Vaikų maitinimo kokybės pokyčiai ikimokyklinio ugdymo įstaigose

Pokyčiai vaikų maitinimo srityje ikimokyklinio ugdymo įstaigose vyksta jau ne vienerius metus, o ypač ryškūs pokyčiai matomi pastaruoju metu. Šie pokyčiai siekia užtikrinti sveikesnį ir kokybiškesnį maistą vaikams, ugdyti sveikos mitybos įgūdžius ir gerinti vaikų sveikatą.

Mažais žingsneliais link sveikesnio maisto

Apklausus daugiau nei 70 ugdymo įstaigų iš visos Lietuvos, kurios dar 2017-aisiais metais į savo valgiaraštį įtraukė tam tikrus patiekalus, o nuo rugsėjo mėnesio dar tobulino meniu, remdamosis knyga „Sveikatai palankus technologinių kortelių ir valgiaraščių rinkinys“, įsigytais specialiais perspektyviniais meniu variantais ar naujomis el. technologinėmis kortelėmis susikūrė meniu patys, išsiaiškinta, jog mažais žingsneliais judama į priekį tam, kad ant vaikų stalo būtų kuo sveikesnis maistas.

„Didžiulė klaida, jog daugelis mano, kad vaikų maitinimo pokyčiai įvyko staiga. Jie vyksta maždaug nuo 2011-ųjų metų. Jau prieš porą metų sumažintas druskos ir cukraus kiekis gaminamuose patiekaluose, išimti iš dalies hidrinti riebalai. Šio tikslo link keliaujama buvo ne vienerius metus. O dabar valgiaraščių pasikeitimai ypatingai matomi darželiuose, lyginant su tuo, kas buvo prieš keletą metų. Tačiau esu tikra, tai tik pradžia, dar laukia daug darbų. Viena, kad vaikai valgytų maistą pagamintą iš kokybiškų, sezoninių, ekologiškų žaliavų, antra, kad visas maistas būtų pagamintas naudojant maistines savybes tausojančią ir efektyvią įrangą, trečia, kad maistas būtų skaniai ir patraukliai pateiktas, o taip pat ne tik ugdymo įstaigose, bet ir šeimose susiformuotųsi sveikatai palanki valgymo kultūra“, - sakė R. Bogušienė.

Esminiai pokyčiai - cukrus ir daržovės

Apklausos rezultatai atskleidė, jog dauguma ugdymo įstaigų įžvelgia panašius naujos maitinimo tvarkos privalumus - sumažintas cukraus ir druskos kiekis, padidintas daržovių ir vaisių racionas, iš valgiaraščių išnykę saldinti gėrimai, atsirado viso grūdo produktų. Vaikai geria vandenį, nesaldintas arbatas, taip praturtindami organizmą reikalingu vandeniu, o ne cukraus pertekliumi.

„Svarbu žinoti, jog į arbatą niekas nedraudžia įdėti cukraus, galima iki 5 g/100 g. Tačiau vaikų maitinimo apraše yra punktas, kuris nurodo, kad kartu su pagrindiniais patiekalais vaikai negali gauti gėrimų su pridėtiniu cukrumi ir sulčių, todėl per pusryčius, pietus ir vakarienę vaikai geria - vandenį, nesaldintą arbatą arba kompotą su natūraliais vaisiais ir uogomis be pridėtinio cukraus. Tačiau prie užkandžių, kur pavyzdžiui yra priešpiečių maitinimas, tarkim bandelė su sultimis, galima“, - pasakojo R. Bogušienė.

Taip pat teigiamai vertinamas vaikų pratinimas prie daržovių. Anot ugdymo įstaigų atstovų, visi vaikai yra skirtingi, tad ir vertinimas negali būti vienareikšmis - kalbant apie daržoves, yra vaikų, kurie nenoriai valgo daržoves, tačiau gerokai daugiau vaikų ne tik pradėjo jas valgyti, bet ir pamėgo.

