Echoskopija nėštumo metu: viskas, ką reikia žinoti apie tyrimus ir jų reikšmę

Echoskopija, dar žinoma kaip ultragarsinis tyrimas, yra tyrimo metodas, kuomet, pasitelkus ultragarso bangas, ekrane stebimas jų atspindys nuo įvairių žmogaus organų. Vaisiaus echoskopija (ultragarsinis tyrimas) - tai labai svarbi nėštumo stebėjimo dalis, kuri leidžia įsitikinti, kad pastojimas vietoje, vaisius auga sveikas ir vystosi tinkamai. Šis tyrimo metodas ypač plačiai taikomas akušerijoje - kiekvieno normalaus nėštumo metu daromos bent 2-3 echoskopijos. Nėščiosios echoskopija yra prenatalinės (ikigimdyvinės) diagnostikos dalis, kuria siekiama įsitikinti, ar nėra nukrypimų nuo normalios nėštumo raidos. Per echoskopiją nustatomas nėštumas ir stebima jo eiga, vaisiaus vystymasis, vertinamos įvairios rizikos ir patologijos. Taip pat stebima vaisiaus aplinka - gimda, placenta, vaisiaus vandenys. Pasak gydytojos akušerės-ginekologės D. Keršulytės, vaisiaus ultragarsinis tyrimas, dar vadinamas vaisiaus echoskopija, - tai neinvazinis tyrimas ultragarso, kitaip tariant, itin aukšto, žmogaus ausiai negirdimo, dažnio bangomis, kurios atsimušusios į organizmo audinius sukuria grafinį vaizdą ir leidžia apžiūrėti įvairius vidaus organus. Tai saugus ir patikimas instrumentinis tyrimas, kurio metu vertinama chromosominių ligų rizika, vaisiaus anatomija, augimo dinamika, vaisiaus vandenų kiekis, kraujotaka ir kiti veiksniai. Ši procedūra yra dalis atsakingos nėštumo priežiūros. Iš tiesų, echoskopija - tai greitas, patikimas ir visiškai neskausmingas diagnostinis vaizdavimo tyrimas, atliekamas visoms besilaukiančioms moterims 11-13 ir 18-20 nėštumo savaitę ir suteikiantis labai daug informacijos apie vaisiaus būklę. Neretai atliekama ir ankstyvoji echoskopija nėštumui nustatyti bei echoskopija 30-32 nėštumo savaitę.

Visgi jei gydytojams echoskopijos metu labiausiai rūpi vaisiaus ir moters sveikata, tai tėvams tai - tarsi pirmas susitikimas su savo vaiku. Pastebima, jog dažnai būtent po tokio tėvų ir vaiko „susimojavimo“ per echoskopo ekraną tėvai labiau įsisąmonina būsimus pokyčius, užsimezga artimesnis emocinis ryšys.

Echoskopijos saugumas nėštumo metu

Ar echoskopija saugi? Echoskopijos atliekamos jau per 50 metų. Šis tyrimas yra neskausmingas ir greitas, laikomas saugiu vaisiui ir motinai bei gana tiksliu - metodo patikimumas siekia 60-80 proc. Tyrimo tikslumą lemia aparatūros kokybė, gydytojo patirtis, kūdikio padėtis tyrimo metu, taip pat kitos specifinės priežastys. Nors šis tyrimas nėščiosioms atliekamas jau daugiau nei 40 metų, neretai nuogąstaujama, ar jis nepakenks vaisiui. Gydytojai užtikrina, kad ultragarso tyrimas yra visiškai saugus. Ultragarsinės bangos nėra jonizuojanti spinduliuotė, tyrimo metu nenaudojamos jokios specialios apsaugos priemonės. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad ultragarsinis tyrimas nepasižymi neigiamu poveikiu, būdingu, pavyzdžiui, rentgenologiniam tyrimui. Echoskopija nekenkia nei būsimai mamai, nei vaisiui, nei tyrimą atliekančiam gydytojui, todėl gali būti atliekama tiek, kiek reikia ir kada tik prireikia.

