Klausos patikra ir reabilitacija vaikams: nuo naujagimių ekrano iki kompleksinės pagalbos
Klausa - vienas iš penkių svarbiausių žmogaus jutimų, turintis milžinišką reikšmę vaiko raidai ir gebėjimui bendrauti. Kūdikis girdėti pradeda dar negimęs, maždaug 18 nėštumo savaitę, o apie 27-29 savaitę vaisius jau ima girdėti ir išorės garsus, tokius kaip mamos balsas, muzika ir aplinkos triukšmas. Pirmieji vaiko gyvenimo mėnesiai yra kritiškai svarbūs kalbos ir komunikacijos raidai. Jei vaikas negirdi, jis negali tinkamai suvokti garsų, todėl vėluoja kalbos raida ir gali kilti emocinių ar socialinių sunkumų. Tam būtina gera klausa.
Jei vaikas turi klausos sutrikimą ir laiku negauna tinkamos pagalbos, jis turės sunkumų formuojantis jo kalbos ir bendravimo įgūdžiams. Kuo daugiau garsų vaikas girdės nuo gimimo, tuo lengviau jam bus ateityje, nes garsai bus suvokiami, suprantami teisingai ir vaikas mokės juos pats išreikšti. Kasmet Lietuvoje gimsta apie 20 tūkst. kūdikių, ir kiekvienas iš jų, dar prieš iškeliaudamas į naujuosius namus, sulaukia kruopštaus sveikatos patikrinimo.
Visuotinė naujagimių klausos patikra: otoakustinės emisijos (OAE) tyrimas
Nuo 2014 metų Lietuvoje yra vykdoma visuotinė naujagimių klausos patikra. Naujagimio klausa tikrinama netrukus po gimimo, mamai ir kūdikiui dar tebebūnant ligoninėje. Vienas iš privalomų tyrimų naujagimiams - otoakustinės emisijos (OAE) tyrimas arba klausos įvertinimas, kurio metu sužinoma, ar pasaulį išvydęs naujagimis girdi aplinkos garsus. Šios patikros tikslas - kuo anksčiau nustatyti naujagimius su įgimtu klausos sutrikimu ir jiems padėti.
Otoakustinės emisijos tyrimas išmatuoja atsakus į pateiktą garsą, kurie susiformuoja vidinėje ausyje. Nedidelis daviklis, įdėtas į ausies landą, pateikia garsinius spragtukus, o paskui išmatuoja vidinės ausies skleidžiamą aidą, kuris kyla joje, išgirdus garsą. Šis tyrimas yra greitas, visiškai neskausmingas, bet jam reikia visiškos tylos, todėl rekomenduojama jį atlikti kūdikiui miegant. „Otoakustinės emisijos tyrimas paremtas itin jautria technologija: į ausytę įstatomas mažas kištukas, kuris skleidžia garsą, o ausyje esantys plaukuotieji receptoriai sukuria atsakomąjį aidą, vadinamą otoakustine emisija. Būtent šį aidą fiksuoja prietaisas ir leidžia įvertinti, ar klausa funkcionuoja. Užfiksavus atsaką abiejose ausyse, gaunamas teigiamas klausos patikros rezultatas“, - aiškina otorinolaringologė.
Ką reiškia neigiamas OAE tyrimo rezultatas?
Dauguma jaunųjų tėvų po šio tyrimo išvyksta gavę teigiamą atsakymą, tačiau kai kuriems tyrimą tenka pakartoti. Tai sukelia daug nežinios ir nerimo - ar mano mažylis tikrai girdi? Tačiau gydytojai nuramina, kad neigiamas tyrimo atsakymas dar nereiškia problemos. „Jeigu vaiko otoakustinės emisijos tyrimo rezultatai yra neigiami, tai dar nereiškia, jog vaiko klausa sutrikusi. Kartojant tyrimą, neretai gaunamas teigiamas rezultatas“, - teigia gydytoja.
Neigiamą rezultatą gali lemti ir visiškai natūralūs veiksniai, pavyzdžiui, triukšmas aplinkoje, kištuko užsikimšimas siera ar likę po gimdymo skysčiai ausies kanale. Jeigu tyrimo nepavyko atlikti sėkmingai iš pirmo karto arba jei gavote neigiamą atsakymą, rekomenduojama per tris mėnesius kreiptis į gydytoją otorinolaringologą-audiologą. Svarbu žinoti, kad teigiamas otoakustinės emisijos tyrimas tik informuoja, ar vaikutis šiuo metu girdi, bet tai negarantuoja, kad ateityje vaikutis neturės klausos problemų, nes daliai vaikų klausa sutrinka vėliau - per kelis pirmus metus.
