Ryto rato prasmė ir svarba vaikų darželio veikloje

Kasdienė rutina yra gyvybiškai svarbi ne tik suaugusiems, bet ir vaikams, suteikdama jiems saugumo jausmą ir aiškią dienos struktūrą. Kai kiekviena valanda turi savo prasmę, o veiklos seka žinoma, tai padeda vaikams jaustis ramiau ir užtikrinčiau. Darželio grupėje dienos rutiną rodo laikrodukas ant sienos, kartais net ir „neteisingai“ rodantis laikrodukas, tačiau aiškiai indikuojantis artėjančias veiklas. Rutinos svarba atsiskleidžia per įvairias kasdienes veiklas, iš kurių viena pagrindinių yra ryto ratas.

Kas yra Ryto ratas ir kam jis reikalingas?

Ryto ratas - tai visi grupės vaikai ir auklėtoja susėdę į ratą ryte. Tai yra esminė darželio dienos pradžios dalis, suburianti grupės ugdytinius bendrai veiklai ir naujiems įgūdžiams įgyti.

Rato metu visi pasisveikina. Pasisveikinimas kuria grupės narių tarpusavio ryšį ir moko mandagumo. Visi kartu suskaičiuoja į darželį atvykusius vaikus. Tokiu būdu vaikai natūraliai mokosi skaičiuoti ir pastebėti kitus žmones. Ryto rato metu ugdytiniai kalbasi ir mokosi pasakoti istorijas, taip lavindami savo kalbinius įgūdžius ir mąstymą (kartais dar ir fantaziją).

Ryto rate aptariama savaitės tema (dažniausiai), taip pat gali būti mokomasi savaitės dienų, mėnesių pavadinimų, kalendoriaus ir kitų svarbių dalykų. Šios diskusijos ir veiklos padeda vaikams geriau suvokti supantį pasaulį. Ryto rato metu visi kalbasi, planuoja tolimesnę dienos veiklą, dalijasi įspūdžiais. Vaikai klausosi grožinių kūrinėlių, eilėraščių, dainelių.

Ryto ratas skirtingose pedagoginėse sistemose

Montessori ugdymo sistema

M. Montessori ugdymo sistema - tai viena iš netradicinių ugdymo sistemų, kurioje žmogus suvokiamas kaip nedaloma visuma. M. Montessori ugdymas - tai pagalba asmenybei, kad ji galėtų tobulėti ir pasiekti dvasinį nepriklausomumą. Čia akcentuojamas žmogaus individualumas, savarankiškumas, pagarba.

Ryto ratas montessori grupėje yra geros, ramios ir turtingos dienos pradžia. Ratas suburia grupės ugdytinius bendrai veiklai, naujų įgūdžių įgijimui, sužinojimui kažko naujo. Kai susėdama ratu, vaikai pasidžiaugia visais atėjusiais, pagalvoja apie tuos, kurie neatėjo, pasikalba apie tai, kaip jaučiasi, apie tai, kas gero ir svarbaus įvyko ar dar įvyks grupėje, namie ir pasaulyje.

Ryto rate aptariama, kokia diena laukia, keliami klausimai ir ieškoma atsakymų į juos, diskutuojama, kuriama, atliekamos grupinės užduotys. Tai puiki dienos pradžia, kai mokomasi ne tik išgirsti, bet ir tyliausią prakalbinti.

Neatsiejama „Ryto rato“ dalis - pirštukų žaidimai. Pirštukų žaidimai yra puiki meninės išraiškos forma, tuo pačiu lavinanti vaikų smulkiąją motoriką, kūrybinę vaizduotę, kalbą, dėmesingumą.