R. Bogušienės nuomone, pokyčiai, susiję su daržovėmis, vieni iš sudėtingiausių visomis prasmėmis. Virtuvės darbuotojams atsirado daugiau darbo, o ir daugeliui vaikų daržovės ne pats mylimiausias pasirinkimas. Tai didelis iššūkis dar ir dabar, kurį būtina spręsti pasitelkiant švietimą ir naujas maisto gaminimo technologijas. Taip pat specialistė pabrėžė, jog viso grūdo miltai ir kruopos yra tik rekomendacija, tačiau daug kur matoma, kad jų suvartojimas ir integracija į valgiaraščius tikrai padidėjo. Visuose darželiuose bent kartą per savaitę vaikai valgo žuvį, daug kur net sutinkama kartą per 15 dienų - lašiša.

Pastebimas net sumažėjęs sergamumas

Vienas iš pagrindinių pokyčių - didžioji dalis patiekalų, kuriuos vaikai valgo, yra tausojantys. Tausojantis patiekalas - tai maistas, pagamintas maistines savybes tausojančiu gamybos būdu: virtas vandenyje ar garuose, troškintas, pagamintas konvekcinėje krosnelėje, keptas įvyniojus popieriuje ar folijoje. Tokie patiekalai dažniausiai gaminami konvekcinėse krosnelėse, kurias turi daugiau nei 75 proc. apklaustųjų, tačiau nelieka nepastebėti prašymai apmokyti naudotis įranga ir nusiskundimai, kad ne visose įstaigose stovi kokybiška konvekcinė krosnis ar kita įranga.

Tausojantys patiekalai yra naudingi organizmui, nes taip išvengiama kancerogeninių medžiagų ir daugiau išsaugoma vertingų maistinių savybių, priešingai nei kepti riebaluose, apskrudę ir apdegę patiekalai. Iki šiol buvo tik 50 proc. visų pietų valgių darželiuose tausojantys, o dabar pusryčių, pietų, vakarienės ir priešpiečių patiekalai turi būti ne mažiau kaip 80 proc. tausojantys.

R. Bogušienė džiaugiasi, jog ne viena ugdymo įstaiga pažymėjo, jog šiais metais pastebimas mažesnis vaikų sergamumas. „Manau, geriausia tai, kad ne iš vienos įstaigos sulaukiame atsiliepimų, kad vaikų virškinimo sistema veikia geriau, vaikai mažiau serga. Ar tai susiję su maistu, turėtų atsakyti atsakingos institucijos, bet tikėtina, kad pokyčiai teigiamai prisideda prie mūsų vaikų sveikatos išsaugojimo“, - sakė mitybos specialistė.

Pasigendama šeimų įsitraukimo

Anksčiau darželiuose ne retai vaikai valgydavo iš namų atsineštus menkaverčius užkandžius (guminukus, sausainius, saldainius, kramtomąją gumą, trapučius ir kt.). Tėveliai ir darželių personalas stebėdavosi, kad po tokių užkandžių vaikai nevalgydavo nei sriubos, nei salotų, o neretai maisto beveik nepaliesdavo.

„Jeigu tarp valgymų vaikai gauna saldumynų, tai gadina natūralaus skonio suvokimą ir sveikas maistas vaikui tampa neskanus, gaunamos papildomos menkavertės kalorijos. Dabar į darželius vaikai sveikatai nepalankaus maisto iš namų neštis jau negali ir tai vertinčiau teigiamai. Ko gali vaikui trūkti, kai maistą darželiuose gauna šiltą ir šviežiai ruoštą mažiausiai 3 kartus per dieną?“, - retoriškai klausia R. Bogušienė.

Ar galima tikėtis teigiamų pokyčių, jeigu vaikai prie sveiko ir pilnaverčio maisto pratinami tik ugdymo įstaigoje? Ugdymo įstaigų atstovų nuomone, apie teisingos mitybos įpročius reikia šviesti ne tik virėjus bei įstaigos darbuotojus, bet ir tėvelius. Pastebėta, jog daugelis vaikų prie pokyčių pripranta gana greitai, tačiau nemaža jų dalis kasdien sugrįžta prie blogų įpročių iš karto grįžę namo.