„Hila“ centro specialistai primena, kad otoakustinės emisijos tyrimas nėra tik formalumas, bet ir galingas įrankis, leidžiantis laiku pastebėti sveikatos problemas ir padėti vaikui vystytis visapusiškai. Tėvams verta atminti, kad siuntimas pakartotiniam klausos tyrimui dar nėra nuosprendis. Nors Lietuvoje naujagimių klausos patikra yra visuotinė, tėvai turi teisę jos atsisakyti raštu, užpildant specialią ligoninės suteiktą formą.
Otoakustinės emisijos tyrimas, nors dažniausiai taikomas naujagimiams ir vaikams, gali būti naudingas ir suaugusiesiems, ypač kai neįmanoma atlikti standartinių klausos tyrimų. Otorinolaringologė V. Januškienė atkreipia dėmesį, kad šis metodas naudojamas specifiniais atvejais, pavyzdžiui: kai pacientas negali bendradarbiauti atliekant audiometriją; esant įtarimams dėl klausos pablogėjimo simuliacijos; kaip pagalbinis tyrimas, įtariant triukšmo sukeltą klausos sutrikimą; esant ototoksinių vaistų poveikio rizikai; arba moksliniais tikslais.
Pažangi diagnostika: stabilios būklės klausos sukeltų potencialų tyrimas (ASSR)
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) žengė reikšmingą žingsnį gerinant pagalbą vaikams, turintiems klausos sutrikimų. Pirmą kartą Vakarų Lietuvoje pradėtas taikyti pažangus audiologinis tyrimas - stabilios būklės klausos sukeltų potencialų tyrimas (ASSR) metodas. „Tai svarbus kokybinis pokytis - iki šiol nei viena gydymo įstaiga Klaipėdoje neteikė visapusiškos vaikų klausos diagnostikos. Nuo šiol galime pasiūlyti kompleksinę pagalbą nuo naujagimystės iki 18 metų - nuo diagnostikos iki gydymo ir reabilitacijos. Mums svarbu užtikrinti laiku atliekamą diagnostiką, aukštos kokybės audiologines paslaugas ir individualizuotą pagalbą vaikams“, - sako KUL Akių, galvos ir kaklo chirurgijos klinikos vadovas Valdas Bernotas. Pasak jo, naujasis tyrimas ne tik pagerins vaikų su klausos sutrikimais priežiūros kokybę, bet ir sumažins šeimų poreikį vykti į kitus Lietuvos miestus dėl diagnostikos ar gydymo pradžios.
„ASSR audiometrija - tai metodas, kai specialiu impulsiniu signalu stimuliuojama vaiko klausa, o tuo pačiu metu registruojami galvos smegenų kamieno atsakai. Tyrimas atliekamas vaiko natūralaus miego metu, todėl nereikia nejautros ar kitų intervencijų - tai visiškai saugu net kūdikiams“, - aiškino gydytojas otorinolaringologas Dainius Guzevičius. Jo teigimu, šis metodas leidžia tiksliai nustatyti, kokio stiprumo garsą vaikas girdi, taip įvertinant klausos sutrikimo laipsnį ir pobūdį. Tai - esminė informacija sprendžiant, ar vaikui pakanka klausos aparato, ar reikalinga kochlearinė implantacija, ir kokios reabilitacijos reikės. Gauti duomenys tampa atspirties tašku individualiai pagalbos strategijai. Jei, atlikus patikrą, yra įtariamas klausos sutrikimas, tada atliekami kiti, sudėtingesni, klausos tyrimai.
Vaikui atlikus klausos tyrimus, galima nustatyti, ar yra klausos sutrikimų, pažeista viena ar abi ausys, kokio tipo klausos praradimas, koks klausos praradimo laipsnis ir ar klausos sutrikimas gali būti gydomas vaistais arba klausos technologijomis. Šie tyrimai atliekami greitai, yra patikimi, neskausmingi ir parodo, ar vaiko klausa yra normalaus lygio, ar ne. Klausos slenksčiai matuojami decibelais (dB).
Kada sunerimti dėl vaiko klausos?