Tarp daugelio prasmingų užsiėmimų ir veiklos sričių montessori grupėje ryto rato metu atliekami pusiausvyros pratimai. M. Montessori susidomėjo tuo, kad viso pasaulio vaikai spontaniškai bando lavinti savo judesius, eidami šaligatvio krašteliu, lipdami ant gulinčio rąsto ir t.t. Ji neabejojo, kad vaikai tai daro nesąmoningai, jausdami tokių pratybų poreikį. Kad tą vidinį vaikų poreikį patenkintų, M. Montessori parengė specialius pratimus vaikų judesiams lavinti.

Pusiausvyros pratimai atliekami einant linija, kuri užklijuota ant kilimo. Jie atliekami kasdien, kaip vaikų gyvenimo ritmo dalis, lydimi skirtingo muzikos charakterio. Eiti ant grindų nubrėžta linija ir nuo jos nenukrypti vaikui nėra taip paprasta, tačiau šiuos pratimus vaikai labai mėgsta.

Tyla M. Montessori grupėje - kolektyvinis pasiekimas. Tyla yra tai, ką vaikai padaro valios pastangomis, suvaldydami savo judesius. Tyla, pasak M. Montessori, padeda suprasti, kad žmoguje yra vidinis gyvenimas. Tyloje su vaikais atliekami įvairūs pratimai. Mokomasi išgirsti garsus, kuriuos sukelia žmogaus judesiai, tyloje stengiamasi atpažinti įvairių daiktų, kurie krito, garsus. Išgirstami garsai, kurie girdimi plėšant, kerpant, glamžant popierių.

Valdorfo pedagogika

Lopšelyje-darželyje, kuriame veikla vykdoma remiantis Valdorfo pedagogikos elementais, vaikai į ryto ratą sukviečiami varpeliu. Susirinkus visiems vaikams, sustojama arba susėdama į ratą, pasisveikinama su visais. Jei kuris vaikas neturi noro prisijungti, tai padaro vėliau. Su vaikais sveikinasi rankos lėlė Nykštukas. Jis sveikinasi ratu su kiekvienu vaiku atskirai, paminėdamas kiekvieno vardą ir paduodamas rankutę. Palinkima visiems geros dienelės.

Po palinkėjimų susiskaičiuojama, kiek vaikų yra grupėje, prisimenami neatėję draugai. Sustojama ir sakomas pasižadėjimas. Vaikai susikaupia ir nusiramina. O tada prasideda pirštukų žaidimas, kuris parenkamas pagal temą ar metų šventės tematiką. Kiekvienas vaikas žaidimuose dalyvauja tiek, kiek nori ir gali. Vaikai dažniausiai noriai įsitraukia į ryto rato žaidimus ir ratelius. Svarbu jų neskubinti ir neraginti, nes jie dalyvauja natūraliai.

Rato ir pirštų žaidimai ugdo vaiko dvasingumą, nes jie neša džiaugsmą, o džiaugsmas - sielos būsena. Šie žaidimai padeda vaikams išgyventi metų švenčių laukimo, ruošimosi joms ir bendrumo jausmą.

Auklėtoja dainele sukviečia vaikus pasakai. Vaikai susirenka į ratelį, uždegama žvakutė, skamba varpelis ir pakviečiama pasaka. Pasaka pasirenkama atsižvelgiant į metų laiką, artėjančias šventes. Pasakos sekimas tampa savotišku ritualu. Pasakai pasibaigus, vėl skamba varpelis, vaikai su auklėtoja žaidžia ramius žaidimus - su akmenėliais, kaštonais, pirštukais.

Darželio gyvenime svarbus vaidmuo skiriamas metų šventėms. Jų laikas atitinka kertinius gamtos virsmus, padeda vaikams teisingai ugdyti savo įpročius, kaupti jėgas. Metų šventės padeda vaikams ugdytis dvasinius ir tikėjimo bei pasitikėjimo jausmus. Pavasarį švenčiamos Užgavėnės, Verbos, Velykos, Šeštinės, Sekminės. Vasarą - Joninės, Žolinė. Rudenį - Mykolinės, Derliaus šventė, šv. Martyno diena. Metų ritmas be švenčių negalimas.

