Vaikų raidos sutrikimai: supratimas, ankstyva diagnostika ir pagalba

Vaiko raidą sudaro daugybė aspektų, apimančių judesius, kalbą, pažinimą, taip pat socialinę ir emocinę sritis. Visa tai turi atitikti tam tikras nustatytas normas, kurios reiškia, kad vaikas vystosi normaliai. Tačiau vis dažniau girdima apie vaikų raidos sutrikimus, kurie kelia nerimą tiek tėvams, tiek mokytojams.

Kiekvienas vos tik gimęs kūdikis tampa jį supančio pasaulio dalimi. Augdamas ir tvirtėdamas, kūdikis pamažu vystosi ir susipažįsta su jį supančiu pasauliu. Natūralu, jog visi vaikai skirtingi, todėl ir jų vystymasis yra skirtingas. Tačiau yra tam tikri kriterijai, pagal kuriuos vertinama kūdikio raida.

Ar vaikas vystosi taip, kaip reikia, ar jam pasireiškia raidos sutrikimai, visa tai įvertina specialistai. Kadangi visi vaikai yra skirtingi, skiriasi ir jų raida. Todėl, jei vaikutis kažkiek atsilieka nuo savo bendraamžių, dar nereiškia, jog jo raida sutrikusi ir tėvai tikrai neturėtų dėl to panikuoti.

Įvairūs raidos sutrikimų tipai

Specifiniai pažinimo sutrikimai sukelia mokymosi negales, kurios pasireiškia skaitymo, rašymo, matematinių gebėjimų raidos trūkumais, impresyviosios ir ekspresyviosios kalbos neišlavėjimu. Pasaulyje nėra skiriama daug dėmesio vaikams, turintiems vienokių ar kitokių nedidelių motorinės raidos sutrikimų, nes jie laikomi „lengvais“, palyginti su cerebriniu paralyžiumi, Dauno sindromu ir kitais rimtais sutrikimais, lemiančiais rimtas motorines problemas.

Tai ne tik vaiko judesių raidos sutrikimas, bet ir raumenų tonuso pakitimai. Vaikų judesių sutrikimai gali prasidėti bet kuriame amžiuje. Stebėdami vartytis, atsisėsti, ropoti pradedantį kūdikėlį, įvertiname jo dar nekoordinuotus judesius. Vėliau laukiame pirmųjų atsargių žingsnių, lipimo laiptais, bėgiojimo, šokinėjimo. Tačiau žinodami vaikų fiziologinių judesių raidos ypatumus, anksčiau pastebėsime sutrikimus.

Mišrus raidos sutrikimas (F83)

Viena iš tokių diagnozių - mišrus raidos sutrikimas. Mišrus raidos sutrikimas vaikui diagnozuojamas tada, kai sutrinka ne viena, o kelios raidos sritys - vėluoja ne tik kalba, bet ir jos supratimas, ne pagal amžių nepakankamai išreikštas girdimasis bei regimasis dėmesys, savarankiškumas ir kt.

Mišrus raidos sutrikimas (F 83) apima sutrikimus, kuriems būdingas specifinių tarimo ir kalbos, mokymosi sugebėjimų ir judesių raidos sutrikimų mišinys, tačiau nė vienas šių sutrikimų nėra vyraujantis tiek, kad būtų laikomas pagrindiniu. Norint padėti vaikui vystytis, reikia lavinti kelias sritis iš karto.

Tai toks sutrikimas, kai vaiko kalbos raida sutrinka jau ankstyvosiose jos vystymosi stadijose. Šis sutrikimas atsiranda ne dėl neurologinių ar kalbos mechanizmų anomalijų, sensorinių pažeidimų, protinio atsilikimo arba aplinkos veiksnių įtakos. Tai mišri grupė sutrikimų, kurie pasireiškia mažesniais skaitymo, rašymo, matematikos mokymosi pasiekimais nei tikėtina pagal intelektinius gebėjimus (kai IQ yra 80 ir aukštesnis) ir vaiko amžių atitinkantį ugdymą.

Taip pat neverbaliniais mokymosi sutrikimais, pasireiškiantiems motorinių įgūdžių stoka, sunkumais sprendžiant neverbalines užduotis ir apdorojant vizualinę erdvinę informaciją. Šiems sutrikimams būdinga, kai dėl atskirų pažinimo procesų neišlavėjimo ar sutrikimo, vaiko mokymosi pasiekimai neatitinka bendrųjų pasiekimų ir kompetencijų, tačiau jų priežastis nėra intelekto, sensoriniai sutrikimai ir netinkamas ugdymas ar sociokultūrinės sąlygos.