Dauguma kūdikių gimsta be jokių klausos sutrikimų, tačiau kūdikis gali gimti turėdamas įgimtų klausos sutrikimų. Be to, daliai vaikų klausa sutrinka vėliau - per kelis pirmus metus. Tėvai dažnai galvoja, kad klausos testus jie gali atlikti namuose buitinėmis sąlygomis, sukeldami stiprius garsus ir stebėdami, ar kūdikis į juos reaguoja. Tačiau kartais tėvai klysta galvodami, kad gali puikiai atskirti, ar jų vaikas girdi, ar ne. Kūdikiai gali reaguoti į stiprius garsus išsigąsdami ar pasukdami galvą, tačiau tai nereiškia, jog jie turi pakankamą klausą. Kai kurie klausos negalią turintys kūdikiai gali girdėti vienus garsus, tačiau jų klausa gali būti nepakankama norint išgirsti aplinkinių kalbą ir pačiam jos mokytis.
Tėvai labiausiai susirūpina, kai vaikas neklauso ir nuolatos žiūri į lūpas, kai su juo kalbamasi triukšmingoje aplinkoje. Tai reiškia, kad vaikas neišgirsta viso kalbos teksto, nes jį slopina už kalbą garsesnis triukšmas. Dažniausiai susijaudinama dėl atžalos klausos dviem jo gyvenimo etapais: kai maždaug keturių mėnesių amžiaus naujagimis nereaguoja į garsus ir neatsuka galvos į garso šaltinį arba kai 2 metų vaikas nepradeda kalbėti. Jeigu įtariate, kad kūdikis turi klausos sutrikimų, visų pirma, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.
Reikėtų sekti vaiko amžių ir raidos vystymąsi pagal jį. Klausa padeda geriau pažinti aplinką, o taip pat veikia mūsų nuotaiką. Reaguojant į staigius, stiprius garsus pasireiškia Moro (išgąsčio) refleksas, t.y. 7 mėn. kūdikis ima reaguoti į kai kuriuos aplinkos garsus ir suvokti, ką jie reiškia, reaguoja į prašymus ir paliepimus, pradeda atkartoti garsus ir paprastus žodelius bei ima juos sąmoningai vartoti, kalbos raida tampa vis spartesnė.
Klausos sutrikimo požymiai ir įtaka kalbai
Jeigu kūdikis pilnai negirdi, jis negalės teisingai suprasti tam tikro žodžio, dėl ko bus iškreiptas tam tikro žodžio suvokimas. Klausos protezavimo specialistė Beata Baliukevič pabrėžia skardžiuosius ir dusliuosius priebalsius, kaip pavyzdžiui, „s“, „š“, „zׅ“, „ž“ ir kt., kurių lietuvių kalboje itin daug. Pilnai negirdimos priebalsės, anot medikės, lems, jog ateityje vaikas tars jas neteisingai. Tai pasireiškia ir kitais būdais: pakinta kalbėjimas, pakinta su klausa ir kalba siejamas kūdikio elgesys, vaikas nesidomi (arba liaunasi domėjęsis) aplinkos garsais.
Net ir lengvas klausos sutrikimas geriausiai atsiskleidžia pradėjus lankyti darželį ir atsitraukus nuo nuolatinio ir individualaus kontakto su tėvais. Kiekvieną dieną tarp keliasdešimt kitų vaikų būnantis, klausos sutrikimą turintis mažametis pamažu pradeda kopijuoti kitus grupėje esančius vaikus. Natūralu, kad auklėtojai negali kiekvienam iš grupėje esančių vaikų skirti vienodai dėmesio, todėl tai pastebėti gali būti sunku.
VKP - tai klausos praradimo tipas, kai klausa vienoje ausyje atitinka normos ribas, o kita ausis girdi silpniau. Klausos praradimas pažeistoje ausyje gali būti nuo lengvo iki stipraus. Jis pasireiškia iki 6,3 % JAV vaikų, o VKP turintiems vaikams penkis kartus dažniau prireikia pagalbos paslaugų. Šis sprendimas skirtas vaikui, turinčiam nepagydomą sunkų arba labai sunkų klausos praradimą vienoje pusėje. Kitas sprendimas vaikui, turinčiam neišgydomą klausos praradimą vienoje pusėje, yra naudoti sistemą „Roger Focus II“, kuri kartu su „Roger“ mikrofonu siunčia balsus tiesiai į normaliai girdinčią vaiko ausį.