R. Bogušienės nuomone, ugdymo įstaigos gali tapti teigiamu pavyzdžiu, skatinti vaikus į sveikatai palankų maistą žvelgti kitomis akimis, tačiau reikalingas ir šeimų bendradarbiavimas. Anot jos, šiuo atveju bendros pastangos yra būtinos, todėl nuolat vykdomos edukacijos VšĮ „Sveikatai palankus“ visuomenei, specialistams ir vaikams. Taip motyvuojama rinktis sveiką mitybą kasdien.

Ugdymo įstaigų specialistai dalyvautų mokymuose

Beveik visi apklaustieji išreiškė norą dalyvauti mokymuose, kuriuose virėjai ir kiti atsakingi darbuotojai galėtų gilinti žinias apie sveikatai palankią mitybą. Daugelis ugdymo įstaigų atviravo, jog pereinamasis laikotarpis buvo kiek per trumpas, nebuvo laiko adaptacijai tiek vaikams, tiek virėjams. Taip pat apklausoje dažnai minima ir tai, jog ugdymo įstaigoms reikalingas specialus valgiaraštis alergiškiems vaikams.

Siekiant reikšmingai pagerinti vaikų maitinimą, parengtas Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-394. Nustatyta, kad vaikai turi gauti daug šviežių daržovių ir vaisių, visagrūdžių duonos produktų ir kitų aukščiausios rūšies maisto produktų. Šios tvarkos vykdymo priežiūrą atlikti pavesta vietiniams stebėtojams (visuomenės sveikatos priežiūros specialistams ar kitiems įgaliotiesiems asmenims ugdymo įstaigoje). Siekiant, kad vaikai būdami ugdymo įstaigose (įskaitant ikimokyklines įstaigas) visada gautų subalansuotą maitinimą, internete paskelbti pavyzdiniai fiziologines normas atitinkantys valgiaraščiai ir patiekalų receptūros. Siekiant gerinti gyventojų sveikatą ir mitybą bei užtikrinti pakankamą su maistu gaunamų maistinių medžiagų ir energijos kiekį, nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos. Valgiaraštis - numatomų patiekti vartojimui dienos maisto produktų ir patiekalų sąrašas su išeigomis, energine ir maistine verte. Ugdymo įstaigose valgiaraščiai sudaromi ne mažiau kaip 15 darbo dienų laikotarpiui. Valgiaraštis turi būti sudaromas atsižvelgiant į rekomenduojamas paros normas ir įstaigoje praleidžiamą laiką. Galimas nuokrypis nuo rekomenduojamos paros normos yra 5 proc. Įstaigose maitinimai yra skirstomi į: pusryčius, priešpiečius, pavakarius ir vakarienę.

Nuo rugsėjo darželiuose, mokyklose, stovyklose ir socialinės globos įstaigose vaikai turės gauti sveikesnį ir kokybiškesnį maistą. Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patvirtintame naujame maitinimo organizavimo šiose įstaigose tvarkos apraše. Taip tikimasi užtikrinti sveikatai palankesnę vaikų mitybą, maisto saugą ir geriausią kokybę bei ugdyti sveikos mitybos įgūdžius.

Pagal naują tvarką, SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo Almanto Kranausko teigimu, darželiuose vaikai nebegaus kepto, sunkaus maisto, t. y. karšti patiekalai juose bus tik tausojantys - pagaminti išsaugant daugiausiai maistinės vertės. Tausojantys patiekalai darželiuose turės sudaryti 80 proc. maitinimo.

„Norint tinkamai subalansuoti vaikų mitybą, būtina gerinti jiems tiekiamus produktus, turi nelikti sveikatai nepalankaus maisto, o vietoje jo turi atsirasti sveikesni produktai. Šiuo metu vykdomi maisto tikrinimai šalies ugdymo įstaigose atskleidžia nemalonią tiesą, kad kai kur vaikų mityba mažai rūpinamasi, neatsižvelgiama į galimą tokios mitybos įtaką jų sveikatai. Tikimės, kad ši nauja tvarka pakeis situaciją“, - sako A. Kranauskas.