Svarbu įsidėmėti ir tai, kad mišrus raidos sutrikimas yra tik diagnozė, o sprendimus, lemiančius jūsų atžalos likimą, priimate jūs.

Autizmo spektro sutrikimas (ASS)

Nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu, pastaruoju metu jo atvejų sparčiai daugėja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad autizmo spektro sutrikimų skaičiai auga visame pasaulyje. Vienų šaltinių duomenimis, autizmas diagnozuojamas vienam iš 68, kitų - net 1 iš 59 vaikų. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, sergamumas autizmo spektro sutrikimu keitėsi taip:

1. 2016 m. - vienam iš 54 vaikų;
2. 2018 m. - vienam iš 44 vaikų;
3. 2020 m. - vienam iš 36 vaikų.

Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus. Pasak medicinos centro „Northway“ gydytojų vaikų neurologų, didėjantis sergamumas susijęs ne tik su pagerėjusia diagnostika ar tuo, kad tėvai vaikų susilaukia vis vyresniame amžiuje, bet ir sparčiai besikeičiančia mūsų aplinka.

Autizmo priežastys ir rizikos veiksniai

Autizmas - tai kompleksinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinio bendravimo ir socialinės sąveikos trūkumai bei ribotas, pasikartojantis elgesys, interesai ar veikla. Tai lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar jo sulėtėjimą. Autizmas apima platų įvairių neurologinių raidos sutrikimų spektrą, ir kiekvienas autizmu sergantis asmuo turi savitų stipriųjų pusių ir sunkumų. Gydytojų teigimu, vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, mokymosi, mąstymo ir problemų sprendimo būdai gali būti labai įvairūs.

Tikslus autizmo spektro sutrikimų išsivystymo mechanizmas dar nėra iki galo suprastas. Mokslininkų teigimu, autizmo atsiradimą lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai. Nors nėra vieno specifinio geno, kuris būtų atsakingas už autizmo išsivystymą, visgi moksliniai tyrimai parodė, jog šis sutrikimas turi stiprų genetinį pagrindą. Dažniau autizmo spektro sutrikimai nustatomi tiems vaikams, kurių giminėje jau yra nustatyta autizmo atvejų ar kurių tėvai yra vyresnio amžiaus.

Taip pat padidėjusi rizika siejama su tokiais veiksniais kaip mažas naujagimio svoris gimimo metu ar jau buvusios nustatytos genetinės patologijos, tokios kaip Dauno sindromas, fragilios X chromosomos sindromas ar kitos. Berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms. Tačiau vienas ar keli rizikos veiksniai dar nereiškia, kad vaikui bus diagnozuotas autizmas.

Autizmo simptomai ir diagnostika

Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi ir labai anksti - dar pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Simptomai tampa ryškesni vaikui augant. Autizmo sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs, apimantys netipišką socialinį ryšį, tarpusavio bendravimą ir pasikartojantį elgesį.

Būdingiausi jų - nesidomėjimas bendravimu, vėluojanti kalbinė raida, ryškus pasipriešinimas nusistovėjusiai rutinai ir aplinkos pasikeitimams, riboti interesai. Vaikams su autizmu taip pat būdingas nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais, nereagavimas į savo vardą ar daiktų nerodymas pirštais. Šį sutrikimą turintiems vaikams sunku suprasti kitų emocijas, dalyvauti vaizduotės žaidimuose ir užmegzti draugystę. Dažniau jie žaidžia vieni, neįsitraukia į bendras veiklas.

Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai gali elgtis ribotai ir pasikartojančiai, pavyzdžiui, kartoti žodžius ar frazes (echolalija), turėti stereotipinių judesių (vaikščiojimas ant pirštų galų, plasnojimas). Gali būti pastebimas padidėjęs jų jautrumas sensoriniams dirgikliams (šviesai, garsui, drabužiams). Dar vienas požymis - įgūdžių susilpnėjimas po tipiškos ankstyvosios raidos ir regreso (grįžimo atgal) arba sąstingio pasireiškimas nuo pusantrų metų amžiaus.

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad ne visi autizmą turintys asmenys pasižymi visais išvardytais elgesio bruožais. Sunerimti ir kreiptis į specialistą reikėtų, jeigu vėluoja vaiko kalbos raida, trūksta socialinio įsitraukimo, jo elgesys yra pasikartojantis arba jis žaidžia netipiškai.

