Poros, turinčios lytinių santykių, bet nenorinčios susilaukti vaikų, saugojasi įvairiausiais būdais. Vienos renkasi natūralius šeimos planavimo metodus, kitos - į pagalbą pasitelkia skirtingas kontraceptines priemones. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė dr. Sonata Barilienė sako, kad šių metodų suteikiamas apsaugos lygis - skirtingas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atsistato moters vaisingumas nustojus vartoti kontraceptines priemones, paneigsime populiarius mitus ir pateiksime svarbiausią informaciją, pagrįstą moksliniais tyrimais ir specialistų patarimais.
Vaisingumas po hormoninių kontraceptikų vartojimo neretai atsistato greitai, ir kai kurios moterys gali pastoti vos tik nustojusios vartoti hormoninę kontracepciją. Baigus vartoti hormoninius kontraceptikus, daugumai moterų menstruaciniai ciklai sunormalėja greitai. Tačiau daliai moterų, nors iki hormoninių kontraceptikų buvo reguliarūs mėnesinių ciklai, po jų vartojimo tampa visiškai nereguliarūs.
Kiekvienos moters organizmas yra skirtingas ir skirtingai reaguos į hormoninių kontraceptinių priemonių nutraukimą. Nustojus vartoti kontraceptikus, pastoti gali pavykti ir jau kito ciklo metu, ir po metų ar ilgiau.
Hormoninės kontraceptinės tabletės laikinai sustabdo ovuliaciją. Kol vartojamos tabletės, ovuliacija nevyksta, nes tuo laikotarpiu nesubrandinamos apvaisinimui tinkamos moteriškos lytinės ląstelės. Suplonėjusi gimdos gleivinė tampa netinkama implantacijai, o dėl sutirštėjusių gimdos kaklelio gleivių sutirštėja gimdos kaklelio kanalo gleivės ir spermatozoidams sunkiau patekti į gimdą.
Baigus vartoti kontraceptines tabletes (taip pat ir po vienkartinio ekstrinės kontracepcijos priemonių vartojimo), mėnesinių ciklas gali visiškai susireguliuoti tik po ~3 mėn. Pirmosios mėnesinės nustojus vartoti kontraceptikus, tikėtina, bus gausesnės, nei būdavo vartojant juos. Mėnesinės, prasidėsiančios dar kitą mėnesį, jau bus kur kas panašesnės į įprastas. Nesulaukus pirmųjų mėnesinių po kontraceptikų vartojimo pastoti galite, tačiau tikimybė - mažesnė. Moterims, pasirinkusioms kontraceptinį pleistrą arba žiedą, pateikiamos analogiškos rekomendacijos kaip ir vartojančioms kontraceptines tabletes.
Kontraceptinis implantas į organizmą išskiria hormonus, padedančius išvengti neplanuoto nėštumo. Nustatyta, kad pastoti galima praėjus maždaug savaitei po implanto išėmimo.
Tam, kad ovuliacija būtų slopinama veiksmingai, kontraceptinė injekcija turi būti sušvirkščiama kartą per 3 mėnesius. Taigi, gali prireikti maždaug 15 sav., kol hormonų poveikis išnyks. Nustatyta, kad būtent kontraceptikų injekcijos gali labiausiai atitolinti nėštumą. „Planned Parenthood“ duomenimis, gali prireikti ir 10-ies mėnesių, kol ciklas visiškai susinormalizuos.
Kaip ir kontraceptinių tablečių atveju, taip ir gimdos spiralių, jas pašalinus vaisingumas atsistato iš karto. Tačiau jei jums buvo įdėta gimdos spiralė, ją išėmus itin atidžiai stebėkite, ar neatsirado jokių su spirale susijusios infekcijos požymių. Jei atsirado, tai pastojimą planuokite tik po pasibaigus gydymo kursui.
