Vaiko teisės darželyje: užtikrinimas, reglamentavimas ir praktika

Šiame straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio tikslas - įvertinti vaiko teisių supratimo ir užtikrinimo situaciją ugdymo institucijose. Vaikų teisių apsauga yra esminis aspektas, užtikrinantis kiekvieno vaiko gerovę ir saugią aplinką. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos įstatymas, priimtas 1996 m. kovo 14 d., nustato pagrindines vaiko teises ir jų garantijas, laisves ir pareigas, atsižvelgiant į specifinį vaiko statusą šeimoje ir visuomenėje. Ypač svarbu užtikrinti egzistencines, vystymosi, apsaugos ir dalyvavimo teises ugdymo institucijose.

Teisinis reglamentavimas ir atsakingumas už vaikų saugumą

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, reaguodama į įvykius dėl vaikų saugumo ikimokyklinėse įstaigose, prašo atkreipti ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigėjų, vadovų ir darbuotojų dėmesį į jų atsakomybę už vaikų saugumo užtikrinimą, būti ypač atidiems bei atsakingai vykdyti jiems pavestas pareigas.

Pažymėtina, kad vaikų pasiėmimo iš ikimokyklinių ugdymo įstaigų tvarką (asmenis, galinčius pasiimti vaiką) nustato pati ikimokyklinio ugdymo įstaiga (auklėtojo pareigybės aprašyme, vidaus tvarkos taisyklėse, ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir vaiko tėvų (globėjo) sutartyje ir kt.). Pavyzdiniame auklėtojo pareigybės aprašyme, patvirtintame švietimo ir mokslo ministro 2005 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-2249, numatyta, jog grupės auklėtojas gali išleisti vaiką į namus tik su tėvais (globėjais) ar kitais suaugusiais asmenimis, turinčiais raštišką tėvų (globėjų) prašymą.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigėjai bei vadovai turėtų peržiūrėti nustatytas vaikų išleidimo iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos tvarkas ir, esant reikalui, jas tobulinti. Taip pat būtina imtis priemonių, jog įstaigų darbuotojai bei tėvai (globėjai) būtų supažindinti su minėtomis tvarkomis ir būtų užtikrintas tinkamas juose nustatytų reikalavimų laikymasis. Vaikų saugumo užtikrinimui ir kitų jų teisių bei interesų apsaugai yra būtinas itin glaudus ir geranoriškas ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir vaikų tėvų (globėjų) bendradarbiavimas.

Vaiko teisių tyrimai ir pedagogų požiūris

Siekiant išsamiau išanalizuoti vaiko teisių situaciją, 2000-2001 m. Vilniaus pedagoginio universiteto Ikipradinio ugdymo katedros dėstytojai ir magistrantai atliko tyrimą, kuriame buvo vertinama vaiko teisių padėtis Vilniaus miesto ir rajono ikimokyklinėse įstaigose. Tyrimo tikslas buvo apibrėžti pedagogų požiūrį į vaiko teises ir išanalizuoti realią situaciją, susijusią su jų garantijomis.

Šiam tikslui pasiekti buvo iškelti tyrimo uždaviniai:

• išsiaiškinti pedagogų požiūrį į vaiko teises;
• atskleisti pedagogo ir vaiko tarpusavio sąveikos ypatumus saugant vaiko teises;
• ištirti vaiko požiūrį į jo teisių garantavimą grupėje.

Tyrimo hipotezė numatė, kad ugdymo institucijų pedagogai nepakankamai susipažinę su vaiko teisėmis, dažnai jas ignoruoja, o vaiko teises įvairaus išsilavinimo ir amžiaus pedagogai suvokia skirtingai. Tyrimo metodai apėmė stebėjimą, anketavimą, pokalbį ir statistinę analizę. Tirta 80 atsitiktinai atrinktų ikimokyklinio ugdymo įstaigų.

Tyrime dalyvavo 571 auklėtoja ir 673 vaikai. Pagrindiniai tyrimo rezultatai atskleidė svarbius aspektus:

Atskleista, kad Vilniaus miesto ir rajono ikimokyklinėse ugdymo institucijose dirbančių auklėtojų dalis yra nepakankamai susipažinusios su vaiko teisėmis, joms trūksta žinių apie vaiko teises. Jų nuostatos palaikyti vaiko teises neatitinka realios ugdymo institucijoms būdingos situacijos ir vaikų vertinimo. Reali teisių palaikymo situacija ne visada palanki vaikui. Auklėtojų ir vaikų nuomonė apie teisių garantijas iš esmės skiriasi: auklėtojų nuomonė apie teisių palaikymą yra geresnė nei vaikų.