Šiuo metu, autizmo diagnostikoje, nėra rutiniškai naudojami kokie nors instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Nors yra publikacijų, kurios nagrinėja tam tikrus pakitimus vaizdiniuose tyrimuose, tačiau tai nėra tiek plačiai ištirta, kad galėtų būti įtraukta į diagnostinius kriterijus. Autizmas ar autizmo spektro sutrikimai nustatomi remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu.

Ankstyva diagnostika ir pagalbos svarba

Raidos sutrikimo požymiai, atsižvelgiant į pobūdį bei sudėtingumą, pasireiškia skirtingais augimo etapais. Paprastai neįprastą atžalos elgesį tėvai pastebi tarp antrųjų ir ketvirtųjų gyvenimo metų, tačiau kartais būna ir anksčiau. Skirtingiems amžiaus tarpsniams priskiriami skirtingi kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant reikia stebėti vaiką.

Ne tik fizinę, bet ir psichomotorinę vaiko raidą nuolat stebi šeimos gydytojas, o ir patys tėvai pirmaisiais metais su mažyliu būna praktiškai 24 valandas per parą. Todėl jie turi galimybę nuo pat pirmųjų dienų stebėti kūdikio maitinimosi įgūdžius, suvalgomo maisto kiekį, svorio augimą, aktyvumą ar vangumą maitinimo metu. Net naujagimį stebintis šeimos gydytojas gali pastebėti kažkokius nuokrypius ir nukreipti tėvus pas kompetentingus specialistus.

Labai svarbūs pirmieji treji, ketveri vaiko gyvenimo metai, per kuriuos galima pastebėti, ar jis tik tiesiog yra šiek tiek „tinginiukas“, ar jau reikia rimtai susirūpinti. Kada kreiptis į specialistus, kad nebūtų per vėlu? Kuo anksčiau nustačius, kad vaiko raida sutrikusi, tuo anksčiau galima padėti tiek pačiam mažyliui, tiek jo tėveliams susidoroti su iškilusiais sunkumais.

Galima pradėti ankstyvąją reabilitaciją, kuri padeda vaikui geriau vystytis, sumažina elgesio problemas, gerina šių problemų funkcines išeitis, o taip pat padeda šeimoms išmokti efektyvių vaiko raidos lavinimo, ugdymo bei reabilitacijos būdų ir metodų. Pagalbos galima kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris siunčia tolimesniems tyrimams pas neonatologą, neurologą, socialinį arba raidos pediatrą, ortopedą ir kt. Svarbiausia nesigėdyti, net kilus menkiausiems įtarimams. Geriau apsidrausti, nei pavėluoti. Ir žinoma, taip pat svarbu nenumoti ranka manant, kad vaikas dar mažas ir viską išaugs.

Vaikų neurologų teigimu, laiku pradėtos taikyti terapinės intervencijos padeda sumažinti pagrindinių autizmo požymių ir susijusių sveikatos sutrikimų išreikštumą, koreguoti esminius autizmo simptomus, tokius kaip kalbos, komunikacijos, socializacijos sutrikimas, stereotipiniai judesiai ir kt. Vaikų gydytojai neurologai sako, kad labai svarbu autizmo sutrikimą aptikti ir diagnozuoti kuo anksčiau.

Ankstyva diagnostika užtikrina galimybę laiku gauti reikiamą pagalbą, sprendžiant patiriamas problemas ir sunkumus. Pradėjus taikyti intervencines priemones ankstyvaisiais metais, išnaudojami kritiniai smegenų vystymosi laikotarpiai, o tai gali sušvelninti su autizmu susijusių problemų poveikį. Tuo tarpu kuo vėliau susiformuoja verbalinė komunikacija, pradedamos taikyti pagalbinės priemonės arba taikomos neefektyvios intervencijos, tuo blogesnė vaiko raidos sutrikimo prognozė. Vaiką su autizmo spektro sutrikimais auginantiems tėvams reikėtų tiesiog priimti ir mylėti jį su visais jo ypatumais. Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės.

Pagalba ir reabilitacija Lietuvoje

Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, intelektinių gebėjimų ir kitų gretutinių sveikatos sutrikimų, gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės terapinės priemonės. Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu. Autizmo spektro sutrikimai tęsiasi visą gyvenimą. Jų eiga ir požymiai laikui bėgant gali keistis, tačiau nėra jokių vaistų ar intervencinių metodų, kurie galėtų juos išgydyti.