Tyrimai parodė, kad vaikai, kuriems prenataliniu (iki gimimo) laikotarpiu ultragarsinis tyrimas buvo atliekamas dažnai, gimdavo tokio pat svorio ir ūgio kaip ir vaikai, kuriems tyrimas buvo atliekamas itin retai. Gydytojų teigimu, iki šiol negauta nei vieno echoskopijos keliamo pavojaus įrodymo, tad, jį atliekant, tikrai galite nesibaiminti dėl vaisiaus sveikatos. Echoskopijai kontraindikacijų nėra, visgi laikomasi nuostatos, jog tyrimo trukmė turi būti kuo trumpesnė, o tyrimų skaičius - kuo mažesnis. Ankstyvosiomis nėštumo savaitėmis gydytojai stengiasi, kad echoskopija neužtruktų ilgiau nei 10 min. Nors echoskopija atliekama jau pusšimtį metų ir tarp atliktų tyrimų nepasitaikė įrodžiusių žalingą poveikį vaisiui, tačiau vis tik rekomenduojama echoskopijas atlikti laikantis ALARA principo (angl. As Low As Reasonably Achievable), t. y. kai tam yra būtinybė. Kai kuriuose moksliniuose tyrimuose prieita prie išvados, kad echoskopija didesnį pavojų gali kelti nėštumo pradžioje, ilgėjant tyrimo trukmei. Tai gali būti susiję su didesne persileidimo ar nesivystančio nėštumo rizika. Dar vienas kontrargumentas, kodėl echoskopinio tyrimo nereikėtų atlikti pernelyg dažnai - ultragarso bangų poveikis. Aukšto dažnio garso bangos sklinda per audinius - odą, raumenis ir makšties gleivinę, o kitą bangų dalį sugeria motinos ir vaisiaus audiniai. Daugelyje straipsnių buvo paplitęs teiginys, kad vaisius echoskopijos metu girdi labai didelį garsą, lyginamą su metro traukinių ar kylančių lėktuvų skleidžiamu garsu.

Echoskopijos tipai ir atlikimo būdai

Yra keletas echoskopijos tipų, įskaitant: 2D echoskopija: Tai yra standartinis echoskopijos tipas, kuris sukuria dvimatį vaizdą. 2D echoskopija - tai paprasčiausia daugelyje klinikų atliekama echoskopija, skirta diagnostikai. 3D echoskopija: Šis tipas sukuria trimatį vaizdą, leidžiantį geriau matyti vaisiaus veido bruožus ir kitas detales. 3D echoskopija ypatinga tuo, kad spalvotas vaizdas matomas trimatėje erdvėje ir yra kur kas aiškesnis, ryškesnis, lyginant su tradicine 2D echoskopija. 4D echoskopija: Tai yra 3D echoskopija, kuri rodo vaizdą realiu laiku, tarsi filmuką. 4D echoskopijos metu kadrai, gauti iš 3D echoskopijos, sujungiami į vientisą klipą, todėl galima matyti, kaip vaisius gimdoje juda. Doplerinis tyrimas: Šis tyrimas naudojamas stebėti vaisiaus kraujotaką tam tikrose srityse. Kaip atskira echoskopijos rūšis gali būti išskiriamas ir doplerinis tyrimas, kurio metu galima stebėti tam tikrų sričių vaisiaus kraujotaką“, - sako gydytoja akušerė-ginekologė.

Ginekologijoje ultragarsiniai tyrimai gali būti atliekami dvejopai: transabdominaliniu būdu, kai ultragarso daviklis vedamas pilvo paviršiumi, ir transvaginaliniu - kai specialios formos daviklis įvedamas per makštį. Transvaginalinė (vaginalinė) echoskopija - tai tyrimas, kai daviklis įvedamas į nėščiosios makštį. Tyrimas padeda nuodugniai apžiūrėti gimdą ir kiaušides. Paprastai transvaginalinė echoskopija atliekama tik nėštumo pradžioje (iki 12 sav.). Vėliau atliekama echoskopija per pilvo sienelę. Transabdominalinė echoskopija - tai echoskopija, atliekama per nėščiosios pilvo sieną. „Įprastai nėštumo metu atliekama transabdominalinė echoskopija, išskyrus atvejus, kai tyrimas atliekamas ankstyvoje nėštumo stadijoje, iki 9-10 savaitės, ir transabdominaliniu būdu dar nesimato, kartais ir 11-13 nėštumo savaitę, kai echoskopiją per pilvo sieną atlikti sudėtinga. Transvaginaline echoskopija matuojamas ir gimdos kaklelio ilgis“, - paaiškina D. Keršulytė.

Kada ir kokiu tikslu daroma echoskopija?