Švenčių išgyvenimas vaikams suteikia pasitikėjimo, bendrystės jausmą. Su jomis siejami žaidimai, pasakos, dainelės sąlygoja glaudų ryšį su gamta ir žmonėmis. Šventės turi būti gyvos. Svarbu darželyje, kaip ir šeimoje, pasikartojančios tradicijos. Dirbant su vaikais ir organizuojant šventes, labai svarbu, kad vaikas ne tik išoriškai stebėtų jų eigą, bet ir išgyventų pačius gražiausius jausmus.

Rugsėjo mėnesį švenčiamos Mykolinės. Ant metų stalo puikuojasi kviečių varpų vainikas, šalia miežių ir rugių pėdas. Aplinkoje tvyro salstelėjęs javų kvapas, kurį vėliau vaikai pajunta kepdami duonelę. Kita šios šventės pusė - tai gėrio ir blogio kova, kuri vaikams atskleidžiama žaidžiant žaidimą „Princesė, riteris ir drakonas“. Spalio mėnesį atkeliauja dėdė Derlius. Tai pati realiausia ir žemiškiausia šventė, kurios metu vaikai ragauja daug vaisių, daržovių, pajusdami rūgštų, saldų, truputį aštroką skonį, gėrisi daržovėmis ir vaisiais, mena mįsles.

Lapkričio mėnesį artėja vėlyvo rudens metas: ilgėja naktys, trumpėja dienos. Vaikai nori šilumos, šviesos, jaukumo. Ateina Martyno metas - žibintų šventė. Vaikai gamina žibintus, vaikšto su jais, taip išgyvendami tamsos ir šviesos efektą.

Visą gruodžio mėnesį vyrauja šventinis laukimo ir ramybės laikas. Jo metu vaikai skaičiuoja ir atvirukais žymi praėjusias dienas - taip sukuriama laukimo ir šventės atėjimo nuotaika. Moliniuose dubenėliuose vaikai kuria mini Betliejukus, kuriuos vėliau parsineša į namus Kalėdų šventėms. Iš eglės šakų pinama adventinė spiralė, kurioje sužiba „Obuolio šviesa“, simbolizuojanti kelią į žmogaus sielą. Šios šventės metu vaikai uždega žvakutes, kurias parsineša į namus, uždega ant šventinio Kalėdinio stalo. Kalėdoms sekama arba vaidinama istorija apie kūdikėlio Jėzaus gimimą. Sausio mėnesį naujieji metai prasideda žaidimais apie tris karalius: Kasparą, Merkelį ir Baltazarą. Šiuose žaidimuose vyrauja didelė trauka žvaigždėms, kurios šviečia žmonėms. Visa ši veikla vyksta viduje, grupėje, tačiau nemažiau svarbi vaikų veikla lauke, kur yra sniego.

Dienos rutina ir ugdomoji veikla darželyje

Darželiuose vyksta gerai organizuota ir turininga diena, kurios metu vaikai lavinasi, žaidžia ir ilsisi. Štai pavyzdinė dienos eiga:

Specializuotos ugdymo sritys ir pagalba darželyje

Be kasdienės rutinos, darželiuose vyksta ir specializuoti užsiėmimai, skirti įvairiems vaiko gebėjimams lavinti ir poreikiams patenkinti:

• Fizinis ugdymas: Darželio sporto salėje kūno kultūros mokytoja veda kūno kultūros užsiėmimus. Atsižvelgiant į vaiko fizinę sveikatą, kūno kultūros užsiėmimų metu sudaromos sąlygos ugdytis fizines kūno galias ir judesio kultūrą: gebėjimą laisvai, koordinuotai, įvairiais būdais judėti, mokytis taisyklingai kvėpuoti. Vaikai išmoksta atlikti sportinius judesius: spirti, atmušti, pagauti kamuolį ar šokinėjantį daiktą, keisti kryptį, tempą, greitį, jėgą, išlaikyti pusiausvyrą. Aktyviai tenkina savo judėjimo poreikį: eina, bėga, šliaužia, ropoja, lipa, šokinėja, vartosi, taip pat susipažįsta ir atlieka įvairius pratimus bei žaidimus su priemonėmis: kamuoliais, lazdelėmis, šokdynėmis, juostelėmis, lankais ir kt.

