planą, pagal kurį lengva vadovautis pradedant primaitinti kūdikį. 4 mėn. kūdikį rekomenduojama pradėti primaitinti nuo daržovių: pastarnoko, morkos, moliūgo, brokolio, kalafioro, žalių žirnelių, ropės, cukinijos ir avokado. Šių daržovių košes galima pagardinti sviestu arba aliejumi. Daržoves reikia supjaustyti mažais gabaliukais ir trumpai pavirti - ant garų ar labai mažame kiekyje vandens. Košę galima praskiesti su mamos pienu, mišinuku ar sultiniu. Svarbu pradėti nuo vienos daržovės ir tik vėliau maišyti kelias.
5 mėn. jau galima įtraukti vaisius: bananą, obuolį, kriaušę, slyvą, įvairias uogas. Kūdikiams iki 8 mėn. nereikėtų duoti arbūzų, melionų, kivių, mangų, vynuogių, gervuogių, spanguolių, trešnių ir vyšnių. Svarbu, kad vaisiai ir uogos būtų duodami po daržovių, nes jie yra saldūs, tad pirma vaiką pripratinus prie vaisių, vėliau gali būti sunku supažindinti ir su daržovėmis. Vaisių ir uogų virti nebūtina - galima duoti ir šviežius, tik nulupkite odelę. Galima juos trinti arba duoti smulkiais gabaliukais.
Nuo 6 mėn. vaikui jau nebeužtenka vien mamos pieno, kad užtikrintume geležies, cinko, kalcio poreikį. Todėl rekomenduojama duoti ir mėsos, pavyzdžiui, jautienos, triušienos. Ją pirmiausia rekomenduojama virti, ne kepti, ir duoti ne dideliais kiekiais - labiau paragavimui.
Jei primaitinimą pradedate tik nuo šio mėnesio - pradėkite nuo aukščiau išvardintos eigos. Nuo 7 mėn. prasideda ankštiniai produktai: žirniai, pupelės, avinžirniai. Nuo jų gali pūsti pilvuką, todėl rekomenduojama prieš paruošiant ankštinius pamirkyti ir nulupti odelę. Nuo 8 mėn. pradedama bandyti kūdikiui duoti kiaušinio ir žuvies. Šie produktai yra labiau alergizuojantys, tad reiktų elgtis atsargiau. Atidžiai stebėkite savo vaiko reakciją. Taip pat nepradėkite visko duoti iš karto. Pavyzdžiui, atskirkite kiaušinio baltymą ir trynį - pirmiau pradėkite nuo trynio, vėliau duokite ir baltymo. Kiaušiniai turi būti gerai išvirti.
Žuvys taip pat turi būti gerai išvirtos, be ašakų. Vertingiausia žuvis - jūros arba ekologiškai auginta. Šiuo laiku galima pradėti maistą gardinti ir prieskoniais, pirmiausia - žolelėmis ir mažais kiekiais. Iki metų vengti duoti cukraus ir medaus.
11 mėn. kūdikiui jau pradedami duoti pieno produktai. Iš pradžių galima duoti kefyro, rūgštaus jogurto, vėliau - karvės pieno. Duokite po mažą kiekį ir stebėkite.
Kai vaikui sueina metai, jis jau būna išbandęs beveik visus maisto produktus ir gali valgyti beveik tą patį, ką ir suaugusieji, sako gydytojas. Nuo metų vaikas turėtų gauti tris valgymus ir du užkandžius.
Vaisiai yra svarbus kūdikio primaitinimo produktas, nes juose yra daug skaidulų, kurios padeda virškinimui. Vaisiuose daug pirmaisiais gyvenimo metais būtinų vitaminų ir mineralų. Paprastai vaisius jau galima duoti 5 mėnesių kūdikiui. Papildomas primaitinimas pradedamas nuo daržovių tyrės ar košės. O vaisių siūloma paskanauti tada, kai vaikas jau įprato prie daržovių ir košių. Vaisių tyrės kūdikiui siūloma tarp maitinimų - po pagrindinio patiekalo praėjus 1-1,5 valandos. Pradėti geriausia nuo 2-3 arbatinių šaukštelių ir po truputį didinti iki 50-60 gramų. Primaitinimą vaisiais pradėkite nuo trintų obuolių, bananų, kriaušių ar slyvų, galima duoti mėlynių. Kūdikis gali paragauti ir persikų, abrikosų.