Kada ir kiek echoskopijų reikia atlikti nėštumo metu? Remiantis bendromis rekomendacijomis normaliai besivystančio nėštumo metu, kai nėra kitų indikacijų (mamos ar vaisiaus sveikatos sutrikimų), atliekamos dvi privalomos planinės echoskopijos. Ultragarso tyrimas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą, būtinai atliekamas du kartus: 11-14 ir 18-20 nėštumo savaitę. Jei nėštumo eiga normali, echoskopinis tyrimas daromas 11-13 savaitę, 18-20 savaitę ir trečias - jau po 30-os savaitės. O jei nėštumo eiga netipinė, tyrimų ultragarsu gali būti atliekama ir daugiau.

Pagrindinės planinės echoskopijos

Pirmasis tyrimas itin svarbus sprando raukšlės storiui, pagal kurį gali būti įtariamos chromosominės ligos, išmatuoti, mat tik nuo 11-os savaitės sprando raukšlė yra matoma, o po 14-os savaitės jos nebesimato. „Kai sprando vaiskumos išmatavimai viršija normą, daroma prielaida dėl galimos Dauno sindromo rizikos, mat Dauno sindromą turinčių vaisių sprando vaiskuma dažnai yra storesnė. Vis dėlto ultragarso tyrimo duomenys nėra galutiniai - tai ženklas, jog reikalingas išsamesnis ištyrimas. Tokiu atveju atliekamas genetinis tyrimas, kuriuo patvirtinami arba paneigiami įtarimai dėl Dauno sindromo“, - sako D. Keršulytė. Antrojo tyrimo metu jau galima daugiau pasakyti apie vaiko anatomiją bei vidaus organus, vaiko padėtį gimdoje. Taip pat 18-20 savaitę gali būti diagnozuota didžiuma vaisiaus ydų. Šio tyrimo metu, jei leidžia aplinkybės, galima pamatyti vaisiaus lytį. Trečiame nėštumo trečdalyje, 30-32 savaitę, gali būti atliekama dar viena vaisiaus echoskopija. Papildomai 41 nėštumo savaitę atliekama ir 3D echoskopija, jei moteris iki tol nepagimdė, matuojamas vaisiaus vandenų kiekis. Šiuo laikotarpiu tyrimas atliekamas vertinant vaisiaus pernešiojimo riziką, sprendžiant dėl tolesnės nėštumo eigos. Gali būti atliekami dažniau, jei mama pageidauja turėti augančio mažylio atvaizdą ar net video įrašai. Viso vaikelio nuotrauka ir video nėštumo pradžioje (18-20 sav.) 3D / 4D echoskopu matyti, kaip vaisius spardosi - jis jau gali vartytis, judinti kojytes, rankytes, pirštukais liesti veidą, juos čiulpti. Vaikelio veiduko nuotraukos nėštumo pabaigoje (26-32 sav.) 3D ultragarso tyrimu yra aiškiai matomi realūs vaikelio veido bruožai, daromos 3D nuotraukos ir video įrašai. Tokie pasimatymai sukelia mamai ir šeimos nariams ypatingą artumo ir susipažinimo jausmą.

Ankstyvoji echoskopija

Ankstyvoji echoskopija - atlikti ar palaukti? Kai kuriais atvejais gali būti daroma ir ankstyvoji echoskopija (nuo 5 sav. iki 12 sav.). Pirmąkart vaisiaus echoskopiją siūloma atlikti nuo 5 savaitės. Tuo metu galima patvirtinti nėštumą, įvertinti, ar embrionas saugiai įsitvirtino gimdoje, ar vaisiaus dydis atitinka nėštumo laiką pagal amenorėją. Vaisiaus širdies veikla matoma nuo 6 nėštumo savaitės. Neretai atliekamas ir vadinamasis ankstyvasis ultragarsinis tyrimas - nuo 5 nėštumo savaitės - panašiai tokiu metu, kai moteris pastebi pranykusias menstruacijas, o atliktas nėštumo testas parodo teigiamą rezultatą. Šio tyrimo tikslas - visų pirma patikslinti patį nėštumo faktą, stebėti, ar vaisius prisitvirtino ne už gimdos ribų, patikslinti nėštumo laiką. Taip pat šios echoskopijos metu gali būti nustatoma, ar apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtino gimdoje, o ne už jos ribų. Pasak gydytojos, nesant indikacijų, šis tyrimas nėra būtinas, bet vis dėlto labai svarbus tuomet, kai atsiranda kraujavimas, jaučiamas skausmas apatinėje pilvo dalyje ar viename šone - tokie simptomai gali rodyti, kad nėštumas vystosi ne taip, kaip turėtų. Taip pat ankstyva echoskopija gali būti skiriama tuomet, kai moters sveikatos istorijoje yra buvę persileidimų, negimdinis nėštumas ar įtariamas daugiavaisis nėštumas, šeimos istorijoje yra daugiavaisio nėštumo atvejų. Klausimas: ar vaginaliniu echoskopu gali nematyti 5-6 savaičių nėštumo? Tokio dydžio nėštumas matomas vaginaliniu davikliu, išskyrus atvejus, jei nėštumas yra mažesnis (pvz., nereguliarios mėnesinės), nėra nėštumo ar galimas negimdinis nėštumas.