• Muzikinis ugdymas: Muzikiniai užsiėmimai su visa grupe lavina ne tik muzikinius gebėjimus, bet ir daro įtaką visam vaiko asmenybės vystymuisi, intelektui. Muzikos klausymasis lavina vaizduotę, moko abstrakčiai mąstyti ir dirbti komandoje. Labai svarbu, kad vaikai girdi gyvą muzikavimą.

• Dailės ugdymas: Dailės studijoje dailės mokytoja lavina ir ugdo vaikų meninius gebėjimus. Kurdami, eksperimentuodami ugdytiniai išlaisvina savo vidinį pasaulį, mokosi pamatyti ir suvokti grožį, estetiką, pažįsta spalvas. Čia jie ne tik piešia, eksperimentuoja, bet kuria unikalius dailės darbelius naudodami inovatyvias priemones, vaikai bendrauja, dalijasi emocijomis, žaidžia.

• Prevenciniai užsiėmimai: Prevencinių užsiėmimų erdvėje vaikai susipažįsta su saugaus eismo taisyklėmis, mokosi saugiai elgtis gatvėje, kieme. Vaikai supažindinami su socialinio-emocinio ugdymo programa „Siautukai“. Vyresniems vaikams vedami prevenciniai užsiėmimai, kur mokomasi spręsti įvairias situacijas ir iškilusias problemas, supažindinama su pavojais, tykančiais pasaulyje. Vykdoma patyčių ir smurto prevencija.

• Etnokultūros užsiėmimai: Darželio seklyčioje po pietų miego vaikams vedami etnokultūros užsiėmimai. Čia skamba žemaitiška tarmė, žaidžiami lietuvių liaudies žaidimai, ugdytiniai susipažįsta su liaudiškomis tradicijomis, menu, tautosaka.

• Pagalbos vaikui specialistai: Darželyje dirba pagalbos vaikui specialistai: logopedas, psichologas, specialusis pedagogas, socialinis pedagogas. Specialistai padeda vaikams, turintiems kalbos, emocinių, elgesio ir raidos sutrikimų. Su vaikais dirba individualiai tam pritaikytuose kabinetuose.

Darželio aplinka ir gamtos reikšmė

Darželio aplinka yra kruopščiai apgalvota ir pritaikyta vaikų poreikiams. Darželio kieme sukurtos ir vaikams ugdyti pritaikytos erdvės - karstynių zonos, žaidimų su smėliu erdvės, sporto aikštynas, „Pėdučių takas“, saugaus eismo zona, muzikos erdvė, kūrybinės dirbtuvės, gamtosauginė erdvė „Sėklyčių paslaptys“. Ši aplinka turi būti šilta ir svetinga, skoningai suformuota, lengvai pritaikoma įvairioms veikloms, tarsi lengvai keičiamos „dekoracijos”.

Žaislų yra nedaug, jie paprasti, estetiški ir kokybiški (turint mintyje, kad aukščiausia kokybė randama gamtoje). Tokie žaislai skatina vaiko vaizduotę, provokuoja kūrybiškumą. Primityvios valdorfiškos lėlės suaktyvina vaiko fantaziją žmogiškuoju aspektu (ugdomas empatiškumas, globos, rūpestingumo savybės, turtinamos emocijos, kt.). Primityvi mazgelinė lėlė virsta žmogaus atvaizdu vien vaiko fantazijos galių pagalba. Šio sugebėjimo dėka žaisdamas vaikas galės įsivaizduoti žmogų įvairiai.