Skubioji kontracepcija, padedanti išvengti neplanuoto nėštumo, turi būti naudojama praėjus ne daugiau kaip 72-120 valandų po nesaugaus lytinio akto. Dažniausiai yra pasirenkamos levonorgestrelio tabletės, kurių veiksmingumas mažėja su kiekviena para. Akušerė-ginekologė priduria, kad naudojant skubiąją kontracepciją moteris gauna smūgines hormonų dozes, neretai sutrinka jos mėnesinių ciklas, gali pykinti, kamuoti krūtų veržimas, pykinimas ar nuovargis, todėl šiuo metodu nereikėtų naudotis dažnai.
Apibendrinant, vaisingumo atsistatymo laikas po skirtingų kontraceptinių priemonių nutraukimo gali skirtis:
| Kontraceptinė priemonė | Vaisingumo atsistatymo laikas ir ypatumai |
|---|---|
| Geriamieji kontraceptikai, pleistrai, makšties žiedai | Ciklas gali visiškai susireguliuoti po ~3 mėn.; pastoti galima jau kito ciklo metu, arba po metų ar ilgiau. Pirmosios mėnesinės gali būti gausesnės. |
| Kontraceptinis implantas | Maždaug savaitė po implanto išėmimo. |
| Kontraceptinė injekcija | Gali prireikti apie 15 savaičių, kol hormonų poveikis išnyks, ir net iki 10 mėnesių, kol ciklas visiškai susinormalizuos. Gali labiausiai atitolinti nėštumą. |
| Gimdos spiralė | Vaisingumas atsistato iš karto po išėmimo. Svarbu stebėti dėl infekcijos požymių. |
| Skubioji kontracepcija | Gali paankstinti ar pavėlinti mėnesines, tačiau neturi ilgalaikio poveikio vaisingumui. |
Kaip minėta, nepriklausomai nuo hormoninės kontracepcijos būdo, gali kiek užtrukti, kol mėnesinių ciklas normalizuosis, tad gali būti sudėtinga nustatyti ovuliaciją ir vaisingas dienas. Tyrimų duomenimis, 83 proc. moterų pastoja per vienerius metus po kontracepcijos nutraukimo.
Viena vertus maždaug 75 proc. moterų ovuliacija įvyksta pirmojo ciklo metu (Jankūnas, 2001), kita vertus mokslinėje literatūroje pateikiami duomenys, kad moterys kurios yra vartojusios kontraceptikus gali pastoti sunkiau nei niekada nevartojusios. Bracken (1990) su bendraautoriais pastebėjo, kad moterys po hormoninių kontraceptikų vartojimo pastoja po 5,88 ciklo (95% CI 5,38- 6,38), o nevartojusios - po 3,64 ciklų (95% CI 3,49- 3,79). Šie skirtumai rodo, kad hormoninius kontraceptikus vartojusiosios pastoja maždaug dvigubai vėliau. Tai ypač aktualu moterims, kurios turi genetinį polinkį susilpnintai ovuliatorinei funkcijai (Bracken, 1990).
Kitas tyrimas, S. Linn publikuotas prestižiniame JAMA žurnale, ištyrus 3 214 ištekėjusias moteris, nustatė, kad iš planuojančių nėštumą moterų 13 ir daugiau mėnesių nepastojo 24,8 proc. praeityje vartojusių hormoninius kontraceptikus, kai iš nevartojusiųjų tablečių toks pat ilgas nepastojimo laikotarpis pasitaikė tik 10,6% (Linn, 1982).
Tačiau duomenys apie vaisingumo atsistatymą po hormoninių kontraceptikų vartojimo nėra vienareikšmiai. Tyrimai publikuoti žurnale Fertility and Sterility pateikia išvadas, kad po vartotų hormoninių kontraceptikų, pastojimo tikimybė 12 mėnesių laikotarpyje yra 72-94 proc. ir yra panaši kaip ir po gimdos spiralės naudojimo (71-92 proc.), prezervatyvų (91proc.) ir natūralaus šeimos planavimo (92 proc) (Barnhart, 2009).

Svarbius duomenis pateikia studija tyrusi 69 pacientes su antrine amenorėja (mėnesinių išnykimas, kai praeityje jos yra buvusios), trukusią daugiau nei 12 mėnesių, kuri buvo sukelta hormoninių kontraceptikų vartojimo. Suprantama, pacientėms nesant mėnesinių, jos negalėjo pastoti. Iš šių moterų tik 19 minėjo, kad prieš vartojant hormoninius kontraceptikus jų mėnesinių ciklai nebuvo reguliarūs.