Aukštosios mokyklos, rengdamos specialistą, kuris geba atsakyti į esminius švietimo ir ikimokyklinio ugdymo dabarties iššūkius, turėtų labiau akcentuoti vaiko teisių teorinius ir praktinius klausimus. Studijos turėtų formuoti studentų nuostatas, kad vaiko teisių palaikymas ir gynimas garantuoja normalią vaiko raidą, leidžia pilnai atsiskleisti ir vystytis vaiko asmenybei.

Vaiko teisių gynėjų veikla ir praktinės situacijos

Vaiko teisių gynėjų apsilankymas šeimos namuose kartais sukelia nepatogumų ir klausimų. Vienas iš tokių pavyzdžių - istorija, kai darželinuko mamai teko susidurti su netikėtu vaiko teisių specialistų vizitu namuose. Istorija prasidėjo nuo to, kad ketverių metų jos sūnų netyčia sužalojo darželio draugas. Deja, sužalojimas nebuvo vaikiškas - teko skubėti į ligoninę. Darželyje nutikusią nelaimę ir patys tėvai, ir darželio auklėtoja traktuoja kaip nelaimingą atsitikimą, kurių kasdien gali pasitaikyti kiekvienoje ugdymo įstaigoje. Niekas niekam jokių pretenzijų nepareiškė.

Trečiadienio vakarą šeima sulaukė netikėto skambučio iš Vaiko teisių tarnybos, o vėliau ir specialistų vizito. Darželinuko mama sakė, kad, nors specialistai elgėsi mandagiai, jų vizitas namuose nebuvo pats maloniausias. Rašydami savo protokolą specialistai dairėsi po namus, klausė, jos nuomone, visiškai su nelaime nesusijusių klausimų, pavyzdžiui: kelių aukštų jūsų namas, kiek kvadratų, ar vaikas turi savo kambarį? Mama jautėsi nejaukiai: "Tavo vaiką sužaloja, o tu paskui turi įrodyti, kad esi geras tėvas ir kad namuose tinkamos sąlygos vaiką auginti."

Komentuodamas situaciją Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius pažymėjo, kad Vaiko teisių gynėjų apsilankymas šeimos namuose susijęs su rūpesčiu dėl nutikusios situacijos su vaiku ir domėjimusi, ar vaikui arba šeimai reikalinga kokia nors pagalba. G. Batulevičius pasakojo, kad Vaiko teisių gynėjai reaguoja į visus pranešimus, gautus raštu, žodžiu ar bet kokiomis ryšio priemonėmis. Nuvykę į šeimą Vaiko teisių gynėjai bendrauja su vaiku, šeimos nariais, išklauso nuomones, įvertina situaciją ir jeigu pastebi, kad šeimai reikalinga pagalba - ją inicijuoja.

Stebima tendencija, kad nepasitvirtina apie pusė gautų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Pasitaiko, kad žmonės dar galvoja, jog spręsdami sunkumus šeimoje ar kreipęsi pagalbos jie patenka į kažkokius sąrašus, - patikiname, kad taip nėra. Vaiko teisių gynėjų tikslas yra padėti šeimai, kai to prireikia.

Identifikavusi aprašytos vilniečių šeimos situaciją Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Lina Baranauskienė patikino, kad šiuo atveju vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, ir apgailestavo, jeigu dėl darbuotojų apsilankymo šeima pasijuto nejaukiai. Specialistė ramino, kad Vaiko teisių gynėjų apsilankymas jūsų namuose anaiptol nereiškia, jog esate nepakankamai rūpestingi tėvai.

L. Baranauskienė akcentavo, kad vaiko teisių gynėjai prevenciškai šeimose nesilanko, vyksta tik gavę pranešimą apie galimai pažeidžiamas vaiko teises ir aiškinasi situaciją. Reaguodami į gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Vaiko teisių gynėjai turi įstatymo nustatytą pareigą pabendrauti su vaiko tėvais ar kitais vaiko atstovais bei pačiu vaiku, prireikus - vaiko atstovams pokalbyje nedalyvaujant, kad galėtų įvertinti vaiko situaciją, būtinybę šeimai gauti pagalbą, o kraštutiniais atvejais - užtikrinti vaikui saugią aplinką. Už kliudymą atlikti tarnybines pareigas gali būti taikoma administracinė atsakomybė, nes tai traktuojama kaip kliudymas įgyvendinti vaiko teisių gynėjams suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, - įspėjo specialistė.

Vaiko teisė į poilsį ir miegą ikimokyklinėse įstaigose

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos iniciatyvinei grupei ir ją palaikančiai Šeimų asociacijai atsiųstame dokumente nurodoma, kad susiklosčiusią situaciją dėl ydingos praktikos, kai dažniausiai darželiuose visi vaikai be išimties po pietų guldomi į lovas, lemia ne reguliavimo problemos, nes Higienos normoje nėra nustatytos prievolės miegoti vaikams dieną. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės E. Žiobienės pasirašytame rašte pritariama išreikštam susirūpinimui dėl kylančių praktinio įgyvendinimo problemų ir ydingos prievartinio miego taikymo praktikos vaikų poilsiui skirto laiko metu.