Žaislų paprastumas bei gamtinių medžiagų įvairovė ne tik skatina vaiką užbaigti mintį, sukurti, parodyti iniciatyvą, bet ir ugdo tokias savybes kaip smalsumas ir noras tyrinėti. Natūralios medžiagos, daiktai iš gamtos vaiko aplinkoje suteikia jam prasmingų žinių apie pasaulį (apie daiktų proporcijas, dydį, svorį, medžiagų faktūrą, formų įvairovę). Kuo mažiau daiktų patalpoje, tuo lengviau ją transportuoti, keisti žaidimo reikmėms, joje kurti. Tokioje neperkrautoje aplinkoje išsaugojamas vaiko noras ir sugebėjimas susisieti su aplinkos daiktais.

Grupėje stengiamasi sukurti aplinką, artimą namams. Ir suaugusieji, ir vaikai sėdi prie vieno stalo (kaip šeimoje). Uždegama žvakelė. Mokomasi atsargiai apsieiti su ugnimi. Grupėje yra įvairios priemonės rankų darbams: siūlai, adatos, žirklės, medžiagų atraižos. Vaikai turi galimybę stebėti auklėtoją dirbančią įvairius darbus ir ją pamėgdžioti.

Kiekvienoje grupėje stovi metų stalas. Ant jo dedama viskas, kas randama gamtoje: tuo laiku žydinčios gėlės, šakelės, akmenėliai, kriauklės, medžio žievė ir kt. Vaikams leidžiama užsiimti tuo, kas jiems iš tiesų įdomu. Būnant kieme taip pat galima piešti ir rašyti, raiškos priemonių čia kur kas didesnė įvairovė: pagaliuku ant smėlio, kreidelėmis ant medžio lentos ar gėlės žiedu ant akmens. Žaisdami lauke, vaikai neprisimena, kad jiems trūktų mašinėlių ar lėlių. Jie skatinami žaislus pasidaryti iš gamtinių medžiagų.

Didelis džiaugsmas vaikams kieme turėti galimybę prižiūrėti savo pasidarytus daržus, stebėti dygstančius ir augančius augalus, rūpintis jais. Žygiai į parką vaikams visada sukelia daug teigiamų emocijų. Vaikai turi nuostabią galimybę stebėti, kaip saulė pažadina gyvybę gamtoje, išgirsti vėją, paukščių čiulbėjimą, stebėti upės tėkmę, tyrinėti, matyti gamtoje esančias spalvas, jas išjausti. Žemės kalbos klausymasis reikalauja didelio vidinio susikaupimo. Natūralioje gamtoje daug lengviau su vaikais bendrauti nei uždarose erdvėse.

Euritmija ir judesys Valdorfo pedagogikoje

Pagal Valdorfo metodiką, vaikai žaisdami ir vaidindami skambant muzikai išlaisvėja, atsipalaiduoja. Ankstyvoje vaikystėje ypač svarbu, kad vaiko pojūčiai patirtų ritmą. Gražus skambesys yra svarbiau nei prasmė. Kuo daugiau regimų bei girdimų įspūdžių - tuo geriau. Vystytis vaikui itin padeda šokio judesys pagal ritmą. Skatinamas ir palaikomas vaiko noras judėti, būti aktyviam, perprasti judesį, išreikšti save, jaustis visaverčiu. Muzikinė veikla veikia ritminę sistemą (kraujotaką, kvėpavimą), glaudžiai susijusi su jausmais.

Salėje veikla būna vieną kartą per savaitę. Atėję į salę, sustojama į ratą, dainuojant pasisveikinama ir keliaujama į muzikos ir garsų pasaulį. Dainuojamos dainelės, kurios sujungiamos į siužetą, žaidžiami ritminiai žaidimai, grojama muzikos instrumentais. Grojant, vaidinant vaikai atsiveria emocijoms. Aplinka skatina augti, drąsiai būti savimi. Euritmijos metu reiškiamas džiaugsmas, nuotaika, augimas. Kiekvienas judesys, daromas su vaikais, turi būti laisvas, tikras ir tikslus. Šokio, judesio ir muzikinių ritmų reikšme, padedama vaiko vystymuisi.