Gerinant maistinę vertę, nustatyti didžiausi leidžiami cukrų ir druskos kiekiai bei privalomas skaidulinių medžiagų kiekis vaikams tiekiamuose maisto produktuose ir patiekaluose, priartinant juos prie sveikatai palankių maisto produktų, ženklinamų tarptautiniu „Rakto skylutės“ simboliu (tai PSO ir ES maisto sveikatinimo politinės nuostatos). Nauja ir tai, kad vaikams tiekti draudžiamų maisto produktų sąrašas papildytas naujais sveikatai nepalankiais maisto produktais: pieno produktais su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu, valgomaisiais ledais, rūkytais mėsos gaminiais (darželiuose ir mokyklose), džiūvėsėliuose voliotais ar džiūvėsėliais pabarstytais keptais mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiais.

Skatinant daržovių vartojimą nustatytas reikalavimas, kad garnyras (šviežios ar termiškai apdorotos daržovės, išskyrus bulves) sudarytų ne mažiau kaip 1/3 patiekalo svorio. Taip pat pateikiamos rekomendacijos ugdymo įstaigoms sudarant sutartis su tiekėjais. Rekomenduojama pirmenybę teikti ekologiškiems, sveikatai palankiems (t. y. Ugdant sveikos ir visavertės mitybos įgūdžius mokykloms rekomenduojama leisti vaikams patiems pasirinkti maistą, patiekiant jį „švediško stalo“ principu. Dar vienas naujas reikalavimas - maistas turi būti patiekiamas estetiškai.

Mūsų tarnybos specialistai praėjusiais metais patikrino 90 % visų šalyje veikiančių ikimokyklinio ugdymo įstaigų maisto tvarkymo skyrių. Reikia pasidžiaugti, kad skirtingai nei bendrojo lavinimo mokyklose, daugelyje šalies vaikų darželių maistas vaikams yra ruošiamas vietoje - apie 97 % iš visų 832 šiuo metu šalyje veikiančių ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Likusiems 3 % darželių maistas atvežamas iš kitų maisto tvarkymo subjektų. Iš bendro konteksto išsiskiria tik privačių vaikų lopšelių darželių grupė. Specialistės teigimu, daugiau nei pusės patikrinimų metu neužfiksuota grubių, galinčių maisto saugą įtakoti pažeidimų. Lyginant su 2011-aisiais, sumažėjo skundų dėl maitinimo kokybės vaikų lopšeliuose darželiuose. 2012 metais tokių skundų buvo užregistruoti ir ištirti 38 vartotojų skundai dėl maisto tvarkymo skyrių veiklos (2011 m. buvo gauti 59 skundai). Vis dėlto, pasak V. Šturmienės, aktualiausiais išlieka bendros higienos reikalavimų ir savikontrolės sistemų efektingo diegimo klausimai.

Palyginti nemažai nustatyta patiekalų receptūrų ir technologinių aprašymų pažeidimų - receptūros ir aprašymai buvo parengti neišsamiai - trūko įrašų apie terminio apdorojimo trukmę, temperatūrą. Pasikeitus gamybos technologijai, receptūros nebuvo atnaujinamos. Pasitaikė atvejų, kai vaikams buvo patiekiami atšalę patiekalai, jų svoriai neatitiko numatytų receptūrose. Tokie pažeidimai buvo nustatyti Akmenės, Jonavos, Jurbarko, Kauno, Mažeikių, Palangos, Panevėžio, Šalčininkų, Šiaulių, Ukmergės, Vilniaus, Zarasų ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

„Apibendrinti programos rezultatai parodė, kad vaikų maitinimo kokybė nėra pakankama visose tikrintose ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Faktinis kaloringumas neatitiko teorinio visuose atrinktuose pietų davinių mėginiuose, o tai verčia daryti prielaidas, kad vaikai šiuose lopšeliuose darželiuose negaudavo visų jiems būtinų maistinių medžiagų ir paros energijos normų. Reikėtų pabrėžti, kad nors projektas vykdytas tik Druskininkuose, tačiau mūsų specialistų manymu, problema yra bendra daugeliui šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigų, todėl šiais metais numatome daugiau dėmesio skirti šiai problemai“, - pabrėžė V. Šturmienė.