Pradėti pažintį su uogomis reikia nuo 2-3 uogyčių ir nepamirškite, kad nedera jų gardinti cukrumi. Iš pradžių vaikas supažindinamas su vienu vaisiumi, o po keleto dienų prie jo pridedama ir kitokio. Taip galėsite stebėti mažylio savijautą, paragavus vieno ar kito produkto. Kurį laiką jo nebesiūlykite - bandykite kitą. Atskirkite kūdikiui vaisių porciją, pertrinkite juos pro sietelį, pasaldinkite, kad nebūtų rūgštūs. Leiskite kūdikiui priprasti prie kiekvienos vaisių rūšies.
Geriausia pradėti nuo apvirto ar kepto obuolio. Duodant obuolį stebėkite, ar neberia odos, ar nepučia pilvuko, ar dažniau neatpylinėja. Atsiradus minėtiems simptomams, vėl grįžti prie virto ar kepto obuolio. Geriausia pradėti nuo tradicinio mūsuose vaisiaus - obuolio. Grandytas obuolys labai naudingas kūdikiui. Jame esanti citrinų rūgštis gerina medžiagų apykaitą, pektinai tonizuoja žarnyną, absorbuoja dujas. Galite duoti sutrinto banano, abrikosų tyrės.
Vaisiai yra saldūs, todėl jais galima puikiai pakeisti saldumynus. Vaisiai yra būtinas papildomo maisto produktas - juose esantys vitaminai, mineralinės, skaidulinės medžiagos svarbios normalioms organizmo funkcijoms, taip pat ir imunitetui. Bananai yra geras mikroelementų šaltinis: magnio, kalio, kalcio, geležies ir fosforo. Juose yra vitaminų A, B1,B2, C. Mėlynėse yra pektino, taip pat padedančio susilpninti uždegimą, ypač daug karotino (provitamino A), kuris ne tik naudingas regėjimui, bet ir neutralizuoja laisvuosius radikalus, apsaugodamas organizmo ląsteles. Šios uogos turi vitaminų B, C, kalcio, fosforo, kalio, mangano, geležies. Be to, mėlynės mažai alergizuojantis maisto produktas.
Pirmąsias sultis kūdikiui tinka pradėti duoti nuo pusšešto mėnesio, t.y. po pažinties su daržovėmis. Obuolių, vyšnių, juodųjų serbentų sultys tinkamos pirmosioms sultims. Morkų sulčių kūdikiui nedera duoti daugiau kaip 50 g per parą. Kitokių sulčių mažylis per dieną gali išgerti maždaug 120 -160 ml. Jų siūlykite tik po valgio - desertui, kitaip mažasis smaližius gali atsisakyti skoniu tikrai nenukonkuruosiančių daržovių. Būtent dėl skonio vaisių tyrės dažnai pagardinami kiti mažylio patiekalai: košė, jogurtas, varškė. Patys vaisiai vertingesni už iš jų išspaustas sultis. Tiesa, šviežių vaisių ir uogų sultyse išlieka visos naudingosios medžiagos, bet nebėra augalinių skaidulų.
Ko vengti kūdikių mityboje?
Prieš pateikdamas aiškų kūdikių primaitinimo planą, gydytojas išvardijo visą sąrašą maisto produktų, kurių vaikams iki metų reiktų vengti. Pirmiausia - druskos, nes ji gali pakenkti inkstams. Taip pat cukraus, saldintų produktų ir gėrimų, nes šie turi daug kalorijų, bet neturi reikalingų maistinių medžiagų. Netinka ir medus - jame yra botulizmo bakterijų ir kūdikiams gali sukelti didelių komplikacijų. Kai kuriuos vaikus gali smarkiai alergizuoti riešutai. Jais galima ir paspringti, nes riešutus sunku sukramtyti. Riešutų vaikams iki vienerių galima duoti nebent sutrintus į košę, žinoma, jei nėra alergijos. Neduokite mažiesiems ir žalių ar minkštai virtų kiaušinių - tai salmoneliozės pavojus. Karvės pienas ir pieno produktai nerekomenduojami, nes jie blogina geležies pasisavinimą ir savo sudėtimi karvės pienas nėra toks geras, kaip mamos pienas. Kai kurių sūrių (nepasterizuoto pieno, ožkos pieno, pelėsinio) negalima duoti, nes juose gali būti bakterijų listerijų ir gali sukelti listeriozę. Nors ryžių košę kūdikiams duoti galima, ryžių gėrimas nerekomenduojamas, nes ryžiai iš dirvožemio gerai pasisavina arseną, o gėrimuose jo koncentracija gali pasitaikyti didesnė. Taip pat į šį sąrašą patenka ir jūros gėrybės. Netinkamai parinktos jos gali sukelti apsinuodijimą maistu.