Klausos sutrikimų kompensavimas ir reabilitacija
„Pirmieji vaiko gyvenimo mėnesiai yra kritiškai svarbūs kalbos ir komunikacijos raidai. Net jei naudojamas klausos aparatas ar implantuota kochlearinė sistema - svarbu kuo anksčiau pradėti reabilitaciją. Tam būtina tiksli diagnostika“, - sakė D. Guzevičius. Po diagnozės nustatymo svarbu kuo anksčiau parinkti ir pritaikyti klausos sutrikimą kompensuojančias priemones. Tą atlikti pageidautina iki vaikui sukaks 6 mėnesiai. Gydymo metodai parenkami individualiai.
„Galima taikyti klausos reabilitaciją klausos aparatais ar kochleariniais implantais. Gali būti taikomi ir kiti chirurginiai gydymo metodai. Kochleariniai implantai rekomenduojami tokiems pacientams, kuriems nustatytas labai sunkus klausos netekimas ir kurio neįmanoma kompensuoti įprastais klausos aparatais“, - pabrėžia gydytoja V. Junuškienė. Klausos aparatai sustiprina garsą, o kochleariniai implantai sukuria garsą.
Po klausos tyrimo, jei nustatomas klausos sutrikimas, siūloma pradėti nešioti individualius klausos aparatus. Klausos protezavimo priemonės yra parenkamos ir programuojamos remiantis individualia vaiko audiograma. Plaukuotosios ląstelės sukuria elektros signalus, kurie perduodami klausos nervui. Jei vaikui klausos aparatai neduoda reikiamų rezultatų, t. y. vaikas nepradeda reaguoti į aplinkos garsus, kalbą, kalboje neatsiranda naujų garsų, tuomet siūloma kochlearinė implantacija. Uždėjus klausos aparatus svarbu stebėti vaiką: ar pasikeičia jo elgesys, ar reaguoja į aplinkos garsus, į kalbą, į intonaciją, ar vaikas pats „eksperimentuoja“ garsais / balsu. Jei nepastebima pasikeitimų arba jie yra minimalūs, siūloma kochlearinė implantacija.
Tam, kad vaikas gerai ir kokybiškai girdėtų, jo klausos aparatai arba kochleariniai implantai turi būti tinkamai sureguliuoti. Jei klausa labai silpna, specialistė pataria pasitelkti specialią įrangą, kurią naudojančių auklėtojų balsas eina tiesiai į klausos aparatus, vaikas tuomet ryškiau girdi ir ne taip pasimeta grupėje. Lengvo klausos sutrikimo atveju, klausos aparatai sustiprina kalbančiojo balsą ir smegenys išmoksta atskirti, ką asmuo nori girdėti, tačiau, kai aparatai nėra naudojami, gali kilti problemų.
Surdopedagogo vaidmuo ir užsiėmimai namuose
Tėvai yra pagrindiniai savo vaiko kalbos mokytojai, tačiau jiems labai reikalinga specialistų pagalba. Kurčių ir neprigirdinčių vaikų su klausos aparatais arba kochleariniais implantais abilitacijoje / reabilitacijoje yra naudojamas metodas, kuris skatina sutrikusios klausos vaikus mokytis klausyti, mąstyti ir kalbėti. Klausos lavinimas ir kalbos ugdymas vyksta žaidimo forma, dalyvaujant tėvams ir šeimos nariams.
Surdopedagogas yra specialistas, kuris moko tėvus, kaip dirbti šiuo metodu. Pratybų metu surdopedagogas parodo tėvams užduotis ir paaiškina, kaip jas atlikti namuose. Specialistas ne tik paaiškina tėvams KĄ, KODĖL ir KAIP reikia daryti, bet ir atlieka TAI kartu su tėvais bei suteikia tėvams galimybę ATLIKTI tas veiklas su vaiku savarankiškai namuose, o vėliau kartu su tėvais aptaria, su kokiais sunkumais jie susidūrė. Pirmame abilitacijos / reabilitacijos etape yra svarbus veiklos tęstinumas. Surdopedagogas paaiškina užduočių, kurias tėvai turi atlikti namuose, svarbą.
Mažiems (ar neugdytiems) vaikams darant audiogramą stebimos nevalingos reakcijos į garsą (mirksėjimas, krūpčiojimas, galvos pasukimas). Surdopedagogo ir tėvų užduotis - paruošti vaiką sąmoningam „žaislinės“ audiogramos atlikimui. Jos metu vaikas, išgirdęs garsą, turi atlikti veiksmą, pavyzdžiui: uždėti piramidės žiedą, įmesti kaladėlę į kibirėlį ar pan. Turime vaiką išmokyti klausyti ir pranešti veiksmu, kada jis girdi arba negirdi. Tai svarbu, nes kiekvienas vaikas ateityje daug kartų turės atlikti audiogramas. Patirtis rodo, kad po kochlearinių implantų pajungimo būtina pradėti / tęsti klausos lavinimo pratybas.