2012 metais 17 % šalies vaikų lopšelių darželių maisto ruošimo patalpos buvo suremontuotos ir atnaujinta gamybinė įranga. Tačiau 38 ikimokyklinio ugdymo įstaigoms (apie 5 %) vis dar yra būtinas kapitalinis maisto tvarkymo patalpų remontas. Daugiausiai tokių lopšelių darželių yra Varėnos (3 iš 6), Pasvalio (2 iš 6), Šilutės (4 iš 12), Ukmergės (2 iš 14), Marijampolės (2 iš 16), Klaipėdos (3 iš 61), Šiaulių (5 iš 39), Vilniaus (9 iš 143) rajonų patikrintų ikimokyklinio ugdymo įstaigų tarpe.

„Reikia pasidžiaugti, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos labai aktyviai dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamose programose. Programoje „Pienas vaikams“ dalyvauja 725 (97 %), o vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo programoje - 658 (88 %) ikimokyklinės įstaigos. Vangiau nei kiti, šiose sveikos mitybos įpročių ugdymo programose dalyvauja Kalvarijos, Kelmės, Prienų, Širvintų, Švenčionių, Vilkaviškio ir Zarasų rajonų lopšeliai darželiai. Šiuose rajonuose galimybe nemokamai vaikams tiekti pieno produktus, vaisius ir daržoves naudojasi tik pusė visų ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Nuo 2012 metų liepos 1 d. įsigaliojus sveikatos apsaugos ministro patvirtintam Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašui, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai pastebi, kad už vaikų maitinimo organizavimą atsakingi darbuotojai vis dar per mažai dėmesio skiria tiekiamų maisto produktų kokybei. Vis dar nustatoma atvejų, kai vaikų maitinimui tiekiami maisto produktai, kurių sudėtyje yra vaikų maitinimui draudžiamų maisto produktų ar produktų su draudžiamais maisto priedais. Draudžiamų maisto produktų vartojimas buvo nustatytas trijuose vaikų lopšeliuose darželiuose: „Čiauškutė“ (Klaipėda), „Auksinis raktelis“ (Šiauliai), „Šilas“ (Lentvaris, Trakų raj.) ir dviejuose Vilniaus darželiuose mokyklėlėse - VšĮ I. Lauciuvienės „Dūzginėlio bitutės“ ir „Vaduva“.

„Vaikų dienos racione turėtų dominuoti įvairios daržovės, vaisiai, uogos, grūdiniai ir ankštiniai produktai; pienas ir jo produktai, kiaušiniai, liesa mėsa, žuvis. Vaikai turėtų mažiau vartoti gyvūninės kilmės riebalų - riebi mėsa ir jos produktai turi būti keičiami liesa mėsa, paukštiena, žuvimi ar ankštinėmis daržovėmis, gyvūninės kilmės riebalai ir margarinas keičiami aliejais. Gerti rekomenduojama sultis (ypač šviežias), paprastą geriamą ar šaltinio vandenį ar natūralų negazuotą mineralinį.

tags: #vaiku #maitinimosi #ikimokyklinio #ugdymo #paslaugu #kokybiniai

• Apie vaikų studiją
• gimdymo traumos: kaip vyksta gijimas po tarpvietės plyšimo
• Sužinokite daugiau apie gyvūnų gerovę Lietuvoje
• Ką svarbu žinoti apie mėnesines po pagalbinio apvaisinimo
• Kodėl verta rinktis natūralią kempinę