Hormoninių kontraceptikų poveikis vėlesniam vaisingumui susijęs ne tik su ovuliacijos slopinimu, tačiau ir su jų poveikiu į organizmo imlumą infekcijoms. Kontraceptinės tabletės sudaro ypač palankias sąlygas chlamidijų užkratui: šia infekcija po kontraceptikų susergama net 70% dažniau (Šaulauskienė, 2001). Tarp chlamidijų infekcijos ir negimdinio nėštumo yra vienareikšmis ryšys. Todėl geriančioms šias tabletes negimdinio nėštumo pavojus didesnis. Išplitusi chlamidijų infekcija sukelia kiaušintakių ir kiaušidžių uždegimus. Dėl negimdinio nėštumo ir infekcinių komplikacijų, suprantama, prarandamas neretai ir vaisingumas.
Be to, kontraceptiniai hormonai priskiriami steroidinių preparatų grupei ir veikia panašiai kaip kortizonas: mažina imunologinę organizmo reakciją, jautrumą. Tačiau uždegimo nestabdo, ir moterys dėl to laiku nesikreipia į gydytoją ir ilgai nesigydo (Šaulauskienė, 2001).
Pradėjus vartoti hormoninės kontracepcijos priemones, gali atsirasti nuotaikos pokyčiai, lytinio potraukio sumažėjimas, krūtų jautrumas, galvos skausmai, pykinimas ar acikliniai negausūs kraujavimai, tačiau šie negalavimai neretai po 3-4 mėnesių išnyksta savaime.
Seksas ir kontracepcija Lietuvoje vis dar dažnai laikomos tabu temomis, tad atsiranda niekuo nepagrįstų mitų, apie kuriuos garsiai nekalbama, bet jais tikima. I.Basevičienė sako, kad dažnos žmonių baimės apie kontraceptines priemones kyla dėl nepagrįstų mitų - taip atsitinka dėl nežinojimo.
Kaip bebūtų keista, bet pirmas jauno amžiaus merginų teiginys siūlant joms kontraceptines tabletes - „bet aš nuo jų sustorėsiu“. Mokslinių įrodymų, kad hormoninė kontracepcija sukeltų svorio augimą iki šiol nepateikta. Vartojant kontraceptikus šiek tiek susikaupia skysčių organizme, dėl to svoris gali padidėti 0,5-1 kg. Svorio pokyčiai priklauso nuo moters psichologinės būsenos, mitybos ir fizinio aktyvumo. Hormoninė kontracepcija nutukimo neskatina - ji visiškai neįsilieja į medžiagų apykaitos grandį. Baimė, kad hormoninė kontracepcija skatins priaugti svorio, kilo iš tų laikų, kai dėl sąnarių ligų būdavo duodami sintetiniai antinksčių hormonai, skatinantys nutukimą. „Žmonės nesupranta, kad tai yra visiškai kitokie hormonai ir kitoks poveikis.“
„Kalbama, kad kontraceptikai gali sukelti vėžį ir nevaisingumą. Tai - du pagrindiniai mitai, kurių yra bijoma labiausiai.“ Tyrimai rodo, kad moterys, vartojančios sudėtinius hormoninius kontraceptikus, iki 50 proc. rečiau suserga kiaušidžių, gimdos gleivinės bei kolorektalinio vėžiu. Onkologė profesorė Daiva Vaitkienė prieš keletą metų buvo padariusi išsamią analizę, kurioje palygino ilgalaikės hormoninės kontracepcijos vartojimo rezultatus. Pastebėta, kad ilgalaikis hormoninės kontracepcijos vartojimas sumažina žarnyno, kiaušidžių vėžio riziką.