Pasiruošimas echoskopijai

Echoskopijai kažkaip ypatingai pasiruošti nereikia. Siekiant padidinti ultragarso bangų laidumą ir užsitikrinti lengvesnį paties prietaiso slydimą pilvu, jo paviršius ištepamas specialia žele. Egzistuoja įsitikinimas, kad siekiant kuo aiškesnio vaizdo ekrane, iki echoskopijos likus 2-3 d. reikėtų gerti daugiau nei įprasta skysčių. Manoma, kad tuomet amniono skystis pašviesės, taps skaidresnis, taigi bus matomas aiškesnis vaizdas.

Ultragarso rezultatų interpretavimas ir galimi neatitikimai

Saugaus ir specialaus pasiruošimo nereikalaujančio tyrimo metu gydytojas akušeris ginekologas matuoja vaisiaus dydį, vertina jo augimą, anatomiją, vaisiaus vandenų kiekį, placentos padėtį, apžiūri, ar nėra stambių vaisiaus vystymosi ydų. Beje, kuo didesnis yra vaisius, tuo tyrimo paklaida - didesnė, mat kūdikis tiesiog nebetelpa į ekraną. Per 2 pirmąsias echoskopijas ekrane matysite visą vaisių, per trečiąją - jau tik atskiras kūno vietas. Paprastai echoskopijos nuotraukos viršuje surašyti tam tikri skaičiai ir raidės, padedantys įvertinti vaisiaus vystymąsi. CRL - vaisiaus ilgis. Jis gali būti matuojamas maždaug iki 13 nėštumo savaitės. Sumažinus vaizdą, visą vaisių dar galima matyti ir 18 savaitę. FL - šlaunikaulio ilgis.

Vis dėlto gydytoja D. Keršulytė atkreipia dėmesį, jog kiekvienas nėštumas stebimas ir vertinamas labai individualiai. Atsižvelgiant į kiekvieną atskirą atvejį, be privalomų planinių ultragarsinių tyrimų, dažnai skiriamos papildomos echoskopijos, siekiant atidžiau stebėti būsimos mamos ir vaisiaus sveikatą. „Tyrimų dažnumui įtakos gali turėti įvairios būklės, tokios kaip gestacinis diabetas ar nėščiųjų mažakraujystė ir kitos“, - sako gydytoja akušerė-ginekologė. Ultragarso įranga vis tobulėja, o ir ekrane matomas vaizdas tampa vis ryškesnis, tačiau echoskopija nėra 100 proc. patikimas tyrimo metodas. Pastebėję tam tikrus nuokrypius nuo standartų, gydytojai pasiūlys atlikti pakartotinį ultragarso tyrimą ar kitokio pobūdžio tyrimus infekcinėms ar genetinėms ligoms diagnozuoti. Gydytoja akušerė-ginekologė D. Keršulytė pasakoja, kad apie 50 proc. vaisiaus vystymosi sutrikimų nustatoma planinės echoskopijos 18-20 nėštumo savaitę metu. „Vis dėlto svarbu žinoti, kad tiek dėl paties ultragarso aparato tikslumo, tiek dėl tyrimo specifikos vaisiaus echoskopijos patikimumas nėra šimtaprocentinis. Pasak jos, tai pasakytina ir apie 11-13 nėštumo savaitę atliekamą sprando vaiskumos matavimą.