E. Žiobienė pabrėžia, kad nemiegoti dieną vaikui yra taip pat normalu kaip ir miegoti. Teisė į įvairias poilsio formas privalo būti užtikrinta, kaip ir teisė į kitokią mitybą alergiškiems vaikams. Kokiu būdu vaikas ilsėsis darželyje, turėtų nutarti jo tėvai, geriausiai pažįstantys savo vaiką ir jo fiziologinius ypatumus.

Nors darželiai privalo užtikrinti vaiko fiziologinius poreikius atitinkantį poilsį, atsisakydamos neguldyti vaiko ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos dažnai argumentuoja etatų ir patalpų stoka. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovams kelia nerimą tai, kad ekonominio nuosmukio sąlygomis savivaldybėms sumažinus finansavimą labai sunku išlaikyti vaikų darželius - išsaugoti reikiamą darbuotojų etatų skaičių, laiku išmokėti atlyginimus, sudaryti kokybiškas sąlygas vaikų ugdymui, o pedagogams - tinkamas darbo sąlygas ir galimybes tobulinti kvalifikaciją. Apie racionalų turimų išteklių panaudojimą kalbama disertacijose: nieko nepadės prašymas daugiau pinigų, jei jų tiesiog nėra. Reikia apgalvoti, kaip būtų galima racionaliau panaudoti tai, ką jau turime.

Disertaciniame darbe atliktas tyrimas parodė, kad bene svarbiausias darželio kokybės faktorius yra tėvų nuomonė apie darželį. Jei tėvai veda, jei tėvai patenkinti - viskas! Taip pat kelia klausimų neįgyvendinamos Lietuvos higienos normos, kurias reikėtų liberalizuoti. Jau 2006 metais buvo kalbama apie liberalizavimą, tačiau situacija iš esmės nepasikeitė.

Priėmimas į darželius: tvarka ir informacija

Jei norite, kad vaikas pradėtų lankyti darželį, prašymą pateikti galite praktiškai bet kuriuo metu. Tai padaryti galima internetu, užpildžius ir pateikus specialią elektroninę formą. Labai dažnai tėvai, norėdami išvengti netikėtumų vėliau, registruotis į darželius suskumba netrukus po vaikelio gimimo. Kai kuriuose miestuose eilės sudaromos pagal pageidaujančiųjų lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą prašymo registravimo datą, kai kur visiškai nesvarbu, kada prašymas užregistruotas. Norint, kad vaikas pradėtų lankyti ugdymo įstaigą einamaisiais metais (t. y. nuo rugsėjo mėnesio), prašymą sistemoje reikia užsiregistruoti iki grupių formavimo pradžios.

Vilniaus miestas

Visą aktualią informaciją apie priėmimą į Vilniaus miesto darželius galima rasti Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje.

Kauno miestas

Registruoti kūdikį ar vaiką į Kauno ikimokyklinio ugdymo įstaigas galite bet kuriuo metu. Bene svarbiausia užduotis - apsispręsti ir prašyme nurodyti, nuo kurių mokslo metų pradžios norite, kad vaikas lankytų darželį. Pildant prašymą galima nurodyti ne daugiau nei dvi pozicijas į skirtingas įstaigas.

Klaipėdos miestas

Priėmimo į Klaipėdos miesto darželius sistemoje rasite specialų laukelį „Teikti prašymą“ ir galėsite jį suformuoti prisijungę per Elektroninius valdžios vartus. Taip pat vienai iš pasirinktų ugdymo įstaigų galima pateikti spausdintą (popierinį) užpildyto prašymo variantą. Pateikus prašymą automatiškai formuojama vaikų registracijos eilė. Dar viena neįprasta sąlyga - jog tėvai, ketinantys vaiką leisti į darželį nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d., pakartotinai iki tų metų vasario 1 d. turi patvirtinti savo prašymą. Dažniausiai užduodamus klausimus apie priėmimą į darželius Klaipėdoje rasite savivaldybės interneto puslapyje.

Panevėžio miestas

Visą aktualią informaciją apie priėmimą į darželius Panevėžio mieste rasite Panevėžio miesto savivaldybės interneto svetainėje.

tags: #vaiko #teises #darzelyje

• Išsamus gidas: kokia parama priklauso auginant du ir daugiau vaikų?
• Kaip tinkamai prižiūrėti ir nešioti vaikus
• Sužinokite viską apie katės sterilizaciją ir priežiūrą po jos
• Kaip suprasti vaikų amžiaus krizės
• Rugsejo 1-oji