Dėl įtakos krūties vėžiui tyrimų rezultatai prieštaringi - yra duomenų, kad labai nedaug padidėja krūties vėžio rizika, pacientėms, kurios ilgiau negu 5 metus vartoja kontraceptines tabletes. Tačiau nutraukus vartojimą po 10 metų rizika vėl išnyksta. Dar vieni tyrimai rodo, kad kontraceptinių tablečių vartojimas pagreitina jau esančių gimdos kaklelio ikivėžinių pakitimų progresavimą, nors dalies specialistų nuomone tai daugiau lemia intymaus gyvenimo būdas bei dažna lytinių partnerių kaita.
Vienas dažniausių klausimų, neraminančių moteris, yra susijęs su baime, kad po kontraceptikų vartojimo bus sunku pastoti arba tapsite nevaisinga. Tačiau faktas yra toks: kai moteris nustoja naudotis kontraceptinėmis priemonėmis, jų menstruacijų ciklas ir vaisingumas normalizuojasi. Nėra įrodymų, kad kontraceptinės tabletės turėtų įtakos būsimo naujagimio sveikatai. Tai yra vienas dažniausių mitų, susijusių su kontraceptikų vartojimu. Statistikos duomenimis, nutraukus sudėtinių kontraceptinių tablečių vartojimą, per pirmus metus pastoja nuo 70 iki 95 proc. moterų (tiek pat, kaip ir jokios kontracepcijos nevartojusios moterys). Nėra įrodymų, kad ilgalaikė kontracepcija kenkia ateities nėštumui ir būsimam kūdikiui.
Dažnai kontraceptinės tabletės yra painiojamos su medikamentinio aborto preparatais. Skubios kontracepcijos tabletė sutrikdo ovuliaciją ir neleidžia moteriai pastoti. O medikamentinis abortas yra visai kas kita. Išgerta per 72 valandas po nesaugių lytinių santykių tabletė gali sukelti trumpą pakraujavimą, vadinamą „hormonų nutraukimo kraujavimu“. Išgėrus tabletę gleivinė pasišalina ir nebelieka sąlygų įvykti ovuliacijai, o jeigu išgeriama po ovuliacijos, nelieka sąlygų pastoti. Medikamentinis abortas skatina gleivinės pasišalinimą kitu būdu, kai gimdos gleivinė pasišalina su visu nėštumu ir organizmas vėl turi pamažu grįžti prie natūralios fiziologinės būklės.
Kontraceptikų vartojimas nutraukiamas iškart, kai planuojama pastoti. Tyrimai rodo, kad nebūtina daryti pertraukų, kad „organizmas išsivalytų“. Atvirkščiai, pacientėms, kurioms kontraceptinės tabletės buvo skiriamos kaip nereguliarių mėnesinių gydymo būdas, didžiausia tikimybė pastoti bus pirmais mėnesiais po tablečių vartojimo nutraukimo. Nutraukus vartoti kontraceptikus pastoti galima iš karto, nes vaisingumas sugrįžta labai greitai, ypač jeigu anksčiau nebuvo kokių nors endokrininių problemų ar onkologinės ligos.
Dr. S. Barilienė akcentuoja, kad prieš pradedant naudoti kontraceptines priemones yra reikalinga gydytojo ginekologo konsultacija. Jos metu yra surenkama išsami anamnezė, įvertinama moters sveikatos būklė, turimos ligos, vartojami medikamentai, kraujospūdis ir atliekama ginekologinė apžiūra. Be to, yra reikalinga ultragarsinė ginekologinė patikra, kad būtų įvertinta kiaušidžių struktūra ir gimdos ertmės būklė bei atliktas gimdos kaklelio citologinis tyrimas.
„Įvertinus moters sveikatos būklę, gretutines ligas ir visas galimas rizikas, su paciente aptariami individualiai tinkantys apsaugos nuo nepageidaujamo nėštumo metodai. Tai itin svarbu, nes iš tiesų esama nemažai būklių, kai vienos ar kitos kontraceptinės priemonės - neskiriamos. Pavyzdžiui, onkologinė patologija, nepatikslinti kraujavimai iš genitalijų, buvę venų trombozės, insultai ar infarktai, kepenų ligos, krešumo sistemos sutrikimai, ekstragenitalinės sisteminės ligos, migrena su aura, aukštas kraujospūdis, sunkios eigos cukrinis diabetas ir kita - tai būklės, kurių metu hormoninė kontracepcija yra neskiriama“, - teigia dr. S. Barilienė.