Jūsų parama keliauja vaikų reabilitacijai, kad vaikučiai gautų individualizuotas, kompleksiškas paslaugas vienoje vietoje. Reikalinga ir šiuolaikiška moderni įranga, mokymai specialistams. Visą tai šiuo metu galime turėti tik su Jūsų pagalba. „Vaiko raidos klinika“ šiuo metu negauna valstybės finansavimo ir yra 100% remiama privačiomis aukomis, dotacijomis ir specialiomis akcijomis, tėvelių lėšomis ar vaikams įkurtų fondų.

150 milijonų vaikų pasaulyje turi negalią ir jie susiduria su atskirtimi daugelyje savo gyvenimo sričių. Paramos šeimoms tikslas - užtikrinti, kad vaikų, turinčių bet kokią negalią ar specialių sveikatos priežiūros poreikių, šeimos ir juos aptarnaujantys specialistai turėtų žinių, kad galėtų priimti pagrįstus, vaikų raidą ir gerovę gerinančius sprendimus. Neįgaliems vaikams kiekviena diena yra kova. Nesvarbu, kokios fizinės ar psichinės būklės vaikai gyvena, jie visi turi teisę į aplinką, kuri skatins jų vystymąsi - ar eiti į mokyklą mokytis kultūrinės veiklos, ar pramogauti. Mūsų vizija - kad visi vaikai turėtų galimybes realizuoti savo gebėjimus. Mūsų misija - teikti paslaugas visoms šeimoms Lietuvoje, auginančioms vaikus, ir nesvarbu, ar vaikas turi mokymosi sutrikimų, ar negalią, ar šiandien sunkiai serga.

Mamos patirtis iliustruoja neįtikėtiną atsidavimą: „Mano dukra susirgo 3,5 metų. Liga buvo baisi - pats organizmas naikino centrinę nervų sistemą. Per 4 metus ligos nustojome vaikščioti, kalbėti, dingo suvokimas. Ligai pagaliau sustojus, gydytojų prognozės buvo labai blogos. Po ligos, per 2,5 metų, aplankėme daugiau nei 20 reabilitacijos centrų užsienio šalyse. Negalėjo nueiti 50 metrų - nueina 4 km; negalėjo šokinėti - šokinėja; suvokia pasaulį, skaičiuoja iki 5, tikrai skaičiuos ir daugiau... Ir greit kalbės.“

Kartu su Agne Juodyte buvo atidaryti „Vaiko raidos klinikos“ centrai Vilniuje ir Kaune, kur teikiamos kompleksinės paslaugos vaikams, naudojant seniai užsienyje taikomus sveikatinimo metodus ir inovatyvias terapijas. Po tiek aplankytų centrų ir matant, kaip intensyvios, kompleksinės terapijos padeda vaikui stiprėti, labai norėjosi, kad Lietuvoje būtų įkurti centrai vaikams, teikiantys kompleksines paslaugas. „Vaiko raidos klinika“ nuolat plečiasi, pristato vis daugiau naujausių ir pažangiausių sveikatinimo terapijų Lietuvoje ir daro viską, kad pastatytų vaikus ant kojų - tikrąja ta žodžio prasme.

2014 m., susirgus Dovilės dukrai Lukrecijai, jos susitiko ligoninėje. Šešis metus augo, kaupė patirtį, pasiekė didelių rezultatų ir nusprendė, kad jau metas dalintis su kitais. Taigi 2020 m. dalyvavo projekte, sudėjo visą širdį, žinias ir patirtį. Sulaukė didelio negalią auginančių tėvų palaikymo, kas reiškė, kad negalėjo sustoti ir eina tinkama linkme. Projekto nelaimėjo, tačiau atsitraukė tik neilgam ir 2021 m. balandžio mėn. savo nuosavomis lėšomis įkūrė „Vaiko raidos kliniką“. Ir tada prasidėjo įvykių uraganas: patys tėvai, auginantys neįgalius vaikus, aukojo žaisliukus, priemones, buvo kas prisidėjo ir teisiškai, kas finansiškai, ir taip augo kartu su visais. 2021 gruodžio 2 dieną duris atvėrė pirmas Lietuvoje reabilitacijos centras, teiksiantis kompleksines ir individualizuotas paslaugas vaikams.

tags: #vaiku #raidos #sutrikimai

• Apie globos ir rūpybos nustatymą
• Svarbios „B“ raidės besilaukiančioms: nuo vitaminų iki infekcijų
• kodėl verta rinktis metalinius puodelius vaikams
• Apie išskyras nėštumo metu
• skaityti knygas apie Neringos legendas