Mokykite vaiką atlikti LINGO testą. Šis testas apima šešis skirtingų dažnių - A I U M Š S - kalbinius garsus. Kasdien supažindindami vaiką su įvairiomis bendravimo formomis, galite padėti jam išsiugdyti santykius ir įgūdžius, reikalingus visaverčiam gyvenimui, kurie galiausiai turės teigiamos įtakos jo gerovei. Pasyvusis žodynas yra daug platesnis nei aktyvusis. Vaiko žodyno kaupimas prasideda nuo pasyvaus žodyno, kuris pradeda formuotis nuo pat gimimo. Vaikas supranta klausimus, nurodymus, kurie nesusiję su konkrečia situacija, ir teisingai atsako savo kalba, mimika ar natūraliais gestais. Šiuo laikotarpiu ypač svarbu kaupti vaiko pasyvųjį žodyną. Tą daryti būtina ne vien tik veiklų su surdopedagogu metu, bet ir įprastoje namų aplinkoje.
Žodžiai, kuriuos vaikas turi skirti (dalį jų ir pavadinti) praėjus 12-18 mėn. po kochlearinio implanto pajungimo, yra esminė dalis jo kalbos vystymosi. Būna, kad vaikai, implantuoti iki dvejų metų amžiaus, nepakankamai aiškiai kalba: sukeičia žodžių skiemenis, netaisyklingai taria fonemas (nors izoliuotai ir žodžiuose jas taria taisyklingai). Todėl stenkitės vaiką dar iki mokyklos išmokyti skaityti. Šie sutrikimai būdingi daliai implantuotų vaikų (verbalinė dispraksija). Skaitydamas vaikas išmoksta taisyklingai, aiškiai tarti žodžius, lavėja jo gebėjimai sklandžiai kalbėti, plečiasi žodynas. Stebėkite vaiką, fiksuokite jo žodyną.
Kitos ugdymo veiklos ir bendravimas šeimoje
Skaitykite su vaikais knygeles, parinkdami jas pagal vaiko amžių ir gebėjimus: rodykite paveikslėlius ir klauskite, kas juose pavaizduota, paraginkite vaiką parodyti atskirus daiktus ar veikėjus, užduokite klausimus pagal siužetą, skatinkite pratęsti pasakojimą savarankiškai. „Knygų skaitymas skatina emocinį ryšį tarp tėvų ir vaikų, kadangi vaikai patiria išskirtinį dėmesį“ (vaiko raidos psichologė Claudia Martin). Pirmosios vaikų knygos gali būti minkštais ar storo kartono lapais, kuriuose pavaizduotas konkretus daiktas, be smulkių detalių, nes kuo daugiau detalių, tuo labiau jos vargina vaiką. Akivaizdu: jei su vaiku nuo mažens buvo skaitomos knygos, tai jis greičiau išmoks savarankiškai skaityti ir rašyti.
Vaidinkite (inscenizuokite) pasakas, kurios patinka vaikui ir tinka pagal jo amžių. Pasakų vaidinimai skatina dialogą ir kūrybinę veiklą, plečia jo žodyną. Tokia veikla padės vaikui susikaupti ir išlaikyti dėmesį, lavins atmintį. Įtraukite į vaiko ugdymą kitus šeimos narius. Bendravimas šeimoje - tai ne tik keitimasis informacija, bet ir galimybė pajusti emocinį artumą. Kokybiškas bendravimas svarbus bet kurio amžiaus žmogui. Kalbėdamiesi žmonės turi jausti komfortą, suprasti vieni kitus, dalintis informacija.
Muzikos įtaka klausos lavinimui ir motorikos vystymas
Muzika padeda ugdyti ankstyvojo klausymo įgūdžius ir lavina vaiko smegenyse esančius klausos centrus, atsakingus už kalbą ir mokymąsi. Vaikams su kochleariniais implantais labai svarbios muzikinės pratybos. Į reabilitacijos programą įtrauktos muzikos, dainavimo ir ritmikos pratybos padeda lavinti vaiko klausą, balsą, kvėpavimą, smulkiąją bei stambiąją motoriką. Šių veiklų metu vaikai su kochleariniais implantais ar klausos aparatais mokosi sekti suaugusio žmogaus atliekamus judesius. Taip lavėja vaiko koordinacija, judesių tikslumas, lankstumas, ritmo pojūtis.