Anot akušerės-ginekologės, nors kai kurių medikamentų vartojimas nėra laikomas kontraindikacija hormoninei kontracepcijai, tačiau gali sumažinti jos efektyvumą. Be to, jeigu moteris serga dubens uždegimine liga ar yra išsivysčiusi makšties infekcija, negalima įvesti gimdos spiralės.
Gydytojo konsultacija reikalinga norint naudoti kontraceptinius makšties žiedus, kurie savarankiškai dedami į makštį, bei transderminį kontraceptinį pleistrą. Tinkamą ir mažiausiai pašalinių poveikių turinčią kontraceptinę priemonę geriausiai parinks jūsų gydytojas akušeris-ginekologas, todėl reikia nesidrovėti ir drąsiai klausti savo gydytojo patarimo apie tinkamą kontracepciją.
„Kontraceptinės priemonės turi būti naudojamos tol, kol nėštumas yra nepageidaujamas. Nėra metais apribota hormoninės kontracepcijos vartojimo trukmė, kaip ir nėra jokių nuorodų, kad būtų reikalingos vartojimo pertraukos po tam tikro laiko. Vertinant pagal reprodukcinį amžių, moterims virš 40 metų sudėtinė hormoninė kontracepcija nėra absoliučiai netinkama, tačiau tokioms pacientėms dažnėja gretutinių ligų ir būklių, kai labiau tinkamos tik gestagenus turinčios priemonės“, - aiškina dr. S. Barilienė.
Hormoninė kontracepcija mažina kraujavimą menstruacijų metu, skausmą, kiaušidžių cistų susiformavimo riziką. Vartojant tabletes, sureguliuojamas mėnesinių ciklas, netenkama mažiau kraujo mėnesinių metu, mėnesinės tampa mažiau skausmingos, apsisaugoma nuo cistų susidarymo, priešmenstruacinio sindromo. Priklausomai nuo sudėties, kai kurie geriamieji kontraceptikai pasižymi antiandrogeniniu poveiku, tai yra sumažina vyriškų hormonų kiekį organizme, todėl pagerėja odos būklė, rečiau kyla spuogai, sumažėja vyriško tipo plaukuotumas.
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė dr. Ingrida Basevičienė teigia: „Nutraukus vartoti kontraceptikus pastoti galima iš karto, nes vaisingumas sugrįžta labai greitai, ypač jeigu anksčiau nebuvo kokių nors endokrininių problemų ar onkologinės ligos.“ Tačiau yra ir kitų veiksnių, kurie veikia vaisingumą.
Žalingi įpročiai veikia labiau. „Dabar tarp jaunimo yra populiaru rūkyti elektronines cigaretes. Kol kas neturime duomenų apie jų žalą organizmui, bet kad jos kenkia - tikra tiesa.“ Nikotinas paankstina menopauzę, nes jis sekina kiaušides ir didina tromboembolinių komplikacijų riziką. Be to, reikia prisiminti ir radiacijos poveikį. Nepagrįsti radiologiniai tyrimai yra pakankamai didelė spinduliuotė, kuri žeidžia mūsų lytines ląsteles. Tai gali turėti įtakos ne tik kiaušidžių veiklai, bet ir didinti apsigimimų riziką.
Vaisingumas yra didžiausias jauname amžiuje. Moterims nuo 35 metų ir vyrams nuo 37 metų didėja chromosominių apsigimimų rizika, nes viskas sensta. Moteriai per gyvenimą įvyksta 350-400 mėnesinių ciklų. Esame pastebėję, kad kuo anksčiau mėnesinės prasideda, tuo greičiau rezervas ir baigiasi. Reikia nepamiršti, kad metams bėgant natūralus vaisingumas mažėja. Kai kuriais atvejais, kai mergaitės gimsta su mažu kiaušidžių rezervu, net rekomenduojama kontraceptikais pristabdyti folikulus, kad jie nesubręstų paauglystėje.

tags: #vaisingumas #po #kontraceptiku #vartojimo