Vaikai jaučiasi gerai ir džiaugiasi skambančia muzika, judėjimu. Pasisveikina (dalyvauja) ne tik vaikas, bet ir atskiros kūno dalys: galva, rankos, kojos. Vaikas užsiėmimo metu išgyvena įvairius pojūčius. Šokinėdamas aukštyn, žemyn, bėgdamas ratu, jis gali pajausti laisvę, erdvės laisvę. Stipriai, garsiai žengdamas išgyvena jėgos, drąsos pojūtį. Išgyvena ir metų laikus, šviesą, tamsą. Ranka rodydami lapo kritimą, saulės švietimą, lietų, vaikai išgyvena įvairius gamtos reiškinius.

Euritmijos pagalba vaikai įvedami į raidžių pažinimą, jas suvokia erdvėje savo kūnu, išgyvena savo vidumi. Vaikai įvedami į geometrinių figūrų, formų suvokimą, pažinimą, atliekant įvairius judesius. Eidami ratu, spirale, apskritimu suvokia laiko pojūtį (greitai, lėtai).

Priešmokyklinukų išleistuvės

Priešmokyklinukų išleistuvių šventė - tai visų metų ugdymo(si) rezultatas ir atsisveikinimo su darželiu šventė. Jos metu vaikai tėveliams surengia mažą koncertėlį. Vaikai šoka, dainuoja, groja įvairiais muzikos instrumentais, vaidina pasaką. Kartais pasaką vaikams suvaidina tėveliai ar auklėtojos, tai būna tėvelių ir auklėtojų siurprizas-staigmena vaikams. Paskutinė pasekta ir suvaidinta pasaka darželyje vaikams suteikia ypač gerų emocijų.

Darželį paliekančius vaikučius sveikina ir jiems geros kloties linki direktorė, įteikdama priešmokyklinio ugdymo(si) programos baigimo diplomėlius. Vaikučius sveikina tėveliai, auklėtojos ir darželyje pasiliekantys jaunesnieji jų draugai. Auklėtojos kiekvienam priešmokyklinukui pasiuva ir padovanoja po mažą nykštuką su kuprinėle. Kuprinėlėje vaikai randa mažą „stebuklų“ akmenėlį, kuris nukelia vaikus į prisiminimų dienas, praleistas darželyje. Jau tradicija tapo pasodinti darželio teritorijoje obelaitę, taip paliekant nors mažą dalelę savęs.

Rutinos svarba tėvams

Štai tokia ar labai panaši rutina vyksta įprastą programą vykdančiuose darželiuose. Todėl tėvai, prieš leisdami vaiką į darželį, turėtų pasidomėti, kokia yra darželio rutina. Tuomet bandyti ją kiek įmanoma įvesti ir savo namuose. Jei nenorima namuose užsiimti vaikų ugdymu ar veikti kitus darželio rutinos dalykus, reikėtų sužinoti, kokiu metu vaikai valgo ir miega įstaigoje, ir pabandyti bent šiuos du dalykus įvesti į namų rutiną. Be abejo, tai nėra privaloma, tačiau vaiką, kuriam reikia atsiskirti nuo tėvų, ištinka didžiulis šokas, ir jei dar kažkokia nepažįstama teta ima reikalauti nematytų, negirdėtų dalykų, viskas pasidaro du kartus baisiau!

tags: #ryto #ratas #vaiku #darzelyje

• Paracetamolis vaikams: dozavimas ir patarimai
• kaip Nerijus Numa sukūrė „Vilniaus prekybos“ imperiją
• Kaip atpažinti kūdikių alergijas ir maisto netoleravimą: patarimai tėvams
• Ugdymas per žaidimą su labirintais
• raudonį mažinantys ir drėkinantys Babe Laboratorios kremai