Iki metų vengti ridikų giminės daržovių, rūgštynių, rabarbarų, česnakų ir svogūnų.
Kūdikiams iki 8 mėnesių nereikėtų siūlyti arbūzų, melionų, kivių, mangų, vynuogių, spanguolių. Alergijos profilaktikai natūraliai maitinamo kūdikio nerekomenduotina anksti, t.y. iki 4-6 mėn. duoti sulčių ir tyrelių.
Iki vienerių metų nerekomenduojama duoti morkų, taip pat vynuogių sulčių, nes nuo jų žarnyne gerokai sustiprėja rūgimo procesai, pučia pilvą.
Vaikų dietologai bei alergologai daug diskutuoja dėl kiaušinio trynio bei varškės poreikio. Ar tiesa, kad šie produktai nerekomenduojami kūdikiui iki vienerių metų dėl galimos odos alerginės reakcijos? Taip, tai didieji maisto alergenai, kurių kūdikis neturėtų gauti iki 1 metų, kaip ir karvės pieno ar žuvies.
Pusryčiams ir vakarienei mažyliui negalima duoti tą patį patiekalą. Vienerių metų ir vyresnis vaikas jau turėtų valgyti stambiai sutrintą, prieskoniais ir druska bei saldumynais nepersotintą šeimos maistą.
Kaip užtikrinti visas reikalingas maistines medžiagas?
Vaikai nuo vienerių metų kasdien arba dažnai turėtų gauti mėsos, paukštienos, žuvies arba kiaušinių. Taip užtikrinsite baltymų ir reikalingų mikroelementų poreikį. Taip pat labai svarbu kasdien valgyti daržovių, turinčių vitamino A. Tai - morkos, moliūgai, žalios lapinės daržovės. Reikėtų, kad vaikas gautų ir pakankamai riebalų, kaip energinės medžiagos. Labai svarbu vengti mažos mitybinės vertės gėrimų - arbatos, gaiviųjų gėrimų. Sulčių vaikams galima duoti nedideliais kiekiais, po pusę-ketvirtį stiklinės. Sultys turi mažai maistinių medžiagų, tačiau turi nemažai kalorijų, gali nuo jų pūsti ir pilvą. Kartais, kai matome, kad reikalingų maistinių medžiagų su maistu gauti nepavyksta, skiriami vitaminų-mikroelementų papildai.
Vegetarinė mityba, nors šiais laikais jau populiari ir tarp vaikų, pasak gydytojo, mažiesiems nėra rekomenduojama, nes negali užtikrinti arba sunkiai užtikrina visus mitybinius poreikius. Tokį mitybos planą reiktų aptarti su mitybos specialistu. Reiktų atidžiau stebėti pagal vegetarinį mitybos planą auginamą vaiką, atlikti papildomų tyrimų ir esant poreikiui, skirti reikiamų vitaminų ir mikroelementų.
Anksčiau būdavo rekomenduojama visą maistą kūdikiams trinti, tačiau dabar atsiradusios ir kitokios rekomendacijos - kad galima pradėti duoti maistą gabaliukais. „Reiktų patiems tėvams pabandyti ir pažiūrėti, kaip jų vaikams sektųsi valgyti maistą, pateiktą gabaliukais. Žinoma, trintą maistą valgyti lengviau, bet jei vaikas jau turi dantukų, tikrai galima pabandyti duoti ir supjaustytą gabaliukais. Vyresniems vaikams jau būtina duoti maistą gabaliukais, nes tai lavina ir rankų motoriką, ir judesių koordinaciją, ir patį sugebėjimą ryti. Be to, tyrimais buvo įrodyta, kad tie vaikai, kurie gaudavo maistą gabaliukais, paaugę buvo mažiau išrankesni maistui“, - pataria gydytojas V. Sutkus.
Daugelis mokslininkų įrodė, jog ankstyvas papildomų produktų davimas ir neilga žindymo trukmė nulemia nutukimo atsiradimo riziką vyresniame amžiuje. Mokslininkų nuomone, netaisyklinga mityba kūdikystėje (kai su papildomais maisto produktais gaunamas didesnis cholesterolio, baltymų, angliavandenių bei sočiųjų riebalų rūgščių kiekis) gali tapti koronarinės aterosklerozės atsiradimo priežastimi. Nepageidautinas ir didesnis cukraus kiekis, esantis papildomuose maisto produktuose, nes skatina dantų ėduonies atsiradimą.