Nėštumo trukmės nustatymas ir echoskopijos vaidmuo

1812 metais formulę gimdymo termino skaičiavimui sugalvojo vokiečių mokslininkas Francas Karlas Nėgelė, kuria medicinoje naudojamasi iki šių dienų. Skaičiuojant gimdymo terminą, svarbu žinoti paskutinių menstruacijų pirmąją kalendorinę dieną, prie jos pridėti 7 dienas bei atimti 3 mėnesius (jeigu menstruacijų ciklas trunka 28 dienas). Taip apskaičiuojama numatoma gimdymo diena. Priklausomai nuo reguliaraus menstruacijų ciklo trukmės, ši formulė atitinkamai koreguojama. Nėštumo trukmė visada skaičiuojama savaitėmis. Žmogaus nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių. Reali trukmė - trumpesnė, nes ovuliacija, kurios metu moters organizme apvaisinamas kiaušinėlis, įvyksta maždaug dviem savaitėm vėliau, nei paskutinių menstruacijų pradžia. Dažnai moterys nežino tikslaus ovuliacijos ir galimo pastojimo laiko, todėl visame pasaulyje nėštumo trukmė skaičiuojama pagal šią formulę, kuri yra pakankamai tiksli, kad gydytojai akušeriai ginekologai ir akušeriai galėtų ja vadovautis klinikiniame darbe. Remiantis nustatyta nėštumo trukme, paskiriamas būtinų tyrimų laikas. Skaičiuojant gimdymo datą, svarbu atsižvelgti ne tik į paskutinio menstruacijų ciklo pirmąją dieną, bet ir į kitus veiksnius. Pavyzdžiui, atlikus pagalbinį apvaisinimą, skaičiuojant gimdymo terminą, atsižvelgiama į embriono įsodinimo laiką, todėl ši skaičiuoklė keičiasi. Anksti atlikus ultragarsinį tyrimą, jis gana tiksliai parodo tikrąjį nėštumo laiką, todėl kartais nėštumo terminas skaičiuojamas būtent pagal šį tyrimą.

Echoskopijos ir menstruacijų skaičiavimo neatitikimai

Neretai pasitaiko, kad nėštumo amžius, nustatytas pagal echoskopiją, skiriasi nuo apskaičiuoto pagal paskutines menstruacijas (MM). Štai keletas pavyzdžių iš pacienčių patirties: „Sveikos. Norejau pasiteirauti echoskopu turbut patikimiau nustato nestumo savaite negu skaiciujant pagal mm? Man pagal mm ir pagal echo su dukra nesutapo. Echo rode 5sav, pagal mm turejo but 7sav. Veliau issilygino. Su sunum pagal echo rode didesni nei pagal mm.“ Kitos moterys dalijasi: „Mano pirma dukra buvo didesne pagal echo nei pagal mmm. Tai termina paankstino. Si karta nestumas yra 2 sav mazesnis, nei pagal mmm. Tai dziaugiuosi ir as, kad nenuvariau anksciau laiko pas privacia ginekologe, o laukiau echo is ligonines Nes buciau tik veltui pergyvenusi del nestumo. Man pirmo vizito metu pasake, kad yra 7 savaites bet vaikutis mazesnis tai atitinka 5savaites. Pasake, kad pastojau rugpjucio antroje puseje (o mm buvo liepos 17d). Man skyrėsi 2 sav., pagal echo mažesnis, bet jau tik 1sav.“ Taip pat diskutuojama: „O echo skaiciuoja jau neuzmetant papildomu savaiciu? Neuzmeta jie pagal vaisiu nustato kiek jam yra laiko.“ Svarbu prisiminti, kad: „Bet gali but, kad pastojimas ivyko neiskart po myliuko, taip? praeina juk ten kazkiek laiko kol ivyksta apvaisinimas? ... tai zinoma.. gali apsivaisint ir po geros savaites.“ Kuo vėliau nėštumo metu atliekami matavimai, tuo labiau jie gali neatitikti. Jei neatitikimas didelis, tuomet gali būti paskiriamos dvi numatomos gimdymo datos. Pavyzdžiui: „Pas mane dukra buvo 2 savaitėm didesnė.. Nieko baisaus tame nėra.“ Kitas pavyzdys: „Man terminas pagal echo buvo 04 11, o pagal mm 04 17. Mano antrojo terminas buvo pagal echo 04.25, pagal mėnesines 04.17. Pagimdžiau 04.10.“ Žinant gimdymo terminą (po atlikto pagalbinio apvaisinimo) ir jei nėštumas nekomplikuotas, vaisius vystosi gerai, jis aktyvus, o jo vandenų kiekis pakankamas, tai nėštumas gali tęstis savaitę ar net ilgiau po numatytos gimdymo datos.

Kada svarbu skubėti kreiptis į gydytoją?