Vėlesniame etape reiktų vaiką pradėti mokyti paprastų vaikiškų dainelių. Dainavimas padeda vaikui lavinti balsą ir kalbinį kvėpavimą. Dažnai susiduriame su tuo, kad vaiko su kochleariniu implantu balsas yra labai tylus ir jam neužtenka iškvėpimo, kad galėtų ištarti ilgą žodį ar dviejų žodžių sakinį. Dainos turtina vaikų žodyną, pasaulio suvokimą, padeda kurti ritualus. Muzikinės pratybos - geriausias būdas komunikacinių įgūdžių, girdimojo dėmesio, suvokimo bei atminties lavinimui. Muzikuodamas vaikas patiria daug teigiamų emocijų: jis nevalingai pradeda skleisti garsus, juoktis, ypatingai tada, kai veikloje dalyvauja kartu su tėvais ar kitais vaikais. Tuo metu vaikas mokosi bendrauti su aplinkiniais.
Vaiko įgūdžių ir gebėjimų lavinimas yra glaudžiai susiję. Kaip Jūsų vaikas mokysis kalbėti, priklauso nuo to, kaip lavės jo dėmesys, atmintis, mąstymas, gebėjimas kontroliuoti emocijas, stambioji ir smulkioji motorika, gebėjimas siekti tikslo. Vadinasi, vaikams, turintiems klausos sutrikimų, būtina lavinti visus šiuos gebėjimus. Nustatyta, kad motorika, o ypač smulkioji, yra glaudžiai susijusi su kalba. Vaikams reikia lavinti rankų pirštus, plaštakas, riešus. Aktyvindami pirštų pagalvėles, skatiname vystytis kalbą, nes jose esantys centrai susiję su galvos smegenų zonomis, atsakingomis už kalbą. Taigi jei lavės smulkioji motorika, lavės ir kalba. Tėvams gali praversti namuose esančios priemonės, pavyzdžiui, buteliukai, dėžutės, stiklainiai ir dangteliai nuo jų, skirti smulkiosios motorikos pratimams.
Atminties ir mąstymo lavinimas
Lavinkite vaiko atmintį įvairiais pratimais, žaidimais, mokykite eilėraščių. Vaikui atmintis yra pagrindinis pasaulio pažinimo ir jo priėmimo būdas. Vaikams būdinga, kad geresnė ta atmintis, kuri paremta emocijomis ir vaizdiniais, bet ne žodžiais ir simboliais. Mąstydamas vaikas tiria aplinką, analizuoja, konstatuoja, sprendžia, apibendrina, daro išvadas. Kalba formuojasi mąstymo įpročių pagrindu. Vaiko mąstymo raida bei kalba yra susijusios, o kalba yra minčių perteikimo būdas.
Vaiko kalba priklauso ne tik nuo paties vystymosi, bet ir nuo socialinių vaiko bei suaugusiųjų santykių tipo (J. Piaget). Mažo žmogaus kalbą tiesiogiai veikia socialinė ir kultūrinė patirtis. Kuo aplinka palankesnė, tuo geresnės sąlygos vaiko kalbos raidai. Sugebėjimas kalbėti iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą, savęs suvokimą (J. Piaget).
Ketverių - penkerių metų amžiaus vaikų vaizdinis mąstymas jau susiformavęs, todėl jiems užtenka tik įsivaizduoti reikiamą daiktą ar reiškinį - prisiminti, kaip jis atrodo. Toks sugebėjimas spręsti užduotis mintyse vyksta dėl to, kad vaizdai ar pavidalai, kuriais vaikas naudojasi, įgyja apibendrintą pobūdį, t. y. juose atsispindi ne visos daikto ar reiškinio savybės, o tik tos, kurios turi reikšmės sprendžiant konkrečią užduotį ar ieškant atsakymo į iškeltą klausimą.
Jei vaikas auga dvikalbėje šeimoje, svarbu pasirinkti vieną kalbą, kuria jis kalbės darželyje bei surdopedagogo užsiėmimuose.
Ugdomosios įstaigos vaikams su klausos sutrikimais
Dvimečiai / trimečiai sutrikusios klausos vaikai pradeda lankyti ikimokyklinio ugdymo mokyklas. Tėvai patys turi nuspręsti, kokia ugdymo įstaiga labiausiai tinka jų vaikui. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vaikai ugdomi specializuotoje įstaigoje arba galima pasirinkti ugdymą kartu su girdinčiais vaikais.
tags: #vaiko #klausos #patikrinimas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