Kūdikiams ir mažiems vaikams nerekomenduojama dažnai gerti juodą, žalią bei ramunėlių arbatą, kadangi jose esantis taninas sujungia geležį ir taip slopina jos pasisavinimą. Vaistažolių arbatos pasižymi įvairiu farmakologiniu poveikiu, todėl jų arbatos kūdikiams taip pat nerekomenduojamos.
Kai neturite natūralių, duokite specialiai kūdikiams ir vaikams pramoniniu būdu pagamintų sulčių. Iš pradžių jų duokite vienos rūšies, o po 1-2 savaičių, įsitikinus, kad kūdikis jas gerai toleruoja, nėra joms alergiškas, galite pasiūlyti ir kitokių. Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų nereikia duoti suaugusiems skirtų konservuotų sulčių.
Pramoniniu būdu pagamintose daržovių, vaisių tyrėse, kruopų košėse yra kūdikiui reikalingas baltymų, riebalų, angliavandenių kiekis. Kai kurios tyrės, košės yra praturtintos vitaminais, geležimi. Geriau pirkti tas be druskos ir cukraus. Jei etiketėje pažymėta „be cukraus”, vadinasi, gaminyje nėra sacharozės, fruktozės arba medaus. Pramoniniu būdu pagamintos sausos tyrės ir košės labiau tinka kūdikiams, kuriems nėra atopijos požymių.
Daržovių košes gaminkite iš vienos ar dviejų rūšių daržovių (pvz., morkų, bulvių). Kitą rūšį galima bandyti tik po savaitės, stebint, ar nėra alerginių reakcijų ar maisto netoleravimo požymių. Kruopas ir kitą tirštą maistą reikėtų duoti šaukšteliu, bet jokiu būdu nepilti į buteliuką. Košė balinama motinos pienu, adaptuotu mišiniu ar karvės pienu. Dažniausiai pirmoji košė yra ryžių, nes ji mažiausiai kelia alergiją. Vėliau kas 1-2 savaites galima bandyti vis kitą kruopų rūšį. Kai išbandomos visos kruopų rūšys ir vaikas visas toleruoja, tada labai naudingos yra košės iš 3-4 rūšių kruopų. Košė duodama ne vieno maitinimo metu, o 2-3 kartus per dieną, po kelis arbatinius šaukštelius (viena - daržovių košė, kitos dvi - skirtingos kruopų košės). Vyresniems kūdikiams reikia nuolat keisti košių rūšis, kad neužkietėtų viduriai.
Namuose gamindamos daržovių tyres įdėkite aliejaus ar sviesto. Tai padidins energinę vertę bei skonį. Adaptuotų mišinių, sulčių, tyrelių, daržovių ir kruopų košių, kefyro, jogurto nereikia saldinti ar sūdyti, nes kūdikystėje susidaręs įprotis saldžiai ir sūriai valgyti gali ateityje paskatinti nutukimo, hipertenzinės ligos, dantų ėduonies atsiradimo tikimybę. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad geriant arbatą su gliukoze dantukai išdygsta pažeisti ėduonies.
Paskutinį pirmųjų metų gyvenimo ketvirtį kūdikis valgo 4-5 kartus per dieną ir pratinamas prie trinto suaugusiųjų maisto, aišku, be prieskonių ir druskos.
Virtą ar pertrintą mėsą kūdikis turi gauti nuo aštuntojo gyvenimo mėnesio ir valgyti kasdien. Vištiena, veršiena dažnai sukelia alergines reakcijas, tačiau iš veršienos gerai pasisavinama geležis. Kūdikiams labiau tinka triušiena, nutrijos mėsa, žvėriena - tai mėsos rūšys, rečiausiai sukeliančios alergines reakcijas. Mėsos sultinio kūdikiui duoti nereikėtų.
Geriausia būtų, jeigu maistas būtų paruošiamas maitinimui kiekvienam kartui atskirai, bet jeigu tai neįmanoma, pavyzdžiui, išvykus į kelionę, galima paimti paruoštų tyrių.
Kaip pradėti maitinti krūtimi po maitinimo iš buteliuko
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