Didelę patirtį turinti gydytoja akušerė-ginekologė Daiva Keršulytė sako, kad esant normaliai nėštumo eigai pakanka planinių ultragarsinių tyrimų ir būtinybės atlikti juos dažniau nėra. Vis dėlto pasitaiko situacijų, kuomet, užuot laukus suplanuoto vizito, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus. „Bene akivaizdžiausias signalas - kraujavimas arba kraujingos išskyros, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą. Ne tik kraujavimas, bet ir tepimas kraujingomis išskyromis, rausvos ar rusvos išskyros, kuriose galima įtarti esant kraujo, nėra normalu ir reikia, kad gydytojas nedelsiant ištirtų. Tokiu atveju atliekama ir echoskopija, leidžianti įvertinti, kaip vystosi vaisius, kokios galimos kraujavimo priežastys. Tas pats pasakytina ir apie kraujavimą vėlesniu nėštumo laikotarpiu - tokiu atveju ultragarsinis tyrimas padeda įvertinti gimdos kaklelio ilgį, placentos padėtį ir būklę, paties vaisiaus būklę“, - sako D. Keršulytė ir atkreipia dėmesį, jog svarbu kreiptis į gydytoją ir jaučiant skausmą apatinėje pilvo dalyje, prasidėjus gimdos susitraukimams. Tokiu atveju svarbu įvertinti galimo persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką. Echoskopiją ankstyvuoju nėštumo periodu reikėtų atlikti ir pastebėjus kraujo iš makšties bei pajutus skausmą pilvo apačioje. Pasak gydytojos, vėlesniu nėštumo laikotarpiu svarbu sekti vaisiaus judesius. Nėštumas - ypatingas moters gyvenimo laikotarpis tiek fizine, tiek emocine, tiek medicinine prasme. Dėl to kiekvienas nėštumas turėtų būti atidžiai stebimas gydytojo visą jo laikotarpį.

Priešlaikiniu gimdymas laikomas tada, kai naujagimis gimsta anksčiau nei 37 savaitę. Praėjus kelioms dienoms po numatyto nėštumo termino, dažnai besilaukiančios moterys nerimauja, kad naujagimis bus pernešiotas, tačiau ne visada taip yra. Pernešiojimu laikoma, kai nėštumas tęsiasi dvi ar daugiau savaičių po numatyto gimdymo termino. Tikrieji gimdymo pradžios simptomai - reguliarūs gimdos susitraukimai (sąrėmiai). Gimdymo pradžia nustatoma vertinant pokyčius gimdos kaklelyje, kai dėl reguliarių susitraukimų jis pradeda atsiverti. Artėjantį gimdymą taip pat gali išduoti nereguliarūs ir reti gimdos susitraukimai, vaisiaus vandenų nutekėjimas, kuris nebūtinai yra gimdymo pradžios požymis. Kiekvienai nėščiajai gimdymas prasideda individualiai. Taip pat į Gimdymo skyrių reikėtų atvykti nutekėjus vaisiaus vandenims. Nors vaisiaus vandenų nutekėjimas nebūtinai gali reikšti gimdymo pradžią, tai yra būklė, dėl kurios gydytojams akušeriams ginekologams reikia įvertinti situaciją ir spręsti, ką daryti toliau. Kartais, nutekėjus vaisiaus vandenims, gimda pradeda reguliariai susitraukinėti ir prasideda gimdymas.

Pasiruošimas gimdymui ir artimojo vaidmuo

Nėščiosioms reikėtų turėti asmens dokumentą ir nėščiosios kortelę, kurioje surašyti atlikti tyrimai ir gydytojų rekomendacijos bei išvados. Be šių dokumentų reikėtų pasiimti asmens higienos reikmenis, pavyzdžiui, dantų šepetėlį, chalatą, pižamą ir įklotus. Žinant apytikslį naujagimio svorį, rekomenduojama įsidėti ir drabužių, skirtų naujagimiui, sauskelnių. Rekomenduojama, kad gimdymo metu šalia nėščiosios būtų jai artimas žmogus, kad moteris jaustųsi kuo komfortiškiau ir jaustų mažesnį stresą. Remiantis moksliniais duomenimis, artimo žmogaus dalyvavimas gimdyme pagerina moters savijautą, sumažina nuskausminamųjų vaistų poreikį. Svarbu, kad žmogus, kuris dalyvaus gimdyme, galėtų padėti ir rūpintųsi nėščiosios savijauta ir poreikiais.

tags: #pagal #echoskopa #nestumas #mazesnis

• patogios ir saugios Dada sauskelnės
• Sužinokite daugiau apie vaiko pinigus ir socialines garantijas
• Saulius Prūsaitis: nuo eksperimentų iki didžiųjų scenų
• santuoka dėl vaikų: psichologų patarimai
• Apie Eleną